Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės atstovams I. S., advokatui D. U., atsakovo V. B. atstovei advokato padėjėjai A. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ ieškinį atsakovams V. B., A. B. (A. B.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais jam pasirašytinai įteiktas 2016 m. vasario 13 d. (t. 1 b.l. 160). Negalint įteikti kitų procesinių dokumentų bei teismo šaukimų ir atsakovui nepranešus apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, kiti procesiniai dokumentai įteikti bei apie 2017 m. birželio 12 d. teismo posėdį jam pranešta viešu paskelbimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Euroconstruction group“ buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-1184-413/2015). Teismo nutartyje įmonės nemokumo atsiradimo momentas nenurodytas, pažymėta, jog 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, jos turtas buvo vertas 443 798 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 341 034 Lt, tačiau tuo metu ji dirbo pelningai.

Ieškovės atstovų teigimu nagrinėjamoje byloje, įmonė tapo nemokia nuo 2012 metų. Tai patvirtina įsiteisėjusi teismo nutartis dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismas sutiko su administratorės pozicija, kad jau 2012 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto įmonės turto vertės, kas rodo, kad jau tuo metu įmonė faktiškai atitiko nemokios įmonės būseną. Nurodė, jog tai, kad A. B. ilgą laiką vengė mokėti nustatytus privalomuosius mokesčius, tokiu būdu didindamas įmonės įsiskolinimus, patvirtina byloje patvirtinti VSDFV Kauno skyriaus (12 915,71 Eur) ir VMI prie LR FM (25 517,52 Eur) finansiniai reikalavimai. Į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamasis įsakymas, kurio pagrindu A. B. pripažintas kaltu dėl buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamo, apgaulingo tvarkymo ir jų neišsaugojimo irgi patvirtina, kad bendrovė ilgą laiką buvo valdoma netinkamai, o įmonės vadovas savo, kaip įmonės vadovo pareigų tinkamai neatliko (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. Nurodė, jog byloje pateiktas 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. AU16-59, 2011 m. sausio 28 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir 2011 m. balandžio 29 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl pareikšto skundo patvirtina faktą, kad ne tik dabartinis įmonės direktorius netinkamai valdė bendrovę, bet tai darė ir ankstesni įmonės valdymo organai. Minėto patikrinimo metu įmonės veikloje buvo nustatyti pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai, kurių pagrindu įmonei papildomai apskaičiuota 65 205 Lt pridėtinės vertės mokesčio bei nustatyta, kad tuo metu, kai įmonės direktoriumi buvo V. B., bendrovė įsigijo turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai tam neturėdama jokių piniginių resursų, bei prisiėmė tokio dydžio įsipareigojimus, kurių pagal savo pelną nebuvo pajėgi įvykdyti. Minėtas turtas buvo įsigytas ne įmonės veiklai plėtoti, bet asmeninių interesų tenkinimui (jame gyveno giminaitė). UAB „Euroconstruction group“ iškėlus bankroto bylą, jos buvęs vadovas A. B. neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė turėjo 6 transporto priemones, VĮ Registrų centro duomenimis, įmonei priklausė ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau visas įmonės turtas buvo išparduotos arba išregistruotas iki 2012 m. lapkričio 16 d., t.y. kuomet įmonės direktoriumi buvo V. B.. Neperdavus įmonės dokumentų ir turto administratorei, neaiškus tolimesnis minėto turto ir galimai gautų už jo perleidimą pajamų likimas. Tokius įmonės valdymo organų veiksmus įvertino kaip tyčinį veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus. Pripažino, kad UAB „Euroconstruction group“ valdymo organai įmonės veiklą organizavo netinkamai, dėl ko kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos, o jų turtinės teisės pažeistos. Nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad, įmonei vadovaujant V. B., buvo sudaryti jai nenaudingi buto įsigijimo ir pardavimo sandoriai, taip pat abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais mokestiniais pažeidimais, netinkamu apskaitos vedimu, dėl kurių augo ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, mažėjo jos turimo turto masė, kas nulėmė jos privedimą prie bankroto ir negalėjimą padengti įsipareigojimų kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakovų atsakomybės sudėties elementų – atsakovo V. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su buto įsigijimu ir pardavimu, ir tuo padarytos žalos, taip pat priežastinio ryšio tarp nurodomų atsakovų padarytų mokestinių pažeidimų ir jais padarytos žalos, išskyrus atsakovo A. B. neteisėtus veiksmus dėl žalos, susijusios su bankroto byloje patvirtintais VSDFV 25 517,52 Eur ir VMI 12 915,71 Eur finansiniais reikalavimais (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Ieškovės atstovai nurodė tokius neteisėtus atsakovo V. B. veiksmus įsigyjant butą: lėšų įsigijimui neturėjimas ir su tuo susijęs nepagrįstų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas, naudojimas asmeninėms reikmėms, pardavimas ženkliai mažesne kaina, dėl buto įsigijimo papildomai apskaičiuotas 65 205 Lt pridėtinės vertės mokestis.

Teismo vertinimu, aplinkybė, iš kokių lėšų butas buvo įsigytas, žalos padarymo neįrodo, nes jokie su šių lėšų grąžinimu susiję finansiniai reikalavimai ieškovei nebuvo pareikšti ir bankroto byloje nepatvirtinti. Iš teismo nutarties dėl bankroto pripažinimo tyčiniu negalima padaryti išvados, jog tuo atveju, jei buto įsigijimui pasiskolinta pinigų suma būtų buvusi panaudota kitoms reikmėms, ieškovės įmonė nebūtų bankrutavusi, tokios aplinkybės nebuvo tirtos sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar įrodinėjamos nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovui D.B. dėl žalos atlyginimo priteisimo). Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kokią žalą patyrė ieškovė dėl buto naudojimo asmeniniams atsakovo giminaičių poreikiams. Kadangi buto pardavimo sandoris nėra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo spręsti apie atsakovo V. B. veiksmų neteisėtumą kainos požiūriu, šį sandorį sudarant (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). 2010 m. lapkričio 15 d. VMI patikrinimo akte nurodyta aplinkybė dėl V. B. padaryto mokestinio pažeidimo – papildomai apskaičiuoto 65 205 Lt pirkimo PVM mokesčio – žalos padarymo neįrodo, nes tuo pačiu aktu buvo nustatyta, jog iš biudžeto grąžintina PVM suma mažinama 65 205 Lt. Su šia suma susijęs finansinis reikalavimas bankroto byloje nėra pareikštas. Ieškovės atstovai patvirtino, kad bankroto byloje patvirtinti VMI finansiniai reikalavimai susidarė nuo 2013 m. spalio mėnesio.

Kitų atsakovo V. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su mokestiniais pažeidimais, ieškovės atstovai neįvardijo. Teismo posėdyje nurodė, kad žala – bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai – atsirado dėl jo nesikreipimo į teismą dėl bankroto iškėlimo iki 2012 m. lapkričio 16 d. Kadangi šiam atsakovui pareikštas ieškinys pastarąja aplinkybe negrindžiamas, teismas dėl šio argumento nepasisako (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir A. B. turto bei dokumentų neperdavimu padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir ieškovės nurodytos žalos kreditoriams, išskyrus VSDFV ir VMI finansinius reikalavimus.

Minėta, kad ieškovei priklausęs butas buvo parduotas iki bankroto bylos iškėlimo, transporto priemonės išregistruotos iki 2012 m. lapkričio 16 d., o visi bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai susiformavo nuo 2013 m. spalio mėnesio. Ieškovės bankroto administratorius nekvestionavo transporto priemonių išregistravimo teisėtumo, todėl negalima daryti išvados, jog jų neperdavimas bankroto administratorei yra neteisėtas – iškėlus bankroto bylą, tokio turto nebebuvo. Ieškinio pagrindą ir dalyką sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės. Ieškinys atsakovui A. B. nėra grindžiamas tuo, kad jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės įmonei esant nemokiai nuo 2012 metų.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3125-720/2014 konstatuota, kad A. B., būdamas ieškovės įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 01 d. apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeidė 1991 05 21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2535) 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus - neužtikrino teisingos informacijos pateikimo apie ieškovės apdraustuosius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui; taip pat pažeidė 2001 11 06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra neužtikrino ieškovės ilgalaikio turto apskaitos dokumentų ir registrų, atsargų apskaitos dokumentų ir registrų, pajamų apskaitos dokumentų ir registrų, gaunamų bei išrašomų PVM registracijos žurnalo, sąnaudų apskaitos dokumentų ir registrų, turto apskaitos dokumentų ir registrų, debitorių apskaitos dokumentų ir registrų, kreditorių apskaitos dokumentų ir registrų, kasos apskaitos dokumentų ir kasos knygos ir registrų, atskaitingo asmens (avansinių apyskaitų) dokumentų ir registrų, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo sutarčių, bendrojo žurnalo ir Didžiosios knygos išsaugojimo. Taip A. B. apgaulingai tvarkė UAB „Euroconstruction group“ buhalterinę apskaitą, dėl to visiškai negalima nustatyti jos 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. veiklos, asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nors ši veika, tikrinant bankroto pripažinimą tyčiniu apeliacine tvarka, sudarė pagrindą išvadai, kad bendrovė ilgą laiką buvo valdoma netinkamai, o įmonės vadovas savo, kaip įmonės vadovo pareigų tinkamai neatliko (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir tai yra pagrindas įmonės valdymo organų veiksmus vertinti kaip tyčinį veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus ir bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-157/2016), teismo vertinimu, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime neįrodo, jog kreditorių UAB „Kauno švara“, UAB „Interparts LT“ ir UAB „Omnitel“ finansiniai reikalavimai atsirado būtent dėl tokių neteisėtų atsakovo A. B. veiksmų. Jie yra pagrįsti finansinių reikalavimų dydį ir pagrindus įrodančiais dokumentais (t. 3 b.l. 40–51). Tarp jų atsiradimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo priežastinio ryšio nėra.

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje ieškovės bankroto byloje, konstatuota, kad VSDFV 25 517,52 Eur dydžio finansinis reikalavimas kildinamas iš įmonės nesumokėtų privalomų socialinio draudimo mokesčių, susidariusių per laikotarpį nuo 2013 m. II ketvirčio iki 2014 m. I ketvirčio. Minėtu laikotarpiu į apdraustųjų socialiniu asmenų sąrašą buvo įtraukti R. P., A. S., V. P., J. K., E. K., E. B., G. Č., A. R. ir G. B., kurie ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad UAB „Euroconstruction group“ nedirbo. Tačiau 2014 m. rugsėjo 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje dėl UAB „Euroconstruction group“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad tyrimui nebuvo pateiktos įmonės darbo sutartys, darbo užmokesčio registrai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, priskaitytų nuo darbo užmokesčio įmokų į valstybės biudžetą bei įsiskolinimo registrai, dėl ko patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti UAB „Euroconstruction group“ dirbančiųjų skaičiaus, kokiose pareigose darbuotojai dirbo bei jiems priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, taigi ir paskaičiuotų į valstybės biudžetą įmokų dydžio bei įsiskolinimo biudžetui. Šios išvados 10 lape pažymėta, kad G. B., J. K., E. K. ir A. R. tyrėjui telefonu patvirtino, jog jie dirba Vaižganto g. 11, Kaune (atsakovės adresu). Be to, įmonės pajamų ir išlaidų suvestinė už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. leidžia teigti, kad iki 2013 m. birželio 1 d. įmonė gaudavo pajamas, jas išlaiduodavo, be paminėtų asmenų bendrovėje nurodytu laikotarpiu dirbo ir kiti asmenys (A. B., V. ir V. B., L. B.), kas leidžia daryti išvadą, kad įmonė vis tik veikė ir joje dirbo darbuotojai, nuo kurių turėjo būti mokami privalomi mokesčiai VSDFV. Bendrovės vadovui (jo įgaliotam asmeniui) informavus VSDFV apie apdraustuosius asmenis, bendrovei atsirado pareiga mokėti privalomas sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal įstatymą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnis). Nuo duomenų pateikimo apie apdraustuosius asmenis šie įgijo socialinę apsaugą. Jeigu dėl to įmonei padaryta žala, ji gali būti išieškoma iš kalto asmens. Vien tik tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas nereiškia, kad įmonė gali būti atleista nuo privalomų mokesčių ir jai negali būti skaičiuojama skola, jeigu skolos atsiradimo pagrindas (nagrinėjamu atveju – darbo santykių fiktyvumas) nenuginčytas teismine tvarka. Dėl šios pažaidos taip pat nebuvo sumokėta 12 915,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Nurodyti faktai patvirtina, jog VSDFV 25 517,52 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir VMI 12 915,71 Eur finansinis reikalavimas atsirado dėl neteisėtų atsakovo A. B. veiksmų – privalomų sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo, neįforminus darbo santykių. Tuo remiantis atsakovams netaikytina solidari atsakomybė, iš A. B. ieškovei priteistina 38 433,23 Eur žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Sutiktina su atsakovo V. B. atstove, kad, iškėlus bankroto bylą, bankroto administravimo išlaidos būtų atsiradę nepriklausomai nuo minėtų neteisėtų veiksmų, todėl, nesant priežastinio ryšio tarp šių išlaidų ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ieškinio reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Ieškinį patenkinus 65 procentais, ieškovei iš atsakovo A. B. priteistina atitinkama ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie tokias advokato pagalbos išlaidas: po 105,00 Eur už atstovavimą 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. birželio 12 d. teismo posėdžiuose, 36,30 Eur antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui V. B. (t. 1 b.l. 174, t. 2 b. l. 180, t. 3 b. l. 38), iš viso 246,30 Eur, priteistina suma – 160 Eur (CPK 98 straipsnis). Valstybei iš šio atsakovo priteistina 1069 Eur žyminio mokesčio ir 18,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bendra suma – 1087,48 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 433,23 (trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris Eur 23 ct) Eur žalai atlyginti ir 160,00 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroconstruction group“, įmonės kodas 301530780.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1087,48 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.