Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-02 · Civilinė byla Nr. e2-1798-936/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
e2-1798-936/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36464-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1798-936/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36464-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė.,sekretoriaujant Sabinai Maliutinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 509,57 Eur išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2019-03-14 Šviesos g. 11, Grigiškėse atsakovo valdoma transporto priemonė BMW 116I, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis 2019-03-14 eismo įvykio dalyvių užpildyta deklaracija, yra pripažintas atsakovas, kuris valdė transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW 116I, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudikui kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 509,57 Eur draudimo išmoką ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovo, kuris valdė transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu BMW 116, v. n. (duomenys neskelbtini) dažniausiai naudojasi jo sutuoktinė, kas pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas leidžiama. Nurodė, kad 2019-03-14 automobilis nuriedėjo nuo nuokalnės stovėjimo aikštelėje ir atsitrenkė į kaimynų automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) Tuo metu automobilis nebuvo vairuojamas, stovėjo užrakintas. Atsakovas, pastebėjęs įvykį, pranešė policijai ir automobilio savininkui. Atsakovas nurodė, kad pripažino kaltę ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Atsakovas teigė, kad tiek sutarties sudarymo su ieškovu, tiek eismo įvykio metu buvo pasibaigęs atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimas, tačiau ieškovas visiškai nepagrįstai sutapatina vairuotojo pažymėjimo galiojimo ir teisės vairuoti sąvokas.

Šalys į teismo posėdį neatvyko. Ieškovas ir atsakovas tinkamai ir laiku informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ieškovas prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, iš atsakovo jokių prašymų negauta. Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant šalims (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovas V. K. 2019-01-08 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AMA 1689807, pagal kurią draudikas (ieškovas) apdraudė transporto priemonės BMW 116I, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę (b. l. 28-31). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2019-01-08 iki 2020-01-07.

2019-03-14 Šviesos g. 11, Grigiškėse atsakovo automobilis BMW 116I, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. 2019-03-14 buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakovas patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą (b. l. 36).

Transporto priemonės Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo, ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui 509,57 Eur draudimo išmoką (b. l. 32-42).

Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio dieną atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, taip pat dėl to, kad anksčiau atsakovas buvo įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę (b. l. 43). Byloje nėra duomenų, kad ši teisė iš atsakovo buvo atimta (b. l. 82-99; CPK 178 str.). Atsakovas byloje neginčijo nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir dydžio.

Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 509,57 Eur, t. y. 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, motyvuodamas tuo, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių bei ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo išmokėtos draudimo išmokos regreso teise, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai eismo įvykio metu jo kaltininko vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat parengiamojo posėdžio metu teigė, kad ginčo eismo įvykis kilo, kai transporto priemonė BMW 116 nuriedėjo nuo nuokalnės stovėjimo aikštelėje prie namų, ji nebuvo vairuojama. Analogiškas eismo įvykio aplinkybių aprašymas yra pateiktas ir nukentėjusiojo asmens pranešime apie žalą ieškovui, kuriame nurodoma, kad automobilis nuriedėjęs nuokalnėje žemyn atsitrenkė į automobilį Audi A6 (b. l. 33). 2019-03-14 eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykį deklaravę asmenys pažymėjo eismo įvykio aplinkybes, užbraukdami langelius 12.4, t. y. kad eismo įvykis įvyko abiem transporto priemonėms (A ir B) išvažiuojant iš stovėjimo vietos, privataus sklypo, šalikelės. Sutiktina su atsakovu, kad eismo įvykio deklaracijoje standartiniame sąraše nėra pateiktas toks aplinkybių, kad automobilis savaime nuriedėjo, aprašymas, kurį būtų galima pažymėti. Ieškovas savo teiginių, kad eismo įvykis įvyko, atsakovui vairuojant automobilį BMW 116, jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Būtent ieškovui kaip draudikui tenka pareiga ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, tačiau iš pateiktų ieškovo administruotos žalos bylos dokumentų nėra jokių prielaidų teigti, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė atsakovas bei nukentėjęs asmuo, aplinkybėmis. Ieškovo teiginiai, kad būtent atsakovas vairavo automobilį BMW 116 ir jį netinkamai paliko stovėti, nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Byloje nenustatyta, kad eismo įvykis įvyko atsakovui transporto priemonę vairuojant, todėl nėra šios draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygos.

Sutiktina su ieškovu, kad teisė vairuoti asmeniui, anksčiau tokios teisės neturėjusiam, suteikiama esant visų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių visumai. Tačiau sprendžiant, ar asmuo anksčiau turėtos teisės vairuoti nebeturi, pasibaigus jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, būtina vertinti ir kitas šio įstatymo nuostatas sisteminiu loginiu aspektu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punkte įtvirtintas vairuotojo pažymėjimo apibrėžimas (vairuotojo pažymėjimas - teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos) suponuoja vertinimą, kad ši sąvoka įstatymo leidėjo nėra nesąlygiškai tapatinama su sąvoka „teisė vairuoti“. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje reglamentuotas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas, detaliai aptarti atvejai, kuomet asmuo netenka teisės vairuoti ir kaip ji atgaunama. Pavyzdžiui, aptariamame įstatyme aiškiai nurodyta, kad jei pasibaigus dvejų metų terminui pradedantysis vairuotojas nepasikeičia Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, jis praranda teisę vairuoti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 9 dalis). Taigi įstatyme aiškiai įvardintas atvejis, kai pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui, asmuo netenka teisės vairuoti. Tuo tarpu jokia teisės norma nenustato, kad teisė vairuoti prarandama, pasibaigus ne pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui.

Be to, teismas pažymi, kad aiškinimas, kokiomis sąlygomis asmuo turi teisę vairuoti, yra ne civilinės (privatinės), tačiau viešosios teisės dalykas. Teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas ir vertindami viešosios teisės reguliuojamus santykius, ne sykį yra pažymėję, kad vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis, bet ne nustatantis, asmens teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-13 nutartis byloje Nr. 2AT-24-2014, Vilniaus apygardos teismo 2011-09-26 nutartis byloje Nr. ATP-568-648/2011, 2012-10-31 nutartis byloje Nr. ATP-1202/2012, Kauno apygardos teismo 2015-11-12 nutartis byloje Nr. ATP-1069-594/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės vairuoti transporto priemonės suteikimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 65 d., 22 str.) teisės vairuoti transporto priemones tiesiogiai nesieja su tokią teisę patvirtinančio dokumento turėjimu (2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1712/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. N-261-4638-11). ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, padarytas asmens, teisės aktų nustatyta tvarka nepasikeitusio vairuotojo pažymėjimą, pagal savo pavojingumo laipsnį bei pobūdį vertinamas kaip mažiau pavojingas už pažeidimą, kai transporto priemonė vairuojama asmens, kuris tokios teisės niekada nebuvo įgijęs. Taigi, nors nekvestionuotina, jog asmuo, pasibaigus jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, turi pareigą atlikti aktyvius veiksmus ir jį pasikeisti, viešojoje teisėje sąvokos „turi teisę vairuoti“ ir „turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą“ nėra besąlygiškai tapatinamos. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2008-04-23 įgijo teisę vairuoti ir ji nebuvo atimta ar apribota. Vien atsakovo neturėjimas galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepagrindžia ieškovo argumentų dėl atsakovo neturėjimo teisės vairuoti eismo įvykio metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nenustačius, kad eismo įvykis įvyko atsakovui vairuojant transporto priemonę BMW 116, ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė