- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-27-357/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Ieškovas
- U. B.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02850-2012-2
NUTARTIS
2013 m. sausio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės U. B. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. B., J. B., D. V., M. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė U. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama atnaujinti ieškininės senaties terminą ir priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas (1-2, 42 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo jos tėvas A. B., kuris buvo (duomenys neskelbtini). 2009-04-20 vakarą kilo gaisras apleistoje neprižiūrimoje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje į rytus nuo Šiaulių karinio aerodromo. A. B. apie pastebėtus dūmus pranešė operatyviniam aerodromo budėtojui, instruktavo pareigūnus ir pats dalyvavo gaisro gesinimo darbuose. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas - jos tėvas įkrito į vieną iš iškasų. A. B. mirė, jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei, šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, iškasa nebuvo aptverta, uždengta, pavojinga zona nepažymėta. Šiaulių apygardos prokuratūra 2009-06-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad A. B. mirtis yra nesmurtinė ir nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo" mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt. Išmokėta kompensacija nepadengia jos turtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Jos gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dėl tėvo mirties ji patyrė emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresiją, jai atsirado nerimo jausmas, nemiga. Dėl medicininės pagalbos kreipiausi į šeimos gydytoją. Tėvo žūtis atsiliepė jos mokslui. Šiuo metu ji studijuoja ŠU Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete I kurse dieniniame skyriuje. Jai padaryta 500 000 Lt neturtinė žala. Dėl A. B. mirties yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė, kurios teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ji privalo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovo kaltė pasireiškia savivaldybei priklausančios teritorijos nepriežiūra. Tarp A. B. žūties ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšis. Nors atsakovas prašo taikyti ieškininę senatį, mano, kad terminą kreiptis į teismą su ieškiniu ji praleido dėl svarbių priežasčių – užtruko laiko, kol jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, be to, ji laiku padavė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuris atsisakė jį priimti kaip neteismingą.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (32-33 b. l.). Nurodė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paduotas 2012-05-10. Todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido ieškininės senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Teigia, kad ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Laikė, kad vien tik paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą yra nepakankami dėl tokios žalos atlyginimo. LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžta neturtinės žalos sąvoka, kur taip pat įsakmiai nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas ratas asmenų, kurie turi teisę į žalos atlyginimą „Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą". Tačiau minėto straipsnio apimtis yra siaurinama LR CK 6.284 straipsnio 4 dalimi, kur numatyta, kad „šis straipsnis (LR CK 6.284) taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka". Kaip matyti iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo", nelaimingo atsitikimo metu žuvusio A. B. artimiesiems buvo išmokėtos kompensacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės U. B. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (85-88 b. l.).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas pagrįstai nurodo, kad CK 1. 125 str. 8d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžią teismas laikė (duomenys neskelbtini), kai žuvo ieškovės tėvas A. B., o terminas per kurį ieškovė turi teisę apginti savo galimai pažeistą teisę, suėjo 2012-04-21, ieškovės ieškinys Šiaulių miesto apylinkės teisme paduotas 2012-05-10. Tačiau ieškovė pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Iš 2012-04-05 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo teismas matė, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė kreipėsi 2012-04-02, nesuėjus ieškinio senaties terminui. 2012-04-16 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu advokatas jai buvo pakeistas. Ieškovė tėvo žūties momentu negalėjo ginti savo teisių teisme savarankiškai, nes buvo nepilnametė. Be to, iš ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pašto kvito teismas matė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas laiku, tačiau ne tam teismui, kuriam ieškinys teismingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino.
Teismas nurodė, kad LR CK 6.284 str. numato atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Pagal šio straipsnio nuostatas A. B. žūties momentu ieškovė neturėjo 18 metų amžiaus ir buvo išlaikoma tėvų (ir tėvo A. B.), todėl teismas laikė, kad ieškovė turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 4 d. numato, kad šis straipsnis yra taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys privalo atlyginti pagal LR CK 6.284 str., numatančio atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo draustas socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau iš bylos dokumentų teismas matė, kad žuvusysis A. B. buvo (duomenys neskelbtini). Iš bylos dokumentų neginčijamai teismo nustatyta, kad jis žuvo tarnybos metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus jis buvo profesinės karo tarnybos karys. Pagal (duomenys neskelbtini) instrukcijos 6.12 p. jo pareiga buvo kilus gaisrui ar avarijai aerodromo teritorijoje arba 8 km aplink ją organizuoti gaisro gesinimo darbus. Kaip nurodė liudytojas P. M., A. B. prieš gaisro gesinimą informavo kitus karius apie pavojingą teritoriją, kurioje yra daug iškasų. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad A. B. žuvo tarnybos metu. Žuvus kariui tarnybos metu, pagal minėtą Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymą Nr. V-809 dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovei buvo išmokėta piniginė kompensacija. Kadangi A. B. žuvo tarnybos metu, gesindamas gaisrą, jo atliekamos funkcijos yra susijusios su rizika gyvybei, kompensacija už gyvybės praradimą yra numatyta įstatymo leidėjo specialiuose norminiuose aktuose, todėl teismas sprendė, kad atsakovas – Šiaulių miesto savivaldybė - neturi pareigos atlyginti ieškovei neturtinę žalą, padarytą A. B. gyvybės atėmimu. Ieškovė nurodė, kad pretenzijų Krašto apsaugos ministerijai neturi, nes ji jau sumokėjo piniginę kompensaciją. Kadangi teismas padarė išvadą, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei patirtą neturtinę žalą dėl specialaus žalos atlyginimo reglamentavimo kario žūties atveju, kitus ieškovės bei atsakovo argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu U. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (91-92 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai teismas taikė ir aiškino įstatymą, o išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2. Kadangi išmokėta kompensacija nepadengė neturtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties, teismo ieškovė prašė priteisti 500000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė laiko, kad tėvas žuvo dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybė netinkamai prižiūrėjo savo teritoriją. Byloje esančiame 2009-04-30 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos aplinkybės; nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: „nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, kai degančių medžių, krūmų ir žolės gesinimo metu tamsiu paros metu ugniagesys gelbėtojas įkrito į neuždengtą ir nepažymėtą iškasą teritorijoje. Iškasa neaptverta, neuždengta, pavojinga zona nepažymėta. Aplink iškasą, įvairiais atstumais matosi daug kitų neuždengtų, neaptvertų, apgriuvusiais šlaitais, įvairaus gylio iškasų. „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00", patvirtintų 2000-12-22 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, 54 punktas numato, kad kasant iškasas, kurių šlaitų stabilumo užtikrinimui naudojami sutvirtinimai, sutvirtinimų viršutinė dalis turi išsikišti virš iškasos krašto ne mažiau, kaip 0,15 metro. „Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų", patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233, 15.1 punktas numato, kad, kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai asmenys. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų apsaugai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos. Todėl apeliantė laiko, kad minėti pažeidimai sudarė prielaidas gaisro gesinimo metu nukentėjusiajam įkristi į neuždengtą neaptvertą ir nepažymėtą iškasą. Apeliantė nurodo, kad dėl tėvo žūties tiesiogiai kalta savivaldybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybė prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti paliekant nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą (96-98 b. l).
Apeliantės argumentus dėl teisinio režimo susiklostančio atsitikus neordinariai situacijai - kilus gaisrui šalia aerodromo esančioje teritorijoje, vertina kritiškai ir mano, kad šiuo atveju turi būti taikomi statutinius santykius reguliuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į susidariusią neordinarią situaciją, buvo elgiamasi vadovaujantis statutinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, juo labiau, kad tai specialiųjų įgūdžių reikalaujanti tarnyba, kurios tarnautojai nuolat susiduria su pavojumi gyvybei darbe. Vertinant tokias pareigas ėjusio asmens veiksmus, laiko, kad tarnautojai yra specialiai apmokyti dirbti ekstremaliose situacijose ir profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Todėl laiko, kad specialaus pareigūno elgesys privalo būti vertinamas vadovaujantis ir protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl senaties termino
Ieškovė nurodė, kad dėl tėvo žūties tarnyboje patyrė dvasinį ir fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, kurie CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami neturtine žala. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai karys žūva tarnyboje, teisė į ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens žuvimo dienos. Todėl šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžią laikė (duomenys neskelbtini), kai žuvo ieškovės tėvas A. B., o terminas per kurį ieškovė turi teisę apginti savo galimai pažeistą teisę, suėjo 2012-04-21.
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis B. D. v. Mažeikių sporto mokykla byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus ir ieškovės senaties termino praleidimo priežastis pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą teismas atnaujino teisėtai.
Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” v. AB ,,Vilniaus vingis” byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikių mokytojų sąjunga ir kt. byloje 3K-7-38/2008). Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad senaties terminai iš principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismą apribojimas, tačiau tai, kaip jie pritaikomi konkrečiu atveju, gali sukelti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (pvz., Stagno c. Belgique, Requ?te no 1062/07, 7 juillet 2009, § 27, 33-34).
Dėl neturtinės žalos
Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas A. B. buvo (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo darbe Aktas bei Karinių oro pajėgų aviacijos bazės atlikto tyrimo išvados patvirtina, kad A. B. žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, gesindamas gaisrą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje šalia Karinio aerodromo teritorijos. Žuvusiojo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Pagal Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymą Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo" mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt. Pagal (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus, žuvusysis buvo profesinės karo tarnybos karys. Kadangi žuvusysis A. B. atliko karo tarnybą pagal profesinės karo tarnybos sutartį, kompensacija kario žūties atveju buvo atlyginta, vadovaujantis specialaus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-726 (toliau – Karo tarnybos įstatymas) nuostatomis. Šio įstatymo 66 str. 1 dalis numato, kad karių gyvybė ir sveikata yra privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis, o pagal to paties įstatymo 67 straipsnio nuostatas kario žūties atveju išmokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, ta pati nuostata yra numatyta ir CK 6.263 str. 2 dalyje dėl deliktinės atsakomybės. Specialus Karo tarnybos įstatymas, numato vienkartinės kompensacijos kario žūties atveju (neatsižvelgiant į draudimo išmokas) išmokėjimą nustatyta tvarka, remiantis šiuo įstatymu ir CK 6.250 str. 2 dalimi, ieškovės ieškinys atsakovui dėl neturtinės žalos priteisimo kita, ne įstatymo reguliuojama tvarka, atmestas pagrįstai. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, tai: neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), žala ar nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Šioje byloje neturtinė žala ieškovės kildinama netekus tėvo, kuri jau atlyginta pagal specialaus Karo tarnybos įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme kario žūties atveju numatyta vienkartinė kompensacija, kuri tokiu atveju apima visą ieškovei padarytą žalą, tiek turtinę, tiek ir neturtinę (tarp jų ir už ieškovės nurodomą emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresiją ir kt.). Tai, kad pagal ieškovės teiginius Šiaulių miesto savivaldybė aiškiai nepažymėjo pavojingų zonų, nesudaro pagrindo papildomos neturtinės žalos atlyginimo reikalauti dar ir remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Neturtinė žala yra viena iš žalos rūšių, jos funkcija yra kompensacinė. Tokia žala yra padaroma neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu), kuriais turi būti pakenkiami teisės saugomi ir ginami piniginės išraiškos neturintys (neturtiniai, nematerialūs) asmens interesai, - asmens garbė, orumas, dvasiniai išgyvenimai ir pan., o tai reiškia, kad neturtinė žala turi specifinę savo kilmę ir savarankiškus jos kompensavimo pagrindus, numatytus įstatymais. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei išmokėjus Karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, kuri apima visą, tame tarpe ir neturtinę žalą, ieškovės ieškinio reikalavimai pagal CK 6.250 straipsnį, šiuo atveju nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Kadangi atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų apeliacinėje instancijoje, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.