Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. M. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, netinkamai atliko savo pareigas – 2012 m. spalio 8 d., apie 9.00 val., kartu su tyrėju R. A. pagal turimą išankstinę tarnybinę informaciją nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, į V. B. namus, atlikęs patalpų apžiūrą ir nustatęs 2004-05-26 patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1 punkto pažeidimą, tai yra suradęs uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių ne mažiau kaip 280 vienetų „Premier“ cigarečių pakelių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių ir nustatęs V. B. padarytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnyje numatytą pažeidimą, kaip to reikalauja teisės normos, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2084) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų teisės pažeidimų išaiškinimo ir užkardinimo funkcijų, taip pat neatlikdamas savo pareigų, nustatytų (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 punkte, kurias eina, diskreditavo policijos pareigūno vardą, kas sąlygojo nepasitikėjimą juo visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje.

Be to, P. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, 2012 m. spalio 8 d., apie 9.00 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, punktus, nustatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktus, įpareigojančius sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punktą, numatantį, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo, o 4, 6 punktas įpareigoja pareigūnus tarnybinėje veikloje saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, atvirai pagrobė iš (duomenys neskelbtini) kaime esančių V. B. namų nukentėjusiajam V. B. priklausančius drabužius – ne mažiau kaip du Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos Federacinės Respublikos tarnybų lauko uniformos švarkus, kurių vertė po 10 Lt, tuo padarydamas V. B. 20 Lt turtinę žalą. Dėl tokių P. M. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – policijos funkcijos ir veiklos principai, sumažintas pasitikėjimas policija bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

P. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, netinkamai atliko savo pareigas – ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nustatęs 2004-05-26 patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1 punkto pažeidimą, tai yra pas jį suradęs uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių ne mažiau kaip 232 vienetus cigarečių pakelių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių, 33 vnt. „West Tri-logic Red“, su Rusijos Federacijos banderolėmis, 100 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ be banderolių, 19 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 80 vnt. cigarečių pakelių „Minsk City“, ir nustatęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens padarytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnyje numatytą pažeidimą, kaip to reikalauja teisės normos, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2084) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų teisės pažeidimų išaiškinimo ir užkardinimo funkcijų, taip pat neatlikdamas savo pareigų, nustatytų (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.5 punkte, kurias eina, diskreditavo policijos pareigūno vardą, kas sąlygojo nepasitikėjimą juo visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje.

Pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmai paimant švarkus buvo tiesiogiai susiję su jo, kaip pareigūno, statusu ar įgaliojimais. Šie veiksmai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų, tačiau savaime neleid˛ia spręsti, kad P. M. siekė piktnaudžiauti tarnyba. “

BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kuriuo jis išteisintas dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Išteisintojo P. M. apeliacinis skundas, jo ribose, atmetamas.

Byloje nustatyta, kad apeliantas nagrinėjamo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) tyrėju. Viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų, numatytų (duomenys neskelbtini) Pareigybės aprašymo 7.5. punkte - pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną: rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus. Su šios Pareigybės aprašymu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) viršininko 2012-03-22 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), P. M. susipažino 2012-04-02, ką liudija minėtame dokumente esantis pastarojo parašas (2 t. b.l. 51). Šios išvados negali paneigti ir P. M. nurodyta aplinkybė, neva tai Pareigybės aprašymą jis pasirašė 2013-01-03, t.y. vėliau negu šiame dokumente nurodyta data ir tai, pagal apeliantą, patvirtina byloje apklaustų liudytojų R. I., A. J., D. J., E. A., R. J., R. R. parodymai.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad Pareigybės aprašyme užfiksuota 2012-04-02 data, P. M. pripažino juridinį faktą nuo kurio jam atsirado pareiga vykdyti šiame aprašyme numatytas tyrėjo pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas ir jas pastarasis turėjo vykdyti. Kitaip suprasti ir vertinti šį, (duomenys neskelbtini) komisariato normaliai veiklai reikšmingą dokumentą, kuris ir šiai dienai galiojantis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. To negali paneigi ir byloje apklaustų liudytojų R. I., A. J., D. J., E. A., R. J., R. R. parodymai, sprendžiant iš kurių, pastarieji tik bendrais bruožais paaiškino jiems žinomas tam tikras Pareigybių aprašymo pasirašymo aplinkybes.

Kita vertus, tai, kad P. M. turėjo pareigą atlikti veiksmus, numatytus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.5 punkte, t.y. pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys - liudytojų E. A., R. A., D. J. ir R. J. parodymai, rašytiniai įrodymai. Taigi, pasak liudytojo E. A., nagrinėjamo įvykio metu laikinai ėjusio (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas, P. M., kaip ir A. J. bei R. J., buvo priskirta išaiškinti ir tirti nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus, susijusius su ekonomika, t.y. cigarečių kontrabanda, naminės degtinės gamyba, jų nelegalia apyvarta. P. M. dirbo su A. J. viena kryptimi ir turėjo teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolus, išimti daiktinius įrodymus, užregistruoti ir surinktą pirminę medžiagą pateikti viršininkui vizuoti. Kitų operatyvininkų užduotis buvo teikti šiems pareigūnams informaciją. Pagal susiformavusią praktiką, pareigūnai, kaip kad aptariamu atveju, turėdami informaciją, stengdavosi pasitelkti P. M., kuris dirbo šia kryptimi, todėl žinojo, kaip reikia forminti atitinkamus dokumentus. R. A., tokių funkcijų, liudytojo E. A. teigimu, pagal savo pareigybę, atlikti negalėjo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja R. J.. Pastarosios teigimu, P. M. dirbo su akcizinėmis prekėmis. Pagal nusistovėjusią tvarką, vykstant pareigūnui į patikrinimą, kartu vykdavo ir viską formindavo P. M.. Praktika tokia: išėmus daiktus, surašomas aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas. Iš liudytojo D. J. parodymų matyti, kad P. M. ir A. J. dirbo pagal ekonominę liniją. Juos siųsdavo padėti kolegoms forminti protokolus. Liudytojo R. A. teigimu, turėdamas informaciją, kad V. B. prekiauja cigaretėmis, vykdamas į pastarojo namus, pasikvietė P. M., kadangi šis kuravo ekonominę sritį ir turėjo teisę surašyti protokolus. Jis tokios teisės neturi. Šią, liudytojo R. A. nurodytą aplinkybę, pagrindžia, ne tik aukščiau aptarti liudytojų parodymai, bet ir jo, bei, kaip jau minėta, P. M. Pareigybių aprašymai, patvirtinti (duomenys neskelbtini) viršininko 2012-03-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 174, 2 t. b.l. 51). Ir šiuo atveju, priešingai nei teigiama skunde, neturi jokios reikšmės, kad operatyvine informacija apie V. B. disponavo liudytojas R. A., ar kad jis buvo šios informacijos patikrinimo iniciatoriumi, kaip ir tai, kad (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje gyveno V. B., buvo šio pareigūno priežiūroje. Svarbu tai, kad nustačius administracinį teisės pažeidimą, pareigą vykdyti administracinę teiseną (rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą) pagal Pareigybės aprašymą (7.5 p.), patvirtintą (duomenys neskelbtini) viršininko 2012-03-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju turėjo tik P. M. ir šią pareigą pastarasis iki tol vykdė, ką, kaip jau minėta, patvirtina ne tik aukščiau aptarti liudytojų parodymai, Pareigybės aprašymas, bet ir bylos duomenys apie ankstesnius, konkrečiai šioje srityje atliktus P. M. tarnybinius veiksmus. Taigi, atlikus (duomenys neskelbtini) komisariate pradėtų administracinių teisės pažeidimų bylų pagal ATPK 163², 177, 177¹, 177² straipsnius analizę, nustatyta, kad P. M., dirbdamas su kitais pareigūnais (A. Č., A. J.), ne tik kad 2012-03-06 nustatė administracinį teisės pažeidimą, dalyvavo (2012-02-24, 2012-03-06, 2012-03-22, 2013-01-10) kitiems pareigūnams (A. J., R. P., K. L., A. Č.) surašant daiktų, dokumentų paėmimo protokolus, bet ir 2011-11-08, 2012-03-08 pats surašė daiktų, dokumentų paėmimo protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl nustatyto pažeidimo, kas leidžia daryti išvadą, kad pastarasis ir iki veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas, administracinių teisės pažeidimų bylose rinko įrodymus (1 t. b.l. 93-105). Tuo tarpu pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, rinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje gali tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apelianto skundo argumentus, neva tai P. M., jam inkriminuoto įvykio metu – 2012-10-08, neturėjo nei pareigos, nei teisės atlikti veiksmus, numatytus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.5 punkte, t.y. pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną.

Apelianto skundo argumentai, kuriais šis siekia iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti apygardos teismo išvadą, jog P. M. paėmė kaltinime nurodytus švarkus, taip pat nepagrįsti ir atmetami. Priešingai nei mano apeliantas, nuosprendyje šiuo aspektu teismo išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir visų pirma nevienkartiniais nukentėjusiojo V. B. parodymais, iš kurių analizės matyti, kad 2012 m. spalio mėnesį, į jo namus atėjo du, policijos pareigūnais prisistatę vyriškiai, kaip nustatyta bylos medžiaga P. M. ir R. A., ir atliko kratą. Pripažindamas, kad tuo kartu pareigūnai pas jį namuose rado ir paėmė cigaretes „Premier“ su baltarusiškom banderolėm, nurodė ir tai, kad vienas iš jų, kaip nustatyta P. M., kartu su cigaretėmis, pasiėmė ir tarp rūbų rastus du senovinius kariškus (amerikietišką ir vokišką) su emblemomis (antsiuvais) švarkus. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo apklaustas du kartus – 2013-02-14 ir, kaip nustatyta, 2013-02-20, ir dėl šio fakto buvo nuoseklus (1 t. b.l. 109-110, 111-112). Be to, šią aplinkybę pastarasis nurodė ir 2013-04-23 teismo posėdyje, Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad iš jo namų paimti du uniformų švarkai, jam negrąžinti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 41-47).

Ir nors kaip pagrįstai skunde nurodo apeliantas, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje V. B. ((duomenys neskelbtini) mirė) nebuvo apklaustas, tačiau netikėti jo parodymais, kurie buvo ištirti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, apygardos teismui nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad V. B. nurodytas aplinkybes, susijusias su švarkų paėmimu, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys. Taigi iš liudytojo V. O. parodymų matyti, kad tikrinant P. M. parodymus dėl pas jį kabinete rastų neapskaitytų cigarečių su rusiškomis banderolėmis, apklausai buvo atvežtas žmogus, kaip nustatyta V. B.. Pastarasis patvirtino ne tik faktą, kad prieš keletą mėnesių pas jį buvo pareigūnai ir išėmė cigaretes, bet nurodė ir tai, kad iš jo paėmė kokius tai senovinius švarkus su specialiais antsiuvais. P. M., liudytojo V. O. teigimu, šią aplinkybę pripažino ir pasakė, jog jis kolekcionuoja antsiuvus, kuriuos laiko seife. Ir iš tiesų, kratos metu, seife buvo rastos kelios dešimtys antsiuvų, tačiau konkrečių, nuo V. B. švarkų, nebuvo. P. M. sakė, kad galimai juos išmainė. Šio liudytojo parodymus patvirtina kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad P. M. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame seife, buvo rastas ir paimtas polietileninis krepšys su 84 vnt. įvairių šalių specializuotų tarnybų uniformų antsiuvais (1 t. b.l. 7-13, 19-25). Kad P. M. iš V. B. paėmė kažkokius švarkus, pastarasis minėjo ir liudytojui K. L., kai šis, viršininko nurodymu V. B. du kartus vežė į (duomenys neskelbtini) PK apklausai pas tyrėją Ž. Z.. Liudytojas J. P., surašęs V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat parodė, kad V. B., administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu, atsinešęs į posėdį du kamufliažinius švarkus demonstravo kaip P. M., uždengęs jais cigaretes, išsinešė iš jo namų ir cigaretes, ir švarkus. Švarkus V. B. į teismo posėdį atsinešė kaip vaizdinę medžiagą, parodyti kokie švarkai buvo iš jo paimti. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, 2013-04-22 teismo posėdyje apklausta liudytoja L. J. taip pat parodė mačiusi, kaip nagrinėjamo įvykio metu, vienas iš pareigūnų, iš V. B. namų išsinešė juodą maišelį, iš kurio per viršų buvo išlindę drabužiai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 43).

Byloje esantiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti ne tik nukentėjusiojo V. B. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytoju apklaustas pastarojo apklausas atlikęs tyrėjas Ž. Z., kuris patvirtino byloje užfiksuotus V. B. parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Šio liudytojo teigimu, faktas, kad P. M. rado ir pasiėmė švarkus, buvo nustatytas tik V. B. apklausų, vykusių 2013 m. vasario mėnesį, metu.

Aukščiau nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismui leido padaryti išvadą, kad „<...P. M. paėmė kaltinime nurodytus švarkus...>“, bei, kad „<...Šie veiksmai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų ....>“, o taip pat atmesti liudytojų A. D., beje gana nenuoseklius ir nekonkrečius, ir jo motinos K. D. (skunde įvardinta K. M.), gana miglotus, parodymus, apie neva tai pastarųjų pokalbį su V. B. apie kažkokį švarką, kurį šis rado ir dėl kurio neva tai nepagrįstai apkaltino pareigūnus.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti P. M. apeliacinį skundą, jame išdėstytas argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Išteisintojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.