Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Klaipėdos alus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jolex“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos alus“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Klaipėdos alus“ priešieškinį ieškovei UAB „Jolex“ dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nutraukti 2014-06-03 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės bei iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš pagal 2014-06-03 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį išnuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės iki ieškinio padavimo dienos susidariusią 4821,68 Eur skolą, kurią po įskaitymo sudaro 3854,84 Eur nuomos mokestis ir 966,84 Eur komunaliniai mokesčiai; priteisti iš atsakovės po 350,44 Eur nuomos mokesčio nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymo, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-06-03 tarp šalių buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (toliau - Subnuomos sutartis) pagal kurią ieškovė išnuomavo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), su kavinės įranga. UAB „Klaipėdos alus“ patalpas perėmė ir įsipareigojo nuo 2014-07-09 mokėti 1000 Lt+PVM mėnesinį nuomos mokestį, taip pat nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos pagal faktinį sunaudojimą sumokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, nekilnojamojo turto mokestį, rinkliavą už atliekų tvarkymą, ryšio paslaugas bei kitas komunalines paslaugas. 2014-06-09 pasirašius Perdavimo-priėmimo aktą UAB „Klaipėdos alus“ nuo 2014-06-09 naudojasi išnuomotomis patalpomis, tačiau nemoka nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už komunalines paslaugas. 2014-10-13 UAB „Jolex“ elektroniniu paštu buvo gavusi iš UAB "Klaipėdos alus" 2014-07-02 raštą „Pranešimas dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo UAB „Klaipėdos alus“ pranešė, kad nutraukia Subnuomos sutartį pagal šios sutarties 11 str. 5 p. 1 d. (patalpos pasidaro nebetinkamos naudotis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Nuomininko) ir 2 dalį (nuomotojas kliudo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas) bei prašė grąžinti pinigus sumokėtus pagal Subnuomos sutartį. Ieškovas gavęs pranešimą dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovą, kad jis pagal Subnuomos sutartį privalo pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti patalpas, todėl lauks jų 2014-10-24 13.00 val. prie išnuomotų patalpų. Atsakovo direktorius atsisakė perduoti patalpas ir grąžinti patalpų raktus, tokiu būdu pažeisdamas Subnuomos sutarties 4.3 p., numatantį, kad nutraukus sutartį patalpos turi būti perduotos nuomininko nuomotojui per 7 kalendorines dienas po Subnuomos sutarties nutraukimo dienos, už kurias mokamas nuomos mokestis. Taip pat nurodė, jog nuo 2014-06-09 iki šios dienos atsakovas naudojasi išnuomotomis patalpomis, tačiau iki šiol nemoka nei nuomos, nei komunalinių mokesčių. Subnuomos sutarties 11.3 p. numato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti Subnuomos sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, jeigu nuomininkas vėluoja mokėti sutartyje numatytus mokėjimus daugiau nei 10 dienų. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė iš ieškovo UAB „Jolex“ priteisti 1051 Eur (3630 Lt), kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 8,75 procentų palūkanas nuo 1051 Eur sumos už kiekvieną dieną, skaičiuojant jas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Subnuomos santykiai pasibaigė dar 2014-07-02 sutarties 11.5 p. 1 d. numatytu pagrindu. Atsakovas elektroninėmis priemonėmis 2014-07-02 informavo ieškovą apie Subnuomos sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Taip pat nurodė, kad pagal Subnuomos sutartį nuomos mokestis turėjo būti pradedamas skaičiuoti tik nuo 2014-07-09, o sutartis dėl ieškovo kaltų veiksmų pasibaigė dar 2014-07-02, todėl avansinis mokėjimas vadovaujantis CK 6.237 str. turi būti grąžinamas. Atsakovas prašė priteisti 8,75 procentų dydžio palūkanas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė 2014-06-03 tarp ieškovės UAB „Jolex“ ir atsakovės UAB „Klaipėdos alus“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį ir iškeldino atsakovę UAB „Klaipėdos alus“ iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais. Priteisė ieškovei UAB ,,Jolex“ 4821,68 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4821,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė po 350,44 Eur nuomos mokesčio nuo ieškinio padavimo dienos (2015-06-09) iki teismo sprendimo dėl atsakovės iškeldinimo įvykdymo dienos, 1409 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB ,,Klaipėdos alus“, o priešieškinį atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi atsakovės UAB „Klaipėdos alus“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones neviršijant 4956,97 Eur sumos paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas padarė išvadą, kad ieškovas sudarant Subnuomos sutartį nebuvo įsipareigojęs ir vadovaujantis norminių aktų reikalavimais negalėjo pateikti atsakovui leidimo-higienos paso bei licenzijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, nes jie išduodami ne patalpoms, o subjektui vykdančiam ūkinę komercinę veiklą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti subnuomos sutartį 11.5 p. pagrindu, kai patalpos pasidaro nebetinkamos naudoti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko. Teismas konstatavo, kad 2014-06-03 Subnuomos sutartis 2014-07-02 nebuvo nutraukta ir Subnuomos santykiai tęsiasi, atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie subnuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė buvo raginama apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau duomenų, jog nurodyti įsiskolinimai būtų sumokėti ar būtų pareikšti prieštaravimai dėl jų paskaičiavimo, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat neginčijo prašomų priteisti nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal Sutarties 5.4 punktą buvo sumokėjusi 1051,32 Eur avansą, iš kurio 350,44 Eur buvo panaudoti nuomos mokesčiui už pirmą nuomos mėnesį, likusi 700,88 Eur suma panaudota dalies atsakovės įsiskolinimui padengti, atsakovės įsiskolinimą už nesumokėtą nuomos mokestį šia suma sumažino. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog nuomininkas vėluoja mokėti šioje sutartyje numatytus mokėjimus daugiau nei 10 dienų, vadovaujantis Subnuomos sutarties 11.5 punkto ir CK 6.497 straipsnio 1 d. 3 p. ir 3 d., CK 6.217 str. 1 d. konstatavo, kad ieškovės reikalavimai nutraukti Subnuomos sutartį prieš terminą ir iškeldinti atsakovą yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė naudojasi išnuomotomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, jog būtų šias patalpas perdavusi UAB „Jolex“ byloje nėra, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės po 350,44 Eur nuomos mokesčio nuo ieškinio padavimo dienos iki atsakovės UAB „Klaipėdos alus“ iškeldinimo iš patalpų.Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, o nenustačius tam pagrindo, ieškovui priteisti nuompinigius sumokėto avansinio mokėjimo ribose.Nurodo, kad bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo teismų praktikos. Ieškovui nebuvo būtinumo nutraukti ginčo nuomos sutartį teisminiu keliu, kadangi sutartyje šios šalys buvo aiškiai sutarusios, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, kai nuomininkas daugiau nei 10 dienų nesumoka nuomos mokesčio. Ši sąlyga ginčo santykyje atsirado nuo 2014-07-19. Teismas nevertino ieškovo elgesio, aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste ir tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas sutarties vykdymo užtikrinimui buvo sumokėjęs trijų mėnesių nuomos dydžio užstatą kaip sutarties vykdymo užtikrinimą, todėl teismas galėjo priteisti būtent tokioje apimtyje, o ne teisine logika ir verslo praktika nepaaiškiną sumą, kurią priteisė. Pagal ieškovo ir teismo logiką, kuo ilgiau vyksta prievolių vykdymo pažeidimas, tuo vienai šaliai naudingiau. Šiuo atveju ieškovas nuostolius (negautas pajamas) patyrė dėl savo neveikimo ir teismas tai laikė teisėtu elgesiu, tačiau toks teismo vertinimas neatitinka teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teigia, kad teismo išvados prasilenkia su bylos medžiaga. Teismas ne kartą skundžiamame sprendime konstatuoja, kad atsakovas iki šiol naudojasi nuomojamomis patalpomis, todėl turi mokėti nuomos mokestį ir būti iškraustytas su manta. Jokių duomenų byloje nėra, kad atsakovas nors vieną dieną būtų naudojęs patalpas pagal paskirtį ir patalpose būtų kokie nors atsakovo daiktai, kuriuos teismas turėtų priteisti iškraustyti. Atsakovas nevykdė nuomojamose patalpose jokios veiklos, negavo jokių pajamų, į nuomojamas patalpas nepatalpino jokių savo daiktų, tačiau teismas šių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, o išvadas padarė ne bylos medžiagos pagrindu, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Taip pat nurodo, kad ieškovas atsakovo vienašalio sutarties nutraukimo neginčijo, kas patvirtina, kad ieškovas bet kokia kaina buvo suinteresuotas skaičiuoti nuompinigius ir juos ateityje prisiteisti. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris paneigtų atsakovo rašytinę valios išraišką, dėl ko laikytina, kad teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsnių nuostatas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovei pažeidus sutartį, ieškovė, laikydamasi sąžiningo verslo praktikos, siekdama bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį, nesiėmė drastiškų priemonių ir sutarties nenutraukė, o ragino atsakovę mokėti nuomos mokestį bei protingą laiko tarpą laukė. Nesulaukusi iš atsakovės mokėjimų, ieškovė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo, prašydama priteisti susidariusį įsiskolinimą ir tik po atsakovės prieštaravimų pareiškimo, pateikė ieškinį, suprasdama, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu ir nesiekia mokėti nuomos mokesčio. Jei atsakovė bylos nagrinėjimo metu būtų sąžiningai naudojusi savo procesines teises, teismo sprendimas byloje būtų priimtas seniai ir atsakovei nedidėtų priteisiama suma. Be to, net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė galėjo perduoti patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą, kas taip pat būtų sustabdęs nuompinigių skaičiavimą, iki šios dienos ieškovė neturi galimybių patekti į išnuomotas patalpas, nes atsakovė jų neperdavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuompinigius už visą naudojimosi laikotarpį iki atsakovės iškeldinimo. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuomos sutarties nenutraukimas iš karto po esminio jos pažeidimo neatitinka teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau atsakovė nenurodo nė vieno teismo sprendimo, kuriame teismas būtų nustatęs pareigą sutarties šaliai nedelsiant nutraukti sutartį, o ne imtis visų įmanomų priemonių sutarties išsaugojimui. Priešingai, teismu praktikoje nurodoma, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. UAB Klaipėdos alus“ apie tai, jog 2014-07-02 nutraukia Nuomos sutartį informavo tik 2014-10-13, t. y. nuo šio momento praėjus daugiau nei trims mėnesiams, nors iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo atsiuntimo dienos (2014-10-13) pagal Nuomos sutartį išsinuomotomis patalpomis naudojosi, todėl toks pranešimas apie sutarties nutraukimą neatitinka nei tarp šalių sudarytos sutarties, nei įstatymo nuostatų, todėl negalėjo būti laikomas pranešimu apie sutarties nutraukimą. Kito įspėjimo apie sutarties nutraukimą bei paties pranešimo, kad sutartis nutraukta, ieškovė negavo, todėl laikyti, kad atsakovė nutraukė sutartį nebuvo jokio pagrindo. 2014-10-24 UAB „Jolex“ atstovai atvyko prie išnuomotų patalpų, tačiau UAB „Klaipėdos alus“ direktorius atsisakė perduoti patalpas ir grąžinti patalpų raktus, kas patvirtina, kad nuomos sutartis nebuvo nutraukta, o patalpos neperduotos, dėl ko atsakovei atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį už visą naudojimosi patalpomis laikotarpį iki iškeldinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nutraukta tarp šalių sudaryta nuomos sutartis ir priteistas iš atsakovės nuomos mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 2014-06-03 tarp ieškovės UAB „Jolex“ ir atsakovės UAB "Klaipėdos alus" buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (toliau - Subnuomos sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo ir perdavė laikinai už užmokestį atsakovei valdyti ir naudotis ūkinei komercinei veiklai - kavinei barui negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigoja mokėti nuomos mokestį Subnuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė nurodė, kad patalpas valdo pagal 2008-12-30 panaudos sutartį ir turi Patalpų savininko sutikimą subnuomoti patalpas ar kitu pagrindu perduoti jas tretiesiems. Subnuomos sutartis buvo sudaryta 36 mėnesių terminui (Subnuomos sutarties p. 4.1 p.) Atsakovas sudarant Subnuomos sutartį sumokėjo ieškovui 1051,32 Eur (3630 Lt) avansą. 2014-11-11 atsakovui elektroniniu laišku buvo išsiųsta priešteisminė pretenzija bei raginimas sumokėti 4522,04 Lt įsiskolinimą iki 2014-11-18, nurodyta, jog negavus apmokėjimo kreipsis į teismą.Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių Subnuomos sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovė nemokėjo sutartyje numatytu laiku nuomos mokesčio, susidarė įsiskolinimas, todėl yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį, atsakovę iškeldinti su visais jai priklausančiais daiktais ir priteisti nesumokėtą nuomos mokestį. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ieškovei nebuvo būtinybės nutraukti ginčo nuomos sutartį teisminiu keliu, kadangi sutartyje šios šalys buvo aiškiai sutarusios, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, kai nuomininkas daugiau nei 10 dienų nesumoka nuomos mokesčio. Taigi, ieškovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti vienašališkai sutartį iš karto po to, kai atsakovė pažeidė mokėjimų terminą, tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė ieškiniu į teismą kreipėsi tik po metų, su reikalavimu priteisti nuomos mokestį. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). Neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes tuo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004). Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Pažymėtina, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.Kaip byloje nustatyta, 2014-11-11 atsakovui elektroniniu laišku buvo išsiųsta priešteisminė pretenzija, bei raginimas sumokėti 4522,04 Lt įsiskolinimą iki 2014-11-18, nurodyta, jog negavus apmokėjimo ieškovas kreipsis į teismą. Nesulaukusi iš atsakovės mokėjimų, ieškovė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo, prašydama priteisti susidariusį įsiskolinimą ir tik po atsakovės prieštaravimų pareiškimo, pateikė ieškinį. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovė sąmoningai didino priteistiną nuomos mokesčio sumą ir nepagrįstai nenutraukė nuomos sutarties ne teismo keliu, nors tokią galimybę turėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šiuo atveju nesąžiningai veikė kaip viena iš sutarties šalių.Subnuomos sutarties 11.3 punkto 3 papunktis numato, jog nuomotojas turi teisę po raštiško įspėjimo nutraukti sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, jeigu nuomininkas vėluoja mokėti šioje sutartyje numatytus mokėjimus daugiau nei 10 dienų. Pagal CK 6.217 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino, taigi, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas šalių sutartį nutraukti teismine tvarka. Atsakovė argumentuoja, kad išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė pažeisdamas sutarties sąlygas ir įstatymų reikalavimus sutarties nenutraukė. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Klaipėdos alus“ 2014-10-13 ieškovui išsiuntė 2014-07-02 pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Šiame pranešime atsakovė nurodo, kad nutraukia negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį, sudarytą su ieškovu 2014-06-03. Sutartį nutraukia pagal minėtos sutarties 11 straipsnio 5 punkto 1 ir 2 dalis. Prašo grąžinti pinigus, užmokėtus pagal šią sutartį. 2014-10-21 UAB „Jolex“ išsiuntė UAB „Klaipėdos alus“ raštą Dėl negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, kuriame nurodė, jeigu UAB „Klaipėdos alus“ ketina nebetęsti Subnuomos sutarties, ji privalo pagal perdavimo-priėmimo aktą grąžinti patalpas ir įrangą UAB „Jolex“. Nurodė, kad UAB „Jolex“ atstovai yra pasirengę priimti grąžinamas patalpas ir įrangą ir 2014-10-24 13.00 val. lauks UAB „Klaipėdos alus“ atstovų prie įėjimo į subnuomotas negyvenamąsias patalpas. Iš byloje pateikto susirašinėjimo nustatyta, jog atsakovė šį pranešimą gavo. Iš 2014-10-24 susitikimo vaizdo įrašo nustatyta, jog atsakovė 2014-10-24 patalpų neperdavė.Subnuomos sutarties 4.2 p. numato, kad nuomos termino pasibaigimo dieną nuomininkas privalo perduoti Patalpas nuomotojui pagal perdavimo – priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių. Sutarties 4.3 punktas numato, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus šią sutartį, patalpos turi būti perduotos nuomininko nuomotojui per 7 (septynias ) kalendorines dienas po nuomos termino pabaigos ar sutarties nutraukimo dienos, už kurias mokamas nuomos mokestis. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad negyvenamosios patalpos būtų perduotos ieškovei pagal šalių pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie subnuomos sutarties nutraukimą bei neturėjo pagrindo nutraukti Subnuomos sutartį 11.5 p. pagrindu, kad patalpos pasidarė nebetinkamos naudoti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko, ir atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliantas argumentuoja, kad nėra duomenų byloje, kad atsakovė nors vieną dieną būtų naudojusi patalpas pagal paskirtį ir patalpose būtų atsakovės daiktai, todėl nuomos mokestis iki atsakovės išsikeldinimo iš patalpų priteistas nepagrįstai. Šis argumentas atmestinas.CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad minimoje normoje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Taigi CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi. Šie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo.Nors atsakovė ir teigia, kad nevykdė nuomojamose patalpose jokios veiklos, negavo jokių pajamų, į nuomojamas patalpas nepatalpino jokių savo daiktų, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybės, kad Subnuomos sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus šią sutartį, patalpos turi būti perduotos nuomininko nuomotojui per 7 (septynias ) kalendorines dienas po nuomos termino pabaigos ar sutarties nutraukimo dienos, už kurias mokamas nuomos mokestis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, jog atsakovė būtų ginčo patalpas perdavusi UAB „Jolex“ byloje nėra, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės po 350,44 Eur nuomos mokesčio nuo ieškinio padavimo dienos iki atsakovės UAB “Klaipėdos alus” išsikeldinimo iš patalpų. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundą yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 50 eurų advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Jolex“ iš atsakovės UAB „Klaipėdos alus“ 50 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.