Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutė Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. (G. S.) patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Marios“ pirmininkei D. S. dėl atsisakymo pateikti dokumentus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrija „Marios“, M. S., N. K., A. G., B. B., R. M., K. Ž., V. C., A. D., K. Z., D. V., R. V., N. M., D. P., D. P., L. J., N. D., O. B., J. P., R. K., R. V., R. V., T. G., S. R., N. K., V. R., P. R., V. M., R. B., A. J., A. Š., J. B., R. S., R. O., S. V., M. D. R., A. K., I. K., S. J., G. G., V. Š., D. G., J. P., P. B., V. G., A. J., M. T., I. T., S. M., V. N., A. Ž., N. S.-K., N. L., I. G., A. K.-G., D. B., L. M., J. M., R. C., A. B., R. V., A. P., D. J., U. Č., A. K., I. K., T. M., V. D., M. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo kaip buto daugiabučiame name savininko ir daugiabučio namo savininkų bendrijos nario teisės į informaciją įgyvendinimo. Ieškovas prašė įpareigoti namo bendrijos pirmininkę D. S. supažindinti jį su bendrijos narių sąrašu ir pateikti jų kontaktinius telefonų numerius, taip pat pateikti bendrijos finansinius dokumentus. Atsakovė DNSB „Marios“ pirmininkė D. S., įtraukta į bylą atsakove kaip fizinis asmuo, laikėsi pozicijos, jog ji nėra tinkama atsakovė; ji kaip fizinis asmuo nėra asmens duomenų tvarkytoja. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad informacijos apie bendrijos veiklą pateikimas yra bendrijos kaip juridinio asmens, o ne jos valdymo organų pareiga; teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį, 2022 m. spalio 25 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pakeisti pradinę atsakovę tinkamu atsakovu; ieškovas per teismo nustatytą terminą duomenų, kad, vadovaudamasis 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, pasinaudos galimybe pakeisti pradinę atsakovę tinkamu atsakovu, nepateikė. Posėdžio metu teismas dar kartą pasitikslino, kokia būtų galutinė ieškovo pozicija dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, tačiau ieškovas tvirtai laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra pareikštas tinkamai atsakovei – atsakovė turi būti bendrijos pirmininkė. Taigi teismas konstatavo, jog išnaudojo visas galimybes, kad netinkama šalis šioje byloje būtų pakeista tinkama, ir ieškovui nesutikus, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, išnagrinėjo bylą iš esmės. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį, kaip pareikštą netinkam materialinio teisinio santykio subjektui, atmetė.

9. Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei, tačiau pabrėžia, jog teismas jam tinkamai neišaiškino, kokios to pasekmės, o ieškovas byloje teisine pagalba nesinaudojo.

10. Kolegija pabrėžia, jog civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

12. CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

15. Abstraktus CPK 42 straipsnyje įtvirtintų šalių teisių ir pareigų išaiškinimas yra nepakankamas teismui nustatytos priedermės įgyvendinimas, kada bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. tam asmeniui negali atsirasti pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą. Kada bylą nagrinėjančiam teismui yra akivaizdu, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimą pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Teismas turi išaiškinti ieškovo teisę pakeisti netinkamą atsakovą ir išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, ir tiktai ieškovui atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei: atsakove į bylą įtraukta bendrijos pirmininkė kaip fizinis asmuo, nors ieškinys turėtų būti pareikštas pačiai bendrijai kaip juridiniam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tas faktas, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-790-777/2020, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmąjį kartą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo pasiūlyta netinkamą atsakovę pakeisti tinkama, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos ir nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – DNSB „Marios“ – teisių ir pareigų, tai sudaro savarankišką absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, taigi pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas apygardos teismo nutarties nurodymus, 2022 m. spalio 25 d. nutartyje pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei, pacitavo CPK 45 straipsnio 1 dalį ir 3 dalis, pasiūlė ieškovui pakeisti pradinę atsakovę tinkama atsakove, nurodė, jog ieškovui per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos neatsižvelgus į teismo pasiūlymą pakeisti netinkama atsakove tinkama byla bus nagrinėjama pagal pradinį ieškinį. Ieškovas per teismo nustatytą terminą duomenų, kad pasinaudos galimybe pakeisti pradinę atsakovę tinkama atsakove, nepateikė. Posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 12 d., metu teismas dar kartą pasitikslino, kokia yra galutinė ieškovo pozicija dėl tinkamos atsakovės šioje byloje, tačiau ieškovas tvirtai laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra pareikštas tinkamai atsakovei – byloje atsakovė turi būti bendrijos pirmininkė, taigi pirmosios instancijos teismas ieškinį, kaip pareikštą netinkamai atsakovei, atmetė.

17. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nutartyje pabrėžė, jog, ieškovui per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos neatsižvelgus į teismo pasiūlymą pakeisti netinkama atsakove tinkama, byla bus nagrinėjama pagal pradinį pateiktą ieškinį, t. y. teismas iš esmės pacitavo CPK 45 straipsnio 3 dalį. Ieškovas teigia, jog jam nebuvo suprantamos pasekmės to, jog byla bus nagrinėjama pagal pradinį, t. y., jog ieškinys gali būti atmestas. Kolegija pažymi, jog, nors nei teismo nutartyje, nei posėdžio metu, nebuvo tiesiogiai įvardyta, kad nagrinėjant bylą iš esmės pagal pradinį ieškinį, kuris pareikštas netinkamai atsakovei, ieškinys gali būti atmestas, tačiau tokios pasekmės ieškovui turėjo būti aiškios iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties. Kita vertus, teismo pareiga išaiškinti tam tikras proceso normų nesilaikymo ir netinkamo proceso vedimo pasekmes nėra beribė: nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, pasiūlė šaliai pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, išaiškino, jog, ieškovui nesutikus to padaryti, byla bus nagrinėjama iš esmės pagal pradinį ieškinį. Toks išaiškinimo pareigos įgyvendinimas, turint omenyje tą faktą, jog dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama instituto detaliai pasisakyta ir apygardos teismo nutartyje, nagrinėjamoje situacijoje laikytinas pakankamu. Jei šaliai nėra suvokiami tam tikri teisiniai institutai, sąvokos, ji turi teisę bylos proceso naudotis profesionalia teisