- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-387-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03775-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-216-215/2014 pagal pareiškėjo N. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. D., A. T. dėl antstolio neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas N. B. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas antstolio nutraukti vykdomąją bylą, užvestą jo atžvilgiu, kadangi Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo 2013-09-24 sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas bankrutavusiu fiziniu asmeniu.
Antstolis S. D., nesutikdamas su skundu, priėmė 2013-12-09 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 156-182/2010, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko N. B. skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė jį spręsti teismui. Nurodė, kad 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 25 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas be tolesnių formalumų. Spręsti dėl vykdymo taikant Briuselis I reglamentą reikėtų tik tuo atveju, jei kartu su bankroto bylos iškėlimu būtų priimtas ir priverstinio vykdymo reikalaujantis sprendimas, be to apie sprendimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui kitoje ES narėje būtų informuotas antstolis, vykdantis kitos valstybės teismo sprendimą / arba informuotas ieškovas, nurodytas šiame sprendime. Tokiu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 3 dalimi, privalėtų vykdomąją bylą sustabdyti, vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau skolininkas nepateikė jokių duomenų apie kreditoriaus A. T. įtraukimą į bylą, o pateiktame sprendimo vertime nurodoma, kad prie paraiškos pridėtas vienintelis kreditorius R. T.. Teismas pasisakė, kad būtent šio kreditoriaus atžvilgiu skolininkas įvykdė visus įsipareigojimų panaikinimo plane nurodytus įsipareigojimus ir bankroto procedūra baigta šio kreditoriaus ir N. B. santykių apimtyje. Taip pat antstolis abejojo dėl Rygos miesto Latgalės priemiesčio 2013-09-24 sprendimo vertimo tinkamumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. B. Mažeikių rajono apylinkės teismui 2014-01-20 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame prašė panaikinti antstolio S. D. 2012-12-09 patvarkymą ir nutraukti jam užvestą vykdomąją bylą. Nurodė, kad su antstolio patvarkymu nesutinka bei paaiškino, kad neturėdamas galimybės padengti kreditoriui A. T. skolos, 2012-10-29 pareiškimu kreipėsi į Rygos miesto Latgales priemiesčio teismą dėl nemokumo procedūros pradėjimo, teismas jo atžvilgiu pradėjo nemokumo procedūrą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo N. B. skundą dėl antstolio S. D. veiksmų atmetė. Teismas iš Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo 2013-09-24 sprendimo kopijos nustatė, kad skolininkas, išsikėlęs sau bankroto bylą Latvijos Respublikoje, apie tai neinformavo visų savo kreditorių esančių Lietuvoje, o Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgales priemiesčio teismui nenurodė visų Lietuvoje esančių kreditorių, kurie išieško skolas pagal vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas savo bankroto byloje, iškeltoje Latvijos Respublikoje būtų sprendęs įsiskolinimų visiems Lietuvos Respublikoje esantiems kreditoriams vykdymo klausimus. Teismas konstatavo, kad skolininkas nėra sąžiningas asmuo, kadangi jo atžvilgiu Latvijos Respublikoje 2012-11-06 paskelbus nemokumo procesą, jis nevykdė savo pareigos informuoti kreditoriaus A. T. ir antstolio apie tai, kad kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje, taip pat apie šį kreditorių neinformavo teismo, paskelbusio skolininko nemokumo procesą bei nemokumo proceso administratorės ir tik Latvijos Respublikos Latgales priemiesčio teismui 2013-09-24 sprendimu užbaigus skolininko įsipareigojimų panaikinimo procedūrą ir nemokumo procesą, jis apie savo kaip fizinio asmens bankrotą informavo antstolį, skunde reikalaudamas sustabdyti (nutraukti) vykdymo procesą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje esančiame Latvijos Respublikos Latgales priemiesčio teismo 2013-09-24 sprendime, kuriuo yra užbaigta N. B. įsipareigojimų panaikinimo procedūra ir nemokumo procesas, apskritai nėra minimas joks kitas kreditorius išskyrus R. T.. Teismas sprendė, CPK 629 straipsnyje nurodytuose vykdomosios bylos nutraukimo pagrinduose sąlygos nutraukti vykdomąją bylą kai skolininkas yra pripažintas bankrutavusiu asmeniu nėra, todėl antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą.
