Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-596-1129/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-02-26
Bylos Nr.: 1-596-1129/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00036-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dominykas Rusonis
Kaltinamasis: K. M., H. P., A. K., G. V.
Nukentėjusysis: M. A. J.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-596-1129/2024Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00036-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant U. P.,dalyvaujant prokurorei G. R.,kaltinamajam K. M., jo gynėjai advokatei I. M.,kaltinamajam H. P., jo gynėjui advokatui R. L.,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui B. V.,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Z. Ž.,nukentėjusiajam M. A. J., jo atstovei advokatei E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d . nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės apribojimas – 6 mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas – 8 mėnesiams;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į – 45 parų areštą;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas – 4 mėnesiams;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas – 1 metams; šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 1 metams 6 mėnesiams;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 1 metams 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta subendrinta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 1 metams 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirta subendrinta – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskirtas laisvės atėmimas – 2 metams 3 mėnesiams;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi (3 veikos), paskirta subendrinta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 3 metams 3 mėnesiams bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 25 d.,

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir skirta jam bausmė – 45 (šešiasdešimt penkias) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2023 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos – 2 metų ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis – 22 paros arešto, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 22 (dvidešimt dvi) dienos laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo – 2023 m. gruodžio 18 d. Baudžiamasis įsakymas 2024 m. sausio 3 d. įsiteisėjęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės apribojimas – 8 mėnesiams;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės apribojimas – 1 metams;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į – 45 parų areštą;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė subendrinta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti per visą laikotarpį be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 1 metams 2 mėnesiams,.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi pasiųstas atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. N1-70-890/2022) paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius 6 (šešias ) dienas laisvės atėmimo. Nutartis 2023 m. birželio 21 d. įsiteisėjusi, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 ¹ straipsnį, paskirtas laisvės apribojimas – 1 metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

3) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, paskirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi A. K. paskirta – 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą – 45 paroms;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 1 metams 6 mėnesiams,

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą neatlikęs 6 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmės (paleistas 2023 m. gegužės 12 d.);

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, sulaikytas 2023 m. spalio 30 d.

6) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnyje – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir bausmė jam paskirta – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 7 (septyniems) mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, paskirtas laisvės apribojimas – 6 mėnesiams;

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į – 45 parų areštą;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, BK 64 ¹ straipsnį, paskirtas laisvės atėmimas – 1 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonės, elgesio apribojimus;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 3 metams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-48-517/2021 paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 (devynis) mėnesius ir 3 (tris) dienas. Nutartis 2023 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusi, bausmės pabaiga 2024 m. liepos 9 d., bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d., apie 18.30 val., būdamas gyvenamojoje (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nuteistaisiais H. P., A. K. bei G. V., jam tarpduryje stebint aplinką, kad neateitų pareigūnai, minėtame kambaryje tyčia užpuolė nuteistąjį M. A. J., H. P. ant jo gulinčio šokinėjant, A. K. rankomis ir kojomis smūgiuojant jam į šonus, rankomis smūgiavo jam į galvą, taip bendrais veiksmais suduodant nukentėjusiajam M. A. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei šonkaulius, ko pasėkoje M. A. J. dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutriko sveikata.

H. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 2 d., apie 18.30 val., būdamas gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nuteistaisiais K. M., A. K. bei G. V., jam tarpduryje stebint aplinką, kad neateitų pareigūnai, minėtame kambaryje tyčia užpuolė nuteistąjį M. A. J., A. K. rankomis ir kojomis smūgiuojant jam į šonus, K. M. rankomis smūgiuojant jam į galvą, ant jo gulinčio šokinėjo, taip bendrais veiksmais suduodant nukentėjusiajam M. A. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei šonkaulius, ko pasėkoje M. A. J. dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutriko sveikata.

A. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d., apie 18.30 val., būdamas gyvenamojoje (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nuteistaisiais H. P., K. M. bei G. V., jam tarpduryje stebint aplinką, kad neateitų pareigūnai, minėtame kambaryje tyčia užpuolė nuteistąjį M. A. J., H. P. ant jo gulinčio šokinėjant, K. M. rankomis smūgiuojant jam į galvą, rankomis ir kojomis smūgiavo jam į šonus, taip bendrais veiksmais suduodant nukentėjusiajam M. A. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei šonkaulius, ko pasėkoje M. A. J. dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutriko sveikata.

G. V. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d., apie 18.30 val., būdamas gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su nuteistaisiais H. P., A. K. bei K. M., padėdamas jiems, tarpduryje stebėjo aplinką, kad neateitų ir nepamatytų pareigūnai, kol H. P., A. K. ir K. M. minėtame kambaryje tyčia užpuolė nuteistąjį M. A. J., H. P. ant jo gulinčio šokinėjo, A. K. rankomis ir kojomis smūgiavo jam į šonus, o K. M. rankomis smūgiavo jam į galvą, taip bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam M. A. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei šonkaulius, ko pasėkoje M. A. J. dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutriko sveikata.

Kaltinamasis K. M. savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną susipyko su M., paprašė jo „luomintis“ iš kambario, jis to nedarė. Trenkė vieną kartą į veidą. Jis toliau nesikėlė iš kambario, tada pasikvietė G. su K. ir P.. Pradėjo jį daužyti. Po to uždėjo kapišoną, kad nematytų kas trenkė. Neatsimena, kiek smūgių sudavė. Sudavė iš rankų ir kojų, galėjo būti 10 smūgių. Jis nesutarė su nukentėjusiuoju, todėl prašė keltis iš kambario, jis nesikėlė gražiuoju, reikėjo tartis bloguoju. H. P. gal sutrenkė porą kartų. Jis pirmas buvo susipykęs su nukentėjusiuoju, nebuvo susitarimo iš anksto, viskas vyko spontaniškai. G. V. stovėjo prie durų, žiūrėjo, kad niekas neateitų. Nežino ką A. K. jam pasakė. Gailisi dėl to, ką padarė. Nežino, kokioje padėtyje buvo nukentėjęs, kai ji mušė, jis gulėjo ant lovos, ant nugaros ir, ant šono. Buvo ir ant žemės nukritęs. Mušdamas daugiausiai pataikė į galvą. Šiuo metu dirba ir mokosi (duomenys neskelbtini). Viskas vyko apie 20 minučių. Visą laiką G. V. stovėjo ir stebėjo. Dėl mušimosi su draugais nesitarė. Viskas buvo spontaniškai. Prašė pažiūrėti ar neateina pareigūnai. Jis buvo sudavęs porą smūgių ir tik, tada atėjo kiti kaltinamieji. Po poros smūgių paprašė, kad stebėtų duris nuo ateinančių pareigūnų.

Kaltinamasis H. P., savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasilieka prie duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.

Byloje buvo nutarta perskaityti kaltinamojo K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2022 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), į kambarį, kurio numerio neatsimena. Kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyveno A. K. ir G. V.. 2022 m. gruodžio 2 d. galėjo būti apie 18.00 vai. jis buvo kambaryje vienas, išėjo į koridorių susitiko su A. K., tada jie vaikščiojo po koridorių ir dar atėjo K. M., kuris gyveno kitame kambaryje. Visi buvo koridoriuje. K. M. koridoriuje jiems bendrai papasakojo, kad M. A. J. yra skundikas, išdavikas. Jis asmeniškai M. J. nepažinojo. Ir tada K. M. pasiūlė jiems nueiti į kambarį pas M. J., kuris gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno M. ir K.. Galėjo būti, kaip nurodyta pranešime apie 18.30 val. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. pradėjo M. priekaištauti, žodžiu konfliktuoti. Ir tada K. M. jam liepė pastovėti prie kambario durų, žiūrėti ar neateina pareigūnai, o tuo metu K. M. kalbėjo ir pradėjo mušti M. J.. K. M. abejomis rankomis trenkė M., bet tiksliai nematė į kurią kūno vietą ir kiek kartų, po to K. dešine koja spyrė M. į kairės pusės šonkaulius. Visus smūgius sudavė kambaryje prie M. lovos. Stebėdamas konfliktą šalia stovėjo A. K., kuris tuo metu susinervino ir iš dešinės kojos spyrė M. į veidą, tačiau M. spėjo pasitraukti ir jam nekliuvo. Tada A. K. iš dešinės rankos smūgiavo apie 2 kartus M. į dubens sritį. Tuo metu M. sėdėjo savo lovoje ir nesipriešino. Toliau viskas aprimo ir A. K. atėjo prie durų stebėti ar neateina pareigūnai, o jis tuo metu nuėjau prie sėdinčio lovoje M. J. ir sudavė jam iš dešinės pusės alkūnės du smūgius į nugarą. Tada M. pradėjo Šaukti ir A. K. pamatė, kad ateina pareigūnai. Tada mes išsiskirstėm. Šio įvykio metu G. V. buvo kartu kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau M. nemušė, stovėjo prie kambario durų irgi stebėjo aplinką. Dėl šito įvykio prisipažįstu ir nuoširdžiai gailiuosi. Tikrai šio įvykio neplanavo ir iš anksto neorganizavo (2 t., b. l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad gailisi dėl padarytos veikos.

Kaltinamasis A. K., savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybių neprisimena ir teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.

