- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1835-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20356-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- K. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Deliveris“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, padarius bendrovei žalą, įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovei UAB ,,Deliveris“ iškėlė bankroto bylą. Nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonę valdė ir jai vadovavo atsakovas K. Š.. Ieškovės teigimu, įmonė buvo nemoki jau 2021 m. sausio mėn., o atsakovas 2021 m. gegužės 19 d., tapęs įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, perėmęs įmonės valdymą ir susipažinęs su finansiniais dokumentais, turėjo ir galėjo suvokti, kad įmonė yra nemoki, todėl nedelsdamas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo 14 249,71 Eur suma, kurią ieškovė kaip jos patirtą žalą prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. Š. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, siekiant įvertinti prašomos priteisti žalos pagrindus bei dydį, svarbu nustatyti, kokio dydžio žala yra susidariusi per tą laikotarpį, kai atsakovas buvo įmonės vadovas, t. y. nuo 2021 m. gegužės 19 d. Nors ieškovė nurodė, kad žalos dydis kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ yra 131,10 Eur, o kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ – 1 423,56 Eur, tačiau nėra aišku, kokį laikotarpį ši skola apima. Taip pat ieškovė pateikė dokumentus, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui susidarė 3 223,44 Eur skola, tačiau reikalavimą pareiškė dėl 3 360,90 Eur žalos sumos priteisimo. Atsakovas ieškovės vadovu tapo po to, kai 2021 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo įmonės akcijas iš buvusio įmonės vadovo A. A.. Ieškovės veiklos pobūdis – pasiuntinių (kurjerių veikla), pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla; restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Atsakovas įmonę įsigijo su skolomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tačiau šio įsiskolinimo mokėjimas buvo atidėtas: 4 639,19 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu buvo atidėtas iki 2022 m. liepos 28 d., šią sumą įpareigojant sumokėti iki 2024 m. birželio 30 d. Nors įmonė atsakovo valdymo metu ir buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau atsakovas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepateikė, kadangi tikėjosi, kad šiuos sunkumus pavyks išspręsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu priimtas ieškovės BUAB ,,Deliveris“ atsisakymas nuo 224,56 Eur ieškinio dalies ir ši bylos dalis nutraukta; kita ieškinio dalis tenkinta iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteista 13 776,20 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 935,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteista 318,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje pateiktos ieškovės 2022 m. kovo 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. ieškovė patyrė 8 219 Eur dydžio nuostolį, o 2021 m. ieškovės patirti nuostoliai buvo 28 676 Eur. Iš ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. datai turėjo turto už 8 183 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtini skoliniai įsipareigojimai sudarė 18 153 Eur. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 31 d. datai ieškovė turėjo turto tik už 12 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtini skoliniai įsipareigojimai sudarė išaugo iki 38 658 Eur. Be to, kaip matyti iš minėto balanso, ieškovės nuosavas kapitalas tiek 2020 m. gruodžio 31 d. datai, tiek 2021 m. gruodžio 31 d. datai buvo neigiamas, atitinkamai minus 9 970 Eur 2020 m. gruodžio 31 d. datai ir minus 38 646 Eur 2021 m. gruodžio 31 d. datai. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, ieškovė nuo 2021 m. vasario nevykdė prievolės mokėti mokesčius valstybės biudžetui. Esant nurodytai ieškovės finansinei padėčiai, atsakovas, kaip ieškovės vadovas ir akcininkas, turėjo suprasti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais ir nebegalės vykdyti veiklos. Vien faktas, kad ieškovės pradelstas 4 639,19 Eur įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo atidėtas iki 2022 m. liepos 28 d. ir nurodyto įsiskolinimo mokėjimas išdėstytas iki 2024 m. birželio 30 d., šios aplinkybės nekeičia.
6. Vienas iš pagrindinių atsakovo argumentų, kuriuo jis grindžia savo poziciją, kad dėjo pastangas vykdyti įmonės veiklą, yra tas, jog investavo į įmonę 25108,96 Eur sumą, iš jų 15 000 Eur yra pervedęs į įmonės sąskaitą, o 10108,96 Eur sumą įnešęs į įmonės sąskaitą grynais. Taigi atsakovo, teigimu, jis jau yra sumokėjęs tas lėšas, kurių prašo ieškovė. Su tokiu atsakovo vertinimu teismas nesutiko. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš atsakovo pagal 2021 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį įmonei paskolintų pinigų sumos buvo dengiama paskola buvusiam ieškovės vadovui ir akcininkui A. A., kurios (paskolos) mokėjimo terminas dar net nebuvo suėjęs. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo 12 000 Eur dydžio ieškovei paskolinta suma buvo skirta ieškovės verslui vykdyti. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo įneštus grynuosius pinigus į įmonės kasą. Kaip matyti iš ieškovės 2021 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderio, 4850 Eur suma buvo sumokėta A. A. pagal tą pačią 2020 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė patyrė 13 776,20 Eur (3 223,44 Eur + 4 552,28 Eur + 44 Eur + 4 500,52 Eur + 43,25 Eur + 1 185,14 Eur + 227,57 Eur) žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. K. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas iš esmės laikėsi pozicijos, nurodytos procesiniuose dokumentuose, pateiktuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis taip pat nurodė, kad:
8.1. Apeliantas BUAB „Deliveris“ vadovu buvo paskirtas 2021-05-13 d., t.y. po 2021-04-30 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, Šia sutartimi apeliantas įsigijo įmonės akcijas iš buvusio įmonės vadovo A. A.;
8.2. Kaip matyti iš pateikto teismui balanso duomenų, 2021 metais bendrovės įsipareigojimai padidėjo nuo 18 153 Eur iki 38 660 Eur (padidėjo 20 507 Eur suma), o nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – iki 39 561 EUR (t. y. padidėjo 901 Eur suma).
8.3. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog įmonė apelianto paskyrimo metu jau turėjo skolų, be to minėtos skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui buvo atidėtas. 2022-09-20 nutartimi teismas VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinį reikalavimą sumažino nuo - 7516,68 Eur iki 6264,09 Eur, t.y. - 1252,59 EUR. Nepaisant to, jog šis reikalavimas beveik per pusę buvo sumažintas, teismas priteisė iš apelianto visą sumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad atsakovui tapus įmonės vadovu ir akcininku jos veikla buvo nuostolinga. Iš UAB „Deliveris“ 2021 m. rugsėjo 30 d. datai ir 2021 m. gruodžio 31 d. datai balansų matyti, kad per 2020 m. bendrovė patyrė 8 219 Eur nuostolių, per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. papildomai patyrė dar 22 507 Eur nuostolių, o per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – dar papildomai 6 169 Eur (28 676 Eur – 22 507 Eur) nuostolių. Neteisėtu neveikimu atsakovas didino UAB „Deliveris“ nuostolius ir kreditorių nepatenkintų piniginių reikalavimų sumą, nesant turto, iš ko jie galėtų būti patenkinti. UAB „Deliveris“ nuo 2021 m. gegužės 19 d. nebevykdė veiklos, kuri mažintų ar eliminuotų bendrovės patiriamus nuostolius, ir nebuvo perspektyvų stabilizuoti padėtį, nuostoliai tik didėjo. UAB „Deliveris“ dėl neteisėto atsakovo neveikimo neturi galimybių dengti kreditorinių reikalavimų, įskaitant valstybės biudžetams nesumokėtų privalomų įmokų bei mokesčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1644-640/2022 ieškovei UAB ,,Deliveris“ iškėlė bankroto bylą (dabartinis bylos Nr. eB2-586-640/2023). Nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonę valdė ir jai vadovavo atsakovas K. Š.. Ieškovės teigimu, įmonės kreditorių reikalavimai po 2021 m. gegužės 19 d. padidėjo 14 025,15 Eur. Ieškovė įrodinėja, kad apeliantas, kaip buvęs įmonės vadovas, prisiėmė riziką, kad turės padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
13. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punktą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 13straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
14. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019).
15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra investavęs į UAB „Deliveris“ – pervedęs pinigus į bendrovės sąskaitą ir įnešęs į bendrovės kasą grynais. Iš UAB „Deliveris“ sąskaitos išrašo (2021 m. gegužės 12 d.) ir 2021 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 294 matyti, kad iš atsakovo į UAB „Deliveris“ sąskaitą sumokėtų 12 000 Eur beveik visi, tai yra 11 488,50 Eur, buvo sumokėti buvusiam UAB „Deliveris“ akcininkui bei vadovui A. A.. Iš UAB „Deliveris“ sąskaitos išrašo už laikotarpį 2021 m. gegužės 12 d. matyti, kad tie 12 000 Eur, kurie buvo atsakovo sumokėti į UAB „Deliveris“ sąskaitą, yra dalis paskolos pagal paskolos sutartį, taigi atsakovas paskolino pinigus UAB „Deliveris“, kas reiškia, kad šios įmonės įsipareigojimai dėl to nė kiek nesumažėjo. Iš UAB „Deliveris“ kasos ir 2021 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. D020 matyti, kad atsakovo į bendrovės kasą sumokėtų pinigų didesnioji dalis buvo išmokėti tam pačiam A. A.. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad jis investavo pinigus į UAB „Deliveris“ veiklą – ištikrųjų didžioji dalis atsakovo į UAB „Deliveris“ įmokėtų piniginių lėšų buvo panaudota atsiskaityti su A. A., kurio reikalavimo į UAB „Deliveris“ įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs.
16. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės finansinė padėtis nuo 2021 m. žymiai prastėjo. Iš byloje pateiktos ieškovės 2022 m. kovo 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. ieškovė patyrė 8 219 Eur dydžio nuostolį, o 2021 m. ieškovės patirti nuostoliai buvo 28 676 Eur. Iš ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 8 183 Eur, o per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai buvo 18 153 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo turto tik už 12 Eur, o per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai išaugo iki 38 658 Eur. Be to, kaip matyti iš minėto balanso, ieškovės nuosavas kapitalas tiek 2020 m. gruodžio 31 dienai, tiek 2021 m. gruodžio 31 dienai buvo neigiamas:-9 970 Eur 2020 m. gruodžio 31 dienai ir -38 646 Eur 2021 m. gruodžio 31 dienai. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, ieškovė nuo 2021 m. vasario nevykdė prievolės mokėti mokesčius valstybės biudžetui. Esant tokiai ieškovės finansinei padėčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas ir akcininkas, turėjo suprasti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais ir nebegalės vykdyti veiklos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog aplinkybė, kad ieškovės pradelstas 4 639,19 Eur įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo atidėtas iki 2022 m. liepos 28 d. ir nurodyto įsiskolinimo mokėjimas išdėstytas iki 2024 m. birželio 30 d., šios aplinkybės nekeičia.
17. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog dėl atsakovo, kaip UAB „Deliveris“ buvusio vadovo ir akcininko, neteisėto neveikimo nuo 2021 m. gegužės 19 d. šios bendrovės nevykdyti įsipareigojimai daliai kreditorių (VSDFV, VMI) išaugo, taip pat atsirado nauji neįvykdyti įsipareigojimai konkretiems kreditoriams (darbuotojams, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Gelsva“). Nuo 2021 m. gegužės 13 d. (nuo tada, kai atsakovas tapo UAB „Deliveris“ vadovu) šios skolos (įsipareigojimai), kaip nustatė teismas, papildomai išaugo 13 776,20 Eur suma, už kurią atsakingas yra atsakovas, ir kurių tenkinti nėra iš ko.
18. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi c. b. Nr. eB2-1644-640/2022 buvo patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus 6 264,09 Eur kreditorinis reikalavimas – 6 126,35 Eur VSD įmokų ir 137,74 Eur delspinigių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo apie UAB „Deliveris““ matyti, kad UAB „Deliveris“ įsipareigojimai valstybinio socialinio draudimo biudžetui už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. UAB „Deliveris“ išaugo 3 223,44 Eur suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi sumažino šio kreditoriaus reikalavimą nuo 7 516,68 Eur iki 6 264,09 Eur, nepaneigia fakto, jog nuo 2021 m. gegužės 19 d. šio kreditoriaus reikalavimo suma padidėjo 3 223,44 Eur suma.
19. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi c. b. Nr. eB2-1644-640/2022 buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 6 881,77 Eur kreditorinis reikalavimas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad UAB „Deliveris“ mokestinė nepriemoka už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. sudaro 4 552,28 Eur, šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo žala dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kad šios skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės yra nepagrįstos.
20. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties c. b. Nr. eB2-1644-640/2022, UAB „Deliveris“ buvusių darbuotojų A. B., M. R. ir paties atsakovo prašymų patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus matyti, kad UAB „Deliveris“ įsipareigojimai darbuotojams nuo 2021 m. gegužės 19 d. (nesumokėti atlyginimai nuo 2021 m. gruodžio) išaugo 4500,52 Eur suma (1 359,92 Eur + 1 574,41 Eur + 1 566,19 Eur) – be delspinigių. Delspinigiai papildomai sudaro 43,25 Eur (16,38 Eur + 14,79 Eur + 12,08 Eur) sumą. Šių aplinkybių atsakovas neginčija ir apeliaciniame skunde. Atsakovo prielaidos, jog iš Garantinio fondo nebuvo išmokėtos sumos A. B., M. R. ir K. Š., yra niekuo nepagrįstos. Jeigu taip hipotetiškai ir būtų buvę (ko objektyvioje realybėje nėra, nes piniginės lėšos išmokėtos), kaip teisingai atkreipė dėmesį teismas, šie asmenys turėtų reikalavimo teises minėtoms sumoms ir jas realiai turėtų gauti. Įmonės įsipareigojimai šiems darbuotojams nuo 2021 m. gegužės 19 d. atsakovui pažeidus imperatyvias pareigas išaugo 4 500,52 Eur be delspinigių, o delspinigių dydis 43,25 Eur, tokių aplinkybių atsakovas neginčija ir apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias sumas pripažino ieškovo ir jos kreditorių patirta žala dėl atsakovo neteisėto neveikimo.
21. Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2022 m. balandžio 15 d. rašto „Dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo“ ir jo priedų matyti, kad UAB „Deliveris“ skola uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ nuo 2021 m. gegužės 19 d. išaugo 1 423,56 Eur suma. Ši skola atsirado nuo 2021 m. spalio 1 d., tai matyti iš UAB „Bitė Lietuva“ PVM sąskaitų faktūrų (72,85 Eur + 22,74 Eur + 8,74 Eur + 4.88 Eur + 70,62 Eur + 22,74 Eur + 8,43 Eur + 4,88 Eur + 64,33 Eur + 22,74 Eur + 8,47 Eur + 4,88 Eur + 45,09 Eur + 22,74 Eur + 7,27 Eur + 4,88 Eur + 199,52 Eur + 495,17 Eur + 238,82 Eur + 94,35 Eur – 0,44 Eur – 0,14 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo patirta žala dėl atsakovo neteisėto neveikimo 1 185,14 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių neginčijo.
22. Iš UAB „Deliveris“ 2023 m. kovo 27 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ ir AB „Šiaulių bankas“ dokumentų (skola už kortelės mokesčius; skola už paslaugų planą) matyti, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. UAB „Deliveris“ skola AB „Šiaulių bankas“ išaugo 44 Eur suma, šią sumą teismas pagrįstai pripažino ieškovo žala dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Atsakovas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių neginčijo.
23. Iš UAB „Gelsva“ 2022 m. liepos 18 d. rašto „Dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo“ ir jo priedų matyti, kad UAB „Deliveris“ skola uždarajai akcinei bendrovei „Gelsva“ nuo 2021 m. gegužės 19 d. išaugo 238,10 Eur suma. Teismas nustatė, kad ieškovo žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laikytina 227,57 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė sumų pagal 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 30 d. sąskaitas, todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl šių sumų – teismas priteisė 225,57 Eur, o ne 238,10 Eur žalos dėl šiam kreditoriui išaugusios piniginės prievolės.
24. Taigi, atsižvelgusi į nurodytas bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, kolegija konstatuoja, jog apeliantas (atsakovas), kaip buvęs UAB „Deliveris“ vadovas ir akcininkas, pažeidė imperatyviose teisės normose įtvirtintas jam pareigas ir dėl to ieškovai UAB „Deliveris“ ir jos kreditoriams padarė žalos. Atsakovas pažeidė UAB „Deliveris“ kreditorių teisę ir teisėtą interesą, saugomą imperatyvių teisės normų, kad įmonei bankroto byla būtų iškelta esant kuo geresnei bankrutuojančios įmonės turtinei padėčiai, todėl nėra iš ko dengti kreditorinių reikalavimų. Yra akivaizdus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo bei ieškovės prašomos priteisti atsiradusios kreditoriams žalos negalint patenkinti kreditorinių reikalavimų (CK 6.247 straipsnis).
25. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį.
Dėl bylos baigties
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1 089 Eur. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovo priteisia ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Deliveris“ (a. k. 305241951) 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.