- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- II-86-1251/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00050-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Pažeidėjas
- P. N.
- Kategorijos
- 10.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.5Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai (ANK 643 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 10.19; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.5; 21.11.3
2026 m. kovo 26 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. N. skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. VMI-04-ANR_N-214-2026 priimto administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir Šiaulių AVMI) Vyriausiasis specialistas S. R. 2026 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo P. N. skirta nuobauda už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje padarymą. P. N. skirta nuobauda – 200 Eur bauda.
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. N. (toliau ir Pareiškėjas) įgaliotoji atstovė advokatė L. P. – L. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių AVMI nutarimą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad P. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo iki 2025 m. gruodžio 1 d., direktoriumi vienintelės akcininkės sprendimu nuo 2025 m. gruodžio 2 d. paskirta L. P. – L.. 2025 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Valstybinė mokesčių inspekcija 2026 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos stabdymo. Juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla buvo nemokumo administravimas, neturėjo nei vieno darbuotojo, nevykdė jokios veiklos. P. N. 2026 m. sausio 12 d. gavo el. paštu administracinių nusižengimų protokolą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjas iki 2025 m. gruodžio 15 d. nepateikė mėnesinės GPM deklaracijos už 2025 m. lapkričio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vienintelė akcininkė L. P. – L. tik gavusi šią informaciją GPM deklaraciją nedelsiant pateikė, 2026 m. sausio 15 d. persiuntė VĮ Registrų centras apie pasikeitusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Tą pačią dieną pateikė rašytinius paaiškinimus Šiaulių AVMI, kur nurodė, kad bet kokia atsakomybė dėl deklaracijos nepateikimo laiku turi tekti naujai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei ir akcininkei.
3. Šiaulių AVMI per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad P. N. jau buvo baustas už analogišką nusižengimą, jam buvo skirtas įspėjimas. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nusižengimas buvo pripažintas. Protokolo surašymo metu tiek Šiaulių AVMI, tiek VĮ Registrų centras duomenų bazėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo P. N.. Duomenys VĮ Registrų centras pateikti tik 2026 m. sausio 15 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytą 5 dienų terminą, todėl P. N. atžvilgiu priimtas nutarimas turi visus būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. N. įgaliotoji atstovė advokatė L. P. – L. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais. Prašė skundą tenkinti ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą panaikinti arba grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.
5. Šiaulių AVMI įgaliotasis atstovas Vyriausiasis specialistas S. R. teismo posėdžio metu, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
skundas tenkintinas visiškai, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-214-2026 naikintinas.
6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. ANK 187 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra priskirtina prie blanketinių sudėčių grupės, tai reiškia, kad pavojingos ir draudžiamos veikos požymį nustato kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir GPMĮ) 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pajamų, mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
8. P. N. Šiaulių AVMI 2026 m. sausio 28 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2025 m. lapkričio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. gruodžio 15 d. Taigi, šiais savo veiksmais P. N., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė GPMĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.
9. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto P. N. įgaliota atstovė advokatė L. P. – L. nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iki 2025 m. gruodžio 15 d. nepateikė teisės aktų nustatytais terminais nurodytos mėnesinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas. Nurodė, kad nors protokolo surašymo metu VĮ Registrų centras duomenų bazėje ir buvo nurodytas faktinis vadovas P. N., tačiau dėl įvykusios žmogiškosios klaidos duomenys apie vadovo atleidimą nebuvo laiku pateikti, todėl iki nutarimo priėmimo VĮ Registrų centras buvo pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimą, be to ši informacija buvo pateikta ir Šiaulių AVMI.
10. Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.
11. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).
12. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Atitinkamai ABĮ 37 straipsnio nuostatos nurodo, kad pasibaigus darbo santykiams su vienu vadovu, įmonė turi imtis priemonių, kad nedelsiant būtų išrinktas naujas vadovas ir apie tai būtų pranešta Registrų centrui.
13. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ir nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017).
14. Bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjo įgaliotoji atstovė nurodė teismui, kad dėl įvykusios žmogiškosios klaidos būtent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė bei vienintelė akcininkė nepateikė laiku VĮ Registrų centras duomenų apie vadovo pasikeitimą ir būtent ji laiku nepateikė GPM deklaracijos už 2025 m. lapkričio mėnesį. Ne buvęs vadovas P. N., turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, būtent ji. Nurodė, kad informaciją apie laiku nepateiktą GPM deklaraciją gavo iš Pareiškėjo 2026 m. sausio 13 d., t. y. Šiaulių AVMI atsiuntus protokolą dėl padaryto nusižengimo. Gavus pranešimą nedelsiant buvo ištaisyta klaida, t. y. pateikta GPM deklaracija ir pateikti duomenys VĮ Registrų centras, be to raštu pateikta visa informacija Šiaulių AVMI. Teismas neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su šiais Pareiškėjo atstovės posėdžio metu išsakytais argumentais, nes juos taip pat patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas raštiškas vienintelio akcininko sprendimas dėl P. N. atstatydinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir L. P. – L. paskyrimo direktore nuo 2025 m. gruodžio 2 d. bei jos įpareigojimo apie priimtą sprendimą informuoti VĮ Registrų centras. Iš VĮ Registrų centras išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad informacija apie vadovo pasikeitimą VĮ Registrų centras buvo pateikta 2026 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir vienintelė akcininkė L. P. – L. 2026 m. sausio 15 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI raštu informuodama, kad P. N. yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris vadovo pareigose dirbo iki 2025 m. gruodžio 1 d., o nuo 2025 m. gruodžio 2 d. vadovo pareigose buvo paskirta L. P. – L., todėl pareiga pateikti GPM deklaraciją už 2025 m. lapkričio mėnesį tenka būtent naujajai vadovei, o ne buvusiam vadovui P. N.. Pastebėjus, kad GPM deklaracija nebuvo pateikta ji buvo pateikta nedelsiant.
