Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1203-261/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-25
Bylos Nr.: A-1203-261/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01479-2014-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas: P. M.
Atsakovas: Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Alytaus apskrities VPK

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1203-261/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01479-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (I t., b. l. 15-20) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus apskr. VPK) 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 52-TE-419 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui P. M.“.

Nurodė ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo, skyrimo pareiškėjui priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nesant tam teisėto pagrindo ir pažeidimo sudėties, pažeidžiant Vidaus tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir nuobaudos skyrimo taisykles bei nustatytus tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminus, todėl jis naikintinas, o kartu naikintina ir tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Teigė, kad tarnybinis tyrimas pradėtas pagal 2013 m. vasario 15 d. Alytaus apskr. VPK viršininko pavedimą, kuris pradėjus ikiteisminį tyrimą 2013 m. kovo 6 d. teikimu buvo sustabdytas. 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-98-634/2014, priėmė išteisinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu, kuriuo pareiškėją dėl visų pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-447/2014, priėmė nutartį, kuria paliko galioti 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d.

Nesutiko su Tarnybinio tyrimo išvadoje pateiktais motyvais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, buvo pradėtas vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Žin., 2010, Nr. 87-4586), (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto nuostatomis. Tuo metu, kai buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo galiojusios redakcijos (Žin., 2012 m. birželio 21 d., Nr. 69-3523) 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo taikymas) buvo numatyta, kad minėto įstatymo 30 straipsnio nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų ir tarnybinių nusižengimų tyrimo statutiniams valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Todėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis bei Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis. Pareiškėjo manymu, šie motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, be to nepagrįstai vadovaujamasi sunkinančiais statutinio valstybės tarnautojo teisinę padėtį įstatymais ir jų aiškinimu. Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (specialusis subjektas), šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti vykdomas pagal Vidaus Tarnybos įstatymą tiek, kiek jis neprieštarauja Vidaus Tarnybos statutui ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkai, patvirtintai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka). Pareiškėjo teigimu, turėjo būti vadovaujamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 31 punktu bei Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalimi. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d., tarnybinio tyrimo išvada atlikta ir patvirtinta 2014 m. rugpjūčio 26 d., po ko priimtas įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, laikytina kad ji paskirta suėjus tarnybinės nuobaudos paskyrimo vieno mėnesio terminui, juo labiau, praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Todėl Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada patvirtinta, o įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priimtas ir nuobauda paskirta esant absoliutiems negaliojimo pagrindams, todėl turi būti panaikintas.

Pažymėjo ir tai, kad minėtos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota. Kadangi nei viename epizode pareiškėjo atlikti veiksmai nebuvo įvertinti ne tik kaip nusikaltimai, bet ir kaip pažeidimai, todėl pagal nustatytą tvarką atliekamas tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas.

Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, tarnybinė nuobauda paskirta nesant tarnybinio pažeidimo sudėties. Nuobaudą paskyręs organas, remdamasis Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu neteisėtus pareigūno veiksmus sieja su neveikimu, t. y. su administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymu pažeidėjui. Net jeigu ir manytina, kad pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK), nei koks nors kitas teisės aktas nenustato termino, per kurį turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo terminas laikomas tinkamu iki administracinės nuobaudos paskyrimo termino, t. y. ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Šiuo konkrečiu atveju, Alytaus apskr. VPK Imuniteto skyrius, gavęs neaiškios kilmės operatyvinę informaciją, atliko kratą pareiškėjo kabinete, pradėjo ikiteisminį tyrimą, o teismas nušalino jį nuo pareigų ir t. t. – 2013 m. vasario 14 d., kai iš pažeidėjo V. B. akcizinės prekės buvo išimtos 2012 m. spalio 8 d., t. y. nesuėjus ATPK 35 straipsnio terminams, pagal kuriuos realiai surašyti ir nubausti V. B. buvo pakankamai laiko, kas ir buvo padaryta. V. B. administracine tvarka buvo nubaustas Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu. Iš to seka, kad net ir laikant, jog pareiškėjas turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, formaliai jokio pažeidimo (uždrausto įstatymu ar poįstatyminiu aktu) padaryta nebuvo, o svarbiausia, kad nėra kilę absoliučiai jokių padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, nustatytais BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ne neįrodyta (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), kas reiškia, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis procesas vyko dėl galimų veikų, kurios neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesant jokios kaltės ir net požymių ikiteisminio tyrimo subjektai ir prokuroras apribojo pareiškėjo teises, vykdė tyrimą ir nepagrįstai perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui, kai tam nebuvo jokio teisėto pagrindo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nenurodė nei vieno akto, kurį pažeidė pareiškėjas, kad būtų galimą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, juo labiau, nenurodė, ką pažeidė, kad būtų galimą patraukti drausminėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 34-38) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė ir atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog tuo metu, kai buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas (2013 m. vasario 15 d.), tarnybinių nusižengimų tyrimai buvo atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nuostatomis. Tai buvo imperatyviai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 29, 30, 31¹, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, t. y. įtvirtinta nuostata, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis taikomas statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Alytaus apskr. VPK atsakingi pareigūnai, atlikdami minėtą tyrimą ir priimdami sprendimą skirti pareiškėjui nuobaudą, pagrįstai vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.

Pažymi, jog pareiškėjas klaidingai teigia, jog neva Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 31 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Tokio reglamentavimo šios Tvarkos 31 punkte nėra numatyta. Tvarkos 31 punkte įtvirtintas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą tuo atveju, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai, tokiu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra nutraukiama.

Teigia, jog pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, pažeidimo padaryta nebuvo, neatitinka tikrovės, todėl atmestini. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo nustatyta pažeidimo padarymo faktas, jį padarę valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojų kaltė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pasisakyta, kad pažeidimą pareigūnas padarė dėl aplaidumo. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teiginiai, jog jis neturėjo pareigos užkardyti administracinį teisės pažeidimą ir tinkamai jį įforminti, buvo paneigti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Apie tokios pareigos buvimą pasisako tiek Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. išteisinamajame nuosprendyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 26 d., išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. M. turėjo pareigą atlikti veiksmus, numatytus Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 punkte – pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną, yra pagrįsta. Šią teismo išvadą patvirtina bylos medžiaga. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų. Taigi, Alytaus apskr. VPK 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje padarytos išvados pareiškėjo atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, laikantis tarnybinių nusižengimų tyrimų tvarkos, todėl naikinti skundžiamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui nėra pagrindo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu (II t., b. l. 22-36) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-50 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK viršininko Č. M. pavedimu 2013 m. vasario 15 d. Alytaus apskr. VPK vidaus tyrimų grupėje pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal gautą Alytaus apskr. VPK Imuniteto poskyrio viršininko V. O. 2013 m. vasario 15 d. tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 40-111), kuriame nurodyta, jog 2013 m. vasario 14 d. tikrinant gautą informaciją apie tai, kad Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 208 kabinete neteisėtai laikomos kontrabandinės cigaretės bei spiritas, minėtame kabinete esančioje spintoje buvo rasti 442 pakeliai cigarečių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Minėtos akcizinės prekės nebuvo įtrauktos į jokią apskaitą bei nebuvo jokių jų išėmimą iš apyvartos patvirtinančių dokumentų. Aiškinantis minėtų akcizinių prekių atsiradimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtos cigaretės buvo išimtos prieš tris mėnesius iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio pil. V. B.. Galimai neteisėtai, t. y. neįforminant jokių dokumentų, paėmė Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai P. M. ir R. A.. Dėl minėto įvykio Alytaus apskr. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00157-13, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui P. M. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, dėl to, jog būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, atlikdamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir užkardinimo funkcijas, 2012 m. spalio 8 d. apie 9.00 val., kartu su tyrėju R. A. pagal turimą išankstinę tarnybinę informaciją, nuvykęs į (duomenys neskelbtini), į V. B. namus, atlikęs patalpų apžiūrą ir suradęs įstatymų uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių ne mažiau kaip 280 vienetų „Premier“ cigarečių pakelių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių, t. y. nustatęs V. B. padarytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnyje pažeidimą, netaikydamas jo kompetencijai priskirtų teisės pažeidimų išaiškinimo ir užkardinimo funkcijų ir nesurašydamas dėl šių teisės pažeidimų administracinio teisės pažeidimo protokolo, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei galimai nevykdė jo pareigybės aprašymo 7.5. punkto nuostatų bei galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje. Be to, 2012 m. spalio 8 d. apie 9 val. iš (duomenys neskelbtini) esančių V. B. namų paimdamas nukentėjusiajam V. B. priklausančius drabužius – ne mažiau kaip du užsienio valstybių tarnybų lauko uniformos švarkus, galimai piktnaudžiaudamas suteiktomis galiomis, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, bei savo veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi abu pareigūnai laikinai nušalinti nuo pareigų atitinkamai trijų ir dviejų mėnesių laikotarpiui. Pareigūnų P. M. ir R. A. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūroje 2013 m. gegužės 22 d. buvo priimtas nutarimas pareigūno R. A. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00157-13 nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių. 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį pareigūną P. M. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 229 straipsnio, 228 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir panaikino P. M. laikiną nušalinimą nuo Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų. Pareigūnas P. M. minėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. M. skundą, 2014 m. birželio 26 d. priėmė nutartį, išteisintojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 52-TE-419, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir remiantis Alytaus apskr. VPK 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-50, pripažinta, kad vyresnysis inspektorius P. M., Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir nevykdydamas Alytaus apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 52-V-72 „Dėl Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato ir Birštono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo ir pareigybių priskyrimo lygiams ir kategorijoms“ patvirtinto Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje nustatytų funkcijų ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I t., b. l. 39).

Teismas pažymėjo, jog kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 52-TE-419, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-50, yra teisėtas ir pagrįstas, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 31 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 38¹ straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsniu, Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 13 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse tarnybinių ginčų bylose, (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012 ir kt.), teismas pažymėjo, jog teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį, tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.

Tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtoje prijungtoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-98-634/2014 (4 tomai) nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu (2012 m. spalio 8 d.) dirbo Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų, numatytų Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 52-V-72, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.5 punkte – pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną: rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus. Su šios Pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas raštu 2012 m. balandžio 2 d. (I t., b. l. 60 antra pusė). Šios išvados negali paneigti ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Pareigybės aprašymą jis pasirašė 2013 m. sausio 3 d., t. y. vėliau negu šiame dokumente nurodyta data, tokiu būdu jis neturėjo pareigos įvykio metu atlikti administracinės procedūros veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, dirbdamas Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, pagal šios pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 20-V-200, su kuriuo supažindintas raštu 2010 m. sausio 29 d., 7.13 punktą taip pat turėjo pareigą laiku įforminti atliktų procesinių veiksmų dokumentus (I t., b. l. 123-125), ir tai taip pat paneigia pareiškėjo aplinkybę, jog jis pareigos įforminti atliktų procesinių veiksmų dokumentus niekados neatlikdavo. Pareiškėjas, 2012 m. balandžio 2 d. raštu susipažindamas su Pareigybės aprašymu, pripažino juridinį faktą, nuo kurio jam atsirado pareiga vykdyti šiame aprašyme numatytas tyrėjo pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas ir jas pareiškėjas turėjo vykdyti. Kitaip suprasti ir vertinti šį Prienų rajono policijos komisariato normaliai veiklai (uždaviniams, funkcijoms) įgyvendinti reikšmingą dokumentą, teismas neturėjo pagrindo (I t., b. l. 135-141). To nepaneigė ir baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų R. I., A. J., D. J., E. A., R. J., R. R. parodymai, sprendžiant iš kurių, pastarieji tik bendrais bruožais paaiškino jiems žinomas tam tikras Pareigybių aprašymo pasirašymo aplinkybes.

