Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Antanui Baranauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. V. teikimą dėl nuteistajam A. T. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo laisvės apribojimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas galutine bausme – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 27 d., nuteistasis A. T. jam paskirta baudą privalėjo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 27 d.

Nuteistasis A. T. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas į posėdį jam įteiktas el. paštu, teismą informavo, kad šaukimą gavo, tačiau atvykti į bylos nagrinėjimą negali, nes šiuo metu yra Rusijoje. Į teismo pasiūlymus dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdų, kurie buvo siunčiamas keletą kartų, neatsakė, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 1 dalis).

Nuteistojo A. T. gynėjas Jonas Amšiejus teismo posėdyje prašė antstolės teikimo netenkinti. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė atliko visus veiksmus, kad teismo baudžiamasis įsakymas būtų įvykdytas, todėl antstolės prašymas yra nepagrįstas.

Prokuroras Antanas Baranauskas teismo posėdyje prašė antstolės teikimo netenkinti. Nurodė, kad baudos pakeitimas kita bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą Priverstinio baudos vykdymo etape labai svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvi, o ne formali, apsiribojanti pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Prokuroro vertinimu, teikimo byloje esantys duomenys rodo, kad tarp antstolio ir nuteistojo realios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Šiuo atveju baudos išieškojimo tikimybė didesnė, negu ją pakeitus į laisvės apribojimą bausmės vykdymas. Kaltinamajam atvykimas į Lietuvos Respubliką apsunkintas, o baudą jis gali sumokėti ir gyvendamas Rusijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Esminis kriterijus keičiant baudą laisvės apribojimu yra nuteistojo elgesys baudos išieškojimo procese. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, taikomos griežtesnės šio elgesio pasekmės – bauda keičiama laisvės apribojimu.

Nagrinėjamu atveju A. T. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 27 d., nuteistasis A. T. jam paskirta baudą privalėjo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos A. T. savo noru nesumokėjo. Atliekant priverstinį baudos išieškojimą, antstolė patikrino nuteistojo turtinę padėtį ir nustatė, kad nuteistasis niekur nedirba, jo banko sąskaitą areštuota, lėšų joje nėra. Areštuotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Išieškoti baudą iš jo priverstinai nėra galimybės.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019).

Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Pateikti duomenys patvirtina, kad vykdymo metu iš A. T. bauda neišieškota, tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo tyčinio vengimo ją sumokėti. Teismų praktikoje, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Susipažinus su teismui pateikta antstolės vykdomąja byla Nr. 0074/24/00062 nustatyta, kad priverstinį išieškojimą iš A. T. antstolė vykdo nuo 2024 m. sausio 5 d., t. y. šiek tiek daugiau nei devynis mėnesius. Nors vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė ėmėsi veiksmų išieškoti nuteistajam skirtą baudą priimdama patvarkymus ir atlikdama paiešką registruose apie nuteistojo darbo vietą, turimą banko sąskaitą, nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau nustačius, kad nuteistasis nedirba ir neturi turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Iš vykdomojoje byloje esančio teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-854-314/2023 matyti, kad nuteistasis A. T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o teikimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis šiuo metu galimai gyvena Rusijos Federacijoje. Antstolės priimtuose vykdomuosiuose dokumentuose yra nurodytas nuteistojo paskutinis Lietuvos Respublikoje žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0074/24/00062 nėra duomenų apie antstolės vykdomųjų dokumentų išsiuntimą ir įteikimą nuteistajam bei ar jis yra informuotas apie vykstantį jo atžvilgiu priverstinį baudos išieškojimo procesą. Duomenų, kad antstolė ėmėsi kokių nors priemonių, siekiant nustatyti tikslią nuteistojo gyvenamąją vietą ar susisiekti su nuteistuoju kitais būdais (pvz. telefonu, siunčiat vykdomuosius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu Rusijos Federacijoje, kurie yra vykdomojoje byloje), nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolė neišnaudojo visų galimybių nustatyti nuteistojo faktinę buvimo vietą ir atitinkamai susisiekti su nuteistuoju, kad išsiaiškinti dėl bausmės – baudos vykdymo ir jos nevykdymo pasekmių.

Pažymėtina, kad esant duomenims, jog nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nustačius, kad jis šiuo metu gyvena Rusijos Federacijoje vykdyti kitos rūšies bausmę – laisvės apribojimą, nebus jokios galimybės, nes Probacijos tarnyba neturės kaip ją vykdyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo metu baudos bausmės keisti kita bausme netikslinga, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo ar pakeitus ją kita bausme – laisvės apribojimu, ji galės būti vykdoma, todėl antstolės teikimas netenkintinas ir nuteistajam A. T. skirta bausmė paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Antstolės R. V. teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.