- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-13128-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02046-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. kreipdamasis pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo senelės A. V. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo (pareiškėjo) senelė A. V., 2009 m. spalio 21 d. testamentu jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), jai priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitose bet kuriame Lietuvos Respublikos banke, su priskaitomomis palūkanomis ir būsimais terminuoto indėlio sutarties pakeitimais, pratęsimais, ir visą kitą priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis sūnui A. V. ir vaikaičiui A. V.. Pareiškėjo tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Apie tai įrašas mirties metrikų knygoje įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelė A. V. mirė (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. V. iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, tačiau pavėlavo praleisdamas įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po A. V. mirties pareiškėjas paėmė jos asmeninius daiktus: dokumentus (senelio B. V. mirties liudijimą, išvadą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, papildymo 2000 m. spalio 31 d., namų knygą, atsiskaitymų knygeles už elektrą ir vandenį), albumus su nuotraukomis, jais disponuoja bei valdo iki šiol. Pareiškėjas moka už elektrą, vandenį, šiukšles. Nurodo, kad pareiškėjas priėmė palikimą iš karto per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią į palikimą, likusį po A. V. mirties. Nurodė, kad po A. V. mirties daugiau paveldėtojų nėra, paveldėjimo byla neužvesta, paveldimas turtas yra (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-2).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos A. V. palikimo perėjimo valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
5. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
9. Nagrinėjamu atveju po senelės A. V. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paveldėjo sprendimo 2 punkte nurodytą turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjo senelė A. V. 2009 m. spalio 21 d. testamentu jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), jai priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitose bet kuriame Lietuvos Respublikos banke, su priskaitomomis palūkanomis ir būsimais terminuoto indėlio sutarties pakeitimais, pratęsimais, ir visą kitą priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis sūnui A. V. ir vaikaičiui A. V. (el. b. l. 3). Pareiškėjo tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 10).
10. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra ankstesnės eilės įpėdinių, konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po A. V. mirties (CK 5.11 straipsnis).
11. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 9 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po senelės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. pareiškėjas paėmė palikėjos asmeninius daiktus, albumus su nuotraukomis, jais disponuoja bei valdo iki šiol, moka už elektrą, vandenį, šiukšles. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai: sąskaitų apmokėjimo kvitai, testamentas, senelio B. V. mirties liudijimas, išvada dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, papildymo, namų knygą (el. b. l. 3-15, 17-26). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
12. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas moka mokesčius už tiekiamą vandenį, tvarkomas atliekas, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
13. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. V. priėmė palikimą po savo senelės A. V. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. V. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Iš pareiškėjo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo senelės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs A. V. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. V. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.