Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas: 2020-07-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje. 2021-09-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: t. y. jis, turėdamas pareigą pagal 2013-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 130,33 Eur (450 Lt), pinigines lėšas skirtas vaiko išlaikymui pervedant į vaiko S. S. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2022-04-29, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, įmokų visiškai nemokėjo ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Taip, A. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko iki 2022-04-29 susidarė 3 175,51 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad minėtu laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2022-05-09 nemokėjo išlaikymo vaikui S. S., nes nedirbo, pinigų neturėjo, gyveno ir gyvena šiuo meta iš savo žmonos uždirbtų pinigų, ji jį išlaiko. Turėjo rūpesčių su tėvuku, kuris mirė, todėl buvo visai pamiršęs, kad yra skoloje alimentus. Buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau darbo nesusirado. Su sūnumi S. S. nebendrauja, jam dovanų minėtu laikotarpiu nedovanojo. Žino, kad yra skoloje nemažą pinigų sumą, planuoja išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir pradėti dirbti pagal specialybę statybininku. Pažada mokėti alimentus, kai pradės dirbti. Sutiktų su jam paskirta bausme, laisvės apribojimu. (b.l.81-83)

Nukentėjusioji N. S. nurodė, kad ji turi sūnų S. S.. Su buvusiu sutuoktiniu A. S. išsiskyrė oficialiai 2013-04-10. Buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kad A. S. įsipareigoja mokėti po 450 Lt, t. y. po 130,33 Eurus išlaikymui nepilnamečiui sūnui S. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pinigus pradedant mokėti nuo 2013-03-01. Nuo 2013-03-01 iki 2022-03-21 A. S. atsiuntė sūnui į sąskaitą tik vieną kartą 300 Eur ir į sąskaitą pervedė 30 Eur. Kada buvo šie mokėjimai nepasakys, nes neprisimena. Visą skolą žino Vidos Daugirdienės antstolių kontora, nes jie vykdo išieškojimą su vykdomuoju raštu. Jau du kartus buvo nuteistas A. S. dėl alimentų nemokėjimo 2015-10-28 ir 2020-09-15, tačiau jis nepasimoko ir toliau vengia mokėti. Skola jau viršija 13 000 Eur. Kiek žino A. S. turi šeimą, vaikų, pats oficialiai nedirba, tačiau kažkaip išlaiko šeimą, o savo sūnaus neišlaiko, piktybiškai vengia. Sūnui jokių dovanų nedovanojo, nei per gimtadienius nei per Šv. Kalėdas. Sūnų paskutinį kartą matė kai sūnui buvo 4 metukai. A. S. visai nesidomi sūnaus gyvenimu ir nesirūpina (b.l. 14-17).

Iš Duomenys apie asmenį Sodros DB išrašo matyti, kad nuo 2014-06-30 įtariamais A. S. niekur nedirbo (b.l. 60-61).

Iš 2022-04-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gauto rašto matyti, kad užimtumo tarnyboje bedarbio statusas A. S. nutrauktas nuo 2021-12-17 (b.l. 32-33).

Iš 2022-04-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gauto rašto matyti, kad jokių duomenų apie A. S. priskaičiuotas ir išmokėtas draudžiamąsias pajamas bei paskirtas išmokas, laikotarpyje nuo 2020-07-01 iki 2022-04-08 nerasta (b.l. 36-39).

Iš 2022-05-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gauto rašto matyti, kad nuo 2013-08-28 skirta vaiko išmokos N. S.. Išmokėta iki 2022-04-01 2 256,77 Eur. (b.l. 42-45).

Iš 2022-04-11 ir 2022-04-29 antstolės Vidos Daugirdienės kontoros gautų raštų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas priverstinis vykdymas, nes skolininkas A. S. antstolio reikalavimo mokėti išlaikymą kas mėnesį nevykdo. Iš areštuotų sąskaitų 2021-02-05 išieškotojai pervesta į sąskaitą 59,49 Eur. Kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą skolininkas neturi. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020-07-01 iki 2022-04-29 sudaro 3 175,51 Eur (b.l. 48-50, 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. S. žinodamas, kad turi pareigą pagal 2013-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 130,33 Eur (450 Lt), laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2022-04-29 būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, įmokų visiškai nemokėjo ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Taip, A. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko iki 2022-04-29 susidarė 3 175,51 Eur įsiskolinimas.

Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. S. būdamas sveikas, darbingas, žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. Byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių A. S. negalėjo vykdyti pareigos išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis A. S. niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam maksimaliam laisvės apribojimo bausmės terminui. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti bausmę – dvejų metų laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.