Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui, nedalyvaujant atsakovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) prašo santuoką tarp jo ir atsakovės Ž. K. (toliau – ir atsakovė), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2022 m. lapkričio 11 d.; nutraukiant santuoką, Ž. K. palikti jos pasirinktą pavardę; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo vardu įregistruota transporto priemonė – VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), lėšas esančias A. K. vardu atidarytoje asmeninėje banko sąskaitoje a/s Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), esančių lėšų likutis, kuris 2022-11-11 buvo 171,13 Eur.; santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūrą, kurio bendra vertė 68 000 Eur palikti ieškovui, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 52600 Eur; pastatas – sodo pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 6200 Eur; pastatas – šiltnamis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 200 Eur; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statinius (artezinis gręžinys k1), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 2500Eur; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statinius (tvora t., kan. šuliniai k2, k3, pavėsinė 5l1ž) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 200 Eur; 0,0854 ha žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 6300 Eur; po santuokos nutraukimo 35 000 Eur kreditas pagal 2018 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Raseinių kredito unijai, kurio negrąžinto kredito likutis yra 31 685,59 Eur lieka solidaria sutuoktinių prievole, kurią įsipareigoja mokėti ieškovas; atsakovei po santuokos nutraukimo palikti transporto priemonę – Renault Modus, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 800 Eur; atsakovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje, esančių lėšų likutį 2022 m. lapkričio 11 d., po santuokos nutraukimo ieškovas įsipareigoja sumokėti 672,77 Eur piniginę kompensaciją atsakovei, už tai, kad dalijant santuokos metu įgytą turtą, buvo nukrypta nuo lygių dalių principo; priteisti iš atsakovės visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 9 d., tačiau faktiškai nutrūko 2022 m. lapkričio 11 d., kuomet Ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš bendrų šeimos namų. Taigi faktinė Šalių santuoka truko iš viso 7 metus, per kuriuos išryškėjo daugybė poros skirtumų, lemiančių nesugyvenimą kartu, o būtent: 1) skirtingas požiūris į šeimą; 2) skirtingos vertybės; 3) skirtingas požiūris į bendro ūkio vedimą – namų ruošos ir finansinės naštos pasidalinimą; 4) vienas kitam reiškiami priekaištai, pretenzijos ir nepasitenkinimas; 5) pasikartojantys ir neišsprendžiami konfliktai, provokuojantis elgesys ir įžeidinėjimai vienas kito atžvilgiu.

3. Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas nurodė, jog bendras turto balansas yra 74 631,13 Eur. 2017 m. gegužės 19 d. ieškovas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn įgijo turtą esantį, (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 10 d. pardavė šį butą už 38 000 Eur. Šias lėšas panaudojo nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui ir pagerinimui. A. K. 17 500 Eur iš savo asmeninių lėšų sumokėjo nekilnojamojo turto (adresas: (duomenys neskelbtini)) įsigijimui, o likusią kainos dalį padengė 35 000 Eur kreditas iš Raseinių kredito unijos. Likę 20 500 Eur A. K. asmeninių lėšų dalis skirta nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, tačiau nėra išsaugojęs savo išlaidas minėtiems pagerinimams patvirtinančių rašytinių įrodymų. Nekilnojamojo turto pirkimo metu, turto vertė buvo 52 000 Eur, tačiau naujai užsakytoje 2024 m. gegužės 27 d. tas pats nekilnojamasis turtas dėl jam atliktų pagerinimų yra vertas 68 000 Eur. Atlikus nekilnojamojo turto pagerinimus, jo vertė padidėjo net 16 000 Eur (68 000 – 52 000) ir byloje nėra duomenų, kad Atsakovė turėjo asmeninių lėšų prisidėti prie turto pagerinimo, darytina pagrįsta išvada, kad būtent ieškovas savo asmeninėmis lėšomis, kurių suma buvo 20 500 Eur, atliko šeimos turto pagerinimus. Šalys santaupų neturėjo ir negalėjo turėti. Lėšos, kurios buvo įgytos iš asmeninio turto ir panaudotos namo pagerinimui. Ieškovas prašo priteisti minėtą namą, kadangi dalis lėšų buvo įnešta, dalis panaudota pagerinimui. Ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ieškinyje nuo 10.5.1. punkto iki 10.5.10.2.

II. Atsakovo argumentai

4. Atsakovė Ž. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamuosius posėdžius ir teismo posėdį neatvyko. 2025 m. vasario 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo priimta nutartis bylą perduoti nagrinėti teismo posėdyje ir paskirti teismo posėdį 2025 m. kovo 17 d. 10:00 val. bei pripažinti atsakovės Ž. K. dalyvavimą paskirtame teismo posėdyje būtinu. Atsakovė neatvyko į teismo paskirtą teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas pripažintas būtinu. Jai 2025 m. kovo 17 d. nutartimi už neatvykimą į teismo posėdį buvo paskirta 250 Eur bauda, kitas teismo posėdis paskirtas 2025 m. balandžio 14 d. Atsakovė Ž. K. pakartotinai neatvyko į paskirtą teismo posėdį nors jos dalyvavimas yra pripažintas būtinu, todėl jai buvo paskirta 300 Eur bauda už neatvykimą į 2025 m. balandžio 14 d. 10.00 val. teismo posėdį be svarbios priežasties. Procesiniai dokumentai ir šaukimai į paskirtus teismo posėdžius atsakovei buvo įteikti per darbovietę. Šaukimas į 2025 m. gegužės 12 d. teismo posėdį grįžo neįteiktas su žyma iš darbovietės, kad asmuo atsisakė priimti dokumentus. Atsakovė tyčia vengė priimti procesinius dokumentus, neatvyko nei į vieną posėdį teisme, nebendradarbiavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovo teigimu, sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko ir nebėra vilties, kad santuoką pavyks išsaugoti, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. lapkričio 11 d.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

7. Ieškovas nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kaltės

8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, atsakovė prieštaravimų ieškovo nurodytoms santuokos iširimo priežastims nenurodė. Kadangi šalys negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti santuoką, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatant kad turtinėms teisėms teisinės pasekmės kilo nuo 2022 m. lapkričio 11 d. (gyvenimo skyriumi pradžios) (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprieštaravo, jog atsakovė pasiliktų pavardę K. Kadangi atsakovė nuomonės dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nepareiškė, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovui – K., atsakovei – K.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

10. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

12. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

13. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 68 000 Eur ir kurį sudaro: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 52600 Eur; 2) Pastatas – sodo pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 6200 Eur; 3) Pastatas – šiltnamis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 200 Eur; 4) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statinius (artezinis gręžinys k1), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 2500Eur; 5) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statinius (tvora t., kan. šuliniai k2, k3, pavėsinė 5l1ž) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 200 Eur; 6) 0,0854 ha žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra: 6300 Eur;

14. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Visų pirma tokia išimtis nustatyta, CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę neįtrauktinas.

15. Atvejai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tarp sutuoktinių dalijama nelygiai, nurodyti CK 3.117 straipsnyje. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Sutuoktinis gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdą – prašyti priteisti kompensaciją arba gauti didesnę turto dalį. Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik pasekmėmis, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti.

16. Atsakovas prašo visą nekilnojamąjį turtą įgytą santuokos metu dalinti natūra ir priteisti jį ieškovui, atsakovei išmokant 672,77 Eur kompensaciją. Ieškovas, reikalavimą dalinti natūra grindžia, tuo kad dalijant santuokoje įgytą turtą, galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti santuokos metu įgytą turtą tiek natūros, tiek piniginės kompensacijos išraiška. Ieškovas pažymi, kad prie santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, statinių ir žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini)) – įsigijimo bei pagerinimo, Ieškovas prisidėjo 38 000,00 Eur asmeninių lėšų suma – už asmeninės nuosavybės teisę priklausiusį parduotą butą, gautos lėšos buvo panaudotos ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui, t. y. 17 500 Eur asmeninių lėšų buvo panaudota įsigijimui, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, o tuo tarpu likusi 20 500 Eur suma buvo panaudota namo pagerinimams atlikti. Likusiai turto įsigijimo sumai buvo panaudotas 35 000 Eur kreditas iš Raseinių kredito unijos, kuriai kreditas pilnai negrąžintas ir ieškinyje nurodoma, jog kredito likutis sudaro 31 685,59 Eur.

17. Ieškovas nekilnojamojo turto pagerinimą įrodinėja tuo, kad iš savo asmeninių lėšų – 20 500 Eur jis iš esmės pagerino šeimos įgytą nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra išsaugojęs savo išlaidas minėtiems pagerinimams patvirtinančių rašytinių įrodymų. Šioje civilinėje byloje yra pateikta 2018 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto ataskaita, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo metu, šio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė buvo 52 000,00 Eur (b.l. 68-141). Tačiau naujai užsakytoje 2024 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto ataskaitoje nurodyta, kad to paties nekilnojamojo turto vertė dėl jam atliktų pagerinimų 2024 m. gegužės 27 d. dienai iš viso yra 68 000,00 Eur (b.l. 115 - 192). Naujoje ataskaitoje matyti, kaip ženkliai pasikeitė nekilnojamojo turto stovis dėl atliktų turto pagerinimo darbų. Atlikus nekilnojamojo turto pagerinimus, jo vertė padidėjo net 16 000 Eur (68000 – 52000) ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėjo asmeninių lėšų prisidėti prie turto pagerinimo. Sutiktina su ieškovo teiginiais, jog labiau tikėtina, kad būtent ieškovas savo asmeninėmis lėšomis, kurių suma buvo 20 500,00 Eur, atliko šeimos turto pagerinimus. Tačiau teismo vertinimu, ieškovo nurodomas turto padalijimo būdas neatitinka protingumo kriterijų ir esamo teisminio reguliavimo. Skaičiuodamas kompensacija ieškovas nurodė, kad 42 945,54 Eur sudaro sumažintas santuokos metu įgyto turto balansas – 38 000,00 Eur (A. K. įneštos asmeninės lėšos į bendro nekilnojamojo turto įgijimą ir pagerinimą) = 4,945.54 Eur; 2) 4.945.54 Eur x ½ = 2,472.77 Eur kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokos metu įgyto turto dalis pinigine išraiška; 2,472.77 Eur – 1,800.00 Eur (Ž. K. atitenkančio automobilio vertė) = 672.77 Eur.

18. Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai turtas įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas) gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įsigijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė).

19. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškaus sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog įsigyjant nekilnojamąjį turtą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ieškovas išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, sudarytas sandoris su kredito įstaiga dėl 35 000 Eur paskolos buvo sudarytas su abiem sutuoktiniais, prievolė yra solidari, dėl prievolės solidaraus pobūdžio, abejonių neturi ir pats ieškovas, tai tikėtina rodo šalių valią įsigyti turtą (statinius) šeimos reikmėms.

21. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas didesne dalimi prisidėjo prie turto įsigijimo. Labiau tikėtina, jog 38 000 Eur ieškovo asmeninių lėšų buvo panaudota įsigyjant ir gerinant būstą, tačiau svarbi aplinkybė, jog nors turto vertė ir padidėjo gyvenant santuokoje, tačiau dar liko negrąžinta reikšminga paskolos dalis - 31 685,59 Eur. Abu sutuoktiniai yra šio kredito solidarūs skolininkai, todėl priteistina 672,77 Eur kompensacija atsakovei, aiškiai pažeistų atsakovės teises. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į ieškovo teiktus įrodymus ir paaiškinimus, labiau tikėtina, jog turto prigimtis ir pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas rodo, kad ginčo turtas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti.

22. Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, neužtenka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti atitinkamus interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

23. Visgi, sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kokia dalimi ieškovas prisidėjo prie šio ginčo turto įsigijimo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie būsto įsigijimo. Įvertinus tai, jog ieškovas galėjo investuoti ne mažiau 38 000 Eur lėšų būstui įsigyti bei į tai, jog liko negrąžinta 31 685,59 Eur paskola kredito įstaigai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovui 2/3 dalis ginčo nekilnojamojo turto, atsakovei paliekant 1/3 minėto ginčo turto. Pažymėtina, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis.

24. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, šalys santuokos metu įsigijo transporto priemones: atsakovės Ž. K. vardu įregistruota transporto priemonė – RENAULT MODUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data – 2005-07-12; ieškovo A. K. vardu įregistruota transporto priemonė – VOLKSWAGEN TOURAN, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data – 2004-03-11. Šalis nepateikė objektyvių duomenų apie dalintinų automobilių vertę šiuo metu rinkoje.

25. Ginčo dėl transporto priemonių nėra, ieškovas ieškinyje prašo, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė liktų šaliai, kurios vardu registruota transporto priemonė. Tokie ieškinio reikalavimai tenkinami ir ieškovui paliekama transporto priemonė – VOLKSWAGEN TOURAN, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data – 2004 m. kovo 11 d., o atsakovei transporto priemonė – RENAULT MODUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data – 2005 m. liepos 12 d.

26. Taip pat, ieškinyje prašoma ieškovui palikti jo vardu banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantį lėšų likutį, kuris 2022 m. lapkričio 11 d. buvo 171,13 Eur, o atsakovei palikti jos banko sąskaitose esančias lėšas 2022 m. lapkričio 11 d. Su tokiais ieškovo reikalavimais, atsakovei nepareiškus prieštaravimų teismas sutinka ir juos tenkina.

27. Ieškovas nurodė, jog šalys turi kreditorinį įsipareigojimą Raseinių kredito unijai. Ieškinyje prašoma po santuokos nutraukimo įsipareigojimą pagal 2018 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio negrąžinto kredito likutis ieškinio pateikimo dieną yra: 31685,59 Eur palikti solidaria sutuoktinių prievole, kurią įsipareigoja mokėti vienasmeniškai ieškovas. Byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo ar atsakovė prieštarautų tokiam ieškinio reikalavimui, ieškinio reikalavimas dėl prievolių pasidalijimo, nekeičiant prievolės pobūdžio yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

28. Ieškovas ieškinyje, taip pat prašė padalinti santuokos laikotarpiu sutuoktinių įgytus kilnojamuosius daiktus, kurių ieškovo nurodoma bendra vidutinė vertė – 2 960 Eur. Teismo posėdžio metu, ieškovas atsisakė šios ieškinio dalies reikalavimų, dėl to byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo 567,00 Eur dalį žyminio mokesčio. Šioje byloje 2024 m. spalio 29 d. nutartimi buvo konstatuota, kad už du ieškovo pareikštus neturtinius reikalavimus (nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažinti šalių prievolę kredito unijai „Kreda“ solidaria) mokėtinas 220 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovo turtiniai reikalavimai (72 831,13 Eur) apmokestintini 1317 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Iš viso šioje byloje už patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtinas 1537 Eur žyminis mokestis (220 Eur + 1317 Eur). Ieškovas sumokėjo 567 Eur žyminio mokesčio už paduotą ieškinį.

31. Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažinimo prievole kreditoriams solidariai, tačiau ieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo patenkinus iš dalies, darytina išvada, jog ieškinys patenkintas 89,18 proc.

32. Atsižvelgiant į tai, priteistinas žyminis mokestis iš atsakovės sudaro 1 370,70 Eur, likusią 166,30 Eur dalį priteisiant iš ieškovo. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 567 Eur žyminį mokestį, išskaičius iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio sumą, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 400,70 Eur žyminis mokestis, likusią 970 Eur sumą priteisiant iš atsakovės valstybei.

33. 2025 m. gegužės 12 d. ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, iš kurio matyti, kad ieškovas patyrė 2 330 Eur atstovavimo išlaidų.

34. Teismas pažymi, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas 89,18 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 2 077,89 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

35. Teismas šioje byloje patyrė 95,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos proporcingai atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas 89,18 proc., iš atsakovės valstybei priteisiama 84,86 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo valstybei priteisiant 10,30 Eur pašto išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 2 960 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties eurų) vertės kilnojamųjų daiktų priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-1895-359/2025 šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės kilo nuo 2022 m. lapkričio 11 d. (gyvenimo skyriumi pradžios)

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: K. ir K.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – automobilį VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti asmenine ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – automobilį RENAULT MODUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti asmenine atsakovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jo vardu banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantį lėšų likutį, kuris 2022 m. lapkričio 11 d. buvo 171,13 Eur.

Atsakovei Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jos banko sąskaitose esančias lėšas.

Padalyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūrą, priteisiant ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2/3 dalis pastato – sodo pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (artezinis gręžinys k1), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora t., kan. šuliniai k2, k3, pavėsinė 5l1ž) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2/3 dalis 0,0854 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini).

Padalyti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūrą, priteisiant atsakovei Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1/3 dalį pastato – sodo pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1/3 dalį pastato – šiltnamio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (artezinis gręžinys k1), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora t., kan. šuliniai k2, k3, pavėsinė 5l1ž) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1/3 dalį 0,0854 ha žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo negražinta kredito dalis- 31685,59 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt penki Eur 59 ct) Raseinių kredito unijai „Kreda“ pagal 2018-07-04 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,70 Eur (keturių šimtų eurų 70 ct) žyminį mokestį ir 2 077,89 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų 89 ct) atstovavimo išlaidas, ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 970 Eur (devynių šimtų septyniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 84,86 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,30 Eur (dešimties eurų 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.