Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto J. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimu (2016 m. spalio 14 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida) J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnį, galutine subendrinta nuobauda – 1158 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 8.49 val., kelio (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 290,90 kilometre, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,69 prom.) neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu apgadinti kelio atitvarai ir automobilis. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi apelianto skundas atmestas ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

2. 2018 m. gruodžio 3 d. nubaustasis J. R. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi netenkino nubaustojo J. R. prašymo ir nesutrumpino Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

4. Atskiruoju skundu nubaustasis J. R. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir sutrumpinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimu atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą.

4.1. Atskirajame skunde J. R. nurodo, kad jis supranta, jog sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau mano, kad aplinkybė, jog jis per daugiau negu dvejus metus nepadarė naujų teisės pažeidimų, turėtų būti pripažįstama privalumu ir jo pasitaisymo požymiu, o tai rodo, kad administracinės nuobaudos tikslai jau suvokti ir pasiekti. Nurodo, kad jis realiai neteks darbo ir pajamų šaltinio sau ir savo šeimai, jeigu neatsiras galimybė anksčiau laiko susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nes nuo ateinančių metų turėti teisę vairuoti transporto priemones bus privaloma dirbant jo tiesioginį darbą. Dirbdamas įmonėje, jis turėjo galimybę pasitaisyti, suvokti savo klaidą, nes jam leido dirbti toliau ir jis galėjo atlyginti padarytą žalą, sumokėti baudą, o svarbiausia – taisytis ir išlaikyti savo šeimą. Įmonėje, kurioje jis dirba, charakterizuojamas gerai, jį giria, jo darbu ir elgesiu yra patenkinti, nusiskundimų neturi, apie neblaivumą darbe ir buityje nėra nei kalbos, darbdavys prašo rasti galimybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.2. Apylinkės teismas neigiamai vertina aplinkybę, jog jis bando sumenkinti ir pateisinti savo netinkamus poelgius, teigdamas, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o ne prieš pat vairuojant automobilį, ir vairavo automobilį, būdamas neblaivus, esant neišvengiamam būtinumui. Tačiau, nubaustojo J. R. tvirtinimu, tokia teismo pozicija iš esmės neteisinga ir nesąžininga, nes jis iš pat pradžių prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, tik paaiškino aplinkybes, kodėl taip atsitiko. J. R. nurodo, kad jis ir dabar drįsta teigti, jog jo girtumas nebuvo itin didelis, jo veiksmai buvo sąžiningi, nuoširdūs ir atviri, ir tai teismui turėtų tapti teigiamu argumentu įvertinant jo pavojingumą ir pasiektus auklėjimo tikslus. Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio jis ir jo šeima, neturėdami galimybių važiuoti automobiliu, išgyvena didelius nepatogumus, o dabar jau atsirado ir reali grėsmė prarasti darbą. Nubaustojo J. R. tvirtinimu, nėra jokių įrodymų, kad jis yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas arba vėl pažeidinėjantis Kelių eismo taisykles, visas reikalaujamas sąlygas įvykdė, praėjo du trečdaliai paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, todėl mano, kad byloje įrodytos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dabar supranta, kad toks jo poelgis buvo neleistinas, neapgalvotas ir nepagarbus, labai pakenkęs jo ir jo šeimos įvaizdžiui, kad reikia laikytis įstatymų ir juos gerbti, todėl yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai jam yra pasiekti visiškai. Mano, kad jo nurodyti argumentai dėl teisės vairuoti transporto priemones, galėtų būti laikomi išskirtiniais ATPK 329 straipsnio prasme, o jo elgesys ir surinkti duomenys arba neigiamų duomenų nebuvimas įrodo, kad jis iki galo suvokė savo elgesio pavojingumą, ir tai tik patvirtina, kad nuobaudos tikslai jam pasiekti. Teismas galėtų vadovautis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, trumpinant. Netekus darbo, likus be uždarbio ir socialinių garantijų, gali tekti ieškotis buvimo bei darbo užsienyje, o išvykus, šeima išyra, mažamečiai vaikai paliekami valstybei išlaikyti.

4.3. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, J. R. mano, kad jam taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas, jis įvertino savo elgesį, nebedaro naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir visaip stengiasi to išvengti, todėl tolesnis šios nuobaudos taikymas yra perteklinis.

5. Atskirasis skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir, kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

7. Šiuo atveju J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

8. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

9. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija, vadovaudamasi ATPK 329 straipsniu, gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis, kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (b. l. 113), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 112), atlygino padarytą žalą (b. l. 154), turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus daugiau nebaustas (b. l. 148–151). UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė K. A. J. R. charakterizuoja kaip darbštų, be priekaištų atliekantį pavestas užduotis, pareigingą ir atsakingą darbuotoją, nurodo, kad nuo 2019 m. pradžios bus vykdoma bendrovės reorganizacija, visi bendrovės darbuotojai privalės turėti vairuotojo pažymėjimus, nes darbai vyks skirtinguose statybos objektuose, darbuotojai privalės į juos nuvykti patys (b. l. 158). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad J. R. yra poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau akcentuotina, kad teismo paskirta nuobauda už padarytą labai šiurkštų administracinį teisės pažeidimą negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina atsižvelgus išskirtinai tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki pažeidimo padarymo. Apygardos teismas pažymi, kad jau 2018 m. gegužės 4 d. prašyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius B. A. prašė grąžinti J. R. vairuotojo pažymėjimą, nurodydamas, kad J. R., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, kadangi darbas atliekamas skirtinguose statybos objektuose (b. l. 118). Akivaizdu, kad J. R., ir iki jam padarant administracinį teisės pažeidimą, aiškiai žinojo ir suvokė darbo specifiką, todėl elgdamasis neatsakingai, jis turėjo įvertinti ir gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, būtina atsižvelgti į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis, kitas aplinkybes. Šiuo atveju J. R. ne tik nustatytas 0,69 promilės neblaivumo laipsnis, bet jis, būdamas neblaivus, dar sukėlė ir eismo įvykį. Jis anksčiau baustas administracine tvarka ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už girto pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 18–21). Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 15 d., t. y. praėjus vos 2 dienoms po to, kai J. R. buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą būnant neblaiviam, jis vėl girtas pasirodė viešoje vietoje (b. l. 148). Ir ši aplinkybė neabejotinai J. R. charakterizuoja neigiamai, iš esmės parodo, kad jis, būdamas neblaivus, linkęs daryti nusižengimus. Jo neatsakingą požiūrį į įstatymų reikalavimų laikymąsi parodo ir ta aplinkybė, kad jis vairavo automobilį, būdamas praradęs vairuotojo pažymėjimą, o dėl jo išdavimo vietoje prarasto, kreipėsi 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. tik tada, kai 2016 m. rugpjūčio 13 d. jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už neturėjimą vairuotojo pažymėjimo ir eismo įvykio sukėlimą būnant neblaiviam. Kartu pažymėtina, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutarimu, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą, skirdamas J. R. nuobaudą, jau atsižvelgė į jo šeiminę padėtį, be to, nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atėmė teisę vairuoti transporto priemones tik minimaliam – trejų metų – terminui. J. R. prašymas dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo buvo išnagrinėtas ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, nenustatęs pagrindų taikyti ATPK 329 straipsnį, paliko nepakeistą. Akcentuotina, kad nubaustasis J. R. iš esmės jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę aptarti ir ankstesniuose sprendimuose, nenurodė.

11. Nagrinėjamu atveju pažeidimą J. R. padarė naudodamasis specialia teise, jos atėmimas tik minimaliam, ATPK straipsnio sankcijoje numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Todėl esant nustatytų ir apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, kad J. R., jam sutrupinus atimtą teisę vairuoti transporto priemones, nebedarys naujų teisės pažeidimų, galbūt ir analogiškų, už kurį nubaustas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimu (2016 m. spalio 14 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida).

12. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nubaustasis J. R. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis atskirajame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.