- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-1311-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00592-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Pagirių šiltnamiai“ antstolei I. B. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymą Nr. S-20-11-77089 tęsti vykdymo veiksmus, 2020 m. gruodžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-11-77092, 2020 m. gruodžio 18 d. apskaičiavimo patikslinimą Nr. S-20-11-77471, 2020 m. gruodžio 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-11-77395, 2020 m. gruodžio 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (keitimas) Nr. S-20-11-77470.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolės priimtų procesinių sprendimų pagrindu iš jos banko sąskaitos buvo priverstinai nurašyta 64 221,45 Eur suma už antstolės atliktus vykdymo veiksmus. Susisiekus su antstole dėl įvykusio nepagrįsto piniginių lėšų nurašymo, iš antstolės sąskaitos į pareiškėjos banko sąskaitą buvo sugrąžinta 23 286,31 Eur suma (64 221,45 Eur – 40 935,14 Eur). Pareiškėja nesutinka su antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir priverstiniu lėšų nurašymu, kadangi šie veiksmai yra neteisėti, atlikti be teisinio pagrindo. Pareiškėjos teigimu, vykdomoji byla po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2339-603/2018 įsiteisėjimo turėjo būti nutraukta išieškotojai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsisakius išieškojimo, vadovaujantis taikos sutarties 2.12 punktu. NŽT 2017 m. spalio 18 d. antstolės kontoroje inicijavo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. 11067 dėl skolinio įsipareigojimo, užtikrinto hipoteka, vykdymą dėl pareiškėjos įsiskolinimo pagal 2008 m. gegužės 13 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškė 2 325 850,03 Eur dydžio ieškinį ir iškėlė civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme atsakovei NŽT dėl 2008 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dėl 2008 m. gegužės 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl restitucijos taikymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą iki būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-560-236/2018 panaikino ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Antstolė 2018 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje atidėti vykdymo veiksmus iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties įsiteisėjimo. Nauja Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo priimta, kadangi pareiškėja ir NŽT perdavė teisminį ginčą spręsti mediacijai ir jį sėkmingai užbaigė 2018 m. birželio 29 d. pasirašydamos taikos sutartį. Taikos sutarties 2.12 punkte, šalys susitarė, kad NŽT per vieną mėnesį nuo taikos sutarties įsiteisėjimo atsisako išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450. Patvarkymu antstolė nepagrįstai patvarkė tęsti vykdymo veiksmus, kas pasireiškė antstolės atlygio priverstiniu nurašymu pagal nurodymą ir perskaičiuotos sumos grąžinimu pagal nurodymo patikslinimą, kurie vertintini kaip neteisėti ir naikintini. Antstolė situaciją nepagrįstai kvalifikavo kaip Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte nurodytą atvejį. Dėl šios teisinės klaidos nepagrįstai buvo apskaičiuotos iš nurašytos piniginės lėšos iš pareiškėjos sąskaitos, kurios privalo būti jai grąžintos. Byloje turi būti vadovaujamasi ir taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktas.
4. Antstolė I. B. 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėja informavo antstolę, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2339-603/2018 patvirtintą taikos sutartį AB „Pagirių šiltnamiai“ su išieškotoja NŽT galutinai atsiskaitė. 2020 m. gruodžio 16 d. priimtas patvarkymas atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir buvo atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas dėl 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 63 807,08 Eur antstolio atlygio, 14,40 Eur papildomų vykdymo išlaidų. Antstolio atlygis buvo skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 20 d. vykdymui pateiktos skolos sumos, t. y. nuo 1 595 183,73 Eur. 2020 m. gruodžio 18 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ persiuntė Vilniaus apygardos nutartį Nr. e2-2339-603/2018 dėl taikos sutarties patvirtinimo. Atsižvelgiant į nutartyje nurodytas sumažintas skolos sumas, buvo perskaičiuotas atlygis antstolei nuo 63 807,08 Eur iki 40 935,14 Eur. Atlygis antstolei perskaičiuotas nuo 1 023 378,48 Eur skolos, nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Sprendžiant antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų ir nurodymo priverstinai nurašyti lėšas iš skolininkės sąskaitos veiksmų teisėtumą svarbu įvertinti skolininkės pastangas atsiskaityti su išieškotoja iki priverstinio vykdymo pradėjimo (iki raginime nurodyto termino). Skolininkės aktyvūs veiksmai prasidėjo tik po vykdomosios bylos užvedimo, pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad išieškotoja išieškojimo neatsisakė ir dėl to nėra pagrindo taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktą, leidžiantį neskaičiuoti atlygio antstoliui. Vykdomojoje byloje antstolė vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas buvo aptartas Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2-2339-603/2018 2.12 punkte (antstolės paslaugų išlaidas apmoka pareiškėja).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, ir pareiškėja 2008 m. gegužės 13 d. sudarė valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja AB „Pagirių šiltnamiai“ įsigijo išsimokėtinai du valstybinės žemės sklypus. AB „Pagirių šiltnamiai“ nuo 2011 metų nevykdė savo įsipareigojimų – nemokėjo nei įmokų, nei palūkanų, nei delspinigių, todėl NŽT pradėjo įsiskolinimo išieškojimą priverstine tvarka, t. y. pateikė 2017 m. spalio 18 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. 11067 vykdyti antstolei I. B.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-2339-603/2018, patvirtintos taikos sutarties 2.3 papunktyje šalys nauja redakcija išdėstė 2008 m. gegužės 13 d. sutarties 3 punkto 1 dalį, susijusią su valstybinės žemės sklypo kainos nustatymu ir mokėjimo grafiku. Taikos sutarties 2.12 papunktyje šalys susitarė, kad „Atsakovė dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, taikos sutarties pasirašymo fakto ir su tuo susijusių priežasčių per vieną mėnesį nuo taikos sutarties įsiteisėjimo atsisako išieškojimo antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450. Antstolės paslaugų išlaidas apmoka ieškovė.“ Taigi pagal taikos sutarties 2.12 papunktį pareigą apmokėti antstolės paslaugų išlaidas turi AB „Pagirių šiltnamiai“. Po taikos sutarties patvirtinimo AB „Pagirių šiltnamiai“ vykdė mokėjimus pagal taikos sutartį, tačiau į antstolės kontorą dėl antstolės paslaugų išlaidų apmokėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 nesikreipė. NŽT nuomone, vykdydama išieškojimą antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos AB „Pagirių šiltnamiai“ skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė.
7. Teismas nurodė, kad raginimas įvykdyti hipoteka užtikrintus įsipareigojimus pagal pareiškėjos AB „Pagirių šiltnamiai“ ir NŽT 2008 m. gegužės 13 d. sudarytą valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti įvykdytas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo pareiškėjai AB „Pagirių šiltnamiai“ dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d. Duomenų, kad pareiškėja geranoriškai įvykdė įsipareigojimus NŽT per raginime nurodytą terminą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vadovaujantis CPK 641 straipsnio 1 dalimi, išieškotoja NŽT atsisakė išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 dėl ko vykdymo išlaidos iš skolininkės neturėtų būti išieškotos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolė turėjo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktu. Priešingai, vykdomosios bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl kainos pagal 2008 m. gegužės 13 d. sudarytą valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sumažinimo. Nurodytos taikos sutarties 2.12 punkte šalys taip pat susitarė, kad antstolės paslaugų išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 apmokės pareiškėja AB „Pagirių šiltnamiai“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2339-603/2018). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu, kadangi šalys sudarė taikos sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, be kita ko, vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė teismo patvirtintoje taikos sutartyje, ir iš skolininkės išieškojo visas vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 patirtas vykdymo išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja AB „Pagirių šiltnamiai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
9. Nurodo, kad vykdomoji byla šiuo atveju buvo pradėta dėl Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. 11067 dėl skolinio įsipareigojimo, užtikrinto hipoteka, vykdymo. 2018 m. sausio 18 d. vykdymo veiksmai buvo atidėti antstolės patvarkymu. Nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. jokie procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje nevyko. Apeliantė geruoju įvykdė visas savo pareigas kreditoriui pagal Taikos sutarties sąlygas, piniginių lėšų pervedimai buvo atlikti NŽT tiesiogiai, o ne į antstolių kontoros sąskaitą. Taikos sutarties 2.12 punktas būtent buvo skirtas tam, kad, kreditoriui atsisakius išieškojimo Vykdomojoje byloje apskaičiuojant antstolio paslaugas, bus taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktas, o ne Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas. Vykdomojoje byloje privalėjo būti įformintas kreditoriaus atsisakymas nuo išieškojimo ir apeliantei mokėtinos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, pagal 2020 m. gruodžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo patikslinime Nr. S-20-11-77471 esančią detalizaciją, turėjo sudaryti 414,37 Eur, tačiau tai dėl objektyvių, nuo apeliantės nepriklausančių priežasčių, neatlikta. Jeigu byloje bus patvirtinta antstolio teisė pradėti vykdymo veiksmus pagal notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl skolinio įsipareigojimo, užtikrinto hipoteka, vykdymo, o baigti vykdyti ir skaičiuoti atlygį pagal su vykdomąją byla nesusijusį teismo sprendimą (nutartį), apeliantei padarytus 40 935,14 Eur dydžio nuostolius, išieškotus iš jos kaip atlygį antstolei, atlyginti turės kreditorius, kuris nevykdė Taikos sutarties 2.12 punkto - įsipareigojimo atsisakyti nuo išieškojimo vykdomojoje byloje.
