Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2018 m. gruodžio 12 d. apie 8 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įėjęs į nukentėjusiosios – motinos V. B. kambarį, liepė jai eiti į parduotuvę, pasakė, „jeigu neisi, numesiu tave iš penkto aukšto“, po ko suėmė ją už drabužių iš nugaros pusės ir stipriai pastūmė į sieną, į kurią nukentėjusioji V. B. atsitrenkė dešine galvos puse ir dešiniu skruostikauliu, o jis, toliau žodžiais konfliktavo su nukentėjusiąja, kol ji išėjo iš buto į parduotuvę; po ko, apie 10 val. V. B. grįžus į butą, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau su ja žodžiais konfliktavo, ir jai išėjus iš buto į laiptinę, laiptinės 4-ame aukšte nukentėjusiąja pasivijo ir paėmęs už striukės skvernų 3 kartus papurtė, dėl ko nukentėjusiajai apsvaigo galva, pasidarė silpna; tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai – motinai V. B. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. J. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad buvo konfliktas dėl televizijos „A“, kadangi jis buvo savininkas ir mokėjo už televiziją, bet kai pamatė, kad neteisingos sąskaitos, bandė nurodyti operatoriui, tačiau operatorius išvadų nepadarė. Jo motina V. B. labai norėjo tą televiziją išlaikyti. Dėl to tarp jų buvo žodinis konfliktas, bet ne 2018 m. gruodžio 12 d., o anksčiau. Jokio įvykio 2018 m. gruodžio 12 d. nebuvo. Motina užsispyrė turėti tą televiziją, o jis jos atsisakė. Kaltinamasis V. B. išaiškino visas pasekmes ir jis su jos žentu nuvažiavo į „A“ būstinę ir perregistravo jos vardu televiziją. Anot jo, visi aiškinimai, kad jis prašė V. B. nueiti į parduotuvę ir žadėjo ją numesti nuo 5 aukšto, yra senatviniai marazmai. Nors jis kartais paprašydavo V. B. kažką parnešti iš parduotuvės, bet už tai atsiskaitydavo. Pabrėžė, jog nėra jokių liudytojų (kurie matė ar girdėjo), kad jis žadėjo ją mesti iš 5 aukšto. Anot jo, visi šie motinos šnekesiai yra silpnos galvos išdava. Pastebėjo, jog jei tuo metu būtų buvę (sužalojimai), tai reikėjo fiksuoti medicininiais dokumentais. Policija atvykusi nebuvo. V. B. į medicinos įstaigą nesikreipė, o paskui regreso tvarka bandė viską atstatyti.

Mano, kad šis ikiteisminis tyrimas specialiai jo atžvilgiu buvo pradėtas, kadangi tyrėja V. anksčiau priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal jo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parduotuvės „B“ apsaugos darbuotojui. Taigi jis su parduotuvės „B“ direktore ir jos darbuotojais turėjo nemalonumų, kadangi buvo sukčiaujama. Mano, jog parduotuvės „B“ direktorei L. A. nepatikdavo, kai jis kreipdavosi dėl savo pažeistų teisių. Mano, jog D. M. yra susimokiusi su B. B., kuri jam į maistą lašina vaistus. Gydytoja D. M. daug neprisimena ir painioja. Pažymėjo, jog T. K. ir jo sutuoktinės teiginiai yra sąmoningas šmeižtas iš keršto tikslu jį (kaltinamąjį) apjuodinti.

Paaiškino, kad jis pripažintas neįgaliu, todėl nedirba. Armijoje nepritapo, nes, kaltinamojo manymu, jo sąmoningumas buvo aukštesnis, jis nebijojo pasakyti, kas jam nepatinka, todėl buvo konfliktai, susidūrimai ir jis buvo komisuotas. Paaiškino, jog jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), paskui buvo kitaip transformuota, tačiau jokių vaistų, jokių gydytojų pagalbos priemonių jam nereikėjo. Jis nejaučia, kad serga. Jokių konfliktų neturi, gyvena ramiai ir pavyzdingai. Jis daug kartų bandė per advokatą apginti savo teises, kad jo nesiųstų į (duomenys neskelbtini). Paskui principingai prokurorei reikalaujant buvo nusiųstas į (duomenys neskelbtini). Anot kaltinamojo, jį – sąmoningą, išsilavinusį žmogų, bandė padaryti neveiksniu, nors yra normalus, baigęs mokslus žmogus.

Pažymėjo, jog šeimoje sesuo S. Z. geriau sutaria su mama, o jis geriau sutarė su tėvu. Dėl to kilo daug konfliktų. Su seserimi būdavo susidūrimai, negali patvirtinti, kad jai sulaužė nosį. Tačiau nurodė, jog buvo labai žiauriai mušamas tiek tėvo, tik motinos V. B. Buvo žeminamas, ujamas, nes buvo nenuolankus, tačiau jokių neadekvačių veiksmų niekam nedarydavo. Pabrėžė, jog nuo senų laikų nesutaria su V. B., iki šiol jiems sunkiai sekasi gyventi. Gyvenant bute kildavo konfliktai, žodiniai susidūrimai, kur įsikišdavo ir policija. Jie dabar nieko bendro neturi, nebendrauja.

Prašo teismo dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, jį išteisinti, nes nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų. Yra atsakingas žmogus ir būdamas veiksnus teigia, kad yra nekaltas.

Nukentėjusioji V. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ne vieną kartą toks įvykis (smurtas) nutikęs. Ji nueina į parduotuvę, nuperka (maisto) ir, jeigu jam (kaltinamajam) kažkas netinka, tai jis gali į ją durimis trenkti. Nurodė, jog įvykio dieną 8 val. ryto jis (kaltinamasis) ją prikėlė šaukdamas, liepė eiti į parduotuvę „B“, paimti telefono numerį. Ji rado vedėją, kuri pasakė, kad jis (kaltinamasis) turi telefoną, paklausė, ko ji čia vaikšto. Ji ėjo ten du kartus, tačiau jam netiko, sakė „tu durna, vėl ne taip supratai“. Jis griebė ją už gerklės, pradėjo šaukti ir trenkė ją į sieną, ji susitrenkė dešinę pusę galvos. Ji norėjo pabėgti pas dukrą, tačiau jis ją prisivijo, pradėjo laiptinėję kratyti, „kur tu bėgi?“ ir partempė namo. Ji nuėjo, atsigulė, nes jai skaudėjo galvą. Vonioje užsidėjo šaltą rankšluostį. Kai pagulėjo, jis liepė trečią kartą eiti į parduotuvę. Trečią kartą nuėjus, direktorė pasakė, kad nevaikščiotų, o eitų skųstis. Po įvykio ji nutarė eiti pas Seimo narį A. S. Kitą dieną nuėjo pas A. S. ir papasakojo viską. Jis paskambino M., ir jis turbūt pasakė, kad reikia skųstis policijai. Po kelių dienų ji parašė policijai.

Po įvykio kaltinamasis apsiramino, jie nebendrauja, tačiau jeigu reikia ką susiūti, kaltinamasis ateina ir numeta jai, ji jam padaro, tačiau jie nekalba. Jis taip stipriai nebemuša, bet stveria už rūbų, (stumdo) į sieną. Ji nesupranta, dėl ko jis ją muša, ko jam trūksta. Ji moka už butą, jis neprisideda. Padovanojo jam žiedą, kad jis jos nemuštų, tačiau praėjo porą mėnesių – jis viską pamiršo. Vieną kartą trenkė į sieną, ant sofos, bet ji tada galvos nesusimušė, tik šoną. Jis užpyksta, paskui neprisimena, sako, kad ji išsigalvoja. Nežino, kodėl sūnus jos nekenčia. Ji labai kantri, jo gailėjo, nesiskundė, bet jau nebegali.

Taip pat pastebėjo, jog Sovietų laikais, kai jis grįžo iš kariuomenės, ji kreipėsi į įgaliotinį, po trijų dienų jis vėl tą patį darė. Ji neturi artimųjų, kuriems galėtų pasakoti apie tą įvykį, turi tik dukrą, kuri viską žinojo su šeima, kaimynams nieko nepasakoja, mano, jog 10, 12 butai girdi kaip jis šaukia. Kaimynai nesikiša, iš 10 buto visko bijo. Pridūrė, jog, kai kaltinamasis iš kariuomenės grįžo, taip seserį sumušė, kad jai lūžo nosis. Parduotuvėje, kai ėjo telefono numerio, nieko nesakė, nes jai gėda apie tai kalbėti su kažkuo, prisipažinti. Dėl šio įvykio eilinės apžiūros metu pasakė šeimos gydytojai, kuri išrašė jai vaistų nuo spaudimo. Nurodė, kad, kai vieną kartą troškino daržoves, kol jis miega (nes jis jos neleidžia į virtuvę, užtrenkia duris), jis atsikėlė ir jos neleido. Nukentėjusioji galvojo, kad puodas pridegs, ir iškvietė policiją, kad jis jos neleidžia. Policija greitai atvažiavo, bet kai ji paskambino policijai, jis tą puodą išjungė, todėl atvykusi policija ją apibarė, kodėl juos kviečia, nurodė, kad yra teismai, advokatai, ir ten reikia kreiptis. Taip pat pridūrė, jog šiemet, vasario 28 d. girdėjo, jog jis su paštininke ginčijasi. Kai išėjo į virtuvę, jis šoko ant jos, ji iškart (nubėgo) į savo kambarį, užsidarė. Jis ten dabar neina, nelaužo durų.

Kaltinamasis liepia jai išeiti iš buto ir gyventi pas dukrą, bet ji moka už butą, išlaikė butą 50 metų, jį užgyveno, todėl nemato pagrindo išsikraustyti. Ji jo nevaro, tegul gyvena, bet atsisako taikytis prie jo. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ant sofos nutrenkė kitą dieną (prieš tai), o ne to įvykio metu. Paaiškino, jog buvo žentas atvažiavęs ir jiems reikėjo važiuoti ir kol žentas buvo, sūnus nešnekėjo, bet, kai tik žentas išėjo, jis liepė skambinti jam. Ji atsisakė ir kaltinamasis šoko ant jos ir trenkė ant sofos, dar pasakė: „nieko čia tau neatsitiko“. Patikino, jog V. J. T. daug kartų pasakė, kad ją numes iš penkto aukšto, nepamena, ar aptariamo įvykio metu taip sakė.

Liudytoja L. A. (parduotuvės „B“ direktorė) apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai žinomas įvykis tik iš tyrėjos ir žmogaus lūpų. Jai atrodo, kad buvo šio piliečio (kaltinamojo) kažkoks skundas dėl jo lojalumo kortelės, liudytoja paprašė, kad jo mama kreiptųsi nurodytais telefonais, nes parduotuvė atsakymo duoti negalėjo. Atėjo pagyvenusi moteris ir maldavo jų padėti, nes kitaip jos neįleis į namus. Sūnus norėjo sužinoti pinigų likutį, bet ta kortelė buvo motinos vardu, ne jos sūnaus, dėl to jis atsiuntė savo mamą. Darbuotojai negali patikrinti pinigų likučio, nes tokių duomenų neturi. Darbuotojai aiškino jai, kad parduotuvė šioje vietoje padėti negali. Ji (moteris) atėjo pas liudytoją į kabinetą ir pasakė, kad jis jos neįleis į namus. Ji (liudytoja) nurodė, kur kreiptis dėl to pinigų likučio. Antrą kartą moteris atėjo atsiprašyti už sūnaus elgesį, papasakojo savo gyvenimą. Ji skundėsi, kad jis ją muša, uždaro, neįleidžia. Pasakojo, kad kai jis grįžo iš armijos, prieš ją pakelia ranką, kad jos neįleidžia į namus, terorizuoja kaimynus. Ji nepasakė, kas konkrečiai buvo įvykę arba liudytoja to neprisimena. Moteris visą laiką būdavo labai susinervinusi, jos lūpos buvo mėlynos, ji širdininkė, matėsi, kad nuskriaustas žmogus. Liudytojai buvo jos gaila. Ji (moteris) sakė, kad buvo ne tik pas ją (liudytoją) atėjusi, bet ir pas deputatą. Ji kalbėjo visiškai aiškiai, adekvačiai. Negali pasakyti, kad jis (sūnus) ją (moterį) skriaudžia fiziškai, bet kad žemina – tikrai matėsi. Liudytoja ja patikėjo, nes atėjo su baimės pilnomis akimis, kad jos neįleis į namus dėl tos kortelės. Liudytoja ją išklausė ir pasakė, kad tam yra tam tikros institucijos. Tada atėjo tyrėja ir pasakė, kad moteris, paskatinta jos žodžių, kreipėsi į teismą. Jokių jų asmeninių, šeimyninių santykių nežino. Žino tik, kad šis asmuo (kaltinamasis, sėdintis posėdžių salėje) yra dažnas jų parduotuvės pirkėjas, kuris dažnai būna nepatenkintas jų parduotuvės darbuotojais, rašo skundus dėl darbuotojų, jos pačios, skundai saugomi būstinėje. Kartą buvo atvykusi policija dėl jo skundo apie parduotuvės apsauginį. Liudytoja teigia, jog santykiai su kaltinamuoju nebuvo konfliktiniai, ji neturi teisės konfliktuoti. Jeigu žmogus dėl jos darbuotojo elgesio kreipiasi, ji jį išklauso, atsakinėja tik į žodines pretenzijas. Nors nepasitenkinimas buvo ir jos darbu, tačiau ji neturi jokio suinteresuotumo (baudžiamosios bylos baigtimi). Paaiškino, jog kai atėjo mama, ji žinojo, apie kurį asmenį eina kalba, nes jis prieš tai kreipėsi dėl tos kortelės ir ji jam nieko nepasakė, nes ne jis buvo kortelės savininkas.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena kada tiksliai vyko nukentėjusiosios priėmimas jo biuro patalpose, kuriose dalyvavo ir jo padėjėja. V. B. su liudytojo padėjėjos pagalba parašė prašymą (prašymo data gruodžio 17 d.), kuriame buvo parašyta, kad ji patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą. Patikino, kad pareiškimo turinys atitinka visa tai, ką nukentėjusioji jam pasakojo. Ji paaiškino, kad ją užpuolė sūnus, buvo parašytas pareiškimas, tačiau į policiją ji neatvyko. Liudytojas persiuntė skundą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui, kadangi pilietė skundėsi, kad policijos pareigūnai neatvyko. Nukentėjusioji kreipėsi į jį, nes jis Seimo narys, išrinktas Lazdynų apygardoje ir kiekvienas pilietis gali kreiptis į jį priėmimo metu. Patikino, kad ją matė pirmą kartą, taip pat nepažinojo jos sūnaus. Pabrėžė, jog buvo seniūnu 20 metų ir su žmonėmis sveikinosi, nesureikšmino to. Jis tą pareiškimą turi ir pabrėžė, kad jį rašė dėl sūnaus, kad sūnus gulėjo du kartus psichiatrinėje ligoninėje, neįsivaizduoja, kaip kitaip galėjo elgtis. Jis nesitikslino kaip vyksta tyrimas, tik gavo vyriausiojo policijos komisariato atsakymą, kad pradėtas tyrimas dėl BK 140 straipsnio.

Liudytoja S. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aptariamas smurto įvykis prieš jos mamą, tik vienas iš nuolatinių psichologiško ir fizinio smurto prieš mamą, ją pačią ir kitus žmones atvejis. Nurodė, kad brolis (kaltinamasis) jai kažkada sulaužė nosį, nes ji paprašė, kad išeitų iš kambario ir netrukdytų jai ruoštis egzaminui. Mamą yra mažiausiai sumušęs tris kartus. Brolis nuo vaikystės sunkaus charakterio, jam pripažinta (duomenys neskelbtini), bet jis neigia ligą, nevartoja vaistų, gauna neįgaliojo pašalpą. Kol dirbo daktarė D. M., išskirtinais momentais mama gaudavo bent minimalią pagalbą, taip buvo galima valdyti situaciją, kai gydytoja išėjo į pensiją, atėjo kita gydytoja, tačiau broliui nesutinkant, ji atsisako jį gydyti. Apie 2018 m. gruodžio 12 d. įvykį ji sužinojo tik po kelių dienų. Mama sakė, kad konfliktas kilo prieš kelias dienas, broliui netiko parduotuvė vedėjos telefonas, reikalavo direktorės. Jos mama labai sunkiai kalbėjo, skundėsi, kad labai skauda dešinį pakaušį, nes brolis griebęs už pakaros trenkė ją į sieną, ji neišlaikiusi pusiausvyros susimušė koją ir ranką, arba brolis ją griebė už rankos (iš mamos pasakojimų). Konfliktas buvo persikėlęs į laiptinę, ji bėgo kviestis pagalbos, tačiau niekas nepadėjo (anot jos, kaimynai bijojo brolio), bandė skambinti, bet iš išgąsčio nesugebėjo niekam prisiskambinti. Kai nukentėjusioji atėjo pas ją, liudytoja pamatė mėlynes ant rankų, galvos sumušimo nematė, bet motinai buvo sunku kalbėti – sunkiai rinko žodžius. Mama kreipėsi į Seimo narį, kuris persiuntė jos skundą ir dėl to pradėta byla dėl smurto. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji skundėsi kam nors, ji labai ribotai bando tai pasakoti, nes jai gėda ir jaučia kaltę, kad brolis taip elgiasi. Po šito įvykio liudytoja labai ragino mamą pagyventi pas ją – ji buvo atėjusi, bet grįžo namo, nes ten jos asmeniniai daiktai, bijo, kad brolis jos neįsileis. Brolis varo ir liudytoją, nors butas priklauso jiems abiem. Mama turi nuogąstavimų, kad jis ją išvarys iš buto. Mama švęsti Kūčias liko namuose, nes jos savijauta buvo prasta, o kitą Kalėdų dieną atvažiavo liudytojos vyras ir ją pasiėmė pas juos.

Brolis po incidento su žmogumi plokštelių turguje, bandė išlieti pyktį ant mamos, griebdamas peilį, kaip vėliau paaiškėjo, jam buvo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo jos sumušti. Jis ištisai skambino mamai, kad jo niekas nelanko, ji atėjo, tai jis sviedė pirkinius į sieną. Brolis yra šykštus, niekada nesiskaito, neprisideda prie išlaikymo, sukelia ginčus parduotuvėje ir mamai tenka aiškintis su parduotuvių darbuotojais. Palieka degančias žvakes, jei mama nepakeistų patalynės, tai nuo kvapo suragėtų, vaikšto po butą nuogas, nuolatos rašo skundus ministerijoms ir Seimo nariams, yra pateikęs daug skundų, nes būdamas neįgalus gauna valstybės garantuojamą advokatą, laimi bylas, prisiteisia daug pinigų ir aibė kitų įvykių, kurių net nežino, ar verta vardinti. Mama matydama, kad brolis nelabai turi ką valgyti, stengiasi pagaminti jam šilto maisto, bet jam niekada netinka tas maistas. (Duomenys neskelbtini). Gruodžio 12 d. jos manymu, kaltinamasis nevartojo vaistų, nes kol nėra įstaigoje gydymo, jis nevartoja vaistų. Pridūrė, jog prieš keletą metų kaimynai keršijo dėl brolio garsios muzikos, pastovaus laiptinės langų atidarymo (dėl ko priskrenda paukščiai). Kaimynai ne kartą skundėsi mamai, o ji nieko negali pakeisti, tai jie išliejo pyktį – užkišo klijais spyną, mamai teko kviesti gaisrinę, taisyti spyną. Mama turi amžinai aiškintis dėl jo elgesio, jų šeimai, o ypač mamai, per visą gyvenimą teko patirti daug streso, ašarų, skausmo. Kaltinamasis norėjo dirbti, nors, anot liudytojos, ilgiau kaip savaitę nėra nei viename darbe išdirbęs, jis net šiukšlių neišneša, o jo sklandus aiškinimas yra tik profesionali gynyba, kurios jis yra išmokęs iš nuolat gaunamų nemokamų teisinių paslaugų. Jos nuomone, būtinas teismo sprendimas dėl priverstinio gydymo. Ji prašo skirti jam priverstinį gydymą, nes mama turi teisę ramiai gyventi savo bute (nukentėjusiajai butas priklauso nuosavybės teise), gydymu būtų apginti ne tik jos, mamos ir kitų žmonių interesai, bet ir užbėgta galimiems smurto protrūkiams, nes gali būti įvykis, kai mirtinai nukentės kas nors. Nuo 1996 m., kai jai buvo sulaužyta nosis, su broliu nebendrauja. Ji retai pas mamą lankosi, nes bijo brolio, be to, mano, kad jam iššaukia priešiškumą. Mama jos prašo, kad jai skambintų tik tam tikromis valandomis. Patikino, jog jos vyras su broliu nėra kalbėjęs dėl išsikėlimo iš buto, jie kalba ribotai, kai reikalinga pagalba. Pridūrė, jog kilo konfliktas dėl „A“ (televizijos), kai pakilo kainos – jos vyras sumokėjo, galvojo viskas nurims, bet dar blogiau buvo. Paaiškino, jog mama bijojo, nes brolis visą smurtą išlieja ant jos, tyrėja prašė, kad ji kurį laiką gyventų pas dukrą, bet jos visi daiktai namie, bijojo, kad brolis neįsileis, taip pat, kad butui kas nors atsitiks, ji patiria psichologinį smurtą kas dieną, ji labai bijojo, kad susidurs su papildoma agresija, kai pradėta byla. Policija tikrindavo, ar prieš jos mamą nesmurtaujama, tai kaltinamasis pasižadėjo, kad jos nelies.

Liudytojos nuomone, mama neturėjo jokio motyvo atkeršyti broliui, tai ne primas kartas, kai brolis smurtavo prieš ją. Anot jos, mama galvoja, kad jis kažkokiu būdu pasveiks ir pasitaisys, bet gruodžio 12 d. jau buvo galutinis taškas. Negalėjo kentėti daugiau fizinio ir psichologinio smurto. Liudytoja supranta, kad jis yra ligonis, kad jam reikalinga pagalba, jie jam padėjo, bet kaltinamasis nepripažįsta ligos ir nenori vartoti vaistų. Mamos kreipimasis į Seimo narį buvo „paskutinis šiaudas“, nes ji nebežinojo, ką daugiau daryti. Anksčiau dirbusi gydytoja dar duodavo nukreipimą į ligoninę, o dabar nauja gydytoja A. L. nesutinka, ji tik gavusi priverstinį teismo gydymą galės padėti.

Patvirtino, kad kaltinamasis neįleidžia mamos į virtuvę pasidaryti valgyti, nes jis rašo skundus, užsirakina duris ir liepia nešti skundus mamai į savivaldybę. Liudytojos manymu, mama yra jo įkaitė ir siuntinėjama, tačiau po šito konflikto tie siuntinėjimai atslūgo. Paaiškino, jog butas yra trijų kambarių, mama gyvena dviejuose kambariuose, o brolis kitame. Mamos kambariai rakinami, ji užsirakina (nežino, ar visada), tačiau, anot liudytojos, kaltinamasis naktį pradeda spardyti į duris.

Liudytoja V. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai nežinoma, kad prieš nukentėjusiąją būtų naudojamas fizinis smurtas. Negali pasakyti, ar pacientė lankėsi 2018 m. gruodžio 12 d. Pas ją priregistruoti sūnus ir jo mama (kaltinamasis su nukentėjusiąja). Pažymėjo, kad sūnus gal vieną kartą atėjęs buvo – kiek pamena buvo profilaktinis apsilankymas. V. B. pas ją dažniau lankosi. Visi vizitai fiksuojami. Nurodė, jog fiksuoja sužalojimus, jeigu juos pastebi, informuoja policiją, be to, nueitų iki administracijos, jeigu pastebėtų akivaizdžius sužalojimus.

Liudytoja G. M.-K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), o jos šeima – (duomenys neskelbtini), tai durys prie pat. Būtent tą dieną, ji nežino kelinta diena buvo, apytiksliai prieš pusantrų metų, ji girdėjo ne vieną kartą šūksnius ir pan. Atsimena, kad tuo metu laukėsi, pora dienų po įvykio (galimai sausio 1–2 d.), policija tuksenosi pas kaimyną, bet jis neatidarė durų, tada pas ją pasibeldė. Ji atidarė duris, policija paklausė, ar kaimynas namie, ji pasakė – taip, pareigūnai paklausė „iš kur žinote?“, atsakė „ateikite paklausysite muziką“. Jie pasakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš motiną ir paklausė jos, ar galėtų duoti parodymus. Ji sutiko su sąlyga, kad nenukentės pati. Pareigūnams liudytoja pasakė, kad girdėdavo kaimynų barnius, rėkimus. Abudu rėkdavo: tiek vyras, tiek moteris. Ir bumbtelėjimus girdėdavo, visur daužydavo. Ji nebendraudavo su šiais kaimynais, iš jų buto girdėjosi garsi muzika, garsus televizoriaus leidimas, kaimynas nuolat atidarydavo laiptinėje langus, daužydavo su savo durimis į jų duris. Buvo kviesta policija, bet jis neatidarydavo durų ir policija išvažiuodavo. Policiją kviesdavo jos vyras, nes leisdavo kartais naktimis labai garsiai muziką. Laiptinėje prasilenkti tekdavo, bet traukdavosi, nes žmogus (kaltinamasis) nesijaučia „savo kūne“, buvo užkabinęs ją su ranka, bet ji nenugriuvo. Pažymėjo, jog prieš daug metų buvo byla, kai kaltinamasis kaltino jos vyrą, kad jis per garsiai trankosi indais, tačiau jos vyras bylą laimėjo. Pabrėžė, jog neturi tikslo keršyti, jie supranta, kad žmogus sergantis – kaimynės šnekėdavo, kad jis serga. Su pačia motina nėra bendravusi. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Apie kirvį jai pasakojo vyras, ji šito dalyko nematė. Patikino kartą per mėnesį girdinti bumbtelėjimus, gruodžio mėnesį porą kartų girdėjo.

Liudytoja D. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužinojo iš ligoninės ir kaimynų, jog sumušta V. B. Kadangi neturi paciento kortelės, sunkiau yra prisiminti. Kiek atsimena, kaltinamasis gyveno su mama ir seserimi, (duomenys neskelbtini). Šiuo laikmečiu lankyti pacientus namuose negalima, yra uždrausta, tačiau anksčiau vykdavo. Mama ateidavo išsirašyti vaistų, kuriuos būdavo paskyręs (duomenys neskelbtini). 2018 m. žiemą prieš Kalėdas ji išėjo į pensiją. Įvykio metu ji nebuvo šeimos gydytoja. Neatsimena, ar 2018 m. pas ją lankėsi V. B. Ji nenorėdavo, kad jis (duomenys neskelbtini), ateidavo išsirašydavo vaistų. Daktarė paklausė, kodėl jis pats neidavo, o jis neidavo, nes (manė, kad yra) sveikas. Yra minėjusi (V. B.), kad buvo smurto, bet paskutinio atvejo nėra girdėjusi. Jis buvo atėjęs, kreipėsi į direktorių M., paskui atėjo pas ją, ką kalbėjo, dabar jau neatsimena.

Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino juos. Džiaugėsi, kad pacientas liko gyventi ne vienas, o su kuo nors. Džiaugdavosi, kad nereikia (duomenys neskelbtini).

Liudytoja A. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Lazdynų poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatre nuo 2015 metų. Kaltinamojo nėra nei karto mačiusi, nėra jo gydžiusi, jis nei karto nebuvo atėjęs į jų polikliniką kaip pacientas ir nesikreipė dėl gydymosi, vasario mėn. 10 d. buvo užregistruotas pas ją, bet neatvyko. Visi kiti įrašai atlikti gydytojos D. M., kuri nuo 2016 m. nebedirba. Iki jos dirbo kiti gydytojai, šiuo metu jie nebedirba. Kreipdavosi ne pacientas, o jo sesuo ir vėliau mama, ateidavo vaistų, sakydavo, kas su pacientu yra (duomenys neskelbtini). Šią informaciją apie pacientą žino iš ambulatorinės kortelės, stacionarinių epikrizių.

(Duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog kadangi pacientui nėra teismo sprendimu paskirtas priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas, tokių pacientų jie neseka. Jei pacientas nepareiškia noro gydytis, netaiko priverstinio paciento sekimo. Duomenų iš kitų įstaigų matyti negali, jei pacientas nesutinka gydytis, išrašų jie negauna. Kai pacientas pats duoda sutikimą, rašo užklausimus į kitas įstaigas ir atsisiunčia dokumentus. Sutikimą turi duoti pats pacientas, ne jo šeimos nariai.

(Duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 2 d. įtariamuoju apklaustas V. J. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas nereikalingas. Gydėsi priverstinai (duomenys neskelbtini), bet pats į psichikos sveikatos įstaigas niekada nesikreipė ir jam jų paslaugų nereikėjo. (Duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad vėliau neturėjo jokių psichologinių ar psichiatrinių problemų, dėl kurių jam reiktų pagalbos ar vaistų. Nebuvo jokių incidentų, dėl kurių turėtų būti vežamas į ligoninę. Gyvena tvarkingai iš jam paskirtos neįgalumo pensijos. Šiandien (2019 m. sausio 2 d.) parodymus duoti atsisako, nes nori pasisamdyti advokatą ir tik pasitaręs su juo duos parodymus (1 t., b. l. 115–116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 3 d. įtariamuoju pakartotinai apklaustas V. J. T. nurodė, kad šiandien (2019 m. sausio 3 d.) duos parodymus advokatui nedalyvaujant, nori paaiškinti dėl jam vakar (2019 m. sausio 2 d.) įtekto pranešimo apie įtarimą. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su motina V. B..Bute yra 3 kambariai, vienas iš jų priklauso jam, nes jį paveldėjo iš senelės (tėvo motinos) S. T. Buto savininkė yra V. B. Jo paveldėjimas yra notariškai įformintas. Su motina (V. B.) jo santykiai buvo visada sudėtingi. Su ja kildavo žodiniai konfliktai, nes jų charakteriai yra skirtingi. Jis motinos niekada nemušė, jie tik barėsi, kyla tik žodiniai konfliktai. 2018 m. gruodžio 12 d. tarp jo ir motinos iš viso nebuvo jokio žodinio konflikto. Konfliktas buvo anksčiau, kurią tiksliai dieną, neprisimena. Susiginčijo dėl kabelinės televizijos „A“, nes jis atsisakė šios televizijos. Sutartis dėl „A“ televizijos buvo jo vardu. Motina labai norėjo tos televizijos, todėl jos vardu buvo perrašyta sutartis. Šio konflikto metu jis tikrai nepakėlė rankos ir negrasino. Tos aplinkybės, kurias motina nurodo, visiškai neatitinka realybės, nes 8 val. jis dažniausiai dar miega ir tikrai negalėjo jai grasinti, motina nurodo melagingas aplinkybes. Po konflikto su motina dėl televizijos viskas buvo ramu iki 2018 m. gruodžio 28 d. Kalėdas ramiai sutiko dviese su motina, jokių konfliktų nebuvo. Nenutuokė, jog motina galėjo parašyti skundą dėl jo. 2018 m. gruodžio 29 d. pas jį atvažiavo policijos pareigūnas ir išvažiavo su V. B. Po to motina grįžo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), su seserimi ir žentu. Motina jam pasakė, kad išeina iš namų verksmingu balsu. Motina su seserimi išvažiavo pas sesę į butą. Jis mano, kad šiuo atveju dirbtinai spekuliuojama baimės jausmu. Daromas toks įvaizdis, kad jis yra kažkoks monstras, nors jis toks nėra. Įtampą palaiko sesuo su savo šeima, jie yra prieš jį nusistatę. 2018 m. gruodžio 31 d. jam paskambino pareigūnas, kad būtent 2018 m. gruodžio 31 d. atvyktų į policijos komisariatą, į apklausą. Jis pasakė, kad atvyks tik po švenčių, tada, kai jam bus paskirta. Jis neatsisakė atvykti, tik pasakė, kad po Naujųjų metų būtinai atvyks. 2019 m. sausio 2 d. apie 9.30 val. – 10 val. atvažiavo motina su seserimi ir policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis turi važiuoti su jais į policijos komisariatą. Jis nevengė atvykti į policiją, nes nėra kaltas ir nebijo. Mano, kad motina parašė skundą dėl jo, neva jis smurtavo, su sesers šeimos pagalba. Mano, kad ir Seimo narys A. S. rekomendavo taip parašyti. Tikrai nesmurtavo prieš savo motiną (1 t., b. l. 125 – 126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 24 d. įtariamuoju pakartotinai apklaustas V. J. T. nurodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų ir pozicijos dėl kaltės. Prašo vadovautis jo 2019 m. sausio 3 d. apklausa (2 t., b. l. 139–140).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 28 d. apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad ji ir jos sūnus V. J. T. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), jau seniai. Jie liko vieni, kai ištekėjo V. B. duktė S. Z. Minėtas butas priklauso V. B. Nepilnamečių vaikų bute nėra, sūnus nevedęs, neturi draugų, niekas pas jį į svečius neateina, nedirba, turi (duomenys neskelbtini). Alkoholio sūnus negeria, nerūko. (Duomenys neskelbtini). Grįžęs namo jau konfliktuodavo, stumdydavo ją į sieną, ant kūno likdavo mėlynės, ji jausdavo skausmą. Prieš 2 metus, 2016 m. gruodžio 5 d., jis ją vėl sumušė, griebė delnu už gerklės, ji ėmė šaukti, tada stvėrė už galvos ir stipriai stūmė į sieną, ji sutrenkė galvą, jai labai skaudėjo, sukilo spaudimas. Paskambino dukteriai, kuri atvažiavusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėjo, siūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė, nes bijojo palikti sūnų vieną. Medikė išrašė vaistų ir išvažiavo. Vėliau dėl sumušimo ji kreipėsi į Lazdynų polikliniką. 2018 m. gruodžio 12 d. apie ryte apie 8 val. ji išgirdo, kaip sūnus su kažkuo kalba telefonu. Paskui jis norėjo užeiti į jos kambarį, šaukė, kad įleistų, trenkė kelis kartus į kambario duris. V. B. kambario duris užrakina, nes bijo, miega neramiai. Atrakino duris, jis užėjo į jos kambarį, pradėjo šaukti: „Tu, „suka“, negulėk, eik parduotuvėn, atnešk vedėjos telefoną“. Gal 3 kartus liepė eiti grasindamas „jeigu neisi, numesiu tave iš penkto aukšto“. Nukentėjusiajai pasidarė baisu, labai išsigando, suprato, kad jis gali tai padaryti. Paskui sūnus ją iš nugaros suėmė už drabužių ir stipriai stūmė į sieną. Ji sutrenkė galvą – dešinę jos pusę, dešinį skruostikaulį, pajuto didelį skausmą, neteko pusiausvyros, krito ant sofos ir sutrenkė dešinį klubą į sofos rankeną, pajuto stiprų skausmą, sąmonės neprarado. Sūnus be perstojo greitai vaikščiojo po butą. V. B. išėjo į parduotuvę „B“, (duomenys neskelbtini), gavo telefono numerį, bet sūnui jis netiko. Vėl ėjo, bet direktorė telefono numerio nedavė. V. B. pasiguodus, parduotuvės direktorė pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini), kreiptis į Seimo narį. V. B. grįžo iš seniūnijos namo. Sūnus iš karto ją apšaukė, išvadino „suka“, kad nenupirko grietinės. Ji nuėjo į kambarį ir atnešė jam savo grietinę, kad tik jis nusiramintų ir baigtų pykti. Bet matė, kad jo veidas pasidarė baltas, iš burnos ėmė taškytis seilės. Suprato, kad jam prasideda psichozės priepuolis, todėl paėmė raktus nuo dukros buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir puolė į laiptinę. 4-ame aukšte sūnus ją pavijo, ranka (kuria neatsimena, tik žino, kad viena ranka) paėmė už striukės skvernų krūtinės lygyje ir ėmė tampyti, kokius tris kartus pirmyn atgal taip, kad ji prarasdavo pusiausvyrą. Paskui paleido, ji jautėsi kaip girta, svaigo galva, pasidarė silpna. Sūnus grįžo į butą. Laiptinėje iš mobilaus ryšio telefono, kurio numerio ji neatsimena, ji mėgino skambinti policijai, bet turbūt neprisiskambino, rinko ne tą numerį. Buvo išsigandusi, panikavo, jai darėsi silpna. Kiek laiko ji buvo laiptinėje, neatsimena. Grįžo namo. Sūnus jau buvo nurimęs. Konflikto niekas nematė, o jeigu ir matė, kaimynai bijo ir nieko nepasakos. Į polikliniką dėl sumušimo ji nėjo, į medikus, ekspertizę nesikreipė. Sūnus (duomenys neskelbtini). Pas gydytojus sūnus visiškai neina (1 t., b. l. 30–33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 10 d. papildomai apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. išėjusi į laiptinę, kaip nurodė ankstesnėje apklausoje, su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pasirodė, kad jis neveikė. Į jį įdėtos SIM kortelės galiojimo laikas buvo pasibaigęs, paties telefono aparato baterija buvo išsikrovusi, nes mobiliojo ryšio telefono ji nenaudojo apie 2 metus, todėl bendruoju pagalbos telefonu neprisiskambino. Į Seimo narį kreipėsi, nes patarė parduotuvės „B“ direktorė, su kuria bendravo įvykio dieną, ir kuriai pasiguodė dėl sūnaus elgesio. Sūnus anksčiau jai sakęs, kad jei dėl jo veiksmų kada nors kreipsis į policiją, jis išmes ją iš 5-o aukšto. Todėl į policiją kreiptis bijojo, paklausė minėtos direktorės patarimo. Dėl garbaus amžiaus ir susijaudinimo nežinojo, kur tokiai situacijai esant tiksliai turi kreiptis. Nuo įvykio dienos iki 2018 m. gruodžio 28 d. gyveno su sūnumi savo bute, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną taip pat sutiko kartu, antrąją Kalėdų dieną išėjo pas dukterį į butą (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 2 d. gyveno pas dukterį minėtame bute. 2019 m. sausio 2 d. kartu su dukterimi turėjo vykti į savo butą pasitikti policijos pareigūnus, kurie turėjo išsivežti jos sūnų, kuris neatidarė buto durų. Atvykusios su dukterimi atrakino buto duris, policijos pareigūnai sūnų išvežė. Ji manė, kad jis negrįš, todėl liko gyventi savo namuose. Tą patį vakarą sūnus grįžo namo. Ji iš savo buto nėjo gyventi pas dukterį, iki šiol gyvena savo bute su sūnumi. Jis prie jos nesikabinėja, nesmurtauja prieš ją. V. J. T. registruotas (duomenys neskelbtini). Kaimynai niekada nesikišo į jos ir sūnaus santykius ir konfliktus. Nei 2016 m., nei šio įvykio metu, kuomet sūnus smurtavo prieš ją, kaimynai nesidomėjo kas nutiko, pagalbos nesiūlė. Žino, kad kaimynai bijo jos sūnaus, jis jiems atrodo keistas, vengia bet kokio bendravimo ir su ja, ir su jos sūnumi. 2018 m. gruodžio 12 d. įvykio niekas nematė, nes jis buvo jos bute, kol buvo laiptinėje po įvykio, kaimynų ar kitų pašalinių asmenų nesutiko. Apie sūnaus elgesį ir psichikos sveikatos būklę žino ji, jos duktė ir dukters sutuoktinis A.. Kaimynas iš 15 buto galimai girdi, kas vyksta jos bute, bet nežino ar galėtų, ką nors paliudyti. Laiptinės, kurioje yra jos butas, senesni kaimynai, kurie galėtų papasakoti apie nukentėjusiosios sūnaus elgesį, jo psichikos sveikatos būklę, yra išvykę arba mirę (1 t., b. l. 46–48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 28 d. papildomai apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad iki 2018 m. gruodžio 12 d. įvykio jos sūnus V. J. T. yra prieš ją smurtavęs 3–4 kartus. Mušė ją, stumdydavo, yra sudaužęs jai į galvą stiklinį odekolono butelį, taip pat yra sudavęs jai į klubą su stikline cukrine, po ko ant klubo atsirado kraujosruva. Tikslių šių įvykių datų ji nurodyti negali, jie buvo seniai, nepamena datų dėl garbaus amžiaus. Dalį sūnaus smurto prie atvejų galėtų paliudyti jos duktė S. Z. Su ja ji (V. B.) ėjo po sūnaus smurto prieš ją atvejų į policijos nuovadą, tačiau pareiškimų nerašydavo, pasikalbėdavo su policijos pareigūnais. Jie vėliau apsilankydavo jos namuose dėl sūnaus elgesio. Apie sūnaus smurto prieš ją atvejus yra pasakojusi kaimynams, bet, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, visi kaimynai, kuriems pasakojo apie tai, yra mirę. Apie sūnaus elgesį taip pat yra pasakojusi savo šeimos gydytojai, dirbančiai (duomenys neskelbtini). Seimo nariui A. S. apie sūnaus elgesį yra pasakojusi vieną kartą, kalbėjo su juo asmeniškai. Daugiau asmenų, galinčių žinoti apie sūnaus smurtą prieš ją, nėra. V. J. T. nesilanko jokioje psichikos sveikatos įstaigoje, nenori eiti pas gydytojus ir gerti bet kokius vaistus (1 t., b. l. 50–52).

