- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- eA2-6163-734/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13327-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „L. B.“
- Atsakovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- UAB „4 Finance“
- Kategorijos
- 3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovui E. J., atsakovo atstovio A. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „4 Finance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „L. B.“ pateiktu ieškiniu iš atsakovo A. C. prašė priteisti 450,00 Eur negrąžinto kredito, 92,83 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 449,54 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9786489001 (toliau - Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 450,00 Eur vartojimo kreditą 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 240,24 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Nurodė, kad pirmąją įmoką atsakovas turėjo atlikti praėjus 3 mėnesiams po sutarties sudarymo – 2015 m. balandžio 15 d.
Nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „4Finance“ perleido reikalavimą į atsakovo skolą pagal Sutartį ieškovui. Nurodė, kad atsakovui nevykdant sutarties sąlygų, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Nurodė, kad atsakovui nevykdant Sutarties sąlygų pasikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo.
Teismas civilinėje byloje Nr. e2-19131-294/2018 priėmė 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino iš dalies priteisdamas iš atsakovo 450,00 Eur negrąžinto kredito, 92,83 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 113,18 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 656,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-19131-294/2018 atnaujinimo, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovas niekada jokios paskolos su ieškovu nesudarinėjo. Nurodė, kad 2015 m. pametė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl galimai juo pasinaudojo kitas asmuo, o adresu Pelesos g. 5-515, Vilniuje, kuris buvo nurodytas ieškinyje ir kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus, jis niekada negyveno. Todėl, tik sužinojęs iš antstolio apie vykdomąjį dokumentą, kreipesi su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, prašė jį atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „4Finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvauajnt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-19131-294/2018 buvo priimtas 2018 m. liepos 24 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinį teismas patenkino iš dalies priteisdamas iš atsakovo 450,00 Eur negrąžinto kredito, 92,83 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 113,18 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 656,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 49-51).
Atsakovui pasikreipus dėl civilinės bylos Nr. e2-19131-294/2018 proceso atnaujinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo patenkintas ir procesas civilinėje byloje Nr. e2-19131-294/2019 buvo atnaujintas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas 2015 m., kai vartojimo kreditas sudarytas 2015 m. sausio 15 d., buvo pametęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei adresu Pelesos g. 5-515, Vilniuje, kuriuo teismas siuntė ieškinį su priedais, niekada nėra gyvenęs (e. b. l. 88-90).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad Vartojimo kredito sutarties su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ niekada nesudarė, todėl nėra pagrindo ieškovo ieškinio patenkinimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sutarties samprata, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
LR CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. R. V. kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Sutartyje atsakovo adresas yra nurodytas Pelesos g. 5-515, Vilniuje, (e. b. l. 8), tačiau atsakovas į bylą pateikė įrodymus iš Gyventojų registro apie asmens duomenis, kuriuose konstatuota, kad atsakovas nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu Varpų g. 27-30, Klaipėda, 2015 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo išvykęs į J. K., 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. birželio 17 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu Varpų g. 27-30, Klaipėdoje, 2016 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo išvykęs į Kambodžą, o nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki dabar gyvenamąją vietą deklaruoja adresu Varpų g. 27-30, Klaipėda (e. b. l. 79). Šie įrodymai pagrindžia atsakovo aplinkybę, kad atsakovas adresu Pelesos g. 5-515, Vilniuje, niekada negyveno (LR CPK 178 straipsnis).
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į policija.lt dėl savo asmens tapatybę pagrindžiančio dokumento praradimo, šią aplinkybę patvirtina į byla pateikti įrodymai iš policija.lt, jog atsakovui 2015 m. sausio 19 d. dokumentas (pasas) buvo atnaujintas, o antraštėje nurodyta ATK Nr. 11495793 praradimas (e. b. l. 74). Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovo, kaip nukentėjusiojo asmens, iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, o prokuroro 2018 m. sausio 10 d. nutarimu priimtas sprendimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nenustačius veiką padariusio asmens (e. b. l. 78). Į bylą pateikta iš kiteisminio tyrimo medžiagos 2018 m. balandžio 17 d. eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „4 finance“ 2015 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. 9786489001, eilutėse „Kliento parašas“, „Kliento vardas, pavardė“, „Parašas“, 2015 m. sausio 15 d. sutikime tvarkyti asmens duomenis, eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“, rankraštinius įrašus parašė ir A. C. vardu pasirašė ne pats A. C. (e. b. l. 75-77).
Ieškovas su aukščiau paminėtais atsakovo pateiktais įrodymais susipažinęs, teismo posėdžio metu atsisakė skirti šioje civilinėje byloje atsakovo rašysenos ekspertizę atsakovo parašams ištirti.
Į bylą pateikta 2018 m. balandžio 17 d. eksperto išvada, kuri įrodo, jog Sutartį su pirminiu kreditoriumi atsakovas nesudarė. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus informacinis pranešimas, jog kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradinis kreditorius UAB „4 finance“ 2018 m. kovo 16 d. prie ikiteisminio tyrimo atsiuntė Vartojimo kredito sutartį (originalą), kuri buvo pateikta ekspertams, o atlikus rašysenos tyrimą, Sutartis buvo grąžinta UAB „4finance“ (e. b. l. 146).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008).
Remiantis aukščiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuosekliais atsakoo parodymais, darytina išvada, jog atsakovas nesudarė Vartojimo kredito sutarties su pirminiu kreditoriumi UAB „4finance“, todėl ieškovas, kaip reikalavimo teisės peremėjas, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus (LR CPK 178 straipsnis). Be kita ko, įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, o teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, taip pat paminėtomis teisės normomis, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 178 straipsnis).
Ieškinį atmetus, vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu iš ieškovo atsakovo naudai priteistina atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 22,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl proceso atnaujinimo (e. b. l. 80) ir 550 Eur už teisines paslaugas, iš viso – 572,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo
LR CPK 760 straipsnis nustato, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017 yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių tampa privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu, todėl šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pateikti jį antstoliui ir sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Panaikinus teismo sprendimą už akių po jo priverstinio įvykdymo, visi iki tol atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jo naudai išieškoti pinigai, laikytini neteisėtais ir tai sudaro teisinį pagrindą bylos šalis sugrąžinti į iki teismo sprendimo už akių įvykdymo buvusią padėtį, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovui priimto 2018 m. liepos 24 d. sprendimo už akių pagrindu buvo 2018 m. rugpjūčio 27 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 450 Eur negrąžinto kredito, 92,83 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 113,18 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 656,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,54 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kurį ieškovas pateikė vykdyti antstoliui (e. b. l. 59-60).
Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 11 d. antstolis A. S. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, iš kurio nustatyta, kad iš atsakovo ieškovui išieškota 750,55 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų bei vykdymo išlaidos (e. b. l. 87).
Kadangi nagrinėjamu atveju panaikinamas jau įvykdytas 2018 m. liepos 24 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-19131-294/2018, ir iš naujo išnagrinėjus bylą, priimtinas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, pagal LR CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas turi atsakovui sugrąžinti 750,55 Eur sumą, kuri buvo išieškota iš atsakovo ieškovo naudai pagal priimtą 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Byloje dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo UAB „L. B.“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „L. B.“, į. k. 302528679, 572,00 Eur (penki šimtai septyniasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti iš ieškovo UAB „L. B.“, į. k. 302528679, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 750,55 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų 55 euro ct) sumą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.