- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- ATP-702-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00616-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- J. R.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 8.49 val., kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinė pusė) 290,90 km, Klaipėdos r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,69 prom.) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus; nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu apgadinti kelio atitvarai ir automobilis. J. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį J. R. paskyrė administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą. Paskirtas administracines nuobaudas subendrino ir J. R. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus. Paskirtos 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudos mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. R. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą pakeisti, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Nurodo, jog jis neginčijo ir iš karto sutiko, kad padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažymi, jog sutinka sumokėti jam paskirtą piniginę baudą bei atlyginti padarytus nuostolius. Tačiau mano, kad paskirta nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra neadekvati jo padarytam eismo įvykiui, pasekmėms, jo neblaivumui, todėl, apelianto manymu, teismas galėjo atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, jo nuoširdumą, prisipažinimą ir konstatuoti, kad byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, bei skirti švelnesnę negu numatytą sankcijoje nuobaudą. Akcentuoja, jog teismas pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Automobilį neblaivus vairavo pirmą kartą, tokio pobūdžio pažeidimo anksčiau nebuvo padaręs. Jam nustatytas lengvas 0,69 prom. girtumas, pritaikius 0,02 promilės alkotesterio paklaidą, kuri yra taikoma pažeidėjo naudai, lieka 0,67 prom., yra santykinai nedidelis. Automobilį vairavo atsiradus neišvengiamai būtinybei, priverstas aplinkybių, nes būtinybė vairuoti iškilo ryte ir tai nebuvo suplanuota iš anksto, o alkoholis buvo vartotas neplanuojant vairuoti kitą dieną. Mano, jog reikėtų įvertinti tai, kad alkoholį vartojo vakare, o sustabdytas buvo anksti ryte, kai alkoholis dar nebuvo spėjęs pasišalinti iš jo organizmo. Jis pervertino savo savijautą, nes jautėsi gerai ir buvo įsitikinęs, kad vairuoti gali. Automobilį vairavo protingai, leistino greičio neviršijo, tiesiog dėl susidariusių nepalankių aplinkybių, oro sąlygų nesuvaldė automobilio. Įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo, apgadintas jo automobilis bei atitvarai, kurie yra atstatyti, žalą atlygino draudimo įstaiga, taigi jokia žala žmogui, valstybei ir aplinkai nepadaryta. Nurodo, kad yra pasiruošęs atlyginti žalą už sugadintus kelio atitvarus, o tai tik patvirtina, jog jis nevengia prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Akcentuoja, kad jis vairuoja nuo 2010 metų. Neneigia, kad per beveik septynerių metų transporto priemonių vairavimo praktiką administracine tvarka yra baustas, tačiau niekada nebuvo baustas už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusių galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau paskirtos baudos yra sumokėtos. Yra vairuotojas profesionalas, jam suteikta teisė vairuoti B, C, D, BE, CE ir DE kategorijų transporto priemones. Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimą jis yra pametęs seniai, tikėjosi jį surasti, todėl važinėjo be vairuotojo pažymėjimo ir niekaip neprisiruošė išsiimti naują. Eismo įvykio metu vairuotojo pažymėjimo neturėjo, todėl jo nepateikė, tačiau tai nebuvo padaryta piktybiškai, taip išėjo dėl jo nerūpestingumo. Pažymi ir tai, kad nors jis elgėsi aplaidžiai bei nerūpestingai, tačiau nepiktybiškai, savo kaltę jis iš karto pripažino, nustatyto neblaivumo laipsnio (0,69 promilės), kuris tik nedaug viršija leistiną normą, neginčijo, išsamiai atskleidė visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai bendradarbiavo su įvykį tyrusiais pareigūnais ir teismu. Pasak pažeidėjo, būtina atsižvelgti ir į jo šeiminę situaciją, kadangi vienas išlaiko savo šeimą, augina mažametį sūnų iš pirmos santuokos, kuriam 7 metai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo, iš vaiko mamos pagalbos negauna, visa sūnaus priežiūra ir išlaikymas tenka jam. Be to, jo gyvenimo draugė laukiasi, nėštumas komplikuotas, nes pastaroji turi sveikatos problemų. Taip pat akcentuoja, kad jis dirba, yra aukštos klasės suvirintojas turi nuolatinį ir gerai mokamą darbą, darbdavys jį charakterizuoja gerai, juo pasitiki, tačiau jo darbas tiesiogiai susijęs ir su nuolatiniu vairavimu, todėl teisė vairuoti jam yra reikalinga tiesioginių darbo funkcijų vykdymui. Netekus teisės vairuoti, jam