16. 2026 m. sausio 6 d. buvo priimtas vienintelės akcininkės, t. y. L. P. L. sprendimas sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, apie šį sprendimą informuoti Nemokumo administratorių rūmus ir Valstybinę mokesčių inspekciją. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo įgaliotoji atstovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė jau 2025 m. pradžioje, jokių pajamų nebegavo, pateikė tai patvirtinančias nulines mėnesines GPM deklaracijas, 2026 m. vasario 13 d. buvo išbraukta iš nemokumo administratorių sąrašų. Tačiau, teismo vertinimu, tai neatleido Pareiškėjo, nei jo įgaliotosios atstovės nuo pareigos mokesčių administratoriui laiku teikti privalomas deklaracijas.
17. Teismas neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su Šiaulių AVMI įgaliotojo atstovo S. R. posėdžio metu išsakyta nuomone, kad protokolo surašymo metu, t. y. 2026 m. sausio 12 d. buvo tikrinta VĮ Registrų centras informacija iš kurios nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose buvo būtent P. N.. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad nutarimo priėmimo metu, t. y. 2026 m. sausio 28 d. buvo tinkamai įvertinti visi duomenys, tikrinti VĮ Registrų centras duomenys bei įvertinta Pareiškėjo įgaliotosios atstovės pateikta informacija. Iš teismui pateikto 2026 m. sausio 28 d. Šiaulių AVMI nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad Šiaulių AVMI buvo pateikta ir žinoma informacija, jog P. N. direktoriaus pareigose dirbo tik iki 2025 m. gruodžio 1 d., o nuo 2025 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose buvo paskirta L. P. – L.. Nėra pagrindo sutikti, kad 2026 m. sausio 28 d. priimant nutarimą Šiaulių AVMI pasitikrino jiems pateiktos informacijos pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. ar yra VĮ Registrų centras pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, nes nutarimo priėmimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose jau buvo nebe Pareiškėjas, o jo įgaliotoji atstovė L. P.– L..
18. Posėdžio metu Šiaulių AVMI atstovas nurodė, kad nors P. N. vadovo pareigose ir dirbo iki gruodžio 1 d., t. y. vieną darbo dieną, tačiau privalėjo pateikti GPM deklaraciją už 2025 m. lapkričio mėnesį. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju nusižengimą padarė būtent P. N.. Pažymėtina, kad nusižengimas dėl 2025 m. lapkričio mėnesio GPM deklaracijos pateikimo 2025 m. gruodžio 1 d. dar nebuvo padarytas. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsnio 2 dalimi GPM deklaraciją už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį mokesčių mokėtojas turi pateikti iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos, vadinasi nusižengimas dėl GPM deklaracijos už 2025 m. lapkričio mėnesį savalaikį nepateikimą buvo padarytas ne 2025 m. gruodžio 1 d., o 2026 m. gruodžio 16 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo L. P. – L..
19. Šiuo atveju, teismo vertinimu, P. N. perkeliama nepagrįstai didelė atsakomybė bei pareiga, kai jis paskutinę darbo dieną turėtų pateikti GPM deklaraciją, o tuo tarpu nauja direktorė šios pareigos bei atsakomybės už tai nebeturėtų. Dar daugiau, nusižengimo padarymo metu, t. y. gruodžio 16 d. P. N. apskritai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo ir jokių pareigų šiai bendrovei nebeturėjo, kaip nebeturėjo pareigos teikti bet kokias deklaracijas mokesčių administratoriui. Šiuo atveju, teismo vertinimu, Šiaulių AVMI 2026 m. sausio 28 d. priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes nėra vieno iš administracinio nusižengimo požymio, t. y. nubaustas netinkamas subjektas.
20. ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta.
21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje sudėties požymio, nes P. N. nebuvo tinkamas subjektas, todėl skundžiamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. VMI-04-ANR_N-214-2026 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena P. N. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo P. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vyriausiojo specialisto S. R. 2026 m. sausio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-214-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną P. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.