Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, teistas 2012 m. lapkričio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. būdamas UAB „R.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinė registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, po to, kai 2013 m. balandžio 11 d jam pasirašytinai buvo įteiktas įmonės bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgalioto asmens V. K. reikalavimas dėl dokumentų pateikimo ir įmonės turto pagal balansą perdavimo, nevykdė Šiaulių apygardos 2013 m. kovo 26 d. nutarties ir iki 2013 m. gruodžio 3 d. bankroto administratoriui neperdavė UAB „R.“ priklausančių transporto priemonių ir kito turto, nurodyto įmonės balanse, t. y. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

2013-03-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (1 t., 11 b. l.) konstatuota, kad UAB ,,R.“ paskelbtas bankrotas, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,A.“, areštuotas UAB „R.“ turtas, uždrausta UAB „R.“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti UAB „R.“ turtą, UAB „R.“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

2013-04-08 BUAB „R.“ bankroto administratoriaus įsakyme Nr. 1 (2 t., 161–163 b. l.) UAB „R.“ administracijai ir vyr. buhalteriui nurodyta per 10 dienų nuo įsakymo gavimo dienos sudaryti ilgalaikio turto sąrašą, per 15 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos perduoti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui UAB „R.“ dokumentus. Įspėta dėl atsakomybės už įsakymo nevykdymą.

2013-04-08 dokumentų įteikimo akto (1 t., 16 b. l.) matyti, kad J. J. 2013 m. balandžio 11 d. įteikta 2013 m. kovo 26 d. teismo nutarties kopija ir 2013 m. balandžio 8 d. UAB „A.“ įsakymas.

2013-05-13 Šiaulių apygardos teismo nutartyje (1 t., 13 b. l.) konstatuota, jog nustačius kaltinamojo J. J. neteisėtus veiksmus (neveikimą), sukeliančius akivaizdžius neigiamus padarinius įmonės kreditoriams, ir byloje nesant duomenų, paneigiančių šio asmens kaltę dėl teismo ir įmonės administratoriaus įpareigojimų nevykdymo, J. J. paskyrė 1 000 Lt baudą. Nutartyje pažymėta, kad baudos paskyrimas neatleidžia J. J. nuo teismo įpareigojimų vykdymo.

2013-12-03 UAB „A.“ įgalioto asmens pažymoje apie neperduotą turtą pagal ilgalaikio turto sąrašą (1 t., 15 b. l.) nurodytas neperduotas ilgalaikis turtas, kurio likutinė turto vertė 200 412,22 Lt.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusių teismų sprendimų (tarp jų ir nesusijusių su bausme) nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai. Todėl už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje. BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. BK 245 straipsnio baudžiamojo nusižengimo norma saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys jo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-108/2012, 2K–131/2013).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad UAB „R.“ direktoriaus, kaltinamojo J. J., pareiškimu Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-754-368/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „R.“. Nutartyje be kitų reikalavimų buvo nurodyta UAB „R.“ administracijai ir vyr. buhalteriui per 10 dienų nuo įsakymo gavimo dienos sudaryti ilgalaikio turto sąrašą. Bankrutuojančios UAB „R.“ administratoriumi paskirtas UAB „A.“, o įgaliotu asmeniu paskirtas V. K.. BUAB „R.“ bankroto administratoriaus įsakymu Nr. 1 UAB „R.“ administracijai ir vyr. buhalteriui nurodyta per 10 dienų nuo įsakymo gavimo dienos sudaryti ilgalaikio turto sąrašą, per 15 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos perduoti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui UAB „R.“ dokumentus. Įspėta dėl atsakomybės už įsakymo nevykdymą. Kaltinamajam J. J. nutartis ir įsakymas 2013 m. balandžio 11 d. įteikti pasirašytinai. Kaltinamasis J. J. įsakymo nevykdo, su įgaliotu asmeniu nebendrauja. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi už nutarties nevykdymą kaltinamajam J. J. skirta 1 000 Lt bauda ir jis įpareigotas nedelsiant tinkamai įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus.

Kaltinamasis J. J. po baudos paskyrimo vengia bendrauti su įgaliotais asmenimis, pateikti ilgalaikio turto balansą, nors tai padaryti turi visas galimybes. Įgalioti asmenys per valstybės institucijas nustato, kokį turtą turi UAB „R.“, sudaro sąrašą, tačiau kaltinamasis J. J. su jais nebendrauja, turto neperduoda, nenurodo kur yra turtas. Įgalioti asmenys įvairiose vietose UAB „R.“ turtą randa, jį perima, tačiau dalies turto – transporto priemonių ir kito turto neranda. Įgaliotam asmeniui kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kaltinamasis vengia bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, neduoda parodymų apie transporto priemonių ir kito turto buvimo vietą (to jis nepadarė ir teismo posėdžių metu).

Kaltinamasis nereagavo į įsakymą perduoti transporto priemones ir kitą turtą, nors dėl objektyvių priežasčių galėjo tai padaryti, nenurodė, kur transporto priemonės ir kitas turtas yra, jam buvo taikyta civilinė atsakomybė, tačiau ir toliau nevykdė savo pareigos ir to norėjo, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. J. tyčia nevykdė teismo sprendimo – Šiaulių apygardos 2013 m. kovo 26 d. nutarties, todėl jo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, sudėtis. Iš 2013-04-08 dokumentų įteikimo akto (1 t., 16 b. l.) matyti, kad J. J. 2013 m. balandžio 11 d. įteikta 2013 m. kovo 26 d. teismo nutarties kopija ir 2013 m. balandžio 8 d. UAB „A.“ įsakymas, todėl kaltinime nurodyta data iš 2013 m. balandžio 8 d. keistina į 2013 m. balandžio 11 d. Šis pakeitimas kaltinimo esmės nekeičia ir nesunkina kaltinamojo J. J. padėties, taip pat nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K–P–89/2014).

Nagrinėjamojoje byloje J. J. kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „R.“ direktoriumi ir dėl užimamų pareigų būdamas atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą, po to, kai 2013 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „R.“, bankroto administratoriui neperdavė jo žinioje buvusio įmonės turto – transporto priemonių ir kito turto, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2013-12-03, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iššvaistė UAB „R.“ priklausantį didelės vertės, 48 692,96 Lt, turtą.

Šioje byloje J. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį grindžiamas teiginiu, kad neperduodamas bankrutuojančios įmonės turto bankroto administratoriui nenustatytomis aplinkybėmis iššvaistė jo žinioje buvusį turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė neveikimu. BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikimu, t. y. kaltinamasis svetimą patikėtą turtą iššvaistyti gali tik aktyviais veiksmais neteisėtai jį perleisdamas tretiesiems asmenims. Kaltinimas grindžiamas iš kompiuterių laikmenų paimtais duomenimis apie ilgalaikį kilnojamąjį turtą, nenurodant individualių požymių.

Kaltinamasis J. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu parodymų apie įmonės ilgalaikio naudojimo turtą parodymų nedavė. Nenurodė, koks turtas buvo, kur jis buvo bankroto bylos iškėlimo metu ir ar buvo juo naudojamasi po bankroto bylos iškėlimo. Visi kaltinamojo parodymai apsiribojo priekaištais teisėsaugos organams, kad jis neteisėtai persekiojamas, jokio nusikaltimo jis nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu bankroto administratoriaus įgalioti asmenys rado ne vieną transporto priemonę, jas realizavo. Vykstant teismo posėdžiams buvo rastas ir paimtas automobilis „Audi A6“. Byloje nenustatytas nė vienas faktas, kad kaltinamasis J. J. bankrutuojančios įmonės turtą neteisėtai būtų perleidęs tretiesiems asmenims, o tai yra būtina norint veiką kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nenustatyti BK 184 straipsnio 2 dalies objektyvieji veikos – patikėto turto iššvaistymas – požymiai. Šių požymių J. J. veiksmuose nenustačius, pripažintina, kad jo veiksmuose nėra ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties, todėl dėl šio kaltinimo jis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nusikalstama veika, numatyta BK 245 straipsnyje, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei J. J. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – J. J. teistas (2 t., 2–3. b. l), baustas administracine tvarka (2 t., 11–19 b. l.), yra psichiatrijos klinikos pacientų registre dėl potrauminio sindromo (1975–1992 m.), bet duomenys neišsaugoti (2 t., 5, 9 b. l.), nedirba.

Dėl civilinio ieškinio

Atsižvelgiant į tai, kad J. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, BUAB „R.“ pareikštas 11 595,17 Eur (2 t., 147–148 b. l.) civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsniu, 307–308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje ir nuteisti 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1054,48 Eur.) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies a punktu laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 25 d. (2 t., 154, 164 b. l.) ir suėmimo laiką nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. keičiant į baudą, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudos, vertinti, kad J. J. sumokėjo 24 MGL (903,84 Eur.) dydžio baudą.

Įpareigoti J. J. likusią baudos dalį (150,64 Eur.) sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. J. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Išteisinti J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BUAB „R.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.