Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji J. D. prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios R. P. ir liudytojų P. P., V. K., J. G., E. V. ir B. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 167-172, t. 1, b.l. 3-6, 11-14, 18-21, 24-27, 30-33, t. 2), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 7-8, t. 1) ir priedais prie minėto išrašo, t.y. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu ir fotonuotraukomis, t.y. sužalotos kojos fotonuotrauka-1 vnt. ir fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos-5 vnt.(b.l. 9-15, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 23-25, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. eismo įvykio vietos schema ir fotolentelėmis(b.l. 26-33, t. 1), VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 34, t. 1), 2020m. rugpjūčio 06d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 68-69, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 70-73, t. 1), 2020m. lapkričio 25d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 152-156, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su nukentėjusiosios R. P. iš įvykio vietos mobilaus ryšio telefonu darytais vaizdo įrašų failais(b.l. 151, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2020m. lapkričio 24d. tarnybiniu pranešimu dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-30332-20 pridėtų policijos naudojamų vaizdo kamerų įrašų(b.l. 74-75, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su policijos pareigūno ant uniformos dėvimos „ Body “ kameros fiksuotais vaizdo įrašais(b.l. 76, t. 1), 2020m. lapkričio 24d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 77-79, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 80-82, t. 1), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 83-85, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 86-90, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 103-104, t. 1), medicininių dokumentų papildomos apžiūros protokolu(b.l. 162-164, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pati kaltinamoji J. D. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jos apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo V. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. J. D. yra jo draugo-pil. J. G. mergina. 2020m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios datos ir laiko neatsimena, jau buvo po pietų, kai jam paskambino J. G. ir pasakė, kad J. D. padarė eismo įvykį, t.y. partrenkė dviratininkę, todėl paprašė, kad jis nuvažiuotų prie J. D. namų ir šią nuramintų. Atvykus į įvykio vietą, kur gyvena J. D., pastarosios motinos automobilis „ SAAB “ stovėjo prie namo. J. D. stovėjo įvykio vietoje, t.y. ant keliuko, vedančio iš jos namų. Nukentėjusi moteris stovėjo priešais J. D. ir pastarąją filmavo mobilaus ryšio telefonu. Kur tuo metu buvo nukentėjusiosios dviratis, jis nežino. Įvykio vietoje buvo P. P.. Matė, jog nukentėjusios moters ranka buvo nubrozdinta, tačiau ryškių ir akivaizdžių sužalojimų ant moters nesimatė, kuri sveikata nesiskundė ir iškviesti medikų neprašė. J. D. kalbėjo, kad ji, išvažinėdama atbuline eiga iš kiemo, partrenkė šaligatviu dviračiu važiavusią moterį(b.l. 3-6, t. 2).

Iš teisme paskelbto liudytojo E. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kad pil. J. D. yra jo pažįstama. 2020m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios datos neatsimena, tą dieną, pavakaryje, jam būnant kartu su pil. J. G., paskambino pastaroji draugė J. D., kuri pasakė, kad padarė eismo įvykį. Gal po kokių 10-15 minučių jis su J. G. nuvyko į įvykio vietą, prie J. D. namų, esančių Kauno gatvėje, Ukmergės mieste. J. D. vairuotą automobilį rado stovintį prie namo, o dviratis buvo patrauktas. Kas patraukė dviratį ir kur jį pastatė, jis neįsidėmėjo. Įvykio vietoje buvo pati J. D., nukentėjusi moteris, o prie jos lygtai ir pastarosios draugė. Buvo privažiavęs ir V. K.. Nukentėjusioji pradėjo juos visus filmuoti mobilaus ryšio telefonu. Pati J. D. buvo išsigandusi ir apsiverkusi. Nukentėjusi moteris skausmais nesiskundė, išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Jis pats kelis kartus nukentėjusiosios klausė, ar šiai nereikia medikų, į ką ši atsakiusi, kad medikų pagalbos jai nereikia. Pamatę link Ukmergės miesto centro pusės važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pamojo ranka ir jį susistabdė. Atvykusiems policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusi moteris pasakė, kad medikų pagalbos jai nereikia, ir kad kokių nors pretenzijų ji neturi. Po to matė, kaip nukentėjusi moteris persivarė dviratį į kitą kelio pusę, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Su draugu J. G. apžiūrėjus J. D. vairuotą automobilį, matė, kad yra nežymiai apibraižytas galinis bamperis. J. D. sakė, kad ji, važiuodama atbuline eiga iš kiemo, nepastebėjo šaligatviu važavusios dviratininkės ir ją kliudė(b.l. 24-27, t. 2).

Iš teisme paskelbto liudytojos B. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. R. P. yra draugė, kurią pažįsta jau daug metų. R. P. atvažiuoja į Ukmergės rajoną autobusu, kur pas giminaičius yra palikusi savo dviratį, o su dviračiu nuvažiuoja ten, kur jai reikia. 2020 metais, galimai liepos pabaigoje, lygtai buvo antradienis, kada draugė R. P. norėjo pas ją atvykti pasisvečiuoti. Draugė pas ją važiavo dviračiu, prieš tai kelis kartus skambindama telefonu, nes tiksliai nežinojo, kur jai reikia važiuoti. Paskambinusi vienu metu, R. P. jai pasakė, kad ją partrenkė automobilis. Jai atvykus į Kauno gatvę, rado R. P. ant šaligatvio, kuri buvo šoke. Kažkuri R. P. ranka buvo nubrozdinta, matėsi, kad lygtai ant kelnių kairio kelio buvo ir kritimo žymės, nes kelnės buvo išteptos. Ant kelnių kraujo nesimatė. Įvykio vietoje buvo mergaitė, kaip suprato, įvykio kaltininkė, kuri buvo labai pasimetusi ir išsigandusi. Įvykio vietoje buvo ir kitų pašalinių asmenų. Buvo priėję keli jaunuoliai, kurie vis klausinėjo, ar reikia kviesti policiją. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Bendravimo metu policijos pareigūnai kelis kartus akcentavo, kad dėl šio įvykio yra kalta mergina. Atvykę policijos pareigūnai kelis kartus jos draugės klausė ar šiai nėra reikalinga medikų pagalba, tačiau R. P. dėl medikų konkrečiai nieko ir neatsakė. Draugė minėjo, kad jai skauda ir kelį. Vėliau R. P. pas ją į namų kiemą atėjo ar tai pėsčiomis, vesdama dviratį, artai su juo atvažiavo. Ji pati R. P. dviračio neapžiūrinėjo, todėl negali pasakyti, ar dviratis įvykio metu buvo apgadintas. Kitos dienos ryte ji su R. P. susitiko turgavietėje, kuri jai pasakė, kad visą naktį nemiegojo, nes jai labai skaudėjo sumuštą kelį. Po kurio tai laiko R. P. jai pasakė, kad gydytojai jai nustatė kairio kelio girnelės lūžimą, dėl ko ji kreipėsi į policiją. Pačio eismo įvykio ji nematė(b.l. 30-33, t. 2).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra yra ties gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šalia namo, kairėje pusėje(žiūrint nuo Kauno gatvės pusės į kiemą), yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Ši automobilių stovėjimo aikštelė plačiausioje vietoje yra 7,70 m pločio, o siauriausioje vietoje, esančioje ties Kauno gatvės šaligatvio pradžia-3,10 m pločio, kurios bendras aikštelės ilgis yra 24,30 m(atstumu nuo jos pradžios iki šaligatvio pradžios). Šaligatvio plotis iki žalios vejos yra 2 m, o žalios vejos, skiriančios šaligatvį nuo Kauno gatvės važiuojamosios dalies,-2,50 m iki bortelio Kauno gatvėje. Kauno gatvės važiuojamosios dalies plotis iki kelio vidurį ženklinančios trumpų punktyrų juostos yra 5,20 m, o visos važiuojamosios dalies plotis-10,60 m pločio. Automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimas ties šaligatvio pradžia yra 3,10 m pločio, o ties išvažiavimu į Kauno gatvę- 4,50 m(praplatėjimas). Atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės krašto iki gyvenamojo namo yra 2,70 m. Gyvenamojo namo teritorijoje 0,6 m atstumu nuo šaligatvio ir 0,3 m atstumu nuo automobilio stovėjimo aikštelės yra matomi augantys želdiniai(gyvatvorė), kurie tęsiasi per visą aikštelės ilgį. Želdinių aukštis yra 1,70 m(b.l. 23-33, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad automobilis „ SAAB 93 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2020m. liepos 21d. dalyvavo eismo įvykyje, yra registruotas pil. S. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininkės, vardu(b.l. 34, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2020m. rugpjūčio 06d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje adresu: Vytautot gt. Nr. 109, Ukmergės m. esančioje automobilių saugojimo aikštelėje buvo apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „ SAAB “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis raudonos spalvos, iš pažiūros tvarkingas, kažkokių ryškių apgadinimų, sugadinimų ar įbrėžimų nematyti. Automobilio apžiūra orientuota į automobilio galą, nes eismo įvykio metu dviratininkė buvo partrenkta automobiliui važiuojant atbuline eiga. Apžiūrint galinį bamperį, matyti, kad automobilio galinėje dalies bamperyje, nuo žemės 40-42 cm aukštyje, nuo bamperio apačios apie 13 cm atstumu, apie 34 cm atstumu nuo automobilio dešinio galinio kampo ir apie 91 cm atstumu nuo kairio galinio kampo yra matomas apie 20 cm ilgio nežymus, horizantalus įbrėžimas. Galinio bamperio ilgis apie 1,45-1,50 m. Galiniame bamperyje, nuo dešinio krašto apie 13 cm atstumu, nuo žemės apie 47 cm aukštyje ir nuo bamperio apačios apie 17,5 cm atstumu, apie 4 mm plote yra matomi iškritę dažai, o toje vietoje bamperis yra šiek tiek įlinkęs. Automobilio apžiūroje dalyvavusi kaltyinamoji J. D. paaiškino, kad po eismo įvykio automobilio bamperis buvo poliruotas(b.l. 68-73, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2020m. lapkričio 25d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose peržiūrint nukentėjusiosios R. P. įvykio vietoje mobilaus ryšio telefonu filmuotą vaizdo medžiagą, įrašyąt į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną), nustatyta, kad laikmenoje yra aštuonios skaitmeninės bylos(failai), kuriuose yra išsaugoti vaizdo ir garso įrašai. Pirmame faile pavadinimu „ Padiktuokit Savo Telef. Pasakysiu Apie Ivyki Ir Kad M. F. “, kurį atvėrus multimedijos programa, yra užfiksuota, kaip nukentėjusioji R. P. filmuoja, priėjusi prie pažeidėjos J. D., kurios paprašo padiktuoti telefono numerį, ką pastaroji ir padaro. J. D. priekaištauja, kad yra filmuojama ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės. Nukentėjusioji R. P., paprašo, kad pažeidėja pasakytų savo pavardę, į ką ši atsako „ D. “, o vardą atsisako pasakyti. Šalia pažeidėjos J. D. filmuojama nežinoma mergina. Vaizdo įraše matomas į gyvatvorę atremtas dviratis. Automobilis „ SAAB “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomas stovintis keliuke, prie gyvatvorės. Vaizdo įrašo trukmė 02.20 min. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „ N. D.. Atvažiuos Policija. Atvažiavo Draugas-1 “ yra užfiksuotos tos pačios dvi merginos ir 72-u numeriu pažymėtas namas. Fone girdėti kažką šūkaujantis vyriškas balsas. Vaizdo įraše 02:24 min. girdimas vyriškas balsas, kuris klausia „ kas čia buvo? “, į ką nukentėjusioji R. P. atsako: „ Jūsų draugė, taip suprantu, tai jos klauskit “. Tada girdėti, kaip pažeidėjos J. D. draugas priekaištauja, kad nukentėjusioji filmuoja, o ši paaiškina, kad filmuoja dėl to, kad žinotų visą situaciją. Paaiškėja, kad dar nėra iškviesta policija. Nukentėjusioji R. P. nurodo, kad laukia pažįstamos. Įrašo trukmė 03.10 min. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu „ Atvažiavo Draugas-2 “, yra užfiksuota pil. B. K.. Matoma, kaip nukentėjusioji R. P. aiškina dviems pažeidėjos J. D. draugams, kokia kryptimi važiavo ji, o kokia kryptimi važiavo pažeidėja J. D.. Nukentėjusioji R. P. kalba, kad dabar jai yra sutrenkti keliai, bet vaikščioti ji gali, nurodydama, kad keliai nekruvini. Nukentėjusioji R. P. sako, kad tokiu atveju ji nežinanti ką daryti, girdėti žodžiai: „ aš ją pamačiau, bet mašina važiavo greičiau negu aš “, sako, kad mašina važiavo atbula, nurodydama, jog nori, kad ta mergaitė turėtų pamoką. Įrašo trukmė 04.21 min. Ketvirtame vaizdo įraše pavadinimu „ B. P. Savo Istorija Nefilmuokit mane “ yra užfiksuota pažeidėja J. D. ir jos draugai. Fone girdėti B. K. pasakojimas, kad ji davė 20 eurų ir išvažiavo, „ ...bet ten buvo vos vos “, klausia, ką jaunimas galvoja daryti. Įrašo trukmė 00.31 min. Penktame vaizdo įraše pavadinimu „ Konsultante Negalit filmuoti “ ya užfiksuota pažeidėja J. D. su draugais, girdėti nukentėjusiosios R. P. balsas, kuri sako, jog ji nežino kaip elgtis, girdėti žodžiai: „ nu, nufilmuota viskas ir galbūt rytoj aš paskambinsiu jiems, policijai ir tada paklausiu “. Įrašo trukmė 00.50 min. Šeštame vaizdo įraše pavadinimu „ Ir Del Shito Filmavimo Gerai “ yra filmuojamas šaligatvis, girdėti, kaip kažkas priekaištauja dėl filmavimo. Įrašo trukmė 00.15 min. Septintame vaizdo įraše pavadinimu „ As Pati Rytoj Su P. S. Bet “ yra filmuojamos pažeidėjos J. D. ir jos draugo kojos bei šaligatvis. Girdėti, kaip nukentėjusioji R. P. sako: „ aš pati rytoj su policija susiskambinsiu, bet čia panelė norėjo skambinti, tai skambinkit “. Pažeidėja J. D. sako: „ galit manęs nefilmuot? “. Įrašo trukmė 00.20 min. Aštuntame vaizdo įraše pavadinimu „ Policija “ yra filmuojamas raudonos spalvos dviratis ir šaligatvis, fone yra girdimas moteriškas balsas, galimai pažeidėjos J. D., kuri sako: „ Jūs nevažiuokit, palaukit “. Girdėti, kaip nukentėjusioji R. P. sako: „ Aš tiesiog nežinau ką daryti “. Tada girdėti , kaip nukentėjusioji R. P. vardu pašaukia savo pažįstamą B. K., kad ši palaikytų dviratį. Tada stebima, kaip nukentėjusioji R. P. eina link kelio, kur kelkraštyje matyti stovintis policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, o šalia automobilio stovi pažeidėja J. D. su draugais. Priartėjusi prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, nukentėjusioji R. P. sako: „ Labas vakaras, o Jūs net nenorit išlipti “, į ką policijos pareigūnai iš automobilio atsako: „ mes kalbamės, dabar palaukit “. Nukentėjusioji R. P. pasakiusi žodžius „ gerai “, sugrįžta prie savo pažįstamos B. K., kuri stovi prie šaligatvio esančiame keliuke, laikydama į gyvatvorę atrėmusi dviratį. Tada girdimas pokalbis tarp nukentėjusios R. P. ir jos pažįstamos B. K.. B. K. klausia nukentėjusiosios, ar ši gali važiuoti be liemenės ir prožektoriaus, ar gali važiuoti dviračiu šaligatviu. Į tai nukentėjusioji R. P. atsako, kad ji gali važiuoti šaligatviu, nes nėra dviračio tako, kad gali važiuoti be liemenės, sako, kad tik atšvaitai turi būti. Tada stebima, kaip prie šių moterų prieina policijos pareigūnai. Policijos pareigūnė, kaip žinoma pil. S. L., klausia nukentėjusiosios R. P.: „ dviračiu Jūs važiavot? “, į ką nukentėjusioji atsako, kad ji. Tada pareigūnė paklausia nukentėjusiosios: „ Jūs nukentėjot ar nenukentėjot? “, į ką nukentėjusioji atsako, kad „ ranka ir keliai sutrenkti “. Tada stebima, kaip kitas policijos pareigūnas, kaip žinoma pil. M. A., nukentėjusiosios paklausia, ar šiai yra reikalinga medikų pagalba, į ką nukentėjusioji atsako: „ šiuo metu, pagal mane, nereikia, bet čia gali būti tiktai šokas. Vienu žodžiu, va taip va, aš “. Tada policijos pareigūnas M. A. bendrauja su nukentėjusiąja apie įvykį, girdisi, kaip policijos pareigūnas sako, kad situacija yra aiški. Vėliau policijos pareigūnas M. A. nukentėjusios R. P. klausia, ar ši turi kokių nors pretenzijų, į ką pastaroji atsako: „turiu pretenzijų “. Policijos pareigūnui M. A. paklausus: „ kokių “, nukentėjusioji atsako: „ na, kad jinai ant manęs užvažiavo, bet šiaip tai, kaip pasakyt, aš norėjau, kad policija duotų jai, kaip jaunai vairuotojai, pastabą, ir, kiek žinau, atbulai važiuojant yra ypatingi reikalavimai “. Tada policijos pareigūnai paaiškina, kad yra eismo įvykio deklaracija, „ ...Galima ją užpildyti ir kreiptis į mergaitės draudimą “. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnai su nukentėjusiąja R. P. aiškinasi įvykio situaciją. Nukentėjusioji R. P. nuolat filmuoja pareigūnus, pažeidėją J. D., kitus asmenis, vietovę. Policijos pareigūnas M. A. sako, kad dar yra žmogiškasis faktorius. Matyti, kad kažką dar nori pasakyti ir nukentėjusioji R. P., bet policijos pareigūnas M. A. jai sako: „ Jūs išklausykite manęs.. “. Toliau girdima, kaip šis policijos pareigūnas aiškina nukentėjusiajai R. P., kad „..išvažiuojant iš keliuko mergaitė Jūsų tikrai negalėjo matyti “, į ką nukentėjusioji R. P. sako: „ negalėjo matyti, bet tokiu atveju ji turėjo išlipti ir pasižiūrėti, nes Kelių eismo taisyklėse parašyta taip “. Toliau matyti, kad vaizdo įraše yra filmuojama nukentėjusiosios R. P. draugė B. K.. Girdisi, kaip nukentėjusioji R. P. policijos pareigūnui M. A. sako, kad, išvažiuojant iš teritorijos į gatvę, reikia įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Policijos areigūnai nukentėjusiajai R. P. sako, kad pažeidėja-automobilio vairuotoja pripažįsta, kad yra kalta. Nukentėjusioji R. P. policijos pareigūnams sako: „ Aš norėjau, kad šitai vairuotojai jaunai, neturinčiai patirties duotumėt pastabą tokią, kad jai būtų pastaba šiokia tokia “. Dėl žmogiškojo faktoriaus nukentėjusioji R. P. paaiškina: „ žmogiškąjį faktorių, aš manau, kad išlaikau, man nereikia jokių materialinių padengimų ir taip toliau, jinai atsiprašė, viskas labai gražu “. Nukentėjusioji R. P. pasako pastabą policijos pareigūnui: „ o policininkas