būtų apsunkintas darbo funkcijų vykdymas, o tai gali tapti priežastimi prarasti darbą, valstybė netektų mokesčių, o jis pats taptų valstybės išlaikytiniu. Darbo netekimas tiek jam, tiek ir jo šeimai sukeltų skaudžių pasekmių. Nurodo ir tai, kad 2016 metų rugpjūčio pabaigoje darbo metu darbo vietoje įvyko nelaimingas įvykis. Ant rankos užkritusi metalo konstrukcija sužalojo pirštą, jam iš dalies amputuotas dešinės rankos rodomasis pirštas, todėl susirasti kitą darbą bus sudėtinga. Mano, kad reikia įvertinti ir tai, kad jis nėra piktybinis, sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidžiantis asmuo. Pažeidėjas yra įsitikinęs, kad pateiktų aplinkybių visuma sudaro galimybę teismui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas neneigia, kad jo padarytas pažeidimas nėra laikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau, pažeidėjo manymu, tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Pasak apelianto, šiuo atveju, įvertinus aplinkybių visumą, nuobaudos tikslams pasiekti paskirta bauda nėra adekvati padarytam pažeidimui. Jo vertinimu, formalus ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos laikymasis prasilenkia su konstitucine teisingumo samprata.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo J. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą. Nurodo, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra jokio pagrindo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliantas neginčija kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau mano, kad teismo paskirta nuobauda yra neadekvati jo padarytam pažeidimui. Pasak pažeidėjo, įvertinus visas aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 8.49 val., kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinė pusė) 290,90 km, Klaipėdos r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,69 prom.) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus; nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu apgadinti kelio atitvarai ir automobilis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog J. R. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, numatyta nuobauda yra įspėjimas arba bauda nuo penkių iki vienuolikos eurų. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, numatyta nuobauda yra nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus. Paskirtas administracines nuobaudas subendrino ir J. R. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, tinkamai įvertino ATPK 30² straipsnyje numatytas aplinkybes ir paskyrė tinkamą nuobaudą.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30² straipsnis).
Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, tačiau vienos lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad J. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, išlaiko savo sūnų, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad darbo, šeimos padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas, šeimos padėties pabloginimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. J. R. žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga darbui, padėti artimiesiems, tačiau tai jo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo nesulaikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. R. 2016 m. kovo 10 d. buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tai yra būdamas neblaivus (dėl per didelio girtumo nesugebėjo įpūsti į alkoholio matuoklį) viešoje vietoje nesiorientavo aplinkoje, šūkavo, savarankiškai nesugebėjo paeiti, kalbėjo nerišliai, svirduliavo į šonus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Nors šis pažeidimas nėra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau toks asmens elgesys pastarąjį charakterizuoja neigiamai. Pastebėtina ir tai, jog pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nustatytas girtumas yra santykinai nedidelis, automobilį vairavo atsiradus neišvengiamai būtinybei ir tai nebuvo suplanuota iš anksto, alkoholis buvo vartotas neplanuojant vairuoti kitą dieną, alkoholį vartojo vakare, o sustabdytas buvo anksti ryte, be vairuotojo pažymėjimo važiuoja senokai, nes jį yra pametęs, bet tai atsitiko ne piktybiškai, o dėl nerūpestingumo, taip pat pažeidėjo necharakterizuoja teigiamai ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atvirkščiai, pats faktas, kad pažeidėjas važiavo išgėręs ir be vairuotojo pažymėjimo, be kurio, kaip nurodė pats apeliantas, važinėja jau seniai, suponuoja išvadą, kad atsakomybės už daromus pažeidimus lengvabūdiškai tikėjosi išvengti.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014).
Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė ypatingai neatsakingai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad apeliantas ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y. jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.