Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021-06-07 iki 2024-03-08 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškose bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies prašymu.

Pabrėžtina, kad atsakovės pateiktame atsiliepime prašoma pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu nagrinėjamoje administracinėje byloje taikyti ieškinio senatį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų. Nors pareiškėjas skunde teismui laikotarpį, kuriuo atsiradusią žalą jis prašo atlyginti, įvardino nevisai aiškiai, jis skunde nurodė, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio buvo daug kartų konvojuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpis nuo 2021-06-07 iki 2024-03-08. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024-07-26 (išsiųsta paštu). Kaip minėta, dalis skunde teismui nurodytų veiksmų, su kuriais pareiškėjas sieja neturtinės žalos jam atsiradimą, remiantis bylos duomenimis įvyko daugiau nei prieš 3 metus (veiksmai laikotarpiu nuo 2021-06-07 iki 2022-07-26). Vadinasi, pareiškėjo prašymas tiek, kiek juo prašoma priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų, nuo 2021-06-07 iki 2022-07-26, yra pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Šiuo atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, jis taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs visas šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo (nei pareiškėjo prašymu, nei savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Pritaikius pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį, toliau šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2022-07-24 iki 2024-03-08.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jis buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos specialiaisiais konvojaus automobiliais netinkamomis sąlygomis, t. y. specialiuose automobiliuose nebuvo įrengta saugos diržų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą, reikalavimus konvojavimui skirtoms specialiosioms transporto priemonėms iki 2023 m. sausio 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.

Pagal Konvojavimo taisykles, galiojusias iki 2023 m. sausio 1 d., konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 106 punktas numatė konvojuojamų asmenų priėmimo į specialiąsias transporto priemones tvarką, pagal kurią konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (107 punktas). Specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo. Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas). Reikalavimai konvojavimui skirtoms transporto priemonėms buvo išdėstyti Konvojavimo taisyklių 145 – 147 punktuose, kuriuose nurodyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklę. Specialiajame automobilyje turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Pagal Konvojavimo taisyklių 157 punktą, konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.

Konvojavimo taisyklės, galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d., numato, kad asmenų konvojavimui naudojamos specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti arba specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti, taip pat kitos transporto priemonės (54 punktas). Pagal Taisyklių 55 punktą, specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius (56 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnyba nevykdė nuteistojo G. A. konvojaus, šį nuteistąjį ginčo laikotarpiu konvojavo Viešojo saugumo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas, dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Į nagrinėjamą bylą pateikti Viešojo saugumo tarnybos Konvojavimo žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, konvojavimo paraiškos patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2021-06-07 iki 2024-03-08 konvojuotas Kaunas-Pravieniškės-Kaunas 44 kartus, Vilnius–Kaunas-Vilnius 7 kartus, Vilnius–Marijampolė-Vilnius 2 kartus, Kaunas-Panevėžys-Kaunas 1 kartą, Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas 1 kartą, Kaunas-Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės-Kaunas 1 kartą. Tarnybos pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo: 2021-08-08, 2022-04-26, 2022-06-22, 2022-06-23, 2022-10-04. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konvojavimo žiniaraščiuose, grafoje apie konvojavimo eigą, kur gali būti įrašomi konvojuojamojo asmens nusiskundimai ir pretenzijos, jokių įrašų dėl pareiškėjo pateiktų pretenzijų (pastabų ar nepasitenkinimo) dėl konvojavimo sąlygų, nėra (t. 1, b. l. 31-89, 104–200, 2 t., b. l. 1-2, 5-19).

Transporto priemonių registracijos liudijimai ir Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (transporto priemoių Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus; iš prierašo transporto priemonių registracijos liudijimuose matyti, kad transporto priemonės įregistruotos laikantis 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-169 patvirtintų Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo taisyklių reikalavimų (pagal 5.14 papunkčio išimtį) (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 3-534-(E) redakcija, galiojusi transporto priemonių registravimo metu) (t. 1, b. l. 88-103). Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog atliekamų techninių apžiūrų metu nustatyta tvarka buvo patikrinta ir įvertinta, kad šiose transporto priemonėse įrengti privalomi įrenginiai ir jos tinkamai sukomplektuotos. LVAT tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nurodęs, kad dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Viešojo saugumo tarnyba neprivalėjo konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse įrengti konvojuojamiems asmenims skirtus saugos diržus.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Teismo vertinimu, pareiškėjas duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones aukščiau išvardintų kompetentingų subjektų atliktų patikrų rezultatais, nepateikė, pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs.

Kelionių žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog konvojuoti galima. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai.

Pagal Konvojavimo taisyklių, galiojusių iki 2023 m. sausio 1 d. 137 punktą, konvojuojamieji, turintys skundų dėl konvojavimo sąlygų, turi teisę juos žodžiu ar raštu pareikšti konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų; šie asmenys, gavę tokių skundų, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkint; tuo atveju, kai konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė bei iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš konvojavimą, nei po konvojavimo skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas po konvojavimo nedelsdamas būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovybę ar kitas institucijas dėl neužtikrinamų tinkamų konvojavimo sąlygų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. pažymos Nr. RV-22-7981 „Dėl nuteistojo G. A.“ duomenimis pareiškėjas dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu į psichologus nesikreipė (1 t., b. l. 19-21).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo augumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkinamas ir atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.