- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-884-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- I. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir 2019 m. sausio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2643-474/2018 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, ir atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei I. V., tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB Lizingas“ ir akcinė bendrovė (toliau – AB) Luminor bank dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę ir ieškovei priteisti automobilį Nissan Almera, televizorių, šaldytuvą, svetainės minkštų baldų komplektą, atsakovui priteisti automobilius Nissan Almera ir Opel Zafira, priteisti iš atsakovo ieškovei 300 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; atsakovo finansinius įsipareigojimus palikti atsakovui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys negyvena įprastinio sutuoktinių gyvenimo, bendro ūkio neveda, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik iš dalies, o ieškovei tenka visa finansinė našta pasirūpinti augančių vaikų poreikiais, t. y. ji aprūpina šeimą maistu, apmoka vaikų sąskaitas už mobilųjį ryšį, interneto ir televizijos paslaugas, perka vaistus, buitines prekes, drabužius, veža į lankomus būrelius, duoda dienpinigius vaikams. Santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis palaikė ryšius su kitomis moterimis, siekdamas intymaus bendravimo, be to, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo tik dalimi savo gaunamų pajamų, kitą atlyginimo dalį naudodavo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, apie atsakovo sudarytas sutartis su bankais nieko nežinojo, savo kreditorinį įsipareigojimą bankui grąžino su tėvų pagalba, o sutuoktinių santykiai yra nutrūkę galutinai.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, palikti santuokines pavardes po santuokos nutraukimo, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti automobilį Nissan Almera Tino, televizorių, šaldytuvą, atsakovui priteisti automobilį Nissan Almera Tino, Opel Zafira, pripažinti prievolę pagal 2013 m. balandžio 26 d. sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) Swedbank likusiai 1081,73 Eur sumai solidaria sutuoktinių prievole, įsipareigojimus pagal 2017 m. lapkričio 3 d. sutartį su UAB SB Lizingu dėl neįvykdytų 1270,89 Eur sumai solidaria prievole, prievolę pagal 2016 m. sutartį su AB Luminor Bank pripažinti asmenine ieškovės prievole, priteisti atsakovui 1215 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (900 Eur už šildymo katilui pirkti panaudotas lėšas, 90 Eur už pavėsinę ir 225 Eur už priestatą prie lauko virtuvės) bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė aplinkybes, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, jos nepagrįsto pavydumo ir nepasitikėjimo, nuo 2018 m. balandžio mėn. šalys negyvena įprastinio sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda, santykiai nutrūko galutinai ir šeimos išsaugoti nebeįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisė vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. tvarką, nustatė, kad atsakovas su sūnumi D. bendrauja be apribojimų; padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisė automobilį Nissan Almera Tino 1388 Eur vertės bei televizorių, šaldytuvą, svetainės minkštų baldų komplektą, iš viso 300 Eur vertės; atsakovui priteisė automobilius Nissan Almera Tino 1125 Eur vertės ir Opel Zafira 1166 Eur vertės; priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir 53,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 315 Eur kompensaciją už ieškovės turto pagerinimą; nustatė, kad atsakovo prievolės pagal 2013 m. balandžio 26 d. sutartį su AB Swedbank ir pagal 2017 m. lapkričio 3 d. sutartį su UAB SB Lizingas yra asmeninė atsakovo prievolė; priteisė iš atsakovo 155,43 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas nurodė, kad vien tai, kad atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų nėra pagrindas priteisti vaikams mažesnį išlaikymą. Ieškovė ir atsakovas yra dirbantys, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 650 Eur, ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 530 Eur. Šalys turi nekilnojamojo turi, ieškovė kreditinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.
4.2 Santuokos metu įgyto turto bendrą vertę sudaro 3979 Eur, nutraukiant santuoką ieškovei atitenka turto už 1688 Eur sumą, o atsakovui už 2291 Eur sumą, todėl ieškovei priteista 300 Eur kompensacija už atsakovui tekusią didesnę turto dalį.
4.3. Teismas, spręsdamas 315 Eur dėl piniginės kompensacijos už priestatą ir pavėsinę priteisimo atsakovui iš ieškovės, nurodė, kad priestatą prie lauko virtuvės ir kiemo pavėsinę vertina kaip ieškovei priklausančio turto pagerinimą bendromis bylos šalių lėšomis, statiniai nenusidėvėjo, tinkami naudoti, be to, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad bylos šalims gyvenant santuokoje jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis būstas buvo iš esmės pagerintas.
4.4. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 824 Eur piniginės kompensacijos pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo, nes atsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažino, jog prie šios paskolos grąžinimo neprisidėjo, nes pirko sūnui 800 Eur vertės saksofoną.
4.5. Atsakovo prievoles pagal kreditinių kortelių sutartis teismas pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes neįrodyta, kad kreditinėmis lėšomis buvo tenkinti šeimos poreikiai, be to, jų sutartyse nurodyta, kad sutartys sudaromos asmeniniams poreikiams tenkinti.
5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo valstybei 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir valstybė patyrė 415,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovės reikalavimai patenkinti 90 proc. dėl to valstybei iš atsakovo priteista 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir dėl 824,43 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą nepriteisimo ir priteisti vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti kompensaciją, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Ieškovės skaičiavimai apie vaikų poreikius yra nepagrįsti įrodymais, nepateikta duomenų, kad vaikų poreikiams kas mėnesį reikia po 400 Eur kiekvienam vaikui. Šalims gyvenant kartu vaikų poreikiams nebuvo išleidžiama po 400 Eur kas mėnesį, nes pagal šeimos pajamas keturiems asmenims kiekvienam tekdavo tik po 300 Eur kiekvienam.
6.2. Atsakovo pajamos nepakankamos teikti 200 Eur išlaikymą, nes jis gauna tik 650 Eur, dėl to jam pragyvenimui liktų tik apie 250 Eur. Pažymėjo, kad turi ir kreditinių įsipareigojimų. Teismo išvados, kad jis gali susirasti papildomą darbą yra nepagrįstos, nes jis dirba pamaininį darbą, po kurio turi pailsėti, kad galėtų vėl dirbti, be to, rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvu.
6.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė 824,43 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir nepagrįstai nurodė, kad paskola už šildymo katilą buvo nurašoma nuo ieškovės sąskaitos, o atsakovas pripažino, kad prie paskolos grąžinimo neprisidėjo. Teismas neįvertino, kad paskola buvo nurašoma nuo ieškovės sąskaitoje esančių bendrų lėšų, nes šalys buvo santuokoje, dėl to ½ ieškovės gaunamo užmokesčio priklauso atsakovui, o jam priklauso kompensacija už bendrų lėšų panaudojimą.
7. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. papildomo sprendimo ir prašė jį panaikinti ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Nurodo, kad neaišku, ar nurodyta 415,87 Eur išlaidų suma yra 100 proc. ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalvos išlaidų ar 50 proc., nes ieškovei buvo suteikta 50 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškinys patekintas 90 proc., nes iš esmės buvo patenkinti priešieškinio reikalavimai, o patikslintas ieškinys tik atkartojo priešieškinį.
Atsiliepimas
8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo ir prašė skundą atmesti, o papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 415,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintą Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio rekomendaciją. Ieškovei buvo suteikta 50 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir būtent 50 proc. teisinės pagalbos išlaidas patvirtinanti pažyma buvo pateikta teismui, nes likusią dalį apmoka ne valstybė, o pati ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaikų poreikius bei atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, priteisė vaikų išlaikymui iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nepriteisė atsakovui 824,43 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. pusės lėšų, kurios buvo panaudotos šildymo katilo, likusio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, pirkimui. Atsakovas su šiomis teismo sprendimo dalimis nesutiko ir prašė sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 150 Eur ir priteisti 824,43 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsni).
13. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
14. Ieškovė teigė, kad vieno vaiko poreikiams būtina suma per mėnesį yra 400 Eur, t. y. suma artima vienai minimaliai mėnesinei alga, tačiau taip pat pažymėtina, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu konkrečiu atveju vertintini vaikų poreikiai bei tėvų turtinė padėtis. Atsakovas teigia, kad vaikų poreikiai yra mažesni, jiems patenkinti per mėnesį pakanka 300 Eur ir akcentuoja, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti vaikų išlaikymui didesnės nei 150 Eur sumos kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).
15. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad abu šalių vaikai gyvena su motina. Sūnus D., kuris bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu tapo pilnamečiu, mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) konservatorijoje, ten gyvena savaitės darbo dienomis, savaitgaliais grįžta pas motiną. Konservatorijoje jam yra skiriamas nemokamas maitinimas, grįžimui į namus jam būna skiriama transporto išlaidų kompensacija, tačiau ne nuolat. Atsakovo teigimu, dėl tokių aplinkybių sūnaus D. išlaikymui nėra būtina skirti visos 400 Eur (200 Eur iš atsakovo) sumos kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokamas maitinimas specializuotoje mokykloje bei dalies transporto išlaidų padengimas nepaneigia to, kad šalių sūnaus D. poreikiai yra mažesni, nei paminėtas orientacinis kriterijus – 400 Eur. Vaiko poreikius apima pagal išgales kokybiškas maistas, apranga, ryšio priemonės, išlaidos laisvalaikiui, papildomos mokyklų nefinansuojamos lėšos ugdymo priemonėms. Šalių sūnus M. yra beveik 8 metų amžiaus, mokosi mokykloje, tam reikalingos papildomos lėšos, nes perkamos ugdymo priemonės, vykstama į kultūrinius renginius, būtinas kokybiškas maitinimas, ypač atsižvelgus į jaunesniojo sūnaus sveikatą – diagnozuota bronchinė astma, kurios eigos kontrolei būtini tam tikri medikamentai. Abu vaikai naudojasi telekomunikacijų ryšio priemonėmis. Įvertinus šalių vaikų amžių, jų poreikius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga suma atitinka orientacinį minimalios algos kriterijų, 400 Eur (200 Eur iš atsakovo) suma pripažintina racionalia ir pagrįsta bylos duomenimis suma. Be to, šalių sūnus D. šiuo metu yra pilnametis, dėl to atsakovui tenka pareiga išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, nes byloje nėra duomenų, kad šalių pilnametis vaikas būtų kreipęsis dėl paramos priteisimo.
16. Atsakovas teigia, kad jo gaunamos pajamos yra 650 Eur, dėl to teikiant vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, jam liktų 250 Eur, kai vien kurui kelionėms į darbą išleidžia apie 100 Eur kas mėnesį. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas tėvas, kuris bylos duomenimis neturi jokių sveikatos sutrikimų, gali siekti susirasti papildomą darbą. Ypač įvertinus tai, kad atsakovas dirba kas ketvirtą parą, darytina išvada, kad atsakovas turi pakankamai laiko, kad po vienos paros darbo jis gali ne tik tinkamai pailsėti, bet ir siekti padidinti savo pajamas, kad užtikrintų kaip įmanoma geresnį savo vaikų aprūpinimą bei tinkamas jų vystymosi ir tobulėjimo sąlygas. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (b. l. 18-19), kurį jis gali naudoti papildomų pajamų generavimui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šiuo metu nėra pagrindo vaikų išlaikymui priteisti mažesnės nei 200 Eur sumos kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą
17. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė 824,43 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nes neįvertino, kad paskola buvo nurašoma nuo ieškovės sąskaitoje esančių bendrų lėšų. Apelianto teigimu, kadangi šalys buvo santuokoje, ½ ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, kuris buvo skiriamas kreditui už šildymo katilą padengti, priklauso atsakovui, o jam priklauso kompensacija už bendrų lėšų panaudojimą.
18. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
19. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
20. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarė kredito sutartį dėl 4000 Eur kredito šildymo katilo įsigijimui. Kredito gavėjais buvo abi šalys, tačiau ieškovė buvo kredito gavėja, kurios vardu atidaryta sąskaita banke (Kredito sutarties 12 punktas). Kredito įmokos iki 2017 m. lapkričio 18 d. buvo nurašomos nuo ieškovės sąskaitos, į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovės motina pervedė ieškovei 2600 Eur, kurie buvo skirti likusiam kreditui sumokėti. Taigi, iš ieškovės darbo užmokesčio, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė, buvo vykdomos bendros prievolės, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti – įrengtas šildymo katilas name, kuriame gyveno visa šeima. Atsakovas neneigė, kad iš jam mokamo darbo užmokesčio nebuvo skiriamos jokios sumos kredito dengimui.
22. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bendras turtas buvo naudojamas bendroms prievolėms vykdyti, ieškovės darbo užmokestis, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kurias atsakovas siekia prisiteisti kaip kompensaciją, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, bendrų lėšų buvo panaudota tik maža dalis, lyginant su visa kredito, dėl to kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atsakovui nepriteista pagrįstai (CK 3.98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Apeliantas prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagal apeliacinio skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys patenkintas 90 proc., priešieškinis – 10 proc. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu, teismas teisingai įvertino patenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teisingai apskaičiavo priteistinas sumas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl to atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos (CPK 93, 98 straipsniai).
24. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Dėl papildomo sprendimo
25. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo valstybei 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad šioje byloje ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir valstybė patyrė 415,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas 90 proc., iš atsakovo priteista 374,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu ir teigia, kad nėra aišku, už kokias paslaugas buvo paskaičiuota 415,87 Eur išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei, ar paskaičiuota 415,87 Eur suma yra 50 proc. ar 100 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
27. Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1577-14235 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės apmokamos teisinės pagalbos dalis yra 50 proc. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė patikslintą pažymą Nr. NTP-7-7530, kurioje nurodyta, kad ieškovei teiktos valstybės apmokamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 415,87 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė byloje teikė ieškinį, kurį vieną kartą tikslino, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė atstovavo ieškovę teismo posėdyje, paskaičiuota suma yra adekvati atliktiems procesiniams veiksmams, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintą Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio rekomendacijose nustatytus dydžius. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto argumentą, kad neaišku, ar 415,87 Eur suma yra visos ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma, t. y. 100 proc. ar tik 50 proc. pažymi, kad nagrinėjamu atveju valstybės apmokamos teisinės pagalbos ieškovei išlaidų dalis yra 50 proc. Būtent dėl šios dalies priteisimo iš atsakovo valstybei pagal proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir buvo pateikta pažyma. Likusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dalies apmokėjimas buvo priskirtas pačiai ieškovei (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8, 9 dalys), tai nurodyta ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendime dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ieškovei.
29. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų, nes ieškovės reikalavimai buvo analogiški atsakovo priešieškinio reikalavimams. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą ir nurodo, kad nutarties 23 punkte buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo patenkintus ir atmestus reikalavimus, dėl to ta pati proporcija taikytina ir priimant papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių priteisimo klausimas nebuvo išspręstas. Taip pat pažymėtina, kad vien tai, kad šalys pareiškė panašaus pobūdžio priešpriešinius reikalavimus nereiškia, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys skaičiuojamos ne matematiniu būdu, o pagal tai, ar reikalavimų pobūdis panašus, nes reikalavimų apimtis buvo skirtinga ir pagal tai, kurios šalies reikalavimų buvo patenkinta daugiau buvo nustatyta patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, dėl to paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2019 m. sausio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.