Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Ovidijaus Vasiliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Statybų trestas“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

2006 12 21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 2008 10 22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;2014 06 13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį areštu 30 parų, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2008-01-22 Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 01 d., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra pažeidė 1991 05 21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2535) 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus - neužtikrino teisingos informacijos pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui; taip pat pažeidė 2001 11 06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos dokumentų ir registrų, atsargų apskaitos dokumentų ir registrų, pajamų apskaitos dokumentų ir registrų, gaunamų bei išrašomų PVM registracijos žurnalo, sąnaudų apskaitos dokumentų ir registrų, turto apskaitos dokumentų ir registrų, debitorių apskaitos dokumentų ir registrų, kreditorių apskaitos dokumentų ir registrų, kasos apskaitos dokumentų ir kasos knygos ir registrų, atskaitingo asmens (avansinių apyskaitų) dokumentų ir registrų, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo sutarčių, bendrojo žurnalo ir Didžios knygos išsaugojimo. Taip A. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. veiklos, asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sužinojęs, kad bendrovė gali gauti finansines išmokas už bendrovėje sukurtas darbo vietas iš Darbo biržos, 2012 metais jis nusprendė įsigyti įmonę. Jo pažįstamas Arūnas iš Kauno, pasakė, kad žino, kas parduoda įmonę, pasakė, kad tiems žmonėms davė A. B. telefono numerį, minėjo kad skambins Vytautas. Po kurio laiko jam paskambino vaikinas, prisistatė vardu Vytautas bei informavo, kad parduoda įmonę ir jie susitarė susitikti Kaune. Atvykęs į Kauną, traukinių stotyje susitiko su Vytautu. Kartu su juo nuvažiavo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)” bendrovės ofisą, kur aptarė bendrovės pardavimo–pirkimo sąlygas. A. B. viskas tenkino, kadangi, kaip minėjo direktorius, bendrovė neturėjo mokestinių skolų, kitaip sakant buvo švari. Vytautas pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią A. B. perdavus pinigus, jis ir bendrovės akcininkas D. B. pasirašė sutartį. A. B. Registrų centre įregistravo akcininkų pasikeitimą, o grįžus į ofisą, Vytautas perdavė jam bendrovės dokumentus, surašė dokumentų perdavimo aktą, kurį jie abu pasirašė. Dokumentų buvo nedaug, 18 segtuvų, visi jie tilpo į du Maximos maišelius. Bendrovės kasoje buvo pinigų likutis apie 10 000 litų, kuriuos Vytautas perdavė A. B., apie ką padarė įrašą kasos knygoje. Kartu Vytautas pasakė, kad reikės atsiskaityti su keliais tiekėjais, ant lapo surašė bendrovių duomenis, kurioms reiks pervesti tam tikras pinigų sumas, perdavė du banko generatorius, ant lapuko buvo parašyta visi reikiami prisijungimui prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sąskaitų internetinės bankininkystės duomenys. Vytautas informavo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nuomojasi pastatų kompleksą Vaižganto g., kurį naudojo serviso veiklai, o dalį subnuomuodavo, ir šios sutartys buvo nepasibaigusios, perdavė apie 10 sutarčių, pagal kurias ir buvo subnuomojamos patalpos. A. B. susitarė, kad kiekvienu atveju, kai kils klausimai susiję su nuomos santykiais, jis kreipsis į Vytautą. Po to A. B. keletą kartų buvo susitikęs su Vytautu, kuris padėjo atsiskaityti su tiekėjais, pagelbėjo bendraujant su nuomininkais. Bendrovės dokumentus A. B. laikė pas save namuose Subačiaus g. Vilniuje. A. B. buvo girdėjęs, kad tam, kad iš Darbo biržos būtų gautos subsidijos, reikia, kad įmonė realiai vykdytų veiklą ir turėtų nors keletą darbuotojų. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, A. B. atsitiktinai viename iš segtuvų rado kelių asmenų duomenis, kurių pakako tam, kad jie formaliai būtų įdarbinti. Buhalterės galinčios tvarkyti apskaitą bei įdarbinti asmenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, telefono numerį A. B. davė tas pats pažįstamas Arūnas. Susiskambinus su buhaltere, A. B. su ja susitiko kažkokiame ofise, K. E. pr. A. B. paprašė buhalterės, kad pastaroji šių asmenų duomenis pateiktų Sodrai, kaip pranešimus apie jų įdarbinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. Į darbo biržą dėl minėtų išmokų A. B., taip ir nesikreipė, kadangi sužinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” yra skolinga Sodrai. A. B. nuomone, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” Sodrai už minėtus asmenis neturėtų mokėti mokesčių, nes faktiškai šių asmenų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nesiejo jokie darbo santykiai, t. y. jie neatliko jokių darbo funkcijų ir jiems nebuvo mokamas atlyginimas, todėl ir jokia žala šiais veiksmais Sodrai padaryta nebuvo. Buhalterė A. B. davė savo telefono numerį ir su ja susiskambinus jie susitikdavo, kokioje nors Kauno kavinėje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dokumentų A. B. neturi, kadangi 2013 metų pabaigoje, jis nusprendė išdarbinti visus tuos asmenis. Kadangi A. B. pats nežinojo kaip tai padaryti, todėl visus UAB ,, (duomenys neskelbtini)” dokumentus nusprendė nuvežti buhalterei, kuri juos įvertintų, sutvarkytų visus formalumus, ir tada A. B. būtų nusprendęs, ką toliau su šia bendrove daryti. Atvykus į Kauną, buhalterės duotu telefono numeriu, A. B. neprisiskambino bei neprisiminė, kur tiksliai yra jos darbo vieta. A. B. traukiniu buvo atsivežęs į Kauną visus UAB ,, (duomenys neskelbtini)” dokumentus. Sutiko keletą draugų, išgėrė alaus ir A. B. nebežino kur paliko ar pametė abu maišus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)” dokumentais. Kad neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, jis susivokė tik kitą dieną Vilniuje. Kadangi A. B. dokumentus pametė, o jie nebuvo pavogti, todėl jis ir nesikreipė į policiją. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų susijusių su minėta įmone, taip pat įmonės antspaudo A. B. neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo pardavimo sutarties bei dokumentų perdavimo akto - taip pat neišsaugojo. Jis prisipažino, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino dokumentų išsaugojimo, elgėsi neatsakingai, dėl labai gailisi (5 t., b.l. 118-120).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Specialus liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 metais įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku bei direktoriumi. Pagrindinis įmonės veiklos pobūdis buvo nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas, automobilių serviso veikla. 2010 metais jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido D. B.. 2010 metų spalio - lapkričio mėn. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM pridėtinės vertės mokesčio atskaitą nepagrįstai įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkimo PVM 65 083,00 Lt. 2012 metų pabaigoje V. B. ir D. B. kartu nusprendė atsisakyti autoserviso veiklos ir bendrovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)” parduoti, nes tuo metu bendrovės akcininku buvo D. B., o jis buvo bendrovės direktorius. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo aplinkybių jis tiksliai nepamena. Prisimena, kad pažįstamas Arūnas pasakė, kad vienas jo pažįstamas asmuo nori įsigyti jau veikiančią bendrovę, kadangi V. B. su D. B. kaip tik tuo metu jau buvo apsisprendę parduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, iš Arūno paėmė to asmens kontaktus. V. B. susiskambino su Arūno nurodytu vaikinu, kaip vėliau sužinojo - tai buvo A. B. iš Vilniaus, jis pasakė ir savo duomenis, bei susitarė su juo susitikti. V. B. kreipėsi į teisininkus, kurie paruošė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Jis A. B. pasiėmė iš traukinių stoties, ir kartu nuvažiavo į bendrovės ofisą, kur aptarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” pardavimo sąlygas. A. B. viskas tenkino, kai jis peržiūrėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir patikino, kad viskas gerai. Tuomet V. B. paskambino D. B., kuris atvažiavo į ofisą, kur A. B. perdavė jam pinigus ir tuomet D. B. pasirašė sutartį. Kadangi A. B. buvo ne iš Kauno, V. B. kartu su juo nuvažiavo į Registrų centrą, kur jis turėjo įregistruoti akcininkų pasikeitimą. Po to grįžę į UAB ,, (duomenys neskelbtini)” biurą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, kur perdavė A. B. visus bendrovės dokumentus bei įmonės antspaudą, apie ką surašė dokumentų perdavimo aktą bei spaudo atidavimo aktą, kuriuose jie pasirašė. Dokumentų buvo nedaug, 18 segtuvų, visi jie tilpo į du Maximos maišelius. Bendrovės kasoje buvo pinigų likutis apie 10 000 litų, kuriuos V. B. perdavė A. B., apie ką padarė įrašą kasos knygoje. Jis informavo A. B., kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)” nuomojasi pastatų kompleksą Vaižganto g., kurį naudojo serviso veiklai, o dalį subnuomuodavo, ir šios sutartys buvo nepasibaigusios. V. B. perdavė jam kartu su visais dokumentais apie 10 sutarčių, pagal kurias ir buvo subnuomojamos patalpos, susitarė, kad kiekvienu atveju, kai A. B. kils klausimai susiję su nuomos santykiais jis gali į V. B. kreiptis. A. B. keletą kartų kreipėsi į V. B. pagalbos, kartu buvo nuvažiavę atsiskaityti su tiekėjais, kokiais konkrečiai šiai dienai neatsimena, V. B. pagelbėjo A. B. bendraujant su nuomininkais. Apie tolimesnę UAB ,, (duomenys neskelbtini)” veiklą jis nieko nežino (5 t., b.l. 78-81).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, akcijas iš V. B. įsigijo 2010-06-28. Šios bendrovės pagrindinė veikla buvo autoserviso veikla. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), kurias naudojo serviso veiklai. D. B. buvo betarpiškai su šia veikla susijęs, nes pats buvo automechanikas, jam ši sritis buvo įdomi, būtent todėl jis ir įsigijo UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijas. Bendrovės direktoriumi buvo V. B.. Ir jis užsiėmė ūkinės finansinės veiklos organizavimu, todėl D. B. konkrečiau apie šiuos procesus nieko paaiškinti negalėjo. 2012 metų pabaigoje D. B. su V. B. nusprendė atsisakyti autoserviso veiklos ir bendrovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)” parduoti. Akcijų pardavimu rūpinosi Vytautas, t. y. rado pirkėją, paruošė sutartį bei paskambino, kad D. B. atvyktų į ofisą pasirašyti dokumentų. Kai D. B. atvyko į ofisą, adresu Vaižganto g. 11, Kaune, ten jau buvo asmuo, kurį Vytautas pristatė kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų pirkėją - A. B., kuris sumokėjo D. B. 10 000 litų ir tuomet D. B. pasirašė sutartį dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo-pardavimo. Visais kitais klausimais, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” dokumentų, akcininkų pasikeitimo įregistravimu - rūpinosi V. B. (5 t., b.l. 89-90).

Speciali liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 metais įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapo vienintele akcininke bei direktore. 2010 metais, J. Č. duktė, S. B., įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios tapo vienintele akcininke bei direktore. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis veiklos pobūdis yra įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas. Minėtos įmonės veiklą vykdo Europos pr. 91, Kaune (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 208 kabinetas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 207 kabinetas). S. B. išvyko studijuoti į Angliją, ji paskyrė D. Č. laikinai einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas. D. Č. elektroniniu paštu pateikinėja tiek Sodrai, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai įvairias ataskaitas. D. Č. turi elektroninio parašo teisę bei per savo prisijungimą pateikinėja minėtoms institucijoms įvairių įmonių pranešimus bei ataskaitas. 2012 m. lapkričio 16 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko V. B. ir paaiškino, kad jo įmonė verčiasi patalpų nuoma, teikia autoserviso paslaugas, minėjo, kad sąskaitų kiekis yra labai nedidelis. Tokiu būdu jie preliminariai sutarėme dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. D. Č., V. B. paprašyta, suruošė 2012 m. lapkričio 16 d. įgaliojimą Nr. 2-S atstovauti santykiuose su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B.. Sutarė, kad minėtą įgaliojimą jis pateiks Sodrai, tam, kad D. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, galėtų pateikinėti Sodrai pranešimus bei ataskaitas. 2012 m. lapkričio 23 d. pas D. Č. dar kartą atvyko V. B., kuris pristatė A. B., naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Su pastaruoju D. Č. pasirašė 2012 m. lapkričio 23 d. sutartį bei priedą prie sutarties Nr. SKAI 2012/16 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. A. B. pateikė ir visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Vėliau A. B. pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ar duomenis, pagal kuriuos jo prašymu D. Č. pateikinėjo duomenis Sodrai apie įdarbintus asmenis bei jiems priskaičiuotą atlyginimą. D. Č. dažnai būdavo išvykusi į įvairias valstybines institucijas (Sodrą, VMI), tai dokumentus ar duomenis A. B., palikdavo UAB „Skaivarė“ ofise įmonėms darbuotojoms. Tokiu būdu D. Č., pagal A. B. pateiktus duomenis, suruošė ir pateikė Sodrai: 2013 01 08, 2013 05 03,2013 05 28, 2013 06 18, 2013 06 19, 2013 07 17 pranešimus Nr. 1 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, t. y. apie V. P., A. R., G. B., E. K., A. B., J. K., V. B., E. B. priėmimą pagal darbo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus. 2013 metų birželio mėnesį į ją kreipėsi A. B., kuris minėjo, kad liepos mėnesio pabaigoje, sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo norėtų nutraukti. 2013 07 26 sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta ir D. Č. pagal 2013 07 26 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą grąžino direktoriui A. B. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. D. Č. keletą kartų, A. B. paprašyta, pateikė Sodrai pranešimus apie įdarbintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus arba pranešimus apie įdarbinimo pabaigą, kadangi jos įgaliojimas Sodrai pateikinėti pranešimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nebuvo panaikintas. Tokiu būdu ji pateikė Sodrai 2013 09 05, 2013 09 16, 2013 10 16, pranešimus Nr. 1 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, t.y. apie R. P. A. S., G. Č. priėmimą pagal darbo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 03 14, 2013 04 30, 2013 10 27, 2013 11 12, pateikė pranešimus Nr. 1 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, t.y. apie V. P., A. B., L. B., V. B., I. R., G. Č., A. S., V. B., R. P. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį. 2013 10 17 pranešimą Nr. 2-S apie įgaliojimo D. Č. panaikinimą, pateikinėti Sodrai pranešimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, D. Č. nieko paaiškinti negali, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B., minėjo, kad kai tik nutrauks įmonės veiklą įgaliojimą ir panaikins (5 t., b.l. 97-99).

2014-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas Nr. (8.1)S-9884 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Bendrovėje 2014 01 01 duomenimis dirbo 6 apdraustieji (1 t., b. l. 50).

2014-02-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas Nr. 11698 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 2014 02 17 duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 72 431,61 Lt, iš jų 71 776,64 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 654,97 Lt delspinigių. Bendrovė nuo įregistravimo iki 2013 05 15 pradelstų įmokų mokėjimo neturėjo (1 t., b.l. 49).

2014-09-29 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-09-29 specialisto išvada Nr. 5-2/152 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. už laikotarpį nuo 2012 11 16 iki 2014 05 01 tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų: kurių pagrindu bendrovėje privalėjo būti užfiksuotos ūkinės operacijas bei susisteminti duomenys turėjo būti apibendrinti apskaitos registruose ir atvaizduoti bendrame žurnale bei didžiojoje knygoje. Dėl bendrovės vadovo A. B. už tiriamąjį laikotarpį nepateiktų (neišsaugotų) buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti ar bendrovėje buvo fiksuotos ūkinės operacijas ir susisteminti duomenis apskaitos registruose. Dėl buhalterinių apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų nebuvo galima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nebuvo galima nustatyti bendrovės gautų pajamų apimties bei įvertinti šioms pajamoms patirtų sąnaudų dydžio,

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios nusikalstamos veikos objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl išvardintų veikų padarymo visiškai arba iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų padarinių atsiradimo.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo A. B. visišku prisipažinimu, liudytojų ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) reikalavimus, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 01 d., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neužtikrino teisingos informacijos pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, taip pat neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos dokumentų ir registrų, atsargų apskaitos dokumentų ir registrų, pajamų apskaitos dokumentų ir registrų, gaunamų bei išrašomų PVM registracijos žurnalo, sąnaudų apskaitos dokumentų ir registrų, turto apskaitos dokumentų ir registrų, debitorių apskaitos dokumentų ir registrų, kreditorių apskaitos dokumentų ir registrų, kasos apskaitos dokumentų ir kasos knygos ir registrų, atskaitingo asmens (avansinių apyskaitų) dokumentų ir registrų, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo sutarčių, bendrojo žurnalo ir Didžios knygos išsaugojimo. Taip A. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. veiklos, asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti baudos dydį dėl sunkios materialinės padėties ir nustatyti kuo ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (5 t., b.l. 138).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltininkas dirba, teistas (3 t., b.1. 98-100, 5 t., b.l. 148-157), baustas administracine tvarka (3 t., b.1. 86-97), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3 b.l. 80-85), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam bausmę – baudą, mažesnę nei siūloma prokuroro, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, gauna minimalų atlyginimą, santaupų ir kitų pajamų neturi, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL, tai yra 11 700 Lt (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų litų) (3 388 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - - 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 7 800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) (2 259 EUR) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės neskirti.

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

- teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.