Pasisakydamas dėl CPK 626 straipsnio 1 dalies taikymo, teismas konstatavo, kad skolininko pateikta Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo 2013-09-24 sprendimo kopija patvirtina, jog skolininkui, kaip fiziniam asmeniui, iškelta bankroto byla yra baigta, o apie pradėtą skolininko atžvilgiu nemokumo procesą, pareiškėjas antstolio per protingą terminą neinformavo – į vykdomąją bylą net nebuvo pateiktas Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo 2013-09-24 sprendime minimas 2012-11-06 šio teismo priimtas sprendimas dėl N. B. nemokumo proceso paskelbimo, taip pat nėra pateikta įrodymų, koks buvo priimtas Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo sprendimas dėl pareiškėjo 2012-10-29 paraiškos dėl nemokumo proceso. Be to, nurodė, kad skolininkas nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, nurodytas CPK 626 straipsnio 1 dalyje, todėl laikė, kad nesant nė vienam CPK 626 straipsnio 1 dalyje nurodytam atvejui kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, antstolis pagrįstai 2013-12-09 patvarkymu atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 159-182/2010.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas N. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nutartį ir nutraukti N. B. užvestą vykdomąją bylą Nr. 156-1821/2010. Apeliantas atskirajame skunde nurodo Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatas ir teigia, kad fizinio asmens bankroto bylos Latvijoje eigos metu, bankroto administratorius yra atsakingas už bankroto bylos metu kilusius procedūrinius klausimus, taip pat tinkamą kreditorių dalyvavimą bankroto procedūroje, priešingai nei konstatavo antstolis ir Mažeikių rajono apylinkės teismas, padarę išvadą, kad pats skolininkas privalo rūpintis visų kreditorių galimais interesais bankroto byloje. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo nei pareigos, nei galimybės kaip nors įtakoti nemokumo procedūros. Mano, kad jeigu kreditorius ar antstolis turėtų kokių nors pretenzijų dėl tariamai netinkamos bankroto procedūros ar galimo kreditoriaus interesų pažeidimo, jos teiktinos bankroto administratoriui, kuris savo profesinę civilinę atsakomybę yra apsidraudęs. Apeliantas nurodo vykdęs visus bankroto administratoriaus nurodymus ir kompetentingas Latvijos teismas pripažino, jog bankroto procedūra įvykdyta tinkamai, todėl pareiškėjo nemokumo procedūra buvo užbaigta. Teigia, kad nemokumo procedūra įvyko pagal Latvijos Respublikos įstatymus, suderintus su Europos Sąjungos teise, todėl neegzistuoja jokios teisinės priežastys kodėl kita ES narė valstybė galėtų nepripažinti ar nevykdyti kompetentingo ES narės teismo sprendimo. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog vykdymo procese neliko skolininko (fizinis asmuo pripažintas bankrutavusiu), kuris turėtų pareigą atsakyti pagal teismo vykdomąjį raštą ar turto, todėl nėra subjekto, dėl kurio gali būti atliekamas išieškojimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui pateiktų dokumentų vertimas atliktas nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų – latvių ir lietuvių kalbas profesionaliai žinančio vertėjo, patvirtinusio savo parašu atsakomybę už žinomai neteisingo vertimo pasekmes, be to, teismas nenurodė galimų vertimo netikslumų ar kitų aplinkybių dėl kurių kiltų abejonė dėl vertimo patikimumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. T. prašo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis pareiškėjas atsakomybę dėl jo esamų kreditorių tinkamo informavimo apie pradėtą bankroto procedūrą nesąžiningai ir nepagrįstai perkelia bankroto administratoriui, ignoruodamas neginčijamą faktą, kad bankroto administratorius gali tinkamai vykdyti bankroto procedūrą tik tuomet, kai jam yra perduota ir visapusiškai atkleista informacija apie esamus skolininko kreditorinius įsipareigojimus. Mano, kad skolininkui siekiančiam atkurti savo mokumą, tačiau bankroto procedūrą pradėjus Latvijoje, keliami imperatyvūs reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti esamų kreditorių reikalavimų tenkinimą išlaikant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad fizinio asmens bankroto bylos Latvijoje eigos metu tik bankroto administratorius yra atsakingas už kilusius procedūrinius klausimus, ar juo labiau pats kreditorius, paneigiant skolininko pareigą bei atsakomybę prieš esamus kreditorius.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. D. prašo atmesti skundą kaip teisiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą bei palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį. Antstolis nurodo, kad apie sprendimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui kitoje ES narėje turi būti informuotas antstolis, vykdantis kitos valstybės teismo sprendimą / arba informuojamas ieškovas, nurodytas šiame sprendime. Tokiu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 626 str. 3 d., privalėtų vykdomąją bylą sustabdyti, vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad į bankroto bylą įtraukė kreditorių A. T., o pateiktame sprendimo vertime nurodoma, kad prie paraiškos pridėtas vienintelis kreditorius R. T.. Nurodo, kad šiuo metu antstolis nebegali vykdomojo dokumento persiųsti teismui, nes bankroto byla užbaigta, t. y. antstolis nebegali įvykdyti vienintelės CPK normos, reglamentuojančios vykdymo ir bankroto procedūrų sąsają. Nesustabdžius vykdomosios bylos dėl bankroto procedūros, CPK nenumato jokių pagrindų nutraukti šią bylą dėl bankroto, nutraukimas turėtų įvykti teisme, nagrinėjančiame bankroto procedūrą. Nors skunde nurodyta, kad visas procedūras, susijusias su bankroto procedūra turėjo atlikti bankroto administratorius, o ne pareiškėjas, bankroto administratoriui informaciją apie visus kreditorius turi pateikti pats pareiškėjas. Mano, kad pareiškėjas neteisingai deleguoja pareigą administratoriui, neatlikęs tinkamai savo pareigos. Jei į bankroto procedūrą būtų įtraukti visi kreditoriai, būtų kitoks ir įsipareigojimų panaikinimo planas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, atsisakant tenkinti pareiškėjo skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 156-182/2010 duomenų, pareiškėjas N. B. 2013-12-06 pateikė antstoliui S. D. skundą, kuriame prašė pareiškėjo atžvilgiu užvestą bylą nutraukti, kadangi antstoliui buvo pateiktas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas bankrutavusiu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo N. B. nemokumo procesas Rygos miesto Latgales priemiesčio teisme buvo pradėtas 2012-11-06, paskelbiant N. B. bankrutavusiu, 2013-02-19 sprendimu patvirtintas bankroto procedūros užbaigimas, taikant įpareigojimų panaikinimo procedūrą ir patvirtinant įsipareigojimų planą. To paties teismo 2013-09-24 sprendimu nuspręsta užbaigti N. B. įsipareigojimų panaikinimo procedūrą ir nemokumo procesą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir skundžiamą teismo nutartį, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų bankrotą bei antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, todėl nekartodamas pirmosios instancijos teismo teisėtų ir pagrįstų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) su jais sutinka ir pasisako tik dėl esminių apelianto atskirojo skundo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Europos Sąjungos tarybos reglamentas (EB) 1346/2000 dėl bankroto bylų, kurio 16 ir 25 straipsniuose nustatyta, jog bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą ar kiti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, pripažįstami visose kitose valstybėse narėse automatiškai. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 40 straipsnis). Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė, todėl nagrinėjamoje byloje pagrįstai vadovautasi Latvijos Respublikos nemokumo įstatymu. Pažymėtina, kad šis įstatymas konkrečiai apibrėžia kiekvieno bankroto proceso dalyvio teises ir pareigas, o įstatymo 139 straipsnyje nurodyta, kad vienos iš skolininko pareigų yra paruošti prievolių panaikinimo planą ir suteikti visą reikiamą informaciją bankroto administratoriui. Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ruošiant fizinio asmens prievolių panaikinimo planą, privalomas bendradarbiavimas su kreditoriais, siekiant išklausyti jų prieštaravimus ir pasiūlymus, 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad būtent skolininkas privalo pateikti per tam tikrą laiką teismui savo prievolių panaikinimo planą, o teismui patvirtinus tokį planą, skolininkas pastarąjį privalo išsiųsti visiems plane nurodytiems kreditoriams. Iš teismui pateikto Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo 2013-09-24 sprendimo akivaizdu, kad vykdant pareiškėjo bankroto procedūrą į prievolių panaikinimo planą buvo įtrauktas vienintelis kreditorius – R. T., nei pareiškėjos skolininkas A. T., nei antstolis S. D. apie pareiškėjo bankroto bylos iškėlimą (ne jos pabaigą) nebuvo informuoti, byloje nėra duomenų, kad kitose valstybėse narėse galimi esami pareiškėjo kreditoriai buvo viešai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą N. B., todėl labiau tikėtina, kad pareiškėjas nenurodė nei Latvijos Respublikos kompetentingam teismui, nei jo paskirtam bankroto administratoriui apie esantį dar vieną kreditorių – A. T.. Dėl to, antstolio kontoroje dar 2010 metais užvesta vykdomoji byla Nr. 156-182/2010 nebuvo sustabdyta, net ir pareiškėjo bankroto proceso metu buvo vykdomi išieškojimai iš pareiškėjo darbo užmokesčio (11–13 v. b. l.), pareiškėjas dėl vykdomo išieškojimo pretenzijų antstoliui nereiškė, tikėtina dėl to, kad nei antstolis, nei pareiškėjo kreditorius A. T. negalėtų pareiškėjo bankroto byloje pareikšti kreditorinių reikalavimų. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį nesąžiningu skolininku, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į fizinių asmenų bankroto tikslus, su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada sutinka. Pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto institutu siekiama padėti fiziniam asmeniu, turinčiam finansinių sunkumų, atkurti savo mokumą, atsižvelgiant į šio asmens kreditorių interesus. Sąžiningas skolininkas, naudodamasis bankroto išsikėlimo teise, bankroto proceso instituto pagalba privalo siekti ne išvengti esamų prievolių vykdymo, bet užkirsti kelią esamų įsipareigojimų didėjimui (palūkanos, sutartinės netesybos ir kitos sankcijos) ar naujų atsiradimui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad bankroto byla buvo iškelta pareiškėjo iniciatyva, kad pastarasis privalėjo bankroto administratoriui suteikti visą reikalingą informaciją, tuo pačiu ir apie savo esamus kreditorius, kad antstolis ir kreditorius apie pareiškėjui iškeltą ir išnagrinėtą (užbaigtą) bankroto bylą sužinojo tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankroto bylos užbaigimo, įvertinus tai, kad pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl priverstinio vykdymo veiksmų jo bankroto proceso metu, pareiškėjas N. B. negali būti laikomas sąžiningu skolininku, o pareiškėjo teiginys, kad jis neturėjo nei pareigos, nei galimybės daryti įtakos nemokumo procedūrai, laikytinas prieštaraujančiu tiek anksčiau paminėtoms Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatoms, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.)
Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 165 straipsnis, kuriuo rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja prievolių panaikinimo procedūros užbaigimo veiksmus. Šiame straipsnyje nurodoma, kad prievolių panaikinimo procedūra baigiama, kai įvykdomi visi įsipareigojimai kreditoriams, nurodyti prievolių panaikinimo plane, tuo pačiu užbaigiamas fizinio asmens bankroto procesas. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo kreditorius A. T. nebuvo įtrauktas į skolininko prievolių panaikinimo planą, pareiškėjo N. B. prievolė šiam kreditoriui išliko, todėl ji, nesant CPK 629 str. įtvirtintų pagrindų ir sąlygų, kuriems esant vykdomoji byla nutraukiama (CPK 629 str.), privalo būti vykdoma.
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su bankroto administratoriaus kalte ir kreditorių pareigomis, teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Be to, teismas nevertina pareiškėjo 2014-04-09 pateikto paaiškinimo, kadangi pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nutartį, kuria atmestas pareiškėjo N. B. skundas dėl antstolio veiksmų, atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.