Kita vertus, tai, kad pareiškėjas turėjo pareigą atlikti veiksmus, numatytus Pareigybės aprašymo 7.5 punkte, t. y. pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys – liudytojų E. A., R. A., D. J. ir R. J. parodymai, rašytiniai įrodymai. Teismas šioje nagrinėjamoje byloje siekė liudytojais apklausti Alytaus apskr. Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus laikinai ėjusį viršininko pareigas vyriausiąjį tyrėją E. A. ir tyrėją R. A., tačiau teismui nepavyko įstatymų nustatyta tvarka nustatyti jų gyvenamosios ir darbo vietos (I t., b. l. 118-121, 127, 130, 131, 132, 183, II t., b. l. 2, 3). Taigi, pasak baudžiamojoje byloje liudytoju apklausto E. A., nagrinėjamo įvykio metu laikinai ėjusio Prienų rajono kriminalinės policijos viršininko pareigas, P. M., kaip ir A. J. bei R. J., buvo priskirta išaiškinti ir tirti nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus, susijusius su ekonomika, t. y. cigarečių kontrabanda, naminės degtinės gamyba, jų nelegalia apyvarta. P. M. dirbo su A. J. viena kryptimi ir turėjo teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolus, išimti daiktinius įrodymus, užregistruoti ir surinktą pirminę medžiagą pateikti viršininkui vizuoti. Kitų operatyvininkų užduotis buvo teikti šiems pareigūnams informaciją. Pagal susiformavusią praktiką, pareigūnai, kaip kad aptariamu atveju, turėdami informaciją, stengdavosi pasitelkti P. M., kuris dirbo šia kryptimi, todėl žinojo, kaip reikia forminti atitinkamus dokumentus. R. A. tokių funkcijų, liudytojo E. A. teigimu, pagal savo pareigybę atlikti negalėjo. Liudytojo R. A. teigimu, turėdamas informaciją, kad V. B. prekiauja cigaretėmis, vykdamas į pastarojo namus, pasikvietė P. M., kadangi šis kuravo ekonominę sritį ir turėjo teisę surašyti protokolus. Jis tokios teisės neturėjo. Šią liudytojo R. A. nurodytą aplinkybę pagrindžia ne tik aukščiau aptarti liudytojų parodymai, bet ir jo, bei, kaip jau minėta, P. M. Pareigybės aprašymas. Ir šiuo atveju, priešingai nei teigiama skunde, neturi jokios reikšmės, kad operatyvine informacija apie V. B. disponavo liudytojas R. A., ar kad jis buvo šios informacijos patikrinimo iniciatoriumi, kaip ir tai, kad (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje gyveno V. B., buvo šio pareigūno funkcijų vykdymo teritorija, ar pareiškėjui buvo nežinomi administracinių procesinių veiksmų atlikimo terminai. Svarbu tai, kad nustačius administracinį teisės pažeidimą, pareigą vykdyti administracinę teiseną (rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą) pagal Pareigybės aprašymą (7.5 p.) nagrinėjamu atveju turėjo tik pareiškėjas ir šią pareigą pastarasis iki šio įvykio vykdė, ką, kaip jau minėta, patvirtina ne tik aptarti liudytojų parodymai, Pareigybės aprašymas, bet ir bylos duomenys apie ankstesnius, konkrečiai šioje srityje atliktus P. M. tarnybinius veiksmus. Antraip visiškai neaišku (to nenurodė ir pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu), kokias Pareigybės aprašymo funkcijas pareiškėjas atliko 2012 m. spalio 8 d. apie 9.00 val., kartu su tyrėju R. A. pagal turimą išankstinę tarnybinę informaciją, nuvykęs į (duomenys neskelbtini), į V. B. namus, atlikti patalpų apžiūrą ir surasti įstatymų uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių. Taigi, atlikus Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariate pradėtų administracinių teisės pažeidimų bylų pagal ATPK 163², 177, 177¹, 177² straipsnius analizę, nustatyta, kad P. M., dirbdamas su kitais pareigūnais (A. Č., A. J.), ne tik kad 2012 m. kovo 6 d. nustatė administracinį teisės pažeidimą, dalyvavo (2012 m. vasario 24 d., 2012 m. kovo 6 d., 2012 m. kovo 22 d., 2013 m. sausio 10 d.) kitiems pareigūnams (A. J., R. P., K. L., A. Č.) surašant daiktų, dokumentų paėmimo protokolus, bet ir 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. kovo 8 d. pats surašė daiktų, dokumentų paėmimo protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl nustatyto pažeidimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad pastarasis ir iki veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas, administracinių teisės pažeidimų bylose rinko įrodymus. Tuo tarpu pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, rinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje gali tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog jis 2012 m. spalio 8 d. neturėjo nei pareigos, nei teisės atlikti veiksmus, numatytus Pareigybės aprašymo 7.5 punkte, t. y. pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną.

Teismui šių duomenų pakako pripažinti, kad tyrėjas P. M., atvykęs į įvykio vietą, turėjo objektyvių galimybių savo pareigas atlikti tinkamai (surašyti išimtų daiktų aktą, surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą bei tarnybinį pranešimą), tačiau dėl aplaidumo jis savo pareigų neatliko ir neįvykdė jo Pareigybės aprašymo 7.5 punkto nuostatų bei pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Todėl pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir buvo pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste pareiškėjo aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jo nurodytos priežastys nepateisina jo neveikimo.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 30 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Statuto 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-434 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 15 d.) 4, 9 dalimis bei bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, pripažino, kad atsakovo Alytaus apskr. VPK vadovui 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 8 d. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrus tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalies ir 1 dalies nuostatų, nes tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Ir nors Statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostata, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas paaiškėjus, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ir jam pasibaigus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo (nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419) buvo pažeista, tačiau Statuto 26 straipsnio 4 dalies nuostata, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais ir šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012 m. spalio 8 d. padarė tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419) nebuvo pažeista. Tokiu būdu, pareiškėjo skundo aplinkybė, jog pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą ji turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis įsiteisėjo), kaip tai numato Statuto 26 straipsnio 9 dalis, yra nepagrįsta.

III.

Pareiškėjas P. M. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 41-47), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 52-TE-419 dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo, skyrimo ir procedūrą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šioje byloje iš esmės buvo ir yra keliamas klausimas dėl įstatymo kolizijos, t. y. pirmojoje instancijoje buvo ginčijamas teisės taikymo klausimas, kadangi 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas (ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) dėl tarnybinės nuobaudos buvo priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio, 30 straipsnio 1 ir 4 dalių (galiojusios redakcijos Nr. XI-2041, 2012 m. birželio 5 d., Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012 m. birželio 21 d.)) nuostatomis, o ne Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad nors Statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostata, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas paaiškėjus, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ir jam pasibaigus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo (nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2014 m, kovo 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419) buvo pažeistas, tačiau Statuto 26 straipsnio 4 dalies nuostata, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais ir šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012 m. spalio 8 d. padarė tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419) nebuvo pažeista. Pareiškėjas pažymi, jog nors 2013 m. vasario 15 d. pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jį sustabdžius, jis buvo atliekamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 30 straipsnių nuostatas, tačiau tuo pačiu metu galiojo ir Statuto 26 straipsnio nuostatos, todėl tą patį teisinį santykį tuo pat metu skirtingai reglamentavo dviejų įstatymų normos. Be kita ko, pagal nurodomą Pareigybės aprašymą pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, t. y. specialusis subjektas, todėl šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti vykdomas pagal Valstybės tarnybos įstatymą tiek, kiek jis neprieštarauja Statutui ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime (jo 7.5.1 punkte) pateiktu išaiškinimu, bei atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų hierarchijos aspektu tiek Valstybės tarnybos įstatymo, tiek Statuto normos yra vienodo statuso, šiuo atveju teisės aktų kolizija privalėjo būti spręstina vadovaujantis subordinacijos principu. Be to, pažymėtina, kad atnaujinus tarnybinio nusižengimo tyrimą 2014 m. rugpjūčio 21 d. teikimu, jis turėjo būti vykdomas pagal tuo metu galiojančias procesines normas ir įstatymus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali redakcija 2014 m. gegužės 8 d. Nr. XII-872, nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnį Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis negali būti taikomas statutiniams pareigūnams, ką ir nurodė Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime. Tokiu būdu, Alytaus apskr. AVPK tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir įsakymas buvo atlikti pagal įstatymą, kurio procesas negaliojantis. Taigi, šiuo atveju atnaujinus ir tęsiant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei paskiriant nuobaudą specialiajam subjektui – statutiniam pareigūnui, po dviejų mėnesių termino, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d., kai 2014 m. birželio 26 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis, buvo pažeistos materialiosios teisės normos (Statuto) ir padarytas procesinių teisės normų (Tvarkos 31 p.) pažeidimas dėl netinkamo įstatymo taikymo ir procesinių terminų pažeidimo. Be to, pagal Tvarkos 8 punktą, kadangi nei viename epizode pareiškėjo atlikti veiksmai nebuvo įvertinti ne tik kaip nusikaltimai, bet ir pažeidimai, todėl atliekamas tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Taigi, atsižvelgiant į tai, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros terminai buvo suėję dar iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. teikimo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo, o teismo nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota, šis procesas iš vis privalėjo būti nutrauktas, jau nekalbant apie nuobaudos paskyrimą.Pareiškėjui nuobauda paskirta nesant tarnybinio pažeidimo sudėties. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose nėra niekur nustatyta, kad pareigūnas, nustatęs administracinį teisės pažeidimą bei turėdamas teisę bei pareigą minėtą pažeidimą užkardinti bei jį tinkamai įforminti. Tokią pareigą pareiškėjas neigė, kadangi jis neprivalėjo to daryti. Visų pirma, pareiškėjui nebuvo išduoti jokie administracinių teisės pažeidimų procesiniai griežtos atskaitomybės dokumentai (protokolai, aktai, nutarimai, kiti dokumentai), kuriuos jis būtų privalėjęs ir galėjęs užpildyti, kadangi jis administracinių teisės pažeidimų proceso nevykdė. Visi administracinių teisės pažeidimų įvykiai buvo forminami kitų pareigūnų, kadangi visi išskyrus 2013 m. sausio 10 d. įvykį, buvo užfiksuoti iki 2012 m. balandžio 2 d. pareigybių pasikeitimo. Būtent iš šių bylų duomenų matyti, kad P. M. minėtuose įvykiuose tik pasirašė, tačiau kiti pareigūnai pildė administracinių teisės pažeidimų dokumentus. P. M. niekada neturėjo administracinių teisės pažeidimų protokolų ir kitų dokumentų, o teismo nurodomus 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. kovo 8 d. daiktų, dokumentų paėmimo protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl nustatyto pažeidimo užfiksavo vykdydamas pareigas pagal Kauno miesto VPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymą – atliekant operatyvinį tyrimą bei tiriant nusikaltimus, o ne administracinius pažeidimus. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, siekiant nustatyti objektyvias aplinkybes apie realiai vykdytą pareiškėjo veiklą, kiek tai susiję su šiuo skundo argumentu, teismo buvo prašoma iškviesti liudytoju D. J., kuris tuo metu koordinavo personalo darbą ir buvo įstaigos vadovas, tačiau teismas 3 kartus šį prašymą atmetė. Būtent šis liudytojas kontroliavo Prienų policijos komisariato darbuotojų darbą, skirstė užduotis ir darbo krūvius, todėl galėjo išsamiai paaiškinti pareiškėjo darbo specifiką. P. M. iš esmės vykdė tik tyrimus, susijusius su operatyvine veikla bei baudžiamuoju procesu, o ne su administraciniais teisė pažeidimais. Teismo nurodyta administracinių teisės pažeidimų analizė iš esmės neatitinka faktų, kadangi ji nėra informatyvi ir surašyta ikiteisminio tyrimo pareigūno P. M. padėtį sunkinančia prasme (nenurodoma, kas užpildė dokumentus, kas pasirašė, kokia byla, kokia informacija buvo tikrinama ir t. t.), todėl teismo padaryta išvada neatitinka tikrovės. Taip pat nors teismas išreikalavęs baudžiamąją bylą Nr. 1- 98-634/2014 vadovaujasi liudytojų E. A. ir R. A. parodymais (jų apklausti teisme nepavyko), tačiau ir jų parodymai nėra informatyvūs, juolab, kad ikiteisminiame tyrime ir apklausiant teisme jie esmingai skiriasi. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjas vykdė nusikalstamų veikų prevenciją, tyrė ikiteisminius tyrimus bei vykdė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme ir BPK nustatytus veiksmus. Tai, kad Pareigybės aprašyme buvo nustatytos tam tikros funkcijos, nereiškia, jog jos realiai buvo vykdomos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės, jog operatyvine informacija apie V. B. disponavo liudytojas R. A., jis buvo šios informacijos patikrinimo iniciatoriumi, (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje gyveno V. B., buvo šio pareigūno funkcijų vykdymo teritorija ir pareiškėjui buvo nežinomi administracinių procesinių veiksmų atlikimo terminai, yra labai svarbios, kadangi Prienų policijos komisariate pareigūnams buvo paskirtos veiklos teritorijos ir veikimo principai, apie kuriuos galėjo paaiškinti tuometinis viršininkas D. J., tačiau teismas šį liudytoją atsisakė kviesti. P. M. su R. A., pagal R. A. turimą operatyvinę informaciją, vykdė operatyvinius veiksmus. Pagal susiformavusią praktiką, kurio pareigūno dispozicijoje esanti operatyvinė informacija tikrinama, tas pareigūnas ir atsakingas už veiksmų forminimą. Juolab, kaip minėta, P. M. niekada nedisponavo procesiniais administracinių teisės pažeidimų dokumentais, o svarbiausia protokolais ir pan., t. y. nevykdė administracinės teisės pažeidimų teisenos. Pažymėtina ir tai, kad Imuniteto skyrius, gavęs neaiškios kilmės operatyvinę informaciją (kurios nebuvo įmanoma patikrinti), atliko kratą pareiškėjo kabinete, pradėjo ikiteisminį tyrimą, o teismas jį nušalino nuo pareigų ir t. t. – 2013 m. vasario 14 d., tačiau iš pažeidėjo V. B. akcizinės prekės buvo išimtos 2012 m. spalio 8 d., t. y. nesuėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams, pagal kuriuos realiai surašyti ir nubausti V. B. buvo pakankamai laiko, kas ir buvo padaryta. V. B. administracine tvarka buvo nubaustas Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu. Iš to seka, kad (net ir laikant, jog pareiškėjas turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris jam nebuvo išduotas) – formaliai jokio pažeidimo (uždrausto įstatymu ar poįstatyminiu aktu) padaryta nebuvo, o svarbiausia tai, kad nėra kilę absoliučiai jokių padarinių.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 51-55), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2013 m. vasario 15 d. Alytaus apskr. VPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu pagal gautą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyrio viršininko V. O. 2013 m. vasario 15 d. tarnybinį pranešimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00157-13, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio nusižengimo tyrimas 2013 m. kovo 6 d. teikimu Nr. 52-IL-636 buvo sustabdytas. Tuo metu tarnybinių nusižengimų tyrimai buvo atliekami ir tarnybinės nuobaudos statutiniams valstybės tarnautojams skiriamos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Tai buvo imperatyviai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3¹,4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 16¹, 17, 22, 29, 30, 31¹, 32, 34, 41,43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2012 m. birželio 5 d. Nr. XI-2041). Šio įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, t. y. įtvirtinta nuostata, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis taikomas statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu buvo pradėtas ir atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio nuostatų kolizijos, t. y. to atvejo, kai tą patį teisinį santykį tuo pat metu skirtingai reglamentavo minėtų įstatymų normos, yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų hierarchijos aspektu abi teisės normos yra vienodo statuso, šiuo atveju teisės aktų kolizija spręstina vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (lot. taikomas vėliau priimtas įstatymas) ir taikė vėliau priimto Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatas (2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-492/2015, 2015 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015). Pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. rugpjūčio 21 d. atnaujinus tarnybinio nusižengimo tyrimą, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (2014 m. rugpjūčio 26 d.) priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2014 m. birželio 26 d.) ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Pastarasis terminas teismų praktikoje laikomas naikinamuoju ir jam suėjus tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, o tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra turi būti nutraukta, tačiau tarnybinės nuobaudos skyrimo termino praleidimas paskirtos nuobaudos teisėtumui vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiama į tai, ar buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas, ar nebuvo pabloginta pareigūno teisinė padėtis, ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2588/2014). Tokią pačią išvadą, atitinkančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, sprendime padarė ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nors Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostata ir buvo pažeista, tačiau Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalies nuostata, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo praėjo vieni metai, išskyrus kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais ir šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, nebuvo pažeista. Taigi, naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai paskirti nebuvo pažeistas. Be to, paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014 yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą procedūrine prasme nepagrįstai buvo remiamasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, o ne Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, per se negali būti laikoma esminiu pažeidimu, kadangi minėti norminiai teisės aktai iš esmės numato analogiškas pagrindines procedūras ir taisykles, tad turi būti vertinama, ar jų, nors ir ne pagal tą teisės aktą, buvo laikytasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą tuo konkrečiu atveju.Dėl pažeidimo sudėties nebuvimo nesutinka. Atsižvelgiant į byloje esančio Pareigybės aprašymo 7.5 punktą, pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną: rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Ant minėto Pareigybės aprašymo esantis parašas patvirtina, kad pareiškėjas su jame numatytomis tyrėjo pareigomis buvo susipažinęs ir jas žinojo, o jame nurodyta data patvirtina juridinį faktą, nuo kurio jis pripažino sau pareigą vykdyti minėtas pareigas. Taip pat ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir duomenys apie ankstesnius tarnybinius veiksmus vienu ar kitu aspektu patvirtino, kad pareiškėjas vykdė administracinių teisės pažeidimų teiseną, formindavo atliktų procesinių veiksmų dokumentus. 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-50 konstatuota, kad nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas objektyviai nebūtų galėjęs surašyti protokolo ar įforminti kitų dokumentų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės atkartoja tuos pačius, pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtus argumentus. Administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų patvirtinę jo išdėstytus argumentus ir paneigę pareigos vykdyti administracinę teiseną turėjimą ar patvirtinę objektyvų negalėjimą ją vykdyti, įskaitant nurodytus niekuo nepagrįstus jo teiginius dėl neva Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnams priskirtų veiklos teritorijų ir veikimo principų, ir tai, kad už procesinių veiksmų įforminimą atsakingas tas pareigūnas, kurio turima operatyvinė informacija yra tikrinama, ir nedisponavimo jokiais procesiniais dokumentais. Šių teiginių nepagrindžia nei teisės normos, nei nustatytos faktinės aplinkybės. Be to, faktinės aplinkybės kaip tik patvirtina, kad nors pažeidimas nustatytas 2012 m. spalio 8 d., o patikrinimas atliktas 2013 m. vasario 14 d., per šį laikotarpį pareiškėjas dėl pažeidimo nebuvo įforminęs jokio procesinio dokumento, tuo labiau nebuvo surašęs ar ketinęs surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Procesiniai veiksmai paprastai įforminami jų atlikimo metu surašant tarnybinius pranešimus ar kitus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užkardyti teisės pažeidimus ir juos tinkamai įforminti ir esant galimybėms nesielgdamas taip, kaip jį įpareigojo teisės aktai ir pats buvo įsipareigojęs, buvo teisėtai ir pagrįstai patrauktas į tarnybinę atsakomybę. Taigi, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai ir nepažeidžiant pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų bei taisyklių, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje ne tik nustatytas konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, aptarta šio tarnautojo kaltė ir atskleisti kiti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, bet ir įvertinti juos pagrindžiantys įrodymai bei pateiktas teisinis tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašius motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl teisės, reglamentuojančios ginčo santykius, aiškinimo bei taikymo bei nesutinka su faktinių aplinkybių, kurios teismo buvo pripažintos nusižengimą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl teisės pažeidimo kvalifikavimo

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatlikdamas numatytų šioje normoje policijos pareigūno pareigų nustačius teisės pažeidimą, ir konstatavo Pareigybės aprašymo 7.5 punkto pažeidimą, nesiėmus pagal kompetenciją administracinės teisenos priemonių: parengti administracinių teisės pažeidimų bylą, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus asmenims, padariusiems teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir pažeidimą patvirtinančių įrodymų iš naujo netiria, kadangi Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. išteisinamuoju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei toje pačioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi patikrinimo išvadoje nurodytos pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybės buvo pripažintos kaip Pareigybės aprašymo 7.5 punkto pažeidimas. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 4 dalį įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Todėl tarnybinio nusižengimo faktas iš naujo administracinėje byloje neįrodinėtinas.

Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo

Pareiškėjas nesutinka dėl nuobaudos skyrimo termino ir nurodo, kad nuobauda galėjo būti paskirta per vieną mėnesį, skaičiuojant termino pradžią nuo 2014 m. birželio 26 d., kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis.

Ginčijamo įsakymo priėmimo metu 2014 m. rugpjūčio 26 d. galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, nustatantis tarnybinių nuobaudų skyrimą (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) ir Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis, nustatantis tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad įstatymo 30 straipsnis statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų. Vertinant, ar tarp minėtų teisės normų yra konkurencija, reikšminga nustatyti, ar jos skirtingai reguliuoja tapačius santykius ir ar jos taikytinos ginčo santykiams.

Ginčo išsprendimui yra svarbios teisės normos, nustatančios terminą tarnybinei nuobaudai skirti, kadangi tuo grindžiamas pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinių aplinkybių nustatymas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas aktas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Šio ginčo atveju teisės normų taikymui yra reikšmingi faktai: tarnybinio nusižengimo tyrimo, pradėto 2013 m. vasario 15 d., sustabdymas 2013 m. kovo 6 d. dėl atliekamo teisminio tyrimo bei teisminio tyrimo pabaigą patvirtinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis bei tarnybinės nuobaudos paskyrimo data – 2014 m. rugpjūčio 26 d.

Minėtų faktų visuma patvirtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimui taikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, kad nuobauda skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši termino skaičiavimo speciali sąlyga yra tiesiogiai nurodyta minėtame įstatyme ir jos nėra Vidaus tarnybos statute, todėl šios teisės normos nekonkuruoja. Naikinamasis terminas nuobaudai skirti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį yra trys metai, kadangi teismas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme priskirtinas kitai kompetentingai institucijai, atlikusiai patikrinimą. Šio ginčo atveju baudžiamojoje byloje, kuri buvo užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi, buvo konstatuotos tarnybinio nusižengimo aplinkybės.

Tokiu būdu, ginčui taikytini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, kurie atitinka šios bylos faktines aplinkybes ir Vidaus tarnybos statuto nuobaudų skyrimo nuostatos netaikytinos. Nustatyti nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, pažeidimas kvalifikuotas teisingai ir įrodytas, paskirta nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, todėl teismas naikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 52-TE-419 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui P. M.“ neturėjo pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas