- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- I-1699-505/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01479-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Marius Zabita
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 52-TE-419 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui P. M.“ (I t., b.l. 15-20).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK) Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas N. N. atlikęs Tarnybinio nusižengimo tyrimą pripažino, kad Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas P. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei nevykdydamas Alytaus apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu patvirtintų Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 punkte nustatytų funkcijų, padarė tarnybinį nusižengimą ir yra pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus apskr. VPK priėmė įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos - papeikimo skyrimo vyresniajam inspektoriui P. M..
Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK viršininko pavedimu 2013 m. vasario 15 d. Alytaus apskr. VPK pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal gautą Alytaus apskr. VPK Imuniteto poskyrio viršininko V. O. 2013- m. vasario 15 d. tarnybini pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2013 m. vasario 14 d. tikrinant gautą informaciją apie tai, kad Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalines policijos skyriaus 208 kabinete neteisėtai laikomos kontrabandinės cigaretės bei spiritas, minėtame kabinete esančioje spintoje buvo rasta 442 pakeliai cigarečių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Minėtos akcizinės prekės nebuvo įtrauktos į jokią apskaitą bei nebuvo jokių jų išėmimą iš apyvartos patvirtinančių dokumentų. Aiškinantis minėtų akcizinių prekių atsiradimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtos cigaretės buvo išimtos prieš tris mėnesius iš (duomenys neskelbtini) , gyvenančio pil. V. B.. Galimai neteisėtai, t. y. neįforminant jokių dokumentų, paėmė Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai P. M. ir R. A.. Dėl minėto Įvykio Alytaus apskr. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi abu pareigūnai laikinai buvo nušalinti nuo pareigų atitinkamai trijų ir dviejų mėnesių laikotarpiui.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui P. M. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, dėl to, jog būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, atlikdamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir užkardinimo funkcijas, 2012 m. spalio 8 d. apie 9.00 val., kartu su tyrėju R. A. pagal turimą išankstinę tarnybinę informaciją, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) , į V. B. namus, atlikęs patalpų apžiūrą ir suradęs įstatymų uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių ne mažiau kaip 280 vienetų „Premier“ cigarečių pakelių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių, t. y. nustatęs V. B. padarytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 163² straipsnyje pažeidimą, netaikydamas jo kompetencijai priskirtų teisės pažeidimų išaiškinimo ir užkardinimo funkcijų ir nesurašydamas dėl šių teisės pažeidimų administracinių teisės pažeidimo protokolo, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei galimai nevykdė jo pareigybės aprašymo 7.5. punkto nuostatų bei galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat 2012 m. spalio 8 d. apie 9 val. iš (duomenys neskelbtini) esančių V. B. namų paimdamas nukentėjusiajam V. B. priklausančius drabužius - ne mažiau kaip du užsienio valstybių tarnybų lauko uniformos švarkus, galimai piktnaudžiaudamas suteiktomis galiomis, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, bei savo veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tokiais savo veiksmais pareiškėjas galimai sulaužė policijos pareigūno priesaiką, veikė priešingai policijos uždaviniams ir interesams, nesielgė kaip doras, sąžiningai savo pareigas einantis pareigūnas, nesaugojo savo profesinės garbės, gero vardo, tuo savo veiksmais pažeidė bendruosius policijos pareigūnams keliamus etikos principus, numatytus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 ir 4.6 punktuose. Atlikdamas pats galimai neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jo profesinė pareiga, savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą.
Pažymėjo, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos - papeikimo skyrimo pareiškėjui priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nesant tam teisėto pagrindo ir pažeidimo sudėties, pažeidžiant Vidaus tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir nuobaudos skyrimo taisykles bei nustatytus tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminus, todėl jis naikintinas, o kartu naikintina ir tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Tarnybinis tyrimas pradėtas pagal 2013 m. vasario 15 d. Alytaus apskr. VPK viršininko pavedimą, kuris pradėjus ikiteisminį tyrimą 2013 m. kovo 6 d. teikimu buvo sustabdytas. 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-98-634/2014, priėmė išteisinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu, kuriuo pareiškėją dėl visų pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį, išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-447/2014, priėmė nutartį, kuria paliko galioti 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d.
Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl tyrėjo P. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, buvo pradėtas vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Žin., 2010, Nr. 87-4586), 3 punkto nuostatomis. Tuo metu kai buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo galiojusios redakcijos (Žin., 2012-06-21, Nr. 69-3523) 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo taikymas) buvo numatyta, kad minėto įstatymo 30 straipsnio nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų ir tarnybinių nusižengimų tyrimo statutiniams valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Esant šioms aplinkybėms, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis bei Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškėlus baudžiamąją bylą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos."
Su šiais tarnybinio tyrimo išvados motyvais nesutinka, kadangi jie yra neteisėti ir nepagrįsti, be to nepagrįstai vadovaujamasi sunkinančiais statutinio valstybės tarnautojo teisinę padėtį įstatymais ir jų aiškinimu.
Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (specialusis subjektas), šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti vykdomas pagal Vidaus Tarnybos įstatymą tiek, kiek jis neprieštarauja LR Vidaus Tarnybos statutui ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkai.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 31 punkte nustatyta, kad „Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama“.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo."
Atsižvelgiant į tai kad išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d., tarnybinio tyrimo išvada atlikta ir patvirtinta 2014 m. rugpjūčio 26 d., po ko priimtas įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjui paskirta nuobauda - papeikimas, laikytina kad ji paskirta suėjus tarnybinės nuobaudos paskyrimo - vieno mėnesio terminui, juo labiau, praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Todėl teigtina, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada patvirtinta, o įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priimtas ir nuobauda paskirta esant absoliutiems negaliojimo pagrindams, todėl turi būti panaikintas.
Pažymėjo ir tai, kad minėtos Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad „tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas: nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota". Kadangi nei viename epizode P. M. atlikti veiksmai nebuvo įvertinti ne tik kaip nusikaltimai, bet ir kaip pažeidimai, todėl pagal nustatytą tvarką atliekamas tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas.
Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, tarnybinė nuobauda paskirta nesant tarnybinio pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Nuobaudą paskyręs organas, neteisėtus pareigūno veiksmus sieja su neveikimu, t. y. su Administracinio protokolo surašymu pažeidėjui. Net jeigu ir manytina, kad P. M. turėjo teisę ir pareigą surašyti administracinį teisės protokolą, nei ATPK nei koks nors kitas teisės aktas nenustato termino per kurį turi būti surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Teismų praktikoje Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo terminas laikomas tinkamu iki administracinės nuobaudos paskyrimo termino, t. y. ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Šiuo konkrečiu atveju, Imuniteto skyrius, gavęs neaiškios kilmės operatyvinę informaciją, atliko kratą pareiškėjo kabinete, pradėjo ikiteisminį tyrimą, o teismas nušalino jį nuo pareigų ir t. t. – 2013 m. vasario 14 d., kai tuo tarpu iš pažeidėjo V. B. akcizinės prekės buvo išimtos 2012 m. spalio 8 d., t. y. nesuėjus ATPK 35 straipsnio terminams, pagal kuriuos realiai surašyti ir nubausti V. B., buvo pakankamai laiko, kas ir buvo padaryta. V. B. administracine tvarka buvo nubaustas Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu. Iš to seka, kad (net ir laikant, jog P. M. turėjo surašyti ATP protokolą - formaliai jokio pažeidimo (uždrausto įstatymu ar poįstatyminiu aktu) padaryta nebuvo, o svarbiausia, kad nėra kilę absoliučiai jokių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu P. M. buvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, nustatytais BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ne neįrodyta (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), kas reiškia, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis procesas vyko dėl galimų veikų, kurios neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesant jokios kaltės ir net požymių ikiteisminio tyrimo subjektai ir prokuroras apribojo P. M. teises vykdė tyrimą ir nepagrįstai perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui, kai tuo tarpu nebuvo tam jokio teisėto pagrindo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nenurodė nei vieno akto, kurį pažeidė P. M., kad būtų galimą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, juo labiau, nenurodė, ką pažeidė, kad būtų galimą patraukti drausminėn atsakomybėn. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 34-38).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas jo atžvilgiu turėjo būti atliekamas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, o ne Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nuostatomis ir kaip argumentą nurodo tai, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas. Pasak pareiškėjo, jo, kaip specialaus subjekto, atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti vykdomas pagal Vidaus tarnybos statutą, Alytaus apskr. VPK vidaus tyrimų grupė, atlikusi minėtą tyrimą, neturėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Su tokia pareiškėjo pozicija atsakovo atstovas nesutiko, manė, kad ji yra nepagrįsta.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų buvo pradėtas 2013 m. vasario 15 d., kai Alytaus apskr. VPK viršininkas pavedė vidaus tyrimų grupės vyresniajam tyrėjui N. N. atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo pradėtas šis tyrimas, tarnybinių nusižengimų tyrimai buvo atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nuostatomis. Tai buvo imperatyviai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Šio įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, t. y. įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis taikomas statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus baudžiamąją bylą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo ar teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus apskr. VPK atsakingi pareigūnai, atlikdami minėtą tyrimą ir priimdami sprendimą skirti pareiškėjui nuobaudą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.
Pareiškėjas klaidingai teigia, jog neva tai Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 31 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Tokio reglamentavimo šios tvarkos 31 punkte nėra numatyta. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 31 punkte įtvirtintas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą tuo atveju, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai, tokiu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra nutraukiama.
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Pasak pareiškėjo, pažeidimo padaryta nebuvo. Šie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, todėl yra atmestini. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo nustatyta: pažeidimo padarymo faktas, jį padarę valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojų kaltė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pasisakyta, kad pažeidimą pareigūnas padarė dėl aplaidumo. Tarnybinio nusižengimo subjektyvusis požymis - asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar nerūpestingumo veiksmais. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teiginiai, jog jis neturėjo pareigos užkardyti administracinį teisės pažeidimą ir tinkamai jį įforminti, buvo paneigti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Apie tokios pareigos buvimą pasisako tiek Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. išteisinamajame nuosprendyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 26 d., išnagrinėjęs P. M. apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. M. turėjo pareigą atlikti veiksmus, numatytus Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 punkte - pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną, yra pagrįsta. Šią teismo išvadą patvirtina bylos medžiaga. Teismas be kita ko konstatavo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apskr. VPK 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje padarytos išvados pareigūno P. M. atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas pilnai, visapusiškai ir objektyviai, laikantis tarnybinių nusižengimų tyrimų tvarkos, todėl naikinti skundžiamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui nėra pagrindo.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (II t., b.l. 9) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas ginčija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskr. VPK) 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 52-TE-419, kurio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir remiantis Alytaus apskr. VPK 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-50, pripažinta, kad vyresnysis inspektorius P. M., Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir nevykdydamas Alytaus apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 52-V-72 „Dėl Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato ir Birštono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo ir pareigybių priskyrimo lygiams ir kategorijoms“ patvirtinto Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje nustatytų funkcijų ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I t., b.l. 39).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK viršininko Č. M. pavedimu 2013 m. vasario 15 d. Alytaus apskr. VPK vidaus tyrimų grupėje pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal gautą Alytaus apskr. VPK Imuniteto poskyrio viršininko V. O. 2013 m. vasario 15 d. tarnybinį pranešimą (I t. b.l. 40-111), kuriame nurodyta, jog 2013 m. vasario 14 d. tikrinant gautą informaciją apie tai, kad Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 208 kabinete neteisėtai laikomos kontrabandinės cigaretės bei spiritas, minėtame kabinete esančioje spintoje buvo rasta 442 pakeliai cigarečių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Minėtos akcizinės prekės nebuvo įtrauktos į jokią apskaitą bei nebuvo jokių jų išėmimą iš apyvartos patvirtinančių dokumentų. Aiškinantis minėtų akcizinių prekių atsiradimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtos cigaretės buvo išimtos prieš tris mėnesius iš (duomenys neskelbtini) , gyvenančio pil. V. B.. Galimai neteisėtai, t. y. neįforminant jokių dokumentų, paėmė Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai P. M. ir R. A.. Dėl minėto įvykio Alytaus apskr. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00157-13, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui P. M. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, dėl to, jog būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, atlikdamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir užkardinimo funkcijas, 2012 m. spalio 8 d. apie 9.00 val., kartu su tyrėju R. A. pagal turimą išankstinę tarnybinę informaciją, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) , į V. B. namus, atlikęs patalpų apžiūrą ir suradęs įstatymų uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių ne mažiau kaip 280 vienetų „Premier“ cigarečių pakelių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių, t. y. nustatęs V. B. padarytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 163² straipsnyje pažeidimą, netaikydamas jo kompetencijai priskirtų teisės pažeidimų išaiškinimo ir užkardinimo funkcijų ir nesurašydamas dėl šių teisės pažeidimų administracinių teisės pažeidimo protokolo, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei galimai nevykdė jo pareigybės aprašymo 7.5. punkto nuostatų bei galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje. Be to, 2012 m. spalio 8 d. apie 9 val. iš (duomenys neskelbtini) esančių V. B. namų paimdamas nukentėjusiajam V. B. priklausančius drabužius - ne mažiau kaip du užsienio valstybių tarnybų lauko uniformos švarkus, galimai piktnaudžiaudamas suteiktomis galiomis, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, bei savo veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi abu pareigūnai laikinai nušalinti nuo pareigų atitinkamai trijų ir dviejų mėnesių laikotarpiui. Pareigūnų P. M. ir R. A. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūroje 2013 m. gegužės 22 d. buvo priimtas nutarimas pareigūno R. A. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00157-13 nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 229 straipsnio požymių. 2014 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį pareigūną P. M. dėl pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio, 228 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir panaikino P. M. laikiną nušalinimą nuo Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų. Pareigūnas P. M. minėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. M. skundą, 2014 m. birželio 26 d. priėmė nutartį, išteisintojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 52-TE-419, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-50 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), yra teisėtas ir pagrįstas, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas), kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2012- 11 -01).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir Įstatymas)(2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2013- 01- 30 iki 2013- 05- 01) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 31 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 381 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Statuto 2 straipsnio 6 dalyje. Tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012-06-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).
Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Taisyklių 13 p.).
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra bei ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra Taisyklių 4 punkte įtvirtintas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio tikslas išaiškinti visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis. Atliekantis tyrimą subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Taisyklių 13 punkte nurodyti būtini reikalavimai, keliami tyrimo išvados turiniui. Nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas, nurodoma jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Taisyklių 13 p.).
Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuris apsprendžia konkretaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir pan., bei apibrėžia ribas ir apimtį kaltinimo nuo kurio valstybės pareigūnas gali gintis. Kaip jau buvo minėta, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tokiu būdu, darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-419 1 punktas yra grindžiamas Alytaus apskr. VPK 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-50, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir nevykdydamas Alytaus apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 52-V-72 „Dėl Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato ir Birštono policijos komisariato pareigybių aprašymų patvirtinimo ir pareigybių priskyrimo lygiams ir kategorijoms“ patvirtinto Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 papunktyje nustatytų funkcijų.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatančiame policijos pareigūno pareigas, numatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.
Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau –Pareigybės aprašymas), patvirtintos Alytaus apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 52-V-72, 7.5 punktas numato, kad tyrėjo pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją vykdo administracinę teiseną: rengia administracinių teisės pažeidimų bylas, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (b.l. 60). Pareiškėjas su Pareigybės aprašymu supažindintas raštu 2012 m. balandžio 2 d. (I t., b.l. 60 antra pusė).
Pareiškėjas skunde teigia, kad tarnybinė nuobauda P. M. yra paskirta nesant tarnybinio pažeidimo sudėties. Taigi, šiose nuostatose nėra niekur nustatyta, kad pareigūnas, nustatęs administracinį teisės pažeidimą bei turėdamas teisę bei pareigą minėtą pažeidimą užkardinti bei jį tinkamai įforminti. Čia iš karto pažymima, kad tokią pareigą P. M. neigė, neigia, ir neigs, kadangi jis neprivalėjo to daryti, kas yra įrodinėjama kitoje byloje. Nuobaudą paskyręs organas neteisėtus pareigūno veiksmus sieja su neveikimu, t. y. su administracinio protokolo surašymu pažeidėjui. Net jeigu ir manytina, kad P. M. turėjo teisę ir pareigą surašyti administracinį teisės protokolą, nei ATPK nei koks nors kitas teisės aktas nenustato termino, per kurį turi būti surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Teismų praktikoje Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo terminas laikomas tinkamu iki administracinės nuobaudos paskyrimo termino, t. y. ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų.
Tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtoje prijungtoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-98-634/2014 (4 tomai) nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu (2012 m. spalio 8 d.) dirbo Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų, numatytų Pareigybės aprašymo 7.5 punkte - pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną: rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus. Su šios Pareigybės aprašymu supažindintas raštu 2012 m. balandžio 2 d. ( I t., b.l. 60 antra pusė). Šios išvados negali paneigti ir P. M. nurodyta aplinkybė, jog Pareigybės aprašymą jis pasirašė 2013 m. sausio 3 d., t. y. vėliau negu šiame dokumente nurodyta data, tokiu būdu jis neturėjo pareigos įvykio metu atlikti administracinės procedūros veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, pagal šios pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.20-V-200, su kuriuo supažindintas raštu 2010 m. sausio 29 d., 7.13 punktą taip pat turėjo pareigą savalaikiai įforminti atliktų procesinių veiksmų dokumentus (I t., b.l. 123-125), ir tai taip pat paneigia pareiškėjo aplinkybę, jog jis pareigos įforminti atliktų procesinių veiksmų dokumentus niekados neatlikdavo.
Pareiškėjas P. M. 2012 m. balandžio 2 d. raštu susipažindamas su Pareigybės aprašymu pripažino juridinį faktą, nuo kurio jam atsirado pareiga vykdyti šiame aprašyme numatytas tyrėjo pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas ir jas pareiškėjas turėjo vykdyti. Kitaip suprasti ir vertinti šį Prienų rajono policijos komisariato normaliai veiklai (uždaviniams, funkcijoms) įgyvendinti reikšmingą dokumentą, teismas neturi pagrindo (I t., b.l.135-141). To nepaneigė ir baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų R. I., A. J., D. J., E. A., R. J., R. R. parodymai, sprendžiant iš kurių, pastarieji tik bendrais bruožais paaiškino jiems žinomas tam tikras Pareigybių aprašymo pasirašymo aplinkybes.
Kita vertus, tai, kad P. M. turėjo pareigą atlikti veiksmus, numatytus Pareigybės aprašymo 7.5 punkte, t. y. pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys - liudytojų E. A., R. A., D. J. ir R. J. parodymai, rašytiniai įrodymai. Teismas šioje nagrinėjamoje byloje siekė liudytojais apklausti Alytaus apskr. Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus laikinai ėjusį viršininko pareigas vyriausiąjį tyrėją E. A. ir tyrėją R. A., tačiau teismui nepavyko įstatymų nustatyta tvarka nustatyti jų gyvenamosios ir darbo vietos (I t., b.l.118-121, 127, 130,131,132, 183, II t., b.l. 2,3). Taigi, pasak baudžiamojoje byloje liudytoju apklausto E. A., nagrinėjamo įvykio metu laikinai ėjusio Prienų rajono kriminalinės policijos viršininko pareigas, P. M., kaip ir A. J. bei R. J., buvo priskirta išaiškinti ir tirti nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus, susijusius su ekonomika, t. y. cigarečių kontrabanda, naminės degtinės gamyba, jų nelegalia apyvarta. P. M. dirbo su A. J. viena kryptimi ir turėjo teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolus, išimti daiktinius įrodymus, užregistruoti ir surinktą pirminę medžiagą pateikti viršininkui vizuoti. Kitų operatyvininkų užduotis buvo teikti šiems pareigūnams informaciją. Pagal susiformavusią praktiką, pareigūnai, kaip kad aptariamu atveju, turėdami informaciją, stengdavosi pasitelkti P. M., kuris dirbo šia kryptimi, todėl žinojo, kaip reikia forminti atitinkamus dokumentus. R. A., tokių funkcijų, liudytojo E. A. teigimu, pagal savo pareigybę, atlikti negalėjo. Liudytojo R. A. teigimu, turėdamas informaciją, kad V. B. prekiauja cigaretėmis, vykdamas į pastarojo namus, pasikvietė P. M., kadangi šis kuravo ekonominę sritį ir turėjo teisę surašyti protokolus. Jis tokios teisės neturėjo. Šią liudytojo R. A. nurodytą aplinkybę pagrindžia ne tik aukščiau aptarti liudytojų parodymai, bet ir jo, bei, kaip jau minėta, P. M. Pareigybės aprašymas. Ir šiuo atveju, priešingai nei teigiama skunde, neturi jokios reikšmės, kad operatyvine informacija apie V. B. disponavo liudytojas R. A., ar kad jis buvo šios informacijos patikrinimo iniciatoriumi, kaip ir tai, kad Šilavoto teritorija, kurioje gyveno V. B., buvo šio pareigūno funkcijų vykdymo teritorija, ar pareiškėjui buvo nežinomi administracinių procesinių veiksmų atlikimo terminai. Svarbu tai, kad nustačius administracinį teisės pažeidimą, pareigą vykdyti administracinę teiseną (rengti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą) pagal Pareigybės aprašymą (7.5 p.), nagrinėjamu atveju turėjo tik P. M. ir šią pareigą pastarasis iki šio įvykio vykdė, ką, kaip jau minėta, patvirtina ne tik aptarti liudytojų parodymai, Pareigybės aprašymas, bet ir bylos duomenys apie ankstesnius, konkrečiai šioje srityje atliktus P. M. tarnybinius veiksmus. Antraip visiškai neaišku (to nenurodė ir pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu) kokias Pareigybės aprašymo funkcijas pareiškėjas atliko 2012 m. spalio 8 d. apie 9.00 val., kartu su tyrėju R. A. pagal turimą išankstinę tarnybinę informaciją, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) , į V. B. namus, atlikti patalpų apžiūrą ir surasti įstatymų uždraustų laikyti akcizais apmokestinamų prekių. Taigi, atlikus Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate pradėtų administracinių teisės pažeidimų bylų pagal ATPK 163², 177, 177¹, 177² straipsnius analizę, nustatyta, kad P. M., dirbdamas su kitais pareigūnais (A. Č., A. J.), ne tik kad 2012 m. kovo 6 d. nustatė administracinį teisės pažeidimą, dalyvavo (2012-02-24, 2012-03-06, 2012-03-22, 2013-01-10) kitiems pareigūnams (A. J., R. P., K. L., A. Č.) surašant daiktų, dokumentų paėmimo protokolus, bet ir 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. kovo 8 d. pats surašė daiktų, dokumentų paėmimo protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl nustatyto pažeidimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad pastarasis ir iki veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas, administracinių teisės pažeidimų bylose rinko įrodymus. Tuo tarpu pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, rinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje gali tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog P. M. 2012 m. spalio 8 d. neturėjo nei pareigos, nei teisės atlikti veiksmus, numatytus Prienų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 punkte, t. y. pagal kompetenciją vykdyti administracinę teiseną.
Šių duomenų pakanka pripažinti, kad tyrėjas P. M. atvykęs į įvykio vietą turėjo objektyvių galimybių savo pareigas atlikti tinkamai (surašyti išimtų daiktų aktą, surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą bei tarnybinį pranešimą), tačiau dėl aplaidumo jis savo pareigų neatliko ir neįvykdė jo Pareigybės aprašymo 7.5 punkto nuostatų bei pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms, vyresniojo inspektoriaus P. M., Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir buvo pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste P. M. aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jo nurodytos priežastys nepateisina jo neveikimo.
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos - papeikimo skyrimo pareiškėjui priimtas neteisėtai, pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio nuostatas ir nuobaudos skyrimo taisykles dėl nuobaudos paskyrimo termino, numatytas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje, patvirtintoje Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d, įsakymu Nr. 1V-308, todėl jis naikintinas, o kartu naikintina ir tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, o pagal šio straipsnio 2 dalį joje nurodyti Įstatymo straipsniai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Įstatymo 30 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) 1 dalis numatė, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Pagal šio Įstatymo 30 straipsnio 4 dalį kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
Kita vertus, kaip nurodo pareiškėjas skunde, Statuto 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-434 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 15 d.) 9 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.
Statuto 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-434 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 15 d.) 4 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas P. M., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - dirbdamas Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, atlikdamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir užkardinimo funkcijas, 2012 m. spalio 8 d. nustatęs V. B. padarytą ATPK 163² straipsnyje pažeidimą, neatliko jo kompetencijai priskirtų teisės pažeidimų išaiškinimo ir užkardinimo funkcijų nesurašydamas dėl šio teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolo. Taip pat bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareigūno P. M. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr.52-1-00157-13, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas 2013 m. kovo 6 d. teikimu Nr. 52-IL-636 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo“ (I t., b.l.54), kuris buvo atnaujintas 2014 m. rugpjūčio 21 d. teikimu Nr.52-IL-3474 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo“ (I t., b.l. 53). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr.I-98-634/2014, kurioje P. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį, 2014 m. kovo 21 d. priėmė nuosprendį pareigūną P. M. dėl pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir panaikino P. M. laikiną nušalinimą nuo Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų (I t., b.l.83-100, prijungta Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.I-98-634/2014). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr.1A-447/2014 pagal išteisintojo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, 2014 m. birželio 26 d. priėmė nutartį, kuria išteisintojo P. M. apeliacinį skundą atmetė (I t., b.l. 102-108). Tokiu būdu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis įsiteisėjo.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei jų teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad atsakovo Alytaus apskr. VPK vadovui 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atliktu tarnybiniu patikrinimu buvo pripažinta, kad vyresnysis inspektorius P. M., Alytaus apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, 2012 m. spalio 8 d. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrus tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nepažeidė Įstatymo 30 straipsnio 4 dalies ir 1 dalies nuostatų, nes tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Ir nors Statuto 26 straipsnio 9 dalies nuostata, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas paaiškėjus, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ir jam pasibaigus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo (nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 26 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419) buvo pažeista, tačiau Statuto 26 straipsnio 4 dalies nuostata, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais ir šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012 m. spalio 8 d. padarė tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 26 d. priėmus įsakymą Nr. 52-TE-419) nebuvo pažeista. Tokiu būdu, pareiškėjo skundo aplinkybė, jog pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą ji turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, kuria išteisintojo P. M. apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis įsiteisėjo), kaip tai numato Statuto 26 straipsnio 9 dalis, yra nepagrįsta.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Taisyklių nuostatas, todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 52-TE-419 yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.