Iš 2020 m. sausio 21 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pokalbio su V. B.“ matyti, kad telefonu susisiekta su nukentėjusiąja V. B., kuri paaiškino, kad dažniausiai ji užtrunka apie 30 min. nueiti į parduotuvę „B“ (duomenys neskelbtini), ir grįžti. Ji paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 12 d. 8 val. konfliktas tarp jos ir sūnaus V. J. T. vyko namuose, tuomet, apie 9 val., ji išėjo į minėtą parduotuvę, tuomet, kaip minėjo apklausoje – grįžo, tuomet vėl išėjo į tą pačią parduotuvę, todėl namo grįžo ir su sūnumi konfliktas tęsėsi apie 10 val., kuomet jis purtė ją paėmęs už skvernų laiptinėje (1 t., b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 1 d. liudytoja apklausta L. A. parodė, kad jos vadovaujama parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę neretai ateina vidutinio amžiaus vyras (V. J. T.), kuris visuomet perka tik smarkiai nukainotas prekes ir reikalauja joms dar didesnių nuolaidų, konfliktuoja su parduotuvės personalu, rašo skundus valstybinėms įstaigoms dėl parduotuvės darbo. Jo asmens duomenų nežino. Taip pat į parduotuvę ateina garbaus amžiaus moteris, kuri, kaip vėliau iš jos žodžių paaiškėjo, yra minėto vyro motina (V. B.). Ji L. A. 2018 m. gruodžio mėn. (tikslios datos nepamena) pasiskundė, kad sūnus namuose ją muša, kad jo bijo visi kaimynai. V. B. pasakė, kad ketina kreiptis į Seimo narį. Į kokį – nežino. Pati L. A. jai niekur kreiptis nesiūlė, tiesiog išklausė, pagailėjo kaip žmogaus, tačiau padėti niekuo negalėjo. Jokių sumušimo požymių ant minėtos moters nematė. L. A. sumušimų moteris nerodė ir asmeniškai jos nepažįsta, duomenų nežino. Iki tol ji taip pat vieną kartą yra pasiskundusi, kad sūnus prieš ją smurtauja. Tai išėjo iš kalbos, bendraujant su ja apie parduotuvės nuolaidų kortelę. Kada tai tiksliai buvo, L. A. nepamena. Tada minėtai moteriai pasakė, kad vertėtų kreiptis į teisėsaugą, todėl 2018 m. gruodžio mėn. ji atėjo L. A. pasakyti, kad paklausė jos patarimo ir eis pasikalbėti su Seimo nariu (1 t., b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 1 d. liudytoju apklaustas Lietuvos Respublikos Seimo narys (duomenys neskelbtini) A. S. parodė, kad kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 8 val. iki 9 val. (duomenys neskelbtini) priima (duomenys neskelbtini) gyventojus, išklauso jų prašymus ir problemas, gyventojams pageidaujant priima jų raštiškus prašymus bei paskirsto juos atitinkamoms įstaigoms pagal kompetenciją. 2018 m. gruodžio 14 d. į jo Priimamąjį (duomenys neskelbtini)atėjo garbaus amžiaus moteris (kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta –V. B.), kuri paaiškino, kad ją namuose skriaudžia ir muša sūnus. Jos A. S. pasiteiravo, ar ji tikrai baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ji atsakė, kad baiminasi ir problema tikrai yra, atvejis ne vienkartinis. Todėl A. S. padėjėjos pagalba V. B. parašė prašymą, kuriame išdėstė savo problemą. Minėtą prašymą nedelsiant A. S. persiuntė pagal kompetenciją į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą. V. B. asmeniškai nepažįsta, matė ją pirmą kartą. Būdamas Seimo nariu, išrinktu (duomenys neskelbtini), jis turi pareigą atstovauti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesus, išklausyti jų problemas bei perduoti jas spręsti pagal kompetenciją. Daugiau aplinkybių, nei išdėstyta prašyme, V. B. nenurodė (1 t., b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 19 d. liudytoja apklausta S. Z. parodė, kad yra V. J. T. sesuo. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) negyvena su motina V. B. ir broliu bute (duomenys neskelbtini). Brolis nuo vaikystės buvo keistas. Tik vėliau jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jis anksčiau laiko išleistas iš karo tarnybos. Dėl ligos yra (duomenys neskelbtini). Brolis dėl savo ligos yra (duomenys neskelbtini). Nevartoja jam gydytojų skirtų vaistų, dėl to jo liga dar labiau paūmėja ir jo elgesio negalima nuspėti. Brolis yra fiziškai stiprus, aukštas, todėl su juo smurtaujančiu be specialiųjų tarnybų pagalbos susitvarkyti neįmanoma. Jis visiškai negali savimi pasirūpinti buityje, jo elgesys buityje yra neadekvatus. Jis yra palikęs bute atsuktas dujas. Laiptinėje nuolat, net žiemą, esant šalčiams, atidarinėja langus, vaikšto atsegtais rūbais ir pan. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, tiek siekiant pasirūpinti juo, tiek dėl to, kad jis nedarytų žalos aplinkiniams bei turtui. 1986 m. brolis jai ranka sudavęs smūgį sulaužė nosį už tai, jog ji paprašė jo išjungti televizorių, nes ruošėsi egzaminams. Ne kartą su broliu yra susistumdžiusi, nes jis be priežasties ieškodavo priekabių. Brolis dešimtis kartų smurtavęs prieš jų motiną, iš jų 3–4 kartus tai turėjo rimtas pasekmes. Motina buvo sužalota, jos sužalojimus S. Z. pati yra mačiusi, bet apie brolio smurtą prieš motiną žino tik iš motinos žodžių. Nėra mačiusi brolio smurtaujančio prieš motiną, kadangi su jais negyvena. Motina net ir po 2018 m. gruodžio mėn. įvykio nesutinka atsikraustyti gyventi į S. Z. ir jos sutuoktinio butą (duomenys neskelbtini). Ji laikinai buvo persikėlusi pas juos, tačiau savanoriškai vėl išėjo gyventi į savo butą. Ji teigė, kad jaudinasi, jog brolis gali savo neadekvačiu elgesiu padaryti žalos butui. Po minėto paskutinio įvykio motina šventė Kūčias su broliu motinos namuose, pas S. Z. su sutuoktiniu ji ateiti Kūčių atsisakė, atėjo tik per Kalėdas. S. Z. motina ne kartą kreipėsi į policiją dėl brolio smurto prieš ją, tačiau su juo arba būdavo pravedami profilaktiniai pokalbiai, arba buvo siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kur S. Z. motina nesikreipė. (Duomenys neskelbtini). Konkrečių datų, kada brolis smurtavo prieš jos motiną, nurodyti negali, bet ne kartą mačiusi brolio motinai padarytus sužalojimus, t. y. kraujosruvas ant rankų, kojų, guzus ant pakaušio (pastaruosius matė po 2018 m. gruodžio mėn. įvykio). Niekas kitas motinos sumušti negalėjo. Jei ji būtų susižalojusi pati, ji būtų S. Z. apie tai pasakiusi, bet ji neslėpė, kad tai brolis prieš ją smurtauja. Kurį laiką brolis nevartoja jokių jam skirtų vaistų. Anksčiau motina prašydavo gydytojos – psichiatrės skirti jam skystus vaistus, kuriuos lašindavo jam į maistą, tuomet brolio elgesys bent kiek buvo kontroliuojamas ir jis buvo sugyvenamas. Jam nevartojant vaistų S. Z. bijo dėl savo motinos sveikatos ir gyvybės, kadangi brolis yra neprognozuojamas, agresyvus, visiškai nesukalbamas, ją atvykusią pas motiną, veja iš namų, pati jo bijo. Brolio neadekvačiu elgesiu yra nepatenkinti ir motinos kaimynai, jie bijo V. J. T. Brolis nuolat rašo skundus į įvairias valstybines institucijas. Skundai apie netinkamai jam parduotuvėje atiduotą grąžą rašomi į Finansų ministeriją, taip pat dėl kitokių panašių mažareikšmių dalykų. (Duomenys neskelbtini). Prie savo apklausos S. Z. prideda 8 lapus įvairių pažymų, išrašų, policijos atsakymų dėl brolio sveikatos būklės ir elgesio. Po 2018 m. įvykio jos motina skundėsi galvos skausmu, sutrikusiu kraujospūdžiu, ant jos rankos buvo matyti kraujosruva. Tačiau iškart po įvykio ji į jokį gydytoją nesikreipė, maždaug po savaitės buvo užsirašiusi pas šeimos gydytoją, kur jai skirtu laiku nuėjusi skundėsi galvos skausmu ir sutrikusiu kraujospūdžiu. Nežino, ar tai buvo įtakota įvykio, ar tokie jos skundai buvo dėl jau turimų ligų. Nežino, ar šeimos gydytoja fiksavo tai, jog prieš jos motiną buvo smurtauta, ar motina jai apie tai sakė. Mano, kad motina po 2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Seimo narį dėl to, kad namuose mato, jog V. J. T. rašo skundus Seimo nariams ir į kitas valstybines institucijas, todėl galėjo pamanyti, kad Seimo narys jai padės pagydyti V. J. T. Tai jos pagrindinis noras. Apie 2018 m. gruodžio mėn. įvykį S. Z. sužinojo maždaug po savaitės iš savo motinos, kuomet jos susiskambino telefonu. Kasdien būti šalia savo motinos ir jai padėti liudytoja negali, nes dirba ne Lietuvoje (1 t., b. l. 81–83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 15 d. liudytoja apklausta D. M. parodė, kad 26 metus dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoja – psichiatre. Prieš 7 mėnesius išėjo į pensiją. Savo pacientą V. J. T. pažįsta ir (duomenys neskelbtini). Pažįsta ir V. J. T. motiną, kuri pas D. M. lankydavosi vietoj jo. Per ją D. M. išrašydavo V. J. T. vaistų, kadangi pats jis pas liudytoją nesilankė. V. J. T. gali charakterizuoti kaip (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis daug kartų smurtavęs prieš savo motiną, seserį, kaimynus. Kuomet V. J. T. motina ateidavo pas D. M., ji ne kartą matė kraujosruvas ant V. J. T. motinos kūno, rodė kraujosruvas ant rankų, matė kraujosrūvas po akimis. V. J. T. motina neslėpė, kad ją namuose mušė sūnus. Pasakojo, kad namuose jis muša ir seserį. Tikslių šių įvykių datų D. M. neprisimins. Nepamena, ar yra mačiusi jo seserį gyvai. Žino iš V. J. T. motinos pasakojimų, kad sesuo iš jų namų išsikraustė būtent dėl V. J. T. smurto prieš ją. D. M. į darbą skambindavo ir V. J. T. kaimynai, kurie skundėsi, kad yra mušami jo, prašė pagalbos, prašė jį gydyti, izoliuoti. Kokie tai buvo kaimynai, nepamena, bet tokių skambučių, kuomet kaimynai prašė pagalbos, sulaukusi ne kartą. Kadangi V. J. T. manė esąs sveikas ir pas D. M. nesilankė, ji norėjo jį aplankyti jo namuose, bet jo motina pasakė, kad namo pas juos D. M. neitų, nes ji bijanti, jog V. J. T. gali D. M. ką nors padaryti, kadangi yra agresyvus ir neadekvatus. Todėl D. M. jų namuose nebuvusi, nors kitus savo pacientus namuose lankydavo. V. J. T. skirdavo vaistus skysčio pavidalu, kad jo motina galėtų jų įlašinti jam į maistą, kitaip jis vaistų nebūtų vartojęs. V. J. T. motina sakė, kad kartą jis rado vaistų buteliuką, nuo kurio ji nebuvo nutrynusi pavadinimo. Nuo tada jis vaistus gerti nustojo, buvo įsitikinęs, kad motina jį nuodija. Žino, kad V. J. T. nuėjo pas (duomenys neskelbtini) vadovą ir pasiskundė, kad jam sveikam yra skiriami vaistai, po ko darbovietėje D. M. gavo papeikimą, vadovas patikėjo pacientu. V. J. T. po minėto skundo apsilankė pas liudytoją darbe, kaltino ją, kad dėl jos kaltės jam sveikam skirtas (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 1,5 savaitės jai į namus paskambino V. J. T. motina, kuri papasakojo, kad mėnesį negyveno savo namuose, nes 2018 m. gruodžio mėn. sūnus ją sumušė, trankė į sieną, dėl sumušimo ji spjaudėsi krauju. D. M. pasakė jai, kad nebedirba, išėjo į pensiją. V. J. T. motina pasakė, kad norėjusi pasiguosti, pasakė, kad sūnus iki šiol nevartoja vaistų, maistą ir gėrimus laiko ir vartoja atskirai, kad ji jam negalėtų į juos įdėti vaistų (1 t., b. l. 77–79).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 16 d. liudytoja apklausta G. M.-K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena bute (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu T. K. Kaimynystėje 14-ame bute gyvena senyvo amžiaus moteris (V. B.) ir jos sūnus (V. J. T.), kuris, pasak kaimynų, serga (duomenys neskelbtini). Minėtas kaimynas dažnai tiek dieną, tiek naktį leidžią garsią muziką. Butas, kuriame gyvena liudytoja su sutuoktiniu, kaip tik ribojasi su minėto vyro kambariu, todėl jie gerai girdi su sutuoktiniu, kas vyksta jo kambaryje. Kas vyksta kitose (duomenys neskelbtini) buto patalpose, negirdi, nes jos nesiriboja su jų butu, o ir per garsiai leidžiamą muziką išgirsti nesudėtinga. V. J. T. elgesys yra keistas ir neadekvatus. Jis neretai savo buto durimis tranko jųdviejų buto duris, be priežasties atidaro visus laiptinės langus, o kaimynams juos uždarius, atidaro vėl. Jis visuomet išeina ir stovi tarpduryje, jei kas nors ateina į jų aukštą arba išeina iš kurio nors aukšte esančio buto. Minėto kaimyno išvaizda yra bauginanti, jo galva visa randuose. Jis aukštas ir stambaus kūno sudėjimo. Iš sutuoktinio pasakojimų liudytoja žino, kad kažkuriam kaimynui atėjus sudrausminti minėtą kaimyną dėl garsiai leidžiamos muzikos, jis buto duris atidarė laikydamas rankose kirvį ir grasino užmušti. Keistas ir neadekvatus minėto kaimyno elgesys pasireiškia ir tuo, jog jis nemato prieš save einančio žmogaus, eina tiesiai į žmogų, tiek laiptinėje, tiek parduotuvėje. Jam iš kelio reikia pasitraukti, nes priešingai jis atsitrenkia kūnu arba rankose turimais daiktais. Maždaug 2018 m. birželio mėn. liudytojos sutuoktinis sakė girdėjęs kaip minėta senyvo amžiaus moteris savo bute sūnui sakė „nelysk, neliesk“. Nei liudytoja, nei sutuoktinis nežino ar minėtas kaimynas smurtauja prieš savo motiną, kartais girdi juos besibarančius jų bute. Laiptinės kaimynai bijo minėto vyro, jo šalinasi, taip pat šalinasi ir jo motinos, taip pat nebendrauja su (duomenys neskelbtini) buto gyventojais. Apie įvykį 2018 m. gruodžio mėn. pradžioje, nieko parodyti negali nei liudytoja, nei jos sutuoktinis, nieko apie tai nežino (1 t., b. l. 65–67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 9 d. liudytoja apklausta V. V. parodė, kad dirba VšĮ Lazdynų poliklinikoje šeimos gydytoja. Turi pacientą V. B. Vienas paskutiniųjų jos apsilankymų buvo 2019 m. kovo mėn. dėl klubo skausmo, tačiau pacientė traumą neigė, traumos nenustatė ir gydytojas traumatologas. Nepamena, kad to apsilankymo metu pacientė būtų guodusis, kad namuose prieš ją kas nors smurtauja ar pasakojusi apie sūnų, taip pat ji nėra į ją kreipusis dėl jokių sužalojimų ar traumų (1 t., b. l. 73–74).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. gruodžio 28 d. 10.20 val. užregistruotas Seimo nario persiųstas V. B. pranešimas 10-G-157795, jog ji kreipėsi dėl sūnaus V. J. T. netinkamo elgesio, nuolat dėl jo veiksmų patiriamo fizinio ir psichologinio smurto. Įvykio data – 2018 m. gruodžio 12 d. 10.15 val., įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–25).

Iš V. B. 2018 m. gruodžio 17 d. prašymo Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. S. matyti, kad ji prašo tarpininkavimo dėl sūnaus V. J. T. (gimusio (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). Patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą. Prašo jį priverstinai gydyti. 2018 m. gruodžio 12 d. ją užpuolė, kvietė policiją, kuri neatvažiavo. Prie prašymo pridėjo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 3 d. specialisto išvados Nr. G 9/2019 (01) matyti, kad užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini), V. B. sūnus V. J. T. ranka suėmęs iš nugaros už drabužių pastūmė motiną į sieną. Moteris į sieną trenkė galvą, dešinę jos pusę, dešinį skruostikaulį, pajuto stiprų skausmą. Specialistei papildomai paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 10 d., vakare, sūnus buvo sugriebęs už žasto, jį suko, o 2018 m. gruodžio 12 d., apie 14.00 val., suėmęs už drabužių trenkė į sieną, buvo nugriuvusi, sąmonės praradusi nebuvo. 2018 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į VšĮ Lazdynų polikliniką, kur buvo apžiūrėta, buvo paskirti vaistai nuo kraujo spaudimo. Šiuo metu skundžiasi sumuštų vietų skausmu. Specialistė pateikė išvadą, kad V. B. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 2-3,5 savaitės iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. gruodžio 10 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveiktos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir nėra būdingas griuvimui ant lygaus paviršiaus. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama tiriamosios ranka, tačiau nėra būdinga savęs žalojimui. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužsifiksuota (1 t., b. l. 40–41).

Iš 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiosios V. B. ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš VšĮ Lazdynų poliklinikos, dalyvaujant specialistui J. M. Paliuliui, kuris pateikė išvadą, kad apžiūrimoje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje įrašų, užuominų apie kūno sužalojimą nėra. 2018 m. gruodžio 14 d. V. B. kreipėsi dėl to, kad pasibaigė vaistai. Jai skirti vaistai (duomenys neskelbtini). Objektyviai konstatuota, kad širdis ir plaučiai – nieko ypatingo, arterinis kraujo spaudimas 102/76 (1 t., b. l. 57, 63).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. spalio 23 d. – 2019 m. lapkričio 18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-117/2019 matyti, kad V. J. T. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d., nustatyta paranoidinė (duomenys neskelbtini), kuri netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. J. T. šiuo metu nustatyta (duomenys neskelbtini), kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. J. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. V. J. T. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminiuose tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje. V. J. T. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, jam rekomenduojama tęsti gydymą bendrais pagrindais pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 125–135).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. J. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

V. J. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 12 d. apie 8 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įėjęs į nukentėjusiosios – motinos V. B. kambarį, liepė jai eiti į parduotuvę, pasakė, „jeigu neisi, numesiu tave iš penkto aukšto“, po ko suėmė ją už drabužių iš nugaros pusės ir stipriai pastūmė į sieną, į kurią nukentėjusioji V. B. atsitrenkė dešine galvos puse ir dešiniu skruostikauliu, prarado pusiausvyrą ir nukrito ant sofos, atsitrenkė dešiniu klubu į sofos rankeną, o jis, toliau žodžiais konfliktavo su nukentėjusiąja, kol ji išėjo iš buto į parduotuvę; po ko, apie 10 val. V. B. grįžus į butą, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau su ja žodžiais konfliktavo, ir jai išėjus iš buto į laiptinę, laiptinės 4-ame aukšte nukentėjusiąja pasivijo ir paėmęs už striukės skvernų 3 kartus papurtė, dėl ko nukentėjusiajai apsvaigo galva, pasidarė silpna; tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai – motinai V. B. fizinį skausmą.

Nagrinėjant bylą teisme ir baigiant įrodymų tyrimą prokurorė pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, keičiant faktines aplinkybes, ir jį išdėstyti taip, kad V. J. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2018 m. gruodžio 12 d. apie 8 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įėjęs į nukentėjusiosios – motinos V. B. kambarį, liepė jai eiti į parduotuvę, pasakė, „jeigu neisi, numesiu tave iš penkto aukšto“, po ko suėmė ją už drabužių iš nugaros pusės ir stipriai pastūmė į sieną, į kurią nukentėjusioji V. B. atsitrenkė dešine galvos puse ir dešiniu skruostikauliu, o jis, toliau žodžiais konfliktavo su nukentėjusiąja, kol ji išėjo iš buto į parduotuvę; po ko, apie 10 val. V. B. grįžus į butą, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau su ja žodžiais konfliktavo, ir jai išėjus iš buto į laiptinę, laiptinės 4-ame aukšte nukentėjusiąja pasivijo ir paėmęs už striukės skvernų 3 kartus papurtė, dėl ko nukentėjusiajai apsvaigo galva, pasidarė silpna; tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai – motinai V. B. fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjant bylą nustatytus duomenis (ypač nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotus parodymus), patikslintas kaltinimas atitinka aptariamo įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu pareikštas kaltinimas keistinas, iš jo pašalinant aplinkybę dėl to, kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 8 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), V. B. pastūmus ją į sieną „prarado pusiausvyrą ir nukrito ant sofos, atsitrenkė dešiniu klubu į sofos rankeną“. Pastebėtina, kad kaltinimo patikslinimas nepakeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, kaltinamasis ir jo gynėjas buvo supažindinti su prokurorės prašymu dėl kaltinimo patikslinimo, todėl daroma išvada, kad V. J. T. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareikštas ir patikslintas kaltinimas V. J. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis V. J. T. savo kaltę neigė. Apskritai nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. jokio konflikto su motina V. B. nebuvo, tiesa, žodinis konfliktas su ja įvyko 2018 m. gruodžio mėnesį, bet anksčiau, dėl televizijos, tačiau jokio smurto motinos atžvilgiu jis niekada nenaudojo. Motinos V. B. pasakojimai apie jos atžvilgiu iš jo patirtą fizinį skausmą, grasinimus, kaltinamojo nuomone, yra senatviniai marazmai, motinos šnekesiai yra silpnos galvos išdava. Mano, kad šis ikiteisminis tyrimas ir byla specialiai jo atžvilgiu buvo pradėti, kadangi jis turėjo nesutarimų tiek su parduotuvės „B“ darbuotojais, tiek su tyrėja V., tiek su kaimynais (K.), liudytojos D. M. parodymai nepatikimi, kadangi ji yra susimokiusi su B. B., gydytoja D. M. daug neprisimena ir painioja. Su seserimi taip pat daug konfliktų turėjęs dėl šeiminių aplinkybių, todėl sesuo su savo šeima palaiko įtampą, yra prieš jį nusistatę. Mano, kad motina parašė skundą dėl jo, neva jis smurtavo, su sesers šeimos pagalba. Su motina (V. B.) jo santykiai sudėtingi, šiuo metu nebendrauja.

Priešingai nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė būtent 2018 m. gruodžio 12 d. įvykio aplinkybes, t. y. kad tą dieną ryte apie 8 val. ji išgirdo, kaip sūnus su kažkuo kalba telefonu. Paskui jis norėjo užeiti į jos kambarį, šaukė, kad įleistų, trenkė kelis kartus į kambario duris. Ji atrakino duris, jis užėjo į jos kambarį, pradėjo šaukti: „Tu, „suka“, negulėk, eik parduotuvėn, atnešk vedėjos telefoną“. Gal 3 kartus liepė eiti grasindamas „jeigu neisi, numesiu tave iš penkto aukšto“. Nukentėjusiajai pasidarė baisu, labai išsigando, suprato, kad jis gali tai padaryti. Paskui sūnus ją iš nugaros suėmė už drabužių ir stipriai stūmė į sieną. Ji sutrenkė galvą – dešinę jos pusę, dešinį skruostikaulį, pajuto didelį skausmą, neteko pusiausvyros, krito ant sofos ir sutrenkė dešinį klubą į sofos rankeną, pajuto stiprų skausmą, sąmonės neprarado. Sūnus be perstojo greitai vaikščiojo po butą. V. B. apie 9 val. išėjo į parduotuvę „B“, (duomenys neskelbtini), gavo telefono numerį, bet sūnui jis netiko. Vėl ėjo, bet direktorė telefono numerio nedavė. V. B. pasiguodus, parduotuvės direktorė pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini), kreiptis į Seimo narį. Apie 10 val. jai grįžus konfliktas tęsėsi namie. Sūnus iš karto ją apšaukė, išvadino „suka“, kad nenupirko grietinės. Ji nuėjo į kambarį ir atnešė jam savo grietinę, kad tik jis nusiramintų ir baigtų pykti. Bet matė, kad jo veidas pasidarė baltas, iš burnos ėmė taškytis seilės. Suprato, kad jam prasideda psichozės priepuolis, todėl paėmė raktus nuo dukros buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir puolė į laiptinę. 4-ame aukšte sūnus ją pavijo, ranka (kuria neatsimena, tik žino, kad viena ranka) paėmė už striukės skvernų krūtinės lygyje ir ėmė tampyti, kokius tris kartus pirmyn atgal taip, kad ji prarasdavo pusiausvyrą. Paskui paleido, ji jautėsi kaip girta, svaigo galva, pasidarė silpna. Sūnus grįžo į butą. Laiptinėje iš mobilaus ryšio telefono, ji mėgino skambinti policijai, pagalbos telefonu, bet jai nepavyko, telefonas neveikė. Buvo išsigandusi, panikavo, jai darėsi silpna. Kiek laiko ji buvo laiptinėje, neatsimena. Grįžo namo. Sūnus jau buvo nurimęs. Konflikto niekas nematė, o jeigu ir matė, kaimynai bijo ir nieko nepasakos. Į polikliniką dėl sumušimo ji nėjo, į medikus, ekspertizę nesikreipė. Į Seimo narį vėliau kreipėsi, nes patarė parduotuvės „B“ direktorė, su kuria bendravo įvykio dieną, ir kuriai pasiguodė dėl sūnaus elgesio. Į policiją pati kreiptis bijojo, nes sūnus anksčiau jai sakęs, kad jei dėl jo veiksmų kada nors kreipsis į policiją, jis išmes ją iš 5-o aukšto, todėl paklausė minėtos direktorės patarimo. Seimo nariui A. S. apie sūnaus elgesį yra pasakojusi vieną kartą, kalbėjo su juo asmeniškai. Dėl garbaus amžiaus ir susijaudinimo nežinojo, kur tokiai situacijai esant tiksliai turi kreiptis. Iki 2018 m. gruodžio 12 d. įvykio jos sūnus V. J. T. yra prieš ją smurtavęs 3–4 kartus.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji V. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patvirtino, kad įvykio dieną 8 val. ryto jis (kaltinamasis) ją prikėlė šaukdamas, liepė eiti į parduotuvę „B“, paimti telefono numerį. Ji rado vedėją, kuri pasakė, kad jis (kaltinamasis) turi telefoną, paklausė, ko ji čia vaikšto. Ji ėjo ten du kartus, tačiau jam netiko, sakė „tu durna, vėl ne taip supratai“. Jis griebė ją už gerklės, pradėjo šaukti ir trenkė ją į sieną, ji susitrenkė dešinę pusę galvos. Ji norėjo pabėgti pas dukrą, tačiau jis ją prisivijo, pradėjo laiptinėje kratyti, „kur tu bėgi?“ ir partempė namo. Ji nuėjo, atsigulė, nes jai skaudėjo galvą. Vonioje užsidėjo šaltą rankšluostį. Kai pagulėjo, jis liepė trečią kartą eiti į parduotuvę. Trečią kartą nuėjus, direktorė pasakė, kad nevaikščiotų, o eitų skųstis. Po įvykio ji nutarė eiti pas Seimo narį A. S. Kitą dieną nuėjo pas A. S. ir papasakojo viską. Parduotuvėje, kai ėjo telefono numerio, nieko nesakė, nes jai gėda apie tai kalbėti su kažkuo, prisipažinti. Dėl šio įvykio eilinės apžiūros metu pasakė šeimos gydytojai, kuri išrašė jai vaistų nuo spaudimo. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tik patikslino, kad ant sofos nutrenkė kitą dieną (prieš tai), o ne to įvykio metu. Patikino, jog V. J. T. daug kartų pasakė, kad ją numes iš penkto aukšto, tik nepamena, ar aptariamo įvykio metu taip sakė.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kaip nuoseklius, neprieštaringus, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (įrodymai). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. B. dukra S. Z. (kaltinamojo sesuo), parodė, kad brolis ne pirmą kartą smurtauja prieš mamą, pačių smurto atvejų nematė, tačiau apie tai žino iš mamos. Apie 2018 m. gruodžio mėn. įvykį S. Z. sužinojo maždaug po savaitės iš savo motinos, kuomet jos susiskambino telefonu. Po 2018 m. gruodžio mėn. įvykio jos motina skundėsi galvos skausmu, sutrikusiu kraujospūdžiu, pati matė motinai padarytus sužalojimus, t. y. kraujosruvas ant rankų. Niekas kitas motinos sumušti negalėjo. Jei ji būtų susižalojusi pati, ji būtų S. Z. apie tai pasakiusi, bet ji neslėpė, kad tai brolis prieš ją smurtauja. Tačiau iškart po įvykio motina į jokį gydytoją nesikreipė, maždaug po savaitės buvo užsirašiusi pas šeimos gydytoją, kur jai skirtu laiku nuėjusi skundėsi galvos skausmu ir sutrikusiu kraujospūdžiu. Nežino, ar tai buvo įtakota įvykio, ar tokie jos skundai buvo dėl jau turimų ligų. Nežino, ar šeimos gydytoja fiksavo tai, jog prieš jos motiną buvo smurtauta, ar motina jai apie tai sakė. Mano, kad motina po 2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Seimo narį dėl to, kad namuose mato, jog V. J. T. rašo skundus Seimo nariams ir į kitas valstybines institucijas, todėl galėjo pamanyti, kad Seimo narys jai padės pagydyti V. J. T. Tai jos pagrindinis noras. Apklausta teisme, S. Z. taip pat nurodė, kad aptariamas smurto įvykis prieš jos mamą – tik vienas iš nuolatinių psichologiško ir fizinio smurto prieš mamą, ją pačią ir kitus žmones atvejis. Nurodė, kad brolis jai kažkada sulaužė nosį, mamą yra mažiausiai sumušęs tris kartus. Apie 2018 m. gruodžio 12 d. įvykį ji sužinojo tik po kelių dienų. Mama sakė, kad konfliktas kilo prieš kelias dienas, broliui netiko parduotuvės vedėjos telefonas, reikalavo direktorės. Jos mama labai sunkiai kalbėjo, skundėsi, kad labai skauda dešinį pakaušį, nes brolis griebęs už pakaros trenkė ją į sieną, ji neišlaikiusi pusiausvyros susimušė koją ir ranką, arba brolis ją griebė už rankos (iš mamos pasakojimų). Konfliktas buvo persikėlęs į laiptinę, ji bėgo kviestis pagalbos, tačiau niekas nepadėjo (anot jos, kaimynai bijojo brolio), bandė skambinti, bet iš išgąsčio nesugebėjo niekam prisiskambinti. Kai nukentėjusioji atėjo pas ją, S. Z. pamatė mėlynes ant rankų, motinai buvo sunku kalbėti – sunkiai rinko žodžius. Mama kreipėsi į Seimo narį, kuris persiuntė jos skundą ir dėl to pradėta byla. Negali pasakyti, ar mama skundėsi kam nors, ji labai ribotai bando tai pasakoti, nes jai gėda ir jaučia kaltę, kad brolis taip elgiasi.

Kaip patvirtino parduotuvės „B“, esančios (duomenys neskelbtini), direktorė L. A. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausta teisme, 2018 m. gruodžio mėn. buvo kažkoks kliento (V. J. T.) skundas dėl lojalumo kortelės, tačiau ji paprašė, kad jo mama pati kreiptųsi nurodytais telefonais (kortelė buvo mamos vardu), nes parduotuvė jam atsakymo duoti negalėjo. Į parduotuvę atėjo garbaus amžiaus moteris (suprato, kad minėto kliento mama, nukentėjusioji), maldavo jų padėti, nes kitaip jos neįleis į namus, sūnus atsiuntė ją dėl kortelės. Darbuotojai aiškino jai, kad parduotuvė šioje vietoje padėti negali. Moteris atėjo pas ją į kabinetą ir pasakė, kad jis (sūnus) jos neįleis į namus. Ji (liudytoja) nurodė, kur kreiptis dėl to pinigų likučio. Antrą kartą moteris atėjo atsiprašyti už sūnaus elgesį, papasakojo savo gyvenimą. Ji skundėsi, kad sūnus (jų klientas V. J. T.) namuose ją muša, uždaro, neįleidžia, kad jo bijo visi kaimynai. Moteris visą laiką būdavo labai susinervinusi, išsigandusi, jos lūpos buvo mėlynos, matėsi, kad nuskriaustas žmogus. Jai jos buvo gaila, išklausė, padėti niekuo negalėjo. Pasakė tik, kad vertėtų kreiptis į teisėsaugą. Ji kalbėjo visiškai aiškiai, adekvačiai. Jokių sumušimo požymių ant minėtos moters nematė, ji jų nerodė, apie tai, kad konkrečiai tą dieną ją sumušė sūnus, nepasakojo. Asmeniškai šių asmenų nepažįsta. Ji (moteris) nurodė, kad paklausė jos patarimo, ketina kreiptis (kreipėsi) į Seimo narį. Liudytoja nurodė, jog santykiai su kaltinamuoju nebuvo konfliktiniai, ji neturi jokio suinteresuotumo (baudžiamosios bylos baigtimi).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 14 d. (kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 8 val. iki 9 val. pas jį seniūnijoje vyksta priėmimas) į jo priimamąjį (duomenys neskelbtini) atėjo garbaus amžiaus moteris (V. B.), kuri paaiškino, kad ją namuose skriaudžia ir muša sūnus, atvejis ne vienkartinis, baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl jo padėjėjos pagalba V. B. parašė prašymą, kuriame išdėstė šią savo problemą. Minėtą prašymą jis nedelsiant persiuntė pagal kompetenciją į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą. V. B. asmeniškai nepažįsta, matė ją pirmą kartą. Daugiau aplinkybių, nei išdėstyta prašyme, V. B. nenurodė. Teismo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad V. B. jo biure priėmimo metu apsilankiusi su jo padėjėjos pagalba parašė prašymą (prašymo data gruodžio 17 d.), kuriame buvo parašyta, kad ji patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą. Patikino, kad pareiškimo turinys atitinka visa tai, ką nukentėjusioji jam pasakojo. Ji paaiškino, kad ją užpuolė sūnus, kvietė policiją, tačiau policija neatvyko. Jis persiuntė skundą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui, kadangi pilietė skundėsi, kad policijos pareigūnai neatvyko. Nukentėjusioji kreipėsi į jį, nes jis Seimo narys, išrinktas (duomenys neskelbtini) ir kiekvienas pilietis gali kreiptis į jį priėmimo metu. Patikino, kad ją matė pirmą kartą, taip pat nepažinojo jos sūnaus. Jis nesitikslino kaip vyksta tyrimas, tik gavo vyriausiojo policijos komisariato atsakymą, kad pradėtas tyrimas dėl BK 140 straipsnio. Kaip matyti iš V. B. 2018 m. gruodžio 17 d. prašymo Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. S., jame būtent ir nurodoma, kad ji patiria iš sūnaus V. J. T. nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą, o 2018 m. gruodžio 12 d. ją užpuolė, ji kvietė policiją, kuri neatvažiavo, todėl prašo jo tarpininkauti dėl sūnaus priverstinio gydymo.

Gydytoja D. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 15 d. parodė, kad 26 metus dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoja – psichiatre, išėjo į pensiją, pažįsta savo pacientą V. J. T., jį gydė, t. y. jo motina V. B. pas ją lankydavosi vietoj jo, per ją išrašydavo V. J. T. vaistų, kadangi pats jis pas gydytoją nesilankė. Žino, kad jis daug kartų smurtavęs prieš savo motiną, seserį, kaimynus. Yra mačiusi kraujosruvas ant motinos rankų. Maždaug prieš 1,5 savaitės jai į namus paskambino V. J. T. motina, kuri papasakojo, kad mėnesį negyveno savo namuose, nes 2018 m. gruodžio mėn. sūnus ją sumušė, trankė į sieną, dėl sumušimo ji spjaudėsi krauju. D. M. pasakė jai, kad nebedirba, išėjo į pensiją. V. J. T. motina pasakė, kad norėjusi pasiguosti, pasakė, kad sūnus iki šiol nevartoja vaistų. Šiuos parodymus liudytoja patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Liudytoja G. M.-K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat parodė, kaimynystėje (duomenys neskelbtini) bute maždaug prieš pusantrų metų, ji girdėjo ne vieną kartą šūksnius ir pan. Atsimena, kad tuo metu laukėsi, pora dienų po įvykio (galimai sausio 1–2 d.), policija tuksenos pas kaimyną, bet jis neatidarė durų, tada pas ją pasibeldė. Ji atidarė duris, policija paklausė, ar kaimynas namie, ji pasakė – taip, pareigūnai paklausė „iš kur žinote?“, atsakė „ateikite paklausysite muziką“. Jie pasakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš motiną ir paklausė jos, ar galėtų duoti parodymus. Pareigūnams liudytoja pasakė, kad girdėdavo kaimynų barnius, rėkimus. Abudu rėkdavo: tiek vyras, tiek moteris. Ir bumbtelėjimus girdėdavo, visur daužydavo. Ji nebendraudavo su šiais kaimynais, iš jų buto girdėjosi garsi muzika, garsus televizoriaus leidimas, kaimynas nuolat atidarydavo laiptinėje langus, daužydavo su savo durimis į jų duris. Laiptinėje prasilenkti tekdavo, bet traukdavosi, nes žmogus (kaltinamasis) užkabina ją. Kaimyno elgesys keistas, girdėjo, kad jis serga šizofrenija. Pabrėžė, jog neturi tikslo keršyti, jie supranta, kad žmogus sergantis. Su pačia motina nėra bendravusi. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Patikino kartą per mėnesį girdinti bumbtelėjimus, gruodžio mėnesį porą kartų girdėjo.

Nors V. B. gydytoja V. V. negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusioji 2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į ją ar 2019 m. kovo mėn. apsilankymo metu būtų guodusis, kad namuose prieš ją kas nors smurtauja ar pasakojusi apie sūnų, taip pat nežino, kad prieš nukentėjusiąją būtų naudojamas fizinis smurtas, ji nėra į ją kreipusis dėl jokių sužalojimų ar traumų taip pat iš V. B. ambulatorinės asmens sveikatos kortelės nėra duomenų apie kūno sužalojimą, tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 3 d. specialisto išvados Nr. G 9/2019 (01) matyti, kad V. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 2-3,5 savaites iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. gruodžio 10 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveiktos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir nėra būdingas griuvimui ant lygaus paviršiaus. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama tiriamosios ranka, tačiau nėra būdinga savęs žalojimui. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužsifiksuota. Tai patvirtina, kad galimai iki / ar po byloje nagrinėjimo įvykio V. B. buvo patyrusi fizinį smurtą iš sūnaus, tačiau dėl to į teisėsaugos institucijas nebuvo kreipiamasi.

Nors šioje byloje daugiau netiesioginių V. J. T. padarytos nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

Taigi, aptartų įrodymų visuma, jų sugretinimas rodo, kad 2018 m. gruodžio 12 d. tarp kaltinamojo V. J. T. ir nukentėjusiosios jo motinos V. B. įvyko konfliktas dėl parduotuvės „B“ lojalumo kortelės, šios parduotuvės direktorės telefono, kurio metu kaltinamasis V. B. atžvilgiu panaudojo nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus. Apie tai pati V. B. papasakojo savo dukrai S. Z., kreipėsi į Seimo narį A. S., nurodė buvusiai V. J. T. gydytojai D. M.. Įvykio dieną ji ėjo ir į parduotuvę „B“, jos direktorei L. A. skundėsi apskritai dėl patiriamo smurto iš sūnaus. Tai, kad nukentėjusioji V. B. patyrė kaltinime išvardintus padarinius – sumušimus ir fizinį skausmą, patvirtina tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios, liudytojos S. Z. duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (nukentėjusiosios, liudytojos S. Z. parodymai, specialistų išvados ir kiti), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Atsižvelgus į V. J. T. panaudotų smurtinių veiksmų pobūdį, nukentėjusiosios amžių ir sveikatos būklę, tai, kad nukentėjusioji po šio įvykio, kad ir ne iš karto (taip pat dėl amžiaus, susijaudinimo, nežinojimo, kaip tokiose situacijose elgtis), kreipėsi pagalbos įvairiose vietose, kitas aplinkybes, šie jai sukelti padariniai vertintini kaip realūs. Nors 2019 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 9/2019 (01) V. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip matyti iš šios išvados, nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, specialistės teigimu, galimai padaryta 2018 m. gruodžio 10 d., kai, nukentėjusiosios teigimu, galimai vakare kaltinamasis sugriebęs jai už žasto, jį suko, tačiau, nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl šio sužalojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas ar kitur. Todėl kaltinimas dėl 2018 m. gruodžio 12 d. įvykio šiuo atveju buvo pareikštas tik dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo. Kita vertus, pažymėtina, kad, jei šis sužalojimas būtų nustatytas kaip padarytas ir nagrinėjamo įvykio metu, kaip minėta, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiama tiek dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam, t. y. numatyti alternatyvūs padariniai. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J. T. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją V. B., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimu.

Taip pat teismas nemato pagrindo abejoti tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo sesers S. Z. parodymais, nenustatyta priežasčių (motyvų), rodančių jų suinteresuotumą bylos baigtimi ar siekį nepagrįstai apkaltinti ar įskųsti kaltinamąjį. Sutiktina, kad kiti liudytojai – L. A., G. M.-K. apie įvykį negali nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, tačiau jų, taip pat ir kitų asmenų paaiškinimai šioje byloje (iš dalies D. M., A. L.) tam tikra prasme charakterizuoja kaltinamąjį ir būtent neigiama prasme, rodo, kad šis V. J. T. smurto atvejis prieš nukentėjusiąją V. B. galimai įvyko ir ne pirmą kartą. Šių liudytojų parodymų teismas taip pat nevertina kaip nepatikimų, jokio jų asmeninio suinteresuotumo nenustatyta. Taip pat Seimo nario A. S. veiksmai šiame įvykyje (po įvykio) negali būti vertintini kaip įgaliojimų viršijimas ar spaudimas teisėsaugos institucijoms. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji kreipėsi į šį asmenį po įvykio, o A. S. patvirtino, kad V. B. priėmimo metu jam žodžiu išdėstytus nusiskundimus jo padėjėjos pagalba V. B. užfiksavo raštu, matyti, kad šis raštas pasirašytas V. B. parašu, o A. S. jį tik pagal kompetenciją persiuntė policijos įstaigai, toliau ikiteisminiu tyrimu nesidomėjo. Tokiu būdu abejoti nukentėjusiosios valia kreiptis pagalbos dėl sūnaus įvykio metu panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu, pirmiausia dėl jo gydymo (kas šiuo atveju yra pagrindinis nukentėjusiosios tikslas, paremtas gydytojų rekomendacijomis), nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 140 straipsnį, tik už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnyje numatyta bendra tvarka, t. y. gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką ir / ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kaip minėta, šiuo atveju ypač atsižvelgtina į nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę, patirtį ir gebėjimą (galimybes) įvykio metu kreiptis realios ir greitos pagalbos – tinkamo (veikiančio) mobilaus ryšio telefono ji neturėjo, naudojasi laidiniu (namų) telefonu, dėl senyvo amžiaus linkusi pagalbos kreiptis į tuos, kurie arčiausiai jos ar kuriuos pažįsta, pasitiki, ne kartą kreipusis į teisėsaugos institucijas dar gerokai praeityje (S. Z. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad dar 1992 m., 1994 m., 1997 m., 1998 m. nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl smurto jos atžvilgiu, tačiau ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti, pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, kartą su V. J. T. pravestas „profilaktinis pokalbis“ (1 t., b. l. 85–88)) pagalbos nesulaukė, todėl šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent Seimo nariui A. S. 2018 m. gruodžio 17 d. persiuntus V. B. prašymą teisėsaugos institucijoms, o duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra itin gausūs, vyrauja netiesioginiai įrodymai. Kita vertus, tai nereiškia, kad kaltinimas V. J. T. dėl šios priežasties nepasitvirtino.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Vertinant kaltinamojo V. J. T. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog smurtaudamas prieš motiną, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo (siekė), taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir sukelti padariniai, rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, ir jų siekė.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo V. J. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. T., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad V. J. T. brandaus amžiaus, nedirbantis (1 t., b. l. 104), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91), neteistas (1 t., b. l. 105), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas 1 kartą, bauda sumokėta (1 t., b. l. 106).

Taip pat pažymėtina, jog V. J. T. gydytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5). Tačiau kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. spalio 23 d. – 2019 m. lapkričio 18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-117/2019, V. J. T. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d., nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. J. T. šiuo metu nustatyta (duomenys neskelbtini), kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. J. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. V. J. T. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminiuose tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje. V. J. T. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, jam rekomenduojama tęsti gydymą bendrais pagrindais pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo kilę abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo veikos padarymo metu ir šiuo metu, tačiau, kaip patvirtino teismo posėdyje apklausta ekspertizės aktą pasirašiusi ekspertė Jolanta Didžiokienė, patikslinusi, kad kaltinamajam nusikaltimo metu buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), ekspertizės esmė (ir išvada) dėl to nesikeičia. Paaiškino, kad tokia išvada buvo padaryta įvertinus tiek objektyvius medicininius duomenis (duomenys neskelbtini), tiek tiriant patį kaltinamąjį (jis nuosekliai pateikė įvykių eigą, motyvus, pateikė pagrindinius nusikaltimo momentus, nors ir buvo gynybiškas fizinio smurto atžvilgiu), tiek bylos medžiagą. Taigi, įvertinus visa tai, buvo konstatuota, jog tuo įvykio metu nei haliucinacijų, nei kliedesinės simptomatikos nenustatyta. Taigi nustatyta, kad kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, konflikto su motina metu, todėl priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės ir nebuvo rekomenduotos. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Dėl šiuo metu esančios būsenos ji nieko negalėjo komentuoti. Be to, teismo posėdžio metu apklausta šiuo metu V. J. T. priskirta gydytoja psichiatrė A. L. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas šioje byloje neskyrė pakartotinės psichiatrinės ekspertizės kaltinamajam dėl jo psichikos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šiuo metu sprendžia, kad kaltinamasis V. J. T. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 1 metai, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. įpareigojimą tęsti gydymą bendrais pagrindais pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą ir draudimą jam visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja bei artintis prie jos arčiau kaip per 2 metrų atstumą (BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo stacionarios psichiatrinės ekspertizės atlikimo metu buvimo ekspertizės įstaigoje laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. (26 dienos), vieną ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Taip pat, kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. J. T. ambulatorinė asmens sveikatos istorija – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, V. J. T. paskirti įpareigojimą tęsti gydymą bendrais pagrindais pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą bei draudimą visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja bei artintis prie jos arčiau kaip per 2 metrų atstumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti stacionarios psichiatrinės ekspertizės atlikimo metu ekspertizės įstaigoje nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. (26 dienos) išbūtą laiką, vieną ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti V. J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. J. T. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti V. J. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.