10. Teismas nepasisakė, kodėl antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, elgdamasi rūpestingai, teisėtai ir pagrįstai, esą neturėjo pareigos detaliai aiškintis informacijos dėl Taikos sutarties 2.12 punkto neįvykdymo aplinkybių su NŽT priežasčių ir panašiai. Taikos sutartis, jeigu ji būtų buvusi sudaryta vykdymo procese, turėjo būti tvirtinama teisme, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Antstolė nesivadovavo CPK 589 straipsnio nuostatomis, bet atliko jai paprasčiausią priverstinį procesinį veiksmą - lėšų nurašymą nuo sąskaitos net neinformavusi apeliantės. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į skolininko elgesį, tačiau ir kreditoriaus akivaizdžiai kaltus veiksmus, dėl kurių apeliantei padaryta net 40 935,14 Eur dydžio žala. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2339-603/2018 yra vykdytinas, nors ir procesiškai visai atskiras dokumentas nuo vykdomosios bylos, todėl pagal jį negalėjo būti skaičiuojamas atlygis antstolei. Antstolė atliko veiksmus, nenurodytus vykdomajame dokumente (2017 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 11067), kuriuo pažeidė imperatyvų CPK 586 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą atlikti vykdymo veiksmus be nustatyta tvarka priimto vykdyti vykdomojo dokumento.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad vertinant taikos sutarties sąlygą, pagal kurią NŽT per vieną mėnesį nuo nutarties dėl taikos patvirtinimo įsiteisėjimo, privalo atsisakyti išieškojimo, svarbu akcentuoti, kad išieškotoja jokiu būdu neatsisakė prievolės, nepanaikino skolos. Sutartyje buvo aptarta, kad kreditorius NŽT praneša antstolei apie taikos sutarties sudarymą bei vykdomojo rašto nutraukimą, tokiu būdu AB „Pagirių šiltnamiai“ žinodami, kad įkeistas turtas nebus realizuojamas vykdymo procese, tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas. Taikos sutarties turinys ir aplinkybė, kad AB „Pagirių šiltnamiai“ prisiėmę įsipareigojimus sumokėti iš pirkimo-pardavimo sutarties atsiradusią prievolę/skolą, neleidžia šalių procesinį elgesį (taikos sutarties sudarymą) vertinti kaip išieškotojo atsisakymą nuo išieškojimo. NŽT įsipareigojo atsisakyti išieškojimo ne dėl to, kad panaikina prievolę, bet tuo pagrindu, kad sutarta dėl prievolės įvykdymo sąlygų - t. y. sumažinta prievolės suma bei nurodyti apmokėjimo terminai. Vertinant šią aplinkybę antstolis privalo vykdomąją bylą užbaigti vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 2 p. ir taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktą, išieškoti iš skolininko visas vykdymo išlaidas. AB „Pagirių šiltnamiai“ argumentas, kad antstolės vykdoma byla visiškai nesusijusi su civiline byla Nr. e2-2339-603/2018 visiškai nepagrįstas, kadangi NŽT reikalavimas atsirado būtent dėl 2008 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo nevykdymo.
12. Nors taikos sutartis ir nebuvo sudaryta vykdomajame procese, tačiau pagal taikos sutarties nuostatas buvo išspręstas klausimas dėl 2008 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, buvo ginčijama sutarties suma, kuri pasikeitė šalims pasirašius taikos sutartį. AB „Pagirių šiltnamiai“ civilinėje byloje prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent antstolės vykdomojoje byloje, nes ginčo dalykas sprendžiamas teisme bei vykdymo procese buvo ir yra tas pats. Jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas 2017 m. spalio 26 d. gavo antstolės Raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tik po raginimo termino pasibaigimo AB „Pagirių šiltnamiai“ 2017 m. lapkričio 27 d. informavo antstolę, kad vyksta derybos dėl skolos sumažinimo bei mokėjimo grafiko, o 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Visi skolininko veiksmai buvo atlikti jau pradėjus priverstinį išieškojimą antstolės kontoroje bei pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Iš vykdomosios bylos Nr. 0011/17/02450 medžiagos nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės AB „Pagirių šiltnamiai“ kreditorės NŽT naudai pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. 2017 m. spalio 18 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus (NŽT) prašymą Nr. 11067. Kreditorės NŽT reikalavimai yra kildinami iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir skolininkės AB „Pagirių šiltnamiai“ 2008 m. gegužės 13 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria skolininkei buvo parduoti du valstybinės žemės sklypai. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2017 m. spalio 23 d. priėmė raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą Nr. S1-370871, kuriuo pareiškėja AB „Pagirių šiltnamiai“ buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti skolą išieškotojai NŽT.
15. 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu išieškotojai NŽT, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės I. B. vykdomą priverstinį išieškojimą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-5937-603/2017). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja AB „Pagirių šiltnamiai“ pateikė atskirąjį skundą dėl aukščiau nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2018 m. sausio 18 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-18-11-1456 dėl vykdymo veiksmų atidėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties įsiteisėjimo. Vykdomosios bylos duomenimis, 2020 m. lapkričio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-20-11-73078 dėl informacijos pateikimo, kuriuo šalys buvo įpareigotos informuoti antstolę dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5937-603/2017 priimto sprendimo.
16. Iš vykdomojoje byloje esančių išieškotojos ir skolininkės pateiktų atsakymų į antstolės patvarkymą nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią skolininkė su išieškotoja atsiskaitė galutinai. Antstolė 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-11-77089 tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-11-77092 dėl 64 221,45 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomosios bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 18 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-11-77395, kuriuo buvo nurodyta nurašyti 64 221,45 Eur lėšų nuo pareiškėjos AB „Pagirių šiltnamiai“ sąskaitų. 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškėja AB „Pagirių šiltnamiai“ pateikė antstolei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2339-603/2018, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Nurodytos taikos sutarties 2.12 punkte šalys susitarė, kad „Šalys, vadovaudamosi CPK 629 straipsniu, susitaria, kad atsakovė (NŽT) dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių taikos sutarties pasirašymo fakto ir su tuo susijusių priežasčių per vieną mėnesį nuo taikos sutarties įsiteisėjimo atsisako išieškojimo antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450. Antstolės paslaugų išlaidas apmoka ieškovė (AB „Pagirių šiltnamiai“)“. Atsižvelgiant į taikos sutartyje nurodytas skolos sumas, antstolė perskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-11-77471 dėl 2020 m. gruodžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo patikslinimo dėl 41 349,59 Eur vykdymo išlaidų bei 2020 m. gruodžio 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (keitimas) Nr. S-20-11-77470. Pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad patikslinus vykdymo išlaidas, jai buvo grąžinta dalis nurašytos sumos.
17. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir nustatė, kad antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo tinkamas teisinis kvalifikavimas yra reikšmingas, nes atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, sukuria arba nesukuria skolininkui prievolę sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).
18. Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas nustato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktas nustato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. CPK 629 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai: išieškotojo atsisakymas išieškojimo arba išieškotojo ir skolininko sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Priklausomai nuo to, kuriuo iš šių pagrindų nutraukiama vykdomoji byla, atsiranda skirtingos teisinės pasekmės, t. y. antstoliui atsiranda arba neatsiranda teisė į atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.
19. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja geranoriškai įvykdė įsipareigojimus NŽT per raginime nurodytą terminą, taip pat nėra duomenų, kad išieškotoja NŽT atsisakė išieškojimo vykdomojoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl kainos pagal 2008 m. gegužės 13 d. sudarytą valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį sumažinimo. Kadangi šalys sudarė taikos sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu. Apeliantė teigia, kad ji geruoju įvykdė visas savo pareigas kreditoriui pagal Taikos sutarties sąlygas, piniginių lėšų pervedimai buvo atlikti NŽT tiesiogiai, o ne į antstolių kontoros sąskaitą, tačiau apeliantė neneigia, kad ji savo įsiskolinimo nepadengė per raginime nustatytą laiką. Apeliantė teigia, kad šalys sudarytoje taikos sutartyje sutarė, kad išieškotojas atsisakys išieškojimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese pasirašytoje taikos sutartyje įtvirtintas išieškojimo dalies atsisakymas yra sudėtinė tokios taikos sutarties dalis, o neretai – esminė jos sąlyga, todėl nevertintinas kaip savarankiškas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017). Taigi, remiantis suformuota teismų praktika yra pagrindas daryti išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad šalys taikos sutartyje sutarė, kad išieškotojas atsisakys išieškojimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad vykdymo išlaidos turi būti apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktą. Šiuo atveju antstolė pagrįstai atsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, tai yra, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo per raginime nustatytą terminą, ir vykdymo išlaidas apskaičiavo remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu.
20. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
AB „Pagirių šiltnamiai“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.