Byloje buvo nutarta perskaityti kaltinamojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo apklausos protokole užfiksuota, kad atsisako šiuo metu duoti parodymus. Juos duos tik teisme (2 t., b. l. 13-15).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad jam M. kažką pasakė ir jis jam už tai trenkė. Trenkė į šonkaulius, į galvą nepataikė. Trenkė su kumščiu. Buvo smūgių ir su kojomis, jis jam sudavė gal tris smūgius į šonkaulius. Ar kartu su juo buvo kažkas iš jų, nelabai atsimena. Mano gal buvo kartu H. P. ir G. V.. Tuo momentu nematė ar kiti davė smūgių. Matė tik tai, kad H. P. sudavė. Nebuvo susitarę. Jam pasakė blogą žodį ir viskas. Nežinau dėl ko H. P. puolė, jis puolė be žodžių. Jis trenkė, o H. P. prisidėjo. Gailisi dėl įvykio. Pripažįsta, kad rankomis smūgiavo nukentėjusiajam į šonus. Kokius veiksmus atliko kiti kaltinamieji detalizuoti negalėjo. Sutinka, kad dėl bendrų veiksmų su kitais kaltinamaisiais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam. G. V. gal ir stovėjo prie durų, jis to momento nematė ir tarpusavyje nieko nekalbėjo, nebuvo suplanuotas nusikaltimas. Nukentėjęs tuo metu sėdėjo ant lovos. Neatsimena, kokiu momentu nukentėjęs nukrito ant grindų.

Kaltinamasis G. V., savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žaidė tenisą, užsimanė nueiti pas K. M., jis buvo pas J., pamatė, kad ten jau mušasi. A. K. prisiminė, kad buvo su J. susipykęs, pradėjo kipišuoti. Pradėjo daužyti, bet kas ir kaip daužė jis nematė, pastovėjo prie durų, pamatė, kad ateina pareigūnas ir išėjo iš kambario, tuo viskas ir baigėsi. Sudaužė nukentėjusį ir teko skirstytis. Stovėjo jis kambario viduje – prie durų. Kaip tiksliai smūgiai buvo suduoti, pasakyti negalėjo. Visi trys kaltinamieji sudavė smūgius. Sutinka su pareikštu kaltinimu, sutinku, kad įvykio metu buvo kaip padėjėjas, nors jo neprašė pasaugoti nuo ateinančių pareigūnų, jis pats pasisiūlė. Jo prašė pasakyti, jei kažkas ateis, sakyti, bet jis savo kaltę pripažįsta.

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamųjų parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo M. A. J. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad nuo 2022 m. lapkričio 16 d. jis buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Buvo nuteistas už probacijos sąlygų nesilaikymą. Įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka pirmą kartą. Kai tik atvyko į įkalinimo įstaigą, buvo paskirtas gyventi į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyveno vienas, o po maždaug dviejų savaičių, galbūt daugiau, pas jį į kambarį buvo perkeltas gyventi nuteistasis K. M.. Jie kartu pragyveno maždaug keturias dienas. 2022 m. gruodžio 2 d., po pietų, tikslesnio laiko neatsimena, jam atėjus į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), K. M. pasakė jam, kad yra ,,ožys“, todėl turi ,,lomintis“ (išsikelti) iš kambario. Minėjo, kad yra ,,ožys“, nes maždaug prieš savaitę laiko nuo tos dienos mokykloje buvo įvykis, kai jį joje sumušė kiti nuteistieji ir jis pareigūnams pasakė, kokie tai buvo nuteistieji. Kiek atsimena, mokykloje įvykusiose muštynėse K. M. nedalyvavo. Užėjęs į kambarį, pamatė, kad jo daiktai jau sudėti į jo paties krepšį bei keletą maišų, kurie buvo pastatyti prie durų. Po šių K. M. žodžių jis išėjo iš kambario, planavo keletą minučių palaukti ir vėl atgal sugrįžti į savo kambarį. Išėjęs į koridorių, stovėjo jo gale, laukė, kol praeis kelios minutės. Kol buvo koridoriuje, kiek atsimena, su niekuo nekalbėjo ir kitaip nekontaktavo. Palaukęs keletą minučių, nuėjo atgal į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus į tą kambarį atėjo K. M. su kitais nuteistaisiais H. P., A. K. ir G. V.. Neatsimena, ar jie prieš tai dar kažką kalbėjo, bet visi trys K. M., A. K. bei H. P. pradėjo jį mušti. G. V. tuo metu stovėjo prie durų ir stebėjo, kad neateitų pareigūnas. Šiuo metu tiksliai neatsimena, kokius veiksmus kuris atliko, bet gali būti, kad H. P. šokinėjo ant jo gulinčio, K. M. rankomis smūgiavo į galvą, o A. K. rankomis ir kojomis mušė į šonus. Negalėtų šiuo metu įvardinti, kiek smūgių, kuris jam trenkė, nes neatsimena. Neatsimena, kuriuo metu jis nugriuvo, tačiau nugriuvo ant savo lovos, po to H. P. pradėjo šokinėti ant jo gulinčio. Neatsimena, ar prieš jam nugriūnant, ant lovos H. P. jį mušė. Jam atrodo, kad jie jį mušė apie 10 minučių. Jautė didžiausius skausmus šonuose, taip pat kitose kūno vietose. Jie jį nustojo mušti, kai į kambarį užėjo pareigūnas. Jo vardo ir pavardės tiksliai nežino, tačiau atsimena, kad tą dieną jis budėjo aukšte. Pareigūną atpažinti galėtų. Jeigu gerai atsimena, K. M. pareigūnui pasakė, kad jis atsitrenkė į spintą. Tada jie išėjo iš kambario, pareigūnas jį paliko vieną kambaryje ir uždarė duris. Po kurio laiko, pas jį atėjo pareigūnas ar pareigūnai, tiksliai neatsimena, ir nusivedė jį į budinčią dalį. Jis pareigūnams paaiškino, kad jį kambaryje sumušė H. P., K. M. bei A. K.. Po to jie K. M. iškėlė iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame liko gyventi vienas. Daugiau su šiais nuteistaisiais jokio kontakto neturėjo, kartais prasilenkia koridoriuje, tačiau nebendrauja, jų santykiai neutralūs. Tik po įvykio, atsimena, K. M. jam buvo pasakęs, jog, jei jis ,,apsiožins“, bus dar blogiau. Su juo nei vienas iš jų nebandė susisiekti ir įkalbėti ar pagrasinti, kad atsisakytų pretenzijų. Nurodo, kad tai jo laisvas apsisprendimas, niekas neįtakojo (1 t., b. l. 57-60).

Liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis nuo 2016 metų dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini) funkcijas. 2022 m. gruodžio 2 d., nuo 8.00 val., iki 2022 m. gruodžio 3 d., 08.00 val., dirbo savo pareigose ir buvo atsakingas už pataisos namų 2-ame būryje esančių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Tą dieną apie 18.20 val. jis, grįžęs po pietų, darė apėjimą būryje ir išgirdo iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą. Nedelsiant nubėgo prie minėto kambario ir pamatė jame esantį nuteistąjį M. A. J., kuris buvo rankomis susiėmęs už šono. Taip pat kambaryje buvo ir kitas nuteistasis K. M.. Paklausė, kas čia nutiko. K. M. paaiškino, kad M. A. J. atsitrenkė į spintą. Įbėgdamas į minėtą kambarį, tarpduryje jis prasilenkė su nuteistaisiais A. K. ir H. P., kurie išbėgo iš to kambario. Jis visiems nurodė išeiti į savo kambarių. K. M. uždarė į būrio kambarį, tuomet per raciją informavo budintį apie situaciją. Kai A. M. J. liko vienas, jo paklausė, kas nutiko. Jis paaiškino, kad jį sumušė K. M.. Tada greitai į būrį atėjo budintis L. Š., kuriam M. A. J. paaiškino, kad jį sumušė visi trys, K. M., H. P. ir A. K.. Taip pat jis pats kalbėjosi su K. M., kuris jam nurodė, kad jis sumušė M. A. J., sakė, nu ir kas, taip pat nurodė, kad M. A. J. yra gaidys ir panašiai (1 t., b. l. 17-20).

Liudytojos E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji esanti (duomenys neskelbtini), M. A. J. yra jų įstaigos auklėtinis. Atsimena, kad į jų įstaigą jis pateko, kai jam buvo dveji metai, kuomet mirė jo motina. Po maždaug metų laiko jį pasiėmė globoti šeima. Toje šeimoje jis pragyveno apie 10 metų, tačiau po to, kai jam buvo 13 metų, jis sugrįžo į jų įstaigą. Dėl jo elgesio vaikų globos namuose ji neturi jokių pretenzijų. Jis visuomet elgėsi labai gerai, bendravo su visais pagarbiai, kultūringai. Mokyklą jis lankė, nors kartais praleisdavo pamokas, tačiau 10 klasių baigė, egzaminus išlaikė bei įstojo į profesinę mokyklą. Jų santykiai artimi, jie dažnai palaiko kontaktą, jis jai skambina telefonu iš (duomenys neskelbtini). Taip pat ji į įkalinimo įstaigą atvažiuoja į pasimatymus. Į įkalinimo įstaigą (duomenys neskelbtini) jis pateko 2022 m. lapkričio 16 d. dėl probacijos sąlygų nesilaikymo. Jis buvo įtrauktas į probaciją dėl vagysčių, plėšimų. Ji žino apie 2022 m. gruodžio 2 d. įvykusį įvykį, kurio metu M. A. J. buvo sumuštas kitų nuteistųjų. Jis jai pats paskambino ir papasakojo apie šį įvykį. Jis jai apie įvykį nedetalizavo, tiesiog pasakė, kad įvyko muštynės, nieko baisaus neatsitiko, žaizdų siūti nereikia, lūžių nėra. Tada ji jo paklausė, ar jis gynėsi. Jis jai atsakė, kad atgal jį mušusiems asmenims netrenkė, nes nenori problemų. Jis pasakė, kad turi tikslą išeiti anksčiau iš įkalinimo įstaigos. Po dienos ar dviejų, ji sulaukė tyrėjos skambučio. Ji nurodė, kad įvyko įvykis, apie kurį jai prieš tai papasakojo M. A. J.. Tyrėjai nurodžius, kad pats A. M. J. pretenzijų dėl šio įvykio niekam neturi, ji jai pasakė, kad pretenzijų taip pat neturi ir nepageidauja ikiteisminio tyrimo. Po to sulaukė dar kelių M. A. J. skambučių, kurių metu dar šiek tiek pakalbėjo apie šį įvykį. Pokalbio metu jis jai nurodė, kad su savo skriaudėjais kontakto beveik neturi, kartais prasilenkia koridoriuje, o gyvena kambaryje vienas, jaučiasi saugiai. Iš skriaudėjų grasinimų ar bandymų susisiekti su juo jis nesulaukė. Daugiau apie šį įvykį su M. A. J. nekalbėjo (1 t., b. l. 71-74).

Liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2020 m. kovo 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena pataisos namuose, būryje (duomenys neskelbtini). Gyvena su nuteistaisiais O. R. ir K. P. Saveikiu. 2022 m. gruodžio 12 d., vakaro metu, apie 18.30 val., jis atsimena, kad tvarkėsi 2-ojo būrio patalpose, šlavė eglės spyglius nuo grindų. Šį darbą atliko savanoriškai. Minėto tvarkymosi metu jis nepastebėjo, kad kažkas neįprasto būtų įvykę. Tą dieną būryje budėjo pareigūnas R., o tuo metu, kai tvarkėsi būryje buvo kitas pareigūnas, pavarde D., kuris buvo pakeitęs pareigūną R.. Tuo metu, kai tvarkėsi koridoriuje, nepastebėjo, kad jame būtų buvęs kažkoks judesys, pro jį tikrai nepraėjo daug nuteistųjų, negirdėjo riksmų, šauksmų ar kitokių garsų. Kažkuriuo metu grįžo pareigūnas R. ir, kaip suprato, jis iš karto praeidinėjo pro visus kambarius, tikrino juos, žiūrėdamas pro langelius. Tada, jei gerai atsimena, jis, priėjęs prie kambario (duomenys neskelbtini), atidarė jo duris. Neatkreipė dėmesio ar tada iš to kambario kažkas išėjo, tačiau po maždaug 2-5 min. matė, kaip iš minėto kambario išėjo nuteistasis A. M. J., kuris atrodė neįprastai, jis ėjo šiek tiek susilenkęs. Jokių sužalojimų ant jo tuo metu nepastebėjo. Po šio įvykio jis su niekuo iš būrio nuteistųjų apie tai nebendravo, todėl nežino, kas tiksliai nutiko minimu laiku (1 t., b. l. 77-80).

L. T. Mačiulio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena pataisos namų 2-ame būryje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistaisiais M. A. J. ir O. B.. 2022 m. gruodžio 2 d. jis buvo paskirtas gyventi į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistaisiais E. T., E. P. bei A. B.. 2022 m. gruodžio 2 d., maždaug 18.20 val., jis ėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) pas nuteistąjį K. M. prašyti duoti parūkyti tabako. Šis jam atsakė, kad neturi dabar išsitraukęs ir liepė jam ateiti po maždaug 10 min. Tuo metu, atsimena, kad tame kambaryje buvo ir M. A. J.. Jei gerai atsimena, jis sėdėjo ant lovos ir lyg lankstėsi drabužius. Tada jis išėjo ir po maždaug 7 min. vėl atėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Atėjęs pamatė, kad K. M. ir M. A. J. tarpusavyje barasi. Nesuprato, dėl ko jie pykstasi, nes iš konteksto nesuprato, bet ir nepaklausė, nenorėjo kištis. Tada jis dar kartą paprašė K. M. duoti parūkyti, po ko jis jam davė lapą, kuriame buvo tabakas. Su K. M. jis taip pat pasidalindavo tabaku, kai jo turėdavo, todėl skolingas už tai jam nieko neliko. Po to, kai K. M. jam davė tabako, jis iš to kambario išėjo ir nuėjo į lauką. Lauke jis parūkė ir išėjo į darbą, kuris yra pataisos namų valgykloje, tai yra 1-ame aukšte. Po darbo iš valgyklos į pataisos namų būrį, kuris yra 4-ame aukšte, jis grįžo apie 20.00 val. Atsimena, kad dar tą patį vakarą jis iš kitų nuteistųjų, šiuo metu neatsimena, iš kurių, išgirdo, kad M. ,,išsilomino“. Žodis ,,išsilomino“ reiškia išsikėlė. Po šio įvykio jis su M. A. J. apie tai nekalbėjo. Daugiau apie šį įvykį jam nieko nėra žinoma, nežino, kas tiksliai nutiko M. A. J. (1 t., b. l. 83-86).

Liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), atlieka (duomenys neskelbtini) pareigas. Yra atsakingas už (duomenys neskelbtini). Jo darbo laikas - kas ketvirtą parą nuo 8.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. 2022 m. gruodžio 2 d. gali būti, kad dirbo savo pareigose nuo 8.00 val. iki 2022 m. gruodžio 3 d., 8.00 val. Tą dieną apie 18.30 val. gavo pranešimą iš pataisos namuose tarnybą atlikusio jaunesniojo specialisto R. G., kad nepilnametis nuteistasis M. A. J. yra sumuštas. Nedelsiant nuėjo į įvykio vietą, tai yra pataisos namų 4-ame aukšte esantį 2-ą būrį. Konfliktas tuo metu jau buvo suvaldytas. Jis nuėjo tiesiai į kambarį, kuriame gyveno M. A. J., šiuo metu numerio tiksliai neatsimena. J. M. A. J. jau nebebuvo. Atsimena, kad kambaryje tuo metu buvo du nuteistieji, vienas iš jų buvo K. M., o antrojo šiuo metu neatsimena. Jis jo paklausė, kas atsitiko. K. M. žargonu pasakė, kad sumušė M. A. J.. Konflikte dalyvavę nuteistieji emociškai buvo susijaudinę, negalėjo adekvačiai apibūdinti konfliktų priežasčių. Buvo priimtas sprendimas visus konflikte dalyvavusius asmenis izoliuoti vienas nuo kito (1 t., b. l. 89-92).

Liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) atlieka (duomenys neskelbtini) pareigas. 2022 m. gruodžio 2 d. dirbo savo pareigose ir buvo paskirtas tarnybą atlikti specialisto apsaugai ir priežiūrai pareigas. Tą dieną apie 17.50 val. buvo išleidęs jaunesnįjį specialistą R. G., kuris tą dieną tarnybą atlikinėjo 2-ame pataisos namų būryje, pietauti. Kartu su juo tuo metu būryje tarnybą atliko ir specialistė dinaminei priežiūrai M. S.. Papietavęs R. G. grįžo apie 18.30 val., o jis tuo metu nuėjo į tarnybinį kabinetą prie Kontrolės ir praleidimo posto Nr. 2. Per tą laiką, kai buvo pakeitęs būryje Nr. 2 R. G., nepastebėjo jokių konfliktų ar ginčų tarp nuteistųjų. Negali šiuo metu pasakyti, ar matė nuteistąjį M. A. J. tuo metu vaikščiojantį koridoriuje. Jei gerai atsimena, tuo metu bendro naudojimo koridoriuje buvo ne vienas nuteistasis. Šalia jo taip pat dalis nuteistųjų tvarkėsi, puošė kalėdinę eglę. Tuo metu tikrai nepastebėjo jokių indikacijų apie bręstantį konfliktą tarp nuteistųjų. Jei būtų tai pastebėjęs, būtų įsikišęs į konfliktą bei informavęs kitus pareigūnus. Taip pat, kai buvo būryje, į jį niekas iš nuteistųjų nesikreipė. Jam grįžus į tarnybinį kabinetą, po maždaug 10 min. per raciją išgirdo iš R. G., kad kambaryje tarpusavyje susimušė nuteistieji. Tada jis jam pasakė, kad jis jam į kabinetą atsiųstų nukentėjusįjį. Netrukus pas jį į kabinetą įėjo M. A. J., kuris paaiškino, kad sukonfliktavo su kambarioku. Tikslesnių įvykio detalių ir konflikto priežasties nenurodė. Tuomet (duomenys neskelbtini) L. Š. buvo informuotas apie įvykį, kuris priėmė sprendimą izoliuoti nuteistąjį K. M. 48 val. laikotarpiui į Kamerų tipo patalpas, o nuteistuosius A. K. ir H. P. izoliuoti savo kambariuose, nutraukiant tos dienos dienotvarkės vykdymą. M. A. J. tada buvo grąžintas į savo kambarį, kuriame jis liko gyventi vienas. Daugiau tądien jokių konfliktų tarp minėtų nuteistųjų neįvyko. Su H. P., A. K. ir K. M. tądien apie šį įvykį nekalbėjo (1 t., b. l. 95-98).

2022 m. gruodžio 12 d. rašytiniu E. P. paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 2 d., apie 18.30 val., jis tvarkėsi koridoriuje 2-o būrio patalpose. Tuo metu nieko ypatingo nepastebėjo. Suprato, kad kažkas atsitiko tik tuomet, kai pareigūnas iš kambario Nr. 19 išvarė nuteistuosius ir juos visus uždarė į kambarius. Kambaryje sužinojo, kas tuo metu įvyko, tai yra, kad M. A. J. buvo sumuštas. Kambaryje girdėjo, kaip kažkas kūrė versijas, ką sakys pareigūnams. Kas tiksliai kalbėjo, neatkreipė dėmesio. Kambaryje su juo tuo metu buvo H. P., G. V. ir A. K. (1 t., b. l. 14).

2022 m. gruodžio 5 d. rašytiniu M. A. J. paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., jam būnant kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), K. M. liepė išsikraustyti iš minėto kambario. Jis susikrovė daiktus ir išėjo iš kambario, bet po to grįžo. Tada į kambarį atėjo K. M., A. K. ir H. P., visi trys pradėjo jį mušti. H. P. šokinėjo ant jo gulinčio, K. M. rankomis smūgiavo į galvą, o A. K. rankomis ir kojomis mušė į šonus. Jie nustojo jį mušti, kai išgirdo, kad ateina pareigūnas. Tada išbėgo iš kambario. Po šio įvykio jam skaudėjo šonus (1 t., b. l. 7).

2022 m. gruodžio 14 d. rašytiniu M. A. J. paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame papildomai nurodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. jį sumušė K. M., A. K. ir H. P.. G. V. tuo metu stebėjo, kad neateitų pareigūnas. Gali būti, kad L. B. suorganizavo šias muštynes, nes tą pačią dieną ar dieną prieš jis girdėjo, kaip L. B. jį vadino ožiu. Taip pat 2022 m. lapkričio 30 d. L. B. suorganizavo muštynes mokykloje, po ko jis buvo sužalotas. K. M. grįžęs po izoliacijos į būrį jam pasakė, kad, mes dar susitiksim. Jis suprato, kad K. M. ruošiasi vėl jį sumušti (1 t., b. l. 8).

2022 m. gruodžio 3 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad, apžiūrint M. A. J., nustatytas nežymus nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje (1 t., b. l. 6).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje surašyta medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 3 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir išvadoje nurodyta, kad M. A. J. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas, suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitas panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 104-107).

Vaizdo įrašais (įrašyti į CD) pavadinimais NVR_ch1_main 20221202180000_20221202190000 ir NVR_ch3_main_20221202180000_20221202190000: pirmajame-pataisos namų 2-ojo būrio bendro naudojimo koridoriuje vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas spalvotas vaizdas; vaizdo įrašas prasideda 2022 m. gruodžio 2 d., 17.59.59 val.; 18.00.46 val. koridoriuje matomi kartu einantys nuteistieji K. M., H. P. ir A. K.. 18.04.16 val. matoma, kaip anksčiau koridoriuje buvęs nuteistasis M. A. J. atsistoja (duomenys neskelbtini) ir stovi; 18.11.18 val. M. A. J. kartu su K. M. ir T. M. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini); 18.15.33 val. į tą patį kambarį įeina H. P., bet tuoj pat išeina; 18.18.06 val. H. P. vėl įeina į kambarį Nr. 19; 18.20.54 val. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įeina nuteistasis G. V.; 18.21.50 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina T. M.; 18.24.40 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išbėga G. V. ir nubėgta į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), pradaro duris ir nubėga tolyn koridoriumi; koridoriuje tuo metu matomas vaikštantis nuteistasis E. P.; 18.25.44 val. G. V. kartu su A. K. nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini); 18.28.44 val. prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ateina pareigūnas A. D.; tuo metu iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina G. V. ir A. K.; iš karto po jų iš kambario išeina K. M., tačiau greitai sugrįžta atgal 18.29.13 val.; 18.29.13 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina G. V., prieš tai pažiūrėjęs, kada nueis pareigūnas A. D., ir nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini); 18.29.28 val. G. V. vėl išbėga iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir nubėga į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini); 18.29.55 val. G. V. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu koridoriuje vėl matomas vaikštantis E. P.; 18.31.19 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina G. V. ir išeina iš filmuojamos zonos ribų; 18.32.06 val. į filmuojamos zonos ribas įeina A. K., atėjęs nuo įėjimo į būrį pusės; 18.32.56 val. A. K. kartu su G. V. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini); 18.34.36 val. į filmuojamą zoną nuo įėjimo į būrį pusės įeina pareigūnas R. G.; 18.34.37 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina G. V., paskui jį - A. K.; 18.34.48 val. A. K. ir G. V. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), o tuo metu, prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs R. G., atidaro duris; Iš karto po to iš minimo kambario išeina H. P., po jo - K. M.; matoma, kaip jie, išėję į koridorių, kalbasi su pareigūnu; 18.35.18 val. K. M. prieina prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio pareigūno, o H. P. nueina prie tuo metu koridoriuje buvusio E. P.; 18.35.28 val. pareigūnas kartu su K. M. nueina tolyn nuo kambario Nr. (duomenys neskelbtini); po to K. M. nueina prie H. P. ir E. P.; 18.36.43 val. K. M. ir H. P. nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo A. K. ir G. V.; 18.37.29 val. pareigūnas R. G. prieina prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laiką pastovėjęs, nueina toliau; 18.41.45 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. išveda M. A. J., jo veidas atrodo įraudęs, eidamas, rankomis laikosi už šono; toliau įrašo metu reikšmingos informacijos atliekamam tyrimui negauta; 18.59.57 val. vaizdo įrašas baigiasi; antrajame vaizdo įraše - matomas pataisos namuose 2-ame būryje bendro naudojimo koridoriuje iš kitos pusės vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas spalvotas vaizdas, kuriame užfiksuotos identiškos įvykio aplinkybės, aprašytos prieš tai apžiūrėtame vaizdo įraše (1 t., b. l. 25-27).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Įstatyme yra išskiriami tokie bendrininkavimo objektyvieji požymiai, tai: 1) dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; 2) veiksmų bendrumas. Pirmasis objektyvusis bendrininkavimo požymis yra tai, kad nusikalstamą veiką daro du ar daugiau asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-976/2015).

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. pačių kaltinamųjų A. K., K. M. ir H. P., G. V. ir nukentėjusiojo M. A. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji atliko jiems inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamieji A. K., K. M., H. P. panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o kaltinamasis G. V. muštynėse nedalyvavo, tik stebėjo aplinką, kad praneštų apie ateinantį kalėjimo pareigūną, kuris šiuo konkrečiu atveju pagal BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas laikytinas padėjėju, kitiems kaltinamiesiems vykdant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad toks asmuo sąmoningai suteikia tokią tikslinę pagalbą, kuri sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, t. y. leisti daryti nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir šiais veiksmais padėjėjas prisideda prie bendros nusikalstamos veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais ir tų padarinių sąmoningai siekia. Byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusį buvo panaudotas smurtas. Nors nusikalstamos veikos vykdytojai ir nurodė, kad kaltinamajam G. V. nesakė ir neliepė stebėti aplinkos, tačiau jis tai darė savo noru, nesigilindamas į detales, todėl laikytina, kad susitarimas daryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant įvyko konkliudentiniais veiksmais. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad A. K., H. P., K. M. ir G. V. veikė bendrininkų grupėje. Vertinant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad jie yra nuoseklūs, todėl sprendžiant dėl jų parodymų teisingumo esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymais, pareiškimais, užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Be to, kaltinamųjų smurtinių veiksmų sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys. Kaltinamieji A. K., H. P. bei K. M. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo M. A. J. atžvilgiu atliko veikdami tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – ant gulinčio šokinėjant, rankomis ir kojomis smūgiuojant jam į šonus, rankomis smūgiavo jam į galvą, taip bendrais veiksmais suduodant nukentėjusiajam M. A. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei šonkaulius, dėl ko M. A. J. dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje nežymiai sutriko sveikata. Tokiu būdu K. M., A. K. ir H. P. išreiškė savo nepasitenkinimą dėl K. M. atžvilgiu netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, todėl jų veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamųjų A. K., H. P., K. M. ir G. V. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamųjų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta. Kaltinamieji A. K., H. P., K. M. ir G. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamųjų A. K., H. P., K. M. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 3 dalyje BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, o G. V. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. yra teisiamas septintą kartą neatlikęs paskirtos bausmės. Kaltinamasis A. K. ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis A. K. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje gydytas, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. K. teismas jau buvo skyręs laisvės atėmimo bausmę, tačiau todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, kadangi nuosprendis neįsiteisėjęs.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. M. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. M. yra teisiamas dešimtą kartą neatlikęs paskirtos bausmės. Kaltinamasis K. M. ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis K. M. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje gydytas, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad K. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam K. M. teismas jau buvo skyręs laisvės atėmimo bausmę, todėl ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam H. P. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo H. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad H. P. yra teisiamas penktą kartą neatlikęs paskirtos bausmės. Kaltinamasis H. P. ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis H. P. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje negydytas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. V. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad G. V. yra teisiamas ketvirtą kartą neatlikęs paskirtos bausmės. Kaltinamasis G. V. ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis G. V. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje gydytas diagnozė (duomenys neskelbtini). VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. V. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam G. V. teismas jau buvo skyręs laisvės atėmimo bausmę, todėl ši bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartimi panaikintu lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos likusia 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-48-517/2021 paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Gynėjų dalyvavimas šioje byloje buvo privalomas dėl dalies kaltinamųjų buvimo laisvės atėmimo įsatigoje, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo A. K. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina kaltinamajam A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2024 m. vasario 26 d.

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2024 m. vasario 26 d.

Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo A. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam A. K..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis