Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. R. ir jos atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT valdymo koncernas“ atstovui Dainiui Burduliui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ atstovei advokatei Nidai Kazokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT valdymo koncernas“ dėl parduoto netinkamos kokybės daikto kainos sumažinimo arba trūkumų pašalinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „NT valdymo koncernas“ atstovas advokatas Dainius Burdulis pareiškė, kad atsakovė sutinka patenkinti ieškinio reikalavimą dėl piniginės sumos buto trūkumams šalinti sumokėjimo ir ieškinį pripažįsta, tačiau prašoma bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama.

11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Ukmergės statyba“ atstovė advokatė Nida Kazokienė palaikė atsakovės poziciją.

12. 2022 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. P. paaiškino reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

13. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš esmės pripažįsta, todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

14. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakove sudarė 2017 m. balandžio 14 d. pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 119 838 Eur. Anot ieškovės, pradėjus gyventi bute pradėjo atsirasti (matytis) paslėpti daikto (buto) trūkumai – prie lubų ėmė drėkti vieno kambario siena, kuri yra su langu, atsirado pelėsis, drėgmė perėjo ir į gretimą kambarį, kambariuose atsirado sienų įtrūkimai, nusmuko durys, vėliau paaiškėjo, kad neveikia radiatorių termoreguliatoriai.

15. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

17. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, be kita ko, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

18. Ieškovės prašymu, 2022 m. sausio 31 d. teismo nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė tikslu nustatyti trūkumų bute (ne)buvimo aplinkybes, priežastis bei šalinimo kainą; ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui S. M.. Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta drėkstančių ir pelijančių sienų ir lubų priežastis – netinkamai atlikti statybos (Stogelio įrengimo) darbai, taip pat įtrūkiai sienose dėl neleistinos pastato deformacijos. 2022 m. gegužės 19 d. teismo ekspertas papildęs teismo ekspertizės aktą Nr. 22-27, paaiškino, jog nustatytų defektų ištaisymo kaina, neskaičiuojant trūkumų dėl netinkamai atliktų apdailos darbų, sudaro 4 809,19 Eur su PVM.

19. Įvertinus nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aplinkybes, bei tai, kad atsakovė pareiškė jog ieškinį pripažįsta, teismas vertina, kad aptartos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės ieškinio reikalavimą, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 809,19 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

20. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4 809,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

22. Nagrinėjamu atveju, atsakovui ieškinį iš esmės pripažinus, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

23. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 3 150 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, apmokėjo 1 815,31 Eur už ekspertizės skyrimą, 64,51 Eur už VĮ „Registrų centras“ išduotus dokumentus, bei prieš kreipiantis į teismą už pretenzijos parengimą ir pateikimą atsakovei ieškovė sumokėjo 250 Eur. Byloje pateikti išlaidų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai.

24. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažintina iki 1 500 Eur. Mano, kad yra pagrindas nepriteisti ieškovės naudai teismo ekspertizės atlikimo kainos, kadangi šis veiksmas byloje nebuvo būtinas ieškovės interesams ginti. Be to, ieškovė savo prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų ir su jais pateiktų dokumentų nurodė tik atitinkamos sumos sumokėjimo faktą pagrindžiančius duomenis, tačiau nepateikė jokių duomenų apie konkrečios paslaugos apimtį, trukmę, sąsajumą su nagrinėjama byla. Dėl to kyla pagrįsta abejonė ar ieškovės atstovo pateiktuose į bylą prašymuose nurodytos teisinės paslaugos apskritai buvo suteiktos ir, jei taip, tai ar būtent už jas ieškovė atstovui sumokėjo. Taip pat nėra ir galimybės nustatyti ar nurodytos konkrečios teisinės paslaugos teikimas šiuo atveju buvo būtinas ir neperteklinis tiek paslaugos pobūdžio, tiek ir trukmės prasme. Be to, nėra aišku, kokiu pagrindu atstovavimo sutarties ir teisinių paslaugų sutarties parengimas yra laikomas teisinių paslaugų teikimu, bet ne paties teisininko darbo organizavimu. Taip pat duomenų ir medžiagos analizė, už ką ieškovės atstovas nurodo ėmęs atlyginimą, yra neatsiejama procesinių dokumentų rengimo eiga, todėl šie veiksmai neturėtų būti vertinami kaip atskira apmokėtina teisinė paslauga. Pastebi, kad nors prašyme nurodyta, kad teisininkui buvo sumokėta už baigiamosios kalbos parengimą, tačiau byloje jokių duomenų apie tai, kad tokia paslauga buvo suteikta, nėra.

25. Taigi, atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės ginčija ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ekspertizę ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą, pagrįstumą.

26. 2022 m. sausio 31 d. nutartimi teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, sprendė, kad siekiant tinkamai įvertinti šalių argumentus, susijusius su ginčo bute atsiradusiais trūkumais bei jų priežastimis, šalinimo kaina, yra pagrindas skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su ekspertizės skyrimu, nurodė, jog ieškovė nepagrindė reikalavimų įrodymais, tačiau teismas išaiškino, kad, pagal civilinio proceso nuostatas, teismo ekspertizė ir yra vienas iš įrodymų, kuriais gali remtis proceso dalyviai. Šiuo atveju ieškovė, prašydama skirti ekspertizę ir sutikdama už ją sumokėti, iš esmės siekia pasinaudoti įrodinėjimo teise bei pareiga. Teismas vertino, kad byloje aktualiems klausimams spręsti reikalingos specialiosios žinios, todėl, ekspertizę skirti yra tikslinga.

27. Minėta teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota už ekspertizės atlikimą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 1 815 Eur užstatą ekspertizės apmokėjimui padengti, taip pat 0,31 Eur už ekspertizės apmokėjimo pervedimą ekspertui. Remiantis 2022 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu, ieškovė įmokėjo į teismo depozitinę sąkaitą 1 815,31 Eur. Iš pateikto 2022 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 497 matyti, kad teismas už ekspertizės atlikimą pervedė 1 815 Eur, taigi teismo sąskaitoje liko nepanaudoti 31 centai.

28. Nagrinėjamu atveju ekspertizė byloje buvo paskirta tikslu nustatyti trūkumų bute (ne)buvimo aplinkybes, priežastis bei šalinimo kainą. Atsižvelgiant į ekspertizės metu atliktus skaičiavimus, ieškovė tikslino savo reikalavimo dydį (jį kelis kartus mažino). Kaip minėta, teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, sprendė, kad ekspertizę skirti yra tikslinga, todėl tenkino ieškovės prašymą ir bylą sustabdė. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės patirtos 1 815 Eur išlaidos už ekspertizės skyrimą yra susijusios su bylos nagrinėjimu dalyku, ja buvo siekiama patvirtinti faktines aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ieškinį pripažino jau po atliktos ekspertizės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, t. y. atsakovės.

29. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

31. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

32. Iš ieškovės pateiktų prašymų matyti, kad 1 800 Eur suma susidarė už teisinę konsultaciją, teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties parengimą, prašymų RC pateikimą, gautų dokumentų analizę, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, eksperto paiešką, eksperto sutikimo gavimą, prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimas ir dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje, klausimų ekspertizei suformulavimą ir pateikimą, prašymo su papildomais įrodymais parengimą ir pateikimą teismui, o suteiktų paslaugų apimtis vertinama kaip 20 valandų teisinių paslaugų (vienos valandos kaina 90 Eur). Taip pat ieškovė prašo priteisti 1 350 Eur sumą, kuri susidarė už teisinę konsultaciją susipažinus su teismo ekspertizės išvada (38 lapai), patikslinto ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, prašymų parengimą ir pateikimą teismui, dalyvavimas bylą nagrinėjant parengiamajame teismo posėdyje ir nagrinėjant bylą iš esmės, taikaus pasiūlymo analizė ir konsultacija, baigiamosios kalbos rengimas, o suteiktų paslaugų apimtis vertinama kaip 15 valandų teisinių paslaugų (vienos valandos kaina 90 Eur).

33. Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovas pateikė ieškinį, 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. gegužės 25 d. patikslintus ieškinius, teikė rašytinius paaiškinimus, pildė bylos medžiagą naujais duomenimis. Byloje vyko du nuotoliniai parengiamieji bei trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė suapvalinus 4 valandos. Teismuo nuomone, ieškovės atstovo nurodomos teisnės paslaugos – atstovavimo sutarties parengimas, eksperto sutikimo gavimas nėra laikytinos savarankiškimos teisinėmis paslaugomis, todėl teismas bylnėjimosi išlaidų sumą už advokato padėjėjo teisines paslaugas mažina 150 Eur suma (kadangi sumos nedetalizuotos teismas nustato kokia suma sumažinti bylinėjimosi išlaidas) iki 3 000 Eur sumos. Įvertinus, procesinį šalių elgesį, rengtų procesinių dokumentų apimtį, teismo posėdžių trukmę, teismo vertinimu, ieškovės naudojimasisi teisine pagalba už 3 000 Eur sumą buvo racionalus ir šios išlaidos prorcingos tokio pobūdžio procese. Tai, kad kiti bylos dalyviai mokėjo mažesnes išlaidas nėra ir negali būti pagrindas mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, ieškovė už pradinį ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio. Patikslinusi ieškinį, ieškovė sumažino savo reikalavimą iki 4 809,19 Eur, taigi žyminis mokestis mokėtinas už patikslintą ieškinį yra 108 Eur ir tik tokią sumą (108 Eur) ieškovė gali pagrįstai prašyti iš atsakovės.

35. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl ieškovei grąžintina 5 Eur permokėto žyminio mokesčio.

36. Taigi, ieškinį iš esmės tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 237,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 108 Eur dydžio žyminis mokestis, 3 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 1 815 Eur už ekspertizės skyrimą (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, CK 6.57 straipsnis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisaimos 64,51 Eur už VĮ „Registrų centras“ išduotus dokumentus ir 250 Eur už pretenzijos parengimą, kadangi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

37. Teismas taip pat pastebi, kad trečiasis asmuo UAB „Ukmergės statyba“ 2022 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas ir 2022 m. gegužės 2 d. pavedimu Nr. 18307 sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės aktą sudariusio teismo eksperto apklausą 242 Eur. Teismo ekspertas apklaustas 2022 m. gegužės 18 d. vykusio teismo posėdžio metu. Remiantis eksperto pateikta 2022 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2255, už jo dalyvavimą teismo posėdyje jam sumokėta 121 Eur, t. y. mažiau, nei buvo trečiojo asmens sumokėta į teismo depozitinę sąskaitą. Pinigai iki šiol yra teismo depozite. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, trečiajam asmeniui UAB „Ukmergės statyba“ grąžintina 121 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT valdymo koncernas“, į. k. 304025178, 4 809,19 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 809,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 237,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 41 (mokėtojas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis), mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ93399. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.

Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 ct permokėtą užstatą už ekspertizės atlikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1759-1125/2022. Pinigus pervedant į ieškovės J. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB.

Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės statyba“, j. a. k. 182827289, 121 Eur permokėtą užstatą už teismo eksperto darbą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1759-1125/2022 vykusio 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu. Pinigus pervedant į trečiojo asmens uždarosiuos akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.