tikriausiai turėtų žinoti, kad aš turiu teisę paimt ir pasakyt savo nuomonę “. Giedisi, kaip policijos pareigūnas M. A. sako: „viskas tvarkoj “. Apibendrinant policijos pareigūnė S. L. sako: „ mes supratome, kad Jūs norėjote, kad mes duotume mergaitei pastabą, kad ateity žinotų, kaip važiuot, nes pagal Kelių eismo taisykles ji turėjo įsitikinti, kad vairuojant atbula, tai daryti yra saugu, o jeigu Jūs turite kokių pretenzijų, gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija “. Stebima, kaip policijos pareigūnė S. L. iš tarnybinio automobilio pasiima užrašų knygelę. Policijos areigūnė pasiteirauja, ar į šį įvykį buvo kviesti policijos pareigūnai, į ką nukentėjusioji R. P. nurodo, kad policijos pareigūnų ji nekvietė, o pažeidėja J. D. su draugu nurodo, kad policijos pareigūnus ruošėsi kviesti, bet tada pamatė policijos pareigūnų automobilį, kurį ir sustabdė. Tada stebima, kaip policijos pareigūnė S. L. pirma užsirašė pažeidėjos J. D. asmens duomenis, o paskui nukentėjusiosios R. P. asmens duomenis. Stebima, kaip visą laiką nukentėjusioji R. P. rankoje laiko savo mobilaus ryšio telefoną priešais save, ties krūtine su atidarytu dėkliuku. Stebima, kaip nukentėjusioji R. P., nurodžiusi policijos pareigūnei savo asmens duomenis, nurodo, kad jai nepatiko, jog policijos pareigūnas jos neišklausė. Nukentėjusioji R. P. paklausia policijos pareigūnų asmens duomenų, į ką policijos pareigūnas atsako : „ M. A. “, tuo pačiu prisistato ir kita policijos pareigūnė, pasakydama: „ S. L. “. Girdima, kaip policijos pareigūnas M. A. nukentėjusiajai paaiškina, kad kaltininkas yra aiškus, tai kažkokio nuodugnaus tyrimo nereikia, sako, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad mergaitei kažkokių pretenzijų neturi, dėl to joks specialus tyrimas nėra reikalingas. Girdisi, kaip nukentėjusioji R. P. policijos pareigūnams sako: „ Man keista, kad Jūs manęs nenorėjote išklausyti “, ir nurodo, kad pareigūno ji nenori klausyti, nes jis negražiai elgiasi. Policijos areigūnė S. L. paaiškina nukentėjusiajai, kad jiems čia nebuvo kvietimo. Tada girdėti, kaip fone policijos pareigūnas M. A. bendrauja su nežinomu vyrišku balsu, kuriam liepia nesikišti į situaciją. Tada policijos pareigūnė S. L. dar kartą nukentėjusiajai paaiškina, kad jie dėl šio įvykio net nebuvo gavę pranešimo, o juos važiuojančius gatve sustabdė, todėl jie ir sustojo. Vaizdo įrašo trukmė 10:51 min(b.l. 151-156, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2020m. lapkričio 24d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-30332-20 pridėtų policijos naudojamų vaizdo kamerų įrašų matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-30332-20, prie bylos buvo pridėtas 2020m. liepos 21d. įvykio vietoje policijos pareigūno jo dėvimos „ Body “ kameros fiksuotas vaizdo įrašas, kuris buvo perkeltas į DVD-R kompaktinę laikmeną(b.l. 74-76, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2020m. lapkričio 24d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose peržiūrint 2020m. liepos 21d. įvykio vietoje policijos pareigūno jo dėvimos „ Body “ kameros fiksuotą vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad pirmame įraše yra matomas pavadinimas: „ 2020_0721_210140_008 “, o apatiniame kampe yra matomas užrašas; „ VLN_UKM_608FD2 2020/07/21/ 21:01:38 “, Vaizdo įraše yra filmuojama vietovė, galimai ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše yra užfiksuoti nukentėjusioji R. P., įtariamoji J. D., du įtariamosios J. D. draugai, policijos pareigūnas-pil. M. A. ir policijos pareigūnė-pil. S. L.. Girdisi, kaip policijos pareigūnai nukentėjusiajai R. P. sako, kad automobilio vairuotoja pripažįsta, kad yra kalta. Nukentėjusioji R. P. pareigūnams sako, kad ji norėjo, kad vairuotojai, jaunai, neturinčiai patirties, duotų pastabą. Vaizdo įrašo trukmė 05:01 min.(b.l. 77-79, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020m. gruodžio 03d. nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė 2020m. liepos 21d. eismo įvykio metu dėvėtas pilkšvos spalvos su juodos spalvos juosmeniu kelnes/bridžus(b.l. 80-82, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kelnių/bridžų apžiūros metu buvo nustatyta, kad kelnių kairėje klešnėje, apie 8,5 cm atstumu nuo išorinės siūlės, apie 16,5 cm atstumu nuo vidinės siūlės ir apie 18 cm atstumu nuo apačios, 1 x 1 cm plote yra matoma purvo dėmė. Kelnių kairėje klešnėje, po uždėtine kišene, apie 12 x 5,5 cm plote yra matoma dėmė(ne purvo). Kelnių kairės klešnės priekyje, apačioje, ties siūle, apie 10 cm ilgyje yra matomos skylutės. Kelnių kairėje klešnėje, nugarinėje dalyje, apie 8,7 cm atstumu nuo vidinės siūlės, apie 14 cm atstumu nuo išorinės siūlės ir apie 1,5 cm atstumu nuo apačios, apie 10 cm ilgyje yra matoma šiek tiek įstriža išilginė purvo dėmė/juosta. Kelnės yra dėvėtos(b.l. 83-90, t. 1). Po apžiūros kelnės/bridžai, kaip daiktinis įrodymas, buvo prijungtos prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžintos jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai R. P.(b.l. 91-92, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2020m. rugsėjo 05-15d.d. laikotarpyje atlikus pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių pirminių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios R. P. asmens apžiūros ir taikytą gydymą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas, t.y. kairio kelio girnelės lūžis, buvo padarytas vieno trauminio poveikio rezultate, kuris yra kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžio sveikata nukentėjusiajai R. P. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu kairės alkūnės sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nekvalifikuojama, o 21-o danties šaknies skilimo patvirtinti ar sieti su 2020m. liepos 21d. įvykusia trauma turimų duomenų nepakanka(b.l. 103-104, t. 1). Prie šios išvados ekspertė pasiliko ir po susipažinimo su nukentėjusiosios R. P. pateiktais papildomais medicininiais dokumentais(b.l. 162-164, t. 1).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. D., būdama neatidi ir neatsargi, Ukmergės mieste, ties namu Nr. 72, esančiu Kauno gatvėje, vairuodama automobilį „ SAAB “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. S. D. vardu, ir važiuodama atbuline eiga, pažeidė Kelių eismo taisyklių 114p.

(„ važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams “) reikalavimus, ko pasekoje partrenkė šaligatviu dviračiu važiavusią pil. R. P., dėl ko įvykusio eismo įvykio metu pastaroji buvo sužalota, kuriai buvo padarytas kairiojo kelio girnelės lūžis. Kadangi kaltinamosios J. D. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 114p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu šaligatviu dviračiu važiavusiai nukentėjusiajai-pil. R. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 103-104, 162-164, t. 1), kaltinamosios J. D. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laiką.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti tiek Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 240,53 Eur.(dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir 53 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti, tiek ir pačios nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys, kuri, bylos nagrinėjimo teisme metu 2021m. kovo 31d. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje galutinai suformuluodama keliamus turtinius reikalavimus, prašo priteisti bendrą 6.776,35 Eur.(šešių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 35 eur/ct.) sumą nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 45-48, t. 1, b.l. 104-106, 194-197, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamosios J. D. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovė-AAS „ BTA B. I. Company “ filialas Lietuvoje, nes autoįvykio metu kaltinamosios vairuotas automobilis, registruotas pil. S. D. vardu, buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su transporto priemonės savininku, kaip draudėju, siejo sutartiniai santykiai(b.l. 35-37, 41-42, t. 1). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovė-AAS „ BTA B. I. Company “ filialas Lietuvoje, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 11-12p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti tiek dėl kaltinamosios J. D. padarytos veikos dokumentais pagrįstas ligonių kasos patirtas nukentėjusiosios R. P., kaip autoavarijos metu sužaloto asmens, gydymo išlaidas, tiek ir civilinį ieškinį byloje reiškiančiai pačiai nukentėjusiajai N. R., kaip fiziniam asmeniui, įskaitant ir pastarosios patirtos neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., nuo 2018m. lapkričio 01d. įsigaliojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 4p., kuris buvo papildytas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui(minėto įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 19 str. 10d.). Nors duomenų apie tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pretenziją dėl eismo įvykio metu turėtų nukentėjusio asmens gydymo išlaidų atlyginimo būtų tiesiogiai pateikusi transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamoji J. D., savininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, byloje ir nėra, tačiau, 2020m. liepos 21d. įvykus draudiminiam įvykiui, nes autoįvykio metu kaltinamosios vairuotas automobilis „ SAAB “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pil. S. D. vardu, 2020m. gegužės 14d. vienerių metų laikotarpiui buvo apdraustas draudimo bendrovėje-AAS „ BTA B. I. Company “ filiale Lietuvoje, minėta draudimo bendrovė privalo atlyginti dėl kaltinamosios J. D. padarytos veikos dokumentais pagrįstas ligonių kasos patirtas nukentėjusiosios R. P., kaip autoavarijos metu sužaloto asmens, gydymo išlaidas, todėl institucijos civilinis iekinys yra tenkintinas pilnai LR CK 6.283 str. 1d. pagrindu.

Pačios nukentėjusiosios R. P. teisminio bylos proceso metu pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje keliamų turtinių reikalavimų dalį sudaro patirtos kelionės išlaidos, turėtos išlaidos už įsigytus vaistus ir medicininius reikmenis bei suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas, netektos pajamos dėl suteiktų nemokamų atostogų ir patirti nuostoliai dėl prarasto darbo pasiūlymo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, nukentėjusioji R. P. turėjo vykti į gydymo įstaigas, policiją ir teismą, dėl ko patyrė kelionės išlaidų, tame tarpe:

1. Vykimas tris kartus visuomeniniu transportu iš gyvenamosios vietos į VšĮ „ Kauno klinikinė ligoninė “ traumotologijos skyrių, bilieto kaina į vieną pusę po 0,70 Eur.(pastaba: pinigai buvo nuskaičiuoti nuo elektroninės banko kortelės)(viso turėtos kelionės išlaidos: 4,20 Eur.(0,70 Eur. x 2(vykimas į abi puses) x 3);

2. 2020m. rugpjūčio 11d. vykimas kartu su dukra pastarajai priklausančiu automobiliu „ Kia Ceed “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apklausai pas tyrėją į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK ir atgal(b.l. 165-176, t. 1, b.l. 126-128, t. 2)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki policijos įstaigos pirmyn ir atgal(Kaunas-Ukmergė; Ukmergė-Kaunas) yra 147,32 km, automobilio kuro sąnaudos 100km-6 ltr ir tuo metu įsigyto kuro vieno litro kaina-1,10 Eur.(viso turėtos kelionės išlaidos: 9,72 Eur.(147,32 km. x 6 ltr. : 100 km. x 1,10 Eur.));

3. 2020m. spalio 05d. vykimas į Vilnių, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ekspertizei atlikti(b.l. 99-104, t. 1)(pastaba: patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomos kelionės išlaidos: 1,40 Eur.-bilietų kaina visuomeniniu transportu iš gyvenamosios vietos į Kauno autobusų stotį ir atgal, 14,- Eur.-bilietų kaina autobusu iš Kauno į Vilnių ir atgal(b.l. 129, t. 2) ir 2,50 Eur.-bilietų kaina visuomeniniu transportu Vilniaus mieste iki ekspertinės įstaigos ir atgal(viso turėtos kelionės išlaidos: 17,90 Eur.(1,40 Eur. + 14,- Eur. + 2,50 Eur.));

4. 2020m. gruodžio 03d. vykimas kartu su dukra pastarajai priklausančiu automobiliu „ Kia

Ceed “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susipažinimui su baudžiamosios bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą, į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 56-57, 126-128, t. 2)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki policijos įstaigos pirmyn ir atgal(Kaunas-Ukmergė; Ukmergė-Kaunas) yra 147,32 km, automobilio kuro sąnaudos 100km-6 ltr ir tuo metu įsigyto kuro vieno litro kaina-1,10 Eur.(kelionės pirmyn į Ukmergę ir ją atvežusios dukros grįžimo atgal į Kauną išlaidos: 9,72 Eur.(147,32 km. x 6 ltr. : 100 km. x 1,10 Eur.)) ir jos vienos grįžimo atgal kelionės išlaidos: 5,60 Eur.-bilieto kaina autobusu iš Ukmergės į Kauną(b.l. 129, t. 2) ir 0,70 Eur.-bilieto kaina visuomeniniu transportu iš Kauno autobusų stoties iki gyvenamosios vietos(viso turėtos kelionės išlaidos: 16,02 Eur.(9,72 Eur. + 6,30 Eur.).

Nukentėjusioji R. P., prašydama atlyginti jos ikiteisminio tyrimo metu 2020m. rugpjūčio 11d. ir 2020m. gruodžio 03d. vykimo į Ukmergę patirtas išlaidas, kada ją į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK nuosavu automobiliu vežė dukra, nurodė, kad ji dukrai už kelionę kiekvieną kartą buvo sumokėjusi po 30 eurų, tačiau tokių išlaidų būtinimui pagrįsti nukentėjusioji nepateikė teismui jokių įrodymų, todėl nukentėjusiajai yra priteistinos tik aukščiau apskaičiuotos minėtomis dienomis patirtos tiesioginės kelionės išlaidos.

Kadangi dalis nukentėjusiosios R. P. patirtų kelionės išlaidų bendroje 4,20 Eur. sumoje, pastarajai po 2020m. liepos 21d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, kelis kartus visuomeniniu transportu vykstant iš savo gyvenamosios vietos į VŠĮ „ Kauno klinikinė ligoninė “ traumotologijos skyrių, yra priskirtinos prie žalos, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, šias išlaidas privalo atlyginti draudikas LR CK 6.283 str. 1d. pagrindu. Tuo tarpu nukentėjusiosios R. P. patirtos kelionės išlaidos, pastarajai ikiteisminio tyrimo metu vykstant į kitas institucijas(į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ekspertizei atlikti ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK apklausai pas tyrėją ir susipažinimui su baudžiamosios bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą), yra priskirtinos prie proceso išlaidų, numatytų LR BPK 105 str., kurios negali būti laikytinos kaip žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, todėl draudimo bendrovei nekyla pareiga šias išlaidas atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad pati kaltinamoji J. D. sutinka apmokėti nukentėjusiosios R. P. realiai patirtas kelionės išlaidas, pastarajai ikiteisminio tyrimo metu 2020m. rugpjūčio 11d., 2020m. spalio 05d. ir 2020m. gruodžio 03d. vykstant į ekspertinę įstaigą ir policijos įstaigą, ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai dėl minėtomis dienomis patirtų kelionės išlaidų bendroje 43,64 Eur. sumoje, nes ši žala atsirado dėl kaltinamosios J. D. padarytų neteisėtų nusikalstamų veiksmų, kurią pastaroji privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, nukentėjusioji R. P. savo pareikštame patikslintame civliniame ieškinyje prašo atlyginti ir jos bylos proceso teisme metu patirtas kelionės išlaidas pagal pateikiamus kuro užpylimo kvitus, 2021m. vasario 23d. vykstant į Ukmergę, į teismo posėdį. Kadangi baudžiamajame procese prie bylos proceso išlaidų yra priskiriamos ir nukentėjusiojo kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidos, kurių kompensavimo klausimas bus sprendžiamas atskirai bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi, šias išlaidas apmokant pagal pateiktiną Vilniaus regiono apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyriaus paskaičiavimą Vyriausybės nustatyta tvarka(LR BPK 103 str. 1p., 104 str. 1d.), todėl nukentėjusiosios R. P. patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl bylos proceso teisme metu patirtų kelionės išlaidų pagal pateikiamus kuro užpylimo kvitus atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusioji R. P. savo pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje prašo atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė, po eismo įvykio patirtai traumai gydyti ir skausmui malšinti pirkdama kraują skystinančius vaistus(„ Aspirin “) ir nuskausminamuosius vaistus(„ Ibuprom “), kurių įsigijimo kvitų, pasak pačios nukentėjusiosios, ji nėra išsaugojusi, o taip pat nereceptinį vaistą-magnį ir elastinį tvarstį, pateikdama šio vaisto ir elastinio tvarsčio, kaip medicininio reikmens, įsigijimą patvirtinančius dokumentus(b.l. 129, t. 2).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių rašytinių dokumentų, kad 2020m. liepos 21d. kilusio eismo įvykio metu patirtai traumai, t.y. kairės kojos kelio girnelės lūžiui gydyti, nukentėjusiajai R. P. buvo taikytas medikamentinis gydymas, t.y. antikoagulentai tromboembolijų profilaktikai(„ Aspirin 100 mg “ x 1k./d.), o taikyto gydymo(reabilitacijos) metu reguliariai 2020m. rugpjūčio 06d.-2021m. kovo 26d. laikotarpyje lankantis gydymo įstaigose, objektyviai įvertinant pacientės būklę, medicininiuose dokumentuose buvo daromi įrašai apie tai, kad kairio kelio sąnarys yra patinęs, skausmingas apatiniame girnelės poliuje, judesiai skausmingi, riboti(b.l. 109, 111, 116-117, 135-137, 140-141, t. 1, b.l. 113-115, 120-121, 198, t. 2), todėl, akivaizdu, kad eismo įvykio metu sužalotos kojos gydymo procese nukentėjusioji R. P. ne tik pirko elastinį tvarstį, bet ir vartojo tiek kraują skystinančius vaistus(„ Aspirin “), tiek ir, pačios nukentėjusiosios žodžiais, nuskausminamuosius vaistus, t.y. „ Ibuprom “. Nors šiems vartotiems vaistams nukentėjusioji R. P. ir nėra išsaugojusi jų įsigijimo dokumentų, visgi, įvertinus prie ieškinio pridėtose fotonuotraukose nurodomas prekyboje vaistinėse esančių vaistų „ Aspirin “ ir „ Ibuprom “ kainas(b.l. 124-125, t. 2), laikytina, kad nukentėjusiosios R. P. prašomos priteisti nedidelės išlaidos už kraują skystinančių ir nuskausminamųjų vaistų įsigijimą yra visiškai pagrįstos, nes buvo realiai patirtos, kurias, kaip žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, privalo atlyginti draudikas, todėl patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl patirtų išlaidų už vaistus(kraują skystinančius ir nuskausminamuosius) ir medicininius reikmenis yra tenkintinas LR CK 6.283 str. 1d. pagrindu.

Tuo tarpu nukentėjusiosios R. P. pirktas magnis, nes, pasak pačios nukentėjusiosios, po įvykio jos sužalotą koją buvo sutraukęs mėšlungis, yra maisto papildas, o pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išaiškinimą, maisto papildai yra maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną, neturintys gydomųjų savybių, dėl ko jie negali būti priskiriami gydymui skirtiems vaistams, todėl nukentėjusiosios prašomos priteisti patirtos šio maisto papildo įsigijimo išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų išlaidų, dėl ko draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti jo pirkimo išlaidų, todėl patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl magnio pirkimo išlaidų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. P., praėjus daugiau kaip mėnesiui po eismo įvykio, t.y., 2020m. rugpjūčio 24d., kreipėsi į VšĮ „ Kauno miesto poliklinika “ dėl 21-o danties skausmo, po danties apžiūros ir atlikto rentgenologinio tyrimo įtariant galimai esantį 21-o danties šaknies skilimą, po ko danties šaknis IĮ „ Kubilių odontologija “ buvo pašalinta, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 142-150, t. 1, b.l. 116-119, 122-123, t. 2). Kadangi pati nukentėjusioji 21-o danties šaknies skilimą sieja su 2020m. liepos 21d. įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu ji buvo sužalota, todėl nukentėjusioji prašo atlyginti visas turėtas išlaidas už suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas, kurios pagal prie ieškinio pridėtus dokumentus bendroje sumoje sudaro 99,- Eur.(devyniasdešimt devynis eurus ir 00 eur/ct.)(b.l. 129, t. 2). Įvertinus tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertė, 2020m. spalio 05-15d.d. laikotarpyje atlikus pateiktuose pirminiuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie nukentėjusiosios R. P. dantų būklės apžiūros tyrimą, konstatavo, jog 21-o danties šaknies skilimo patvirtinti ar sieti su 2020m. liepos 21d. įvykusia trauma turimų duomenų nepakanka, prie šios išvados ekspertei pasilikus ir po susipažinimo su nukentėjusiosios R. P. pateiktais papildomais medicininiais dokumentais(b.l. 103-104, 162-164, t. 1), laikytina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusiosios R. P. 21-o danties šaknies skilimas, kuri buvo pašalinta, yra 2020m. liepos 21d. įvykusio eismo įvykio pasekmė, todėl patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl turėtų išlaidų už suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju tiesioginius nuostolius sudaro ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t.y. šiuo konkrečiu atveju, jeigu nukentėjusiosios R. P. sveikata nebūtų sužalota(LR CK 6.249 str. 1d.).

Kadangi bylos duomenimis dėl 2020m. liepos 21d. įvykusio eismo įvykio metu patirto sužalojimo nukentėjusiajai R. P. darbingumo netekimas nustatytas nebuvo, šiuo konkrečiu atveju dėl nemokamų atostogų nukentėjusiajai suteikimo nedirbtomis dienomis patirti nuostoliai LR CK 6.249 straipsnio prasme negali būti laikytini kaip negautos pajamos, nes nukentėjusioji turėjo galimybę informuoti darbdavį apie nebuvimo darbe pateisinamas priežastis, dėl kurių darbdavys privalėtų išleisti ją iš darbo, nebuvimo darbe dienomis neprarandant ir darbo užmokesčio, o tam prašyti suteikti nemokamas atostogas nebuvo jokios būtinybės. Tai, kad nukentėjusiajai R. P. reikalų tvarkymui buvo suteiktos nemokamos atostogos, tai buvo asmeninis nukentėjusiosios sprendimas, jos pasirinkimas, todėl dėl nukentėjusiajai R. P. suteiktų nemokamų atostogų pastarosios negautos pajamos nedirbtomis dienomis negali būti laikytinos kaip dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala, todėl draudimo bendrovei neatsiranda prievolė tokią žalą atlyginti. Tokiu būdu civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.). Šiuo atveju nukentėjusioji R. P. galėtų pretenduoti tik į patirtas kelionės išlaidas aukščiau minėtomis nedarbo dienomis, apie kurių dydį ir kompensavimo tvarką jau buvo pasisakyta aptartoje patikslinto civilinio ieškinio dalyje dėl turėtų kelionės išlaidų atlyginimo.

Savo patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji R. P. nurodo, kad dar prieš eismo įvykį, t.y. 2020m. liepos 20d., ji telefonu buvo susitarusi dėl kito darbo, sudarant naują darbo sutartį su Kaune esančiu (duomenys neskelbtini) valytojos pareigoms užimti, už darbą sutarus mokėti 607 eurus(bruto), tačiau dėl autoavarijos padarinių ji sudaryti darbo sutarties nenuvyko, todėl prarado darbą, tuo patirdama nuostolius 450,- Eur. sumoje.

Spręsdamas ginčus dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalis, reikšdama tokį reikalavimą, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, nes netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, t.y. įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui(LR CPK 178 str.). Remiantis LR CK 6.249 str. 1d. nuostatomis turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. birželio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013 ir kt.). Apie tai, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, yra spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ir 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji R. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos keliamo reikalavimo dėl prarasto darbo pasiūlymo patirtų nuostolių atlyginimo pagrįstumą, t.y. tai, kad minėtas darbo pasiūlymas aplamai egzistavo, kad šis darbo pasiūlymas buvo prarastas dėl eismo įvykio, ir kad, esant normaliai veiklai, nukentėjusiosios nurodomos pajamos jos naujame darbe tikrai būtų buvę gautos. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad nukentėjusiosios R. P. keliamas turtinis reikalavimas dėl prarasto darbo pasiūlymo patirtų nuostolių yra visiškai neįrodytas, todėl patikslintas cilinis ieškinys šioje dalyje yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusioji R. P., byloje reikšdama galutinį patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, pastarajai prašanti priteisti 6.000,- Eur.(šešių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2020m. liepos 21d., o autoįvykio metu kaltinamosios J. D. vairuotas automobilis „ SAAB “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pil. S. D. vardu, 2020m. gegužės 14d. vienerių metų laikotarpiui buvo apdraustas draudimo bendrovėje-AAS

„ BTA B. I. Company “ filiale Lietuvoje, t.y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta po 2018m. lapkričio 01d., pagal nuo 2018m. lapkričio 01d. įsigaliojusią LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. redakciją draudikas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio nebėra ribojamas fiksuota mokėtinos neturtinės žalos dydžio suma, nes draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018m. lapkričio 01d. yra 5.000000,- Eur.(penki milijonai eurų ir 00 eur/ct.) dėl žalos asmeniui(įskaitant ir neturtinę žalą)(nuo 2018m. lapkričio 01d. įsigaliojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 4p., kuris buvo papildytas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Dar 2021m. vasario 23d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamosios J. D. gynėjas pateikė teismui pil. S. D., gyv. (duomenys neskebtini) prašymą su pridedamais dokumentais dėl jos dukros-kaltinamosios J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąją jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 147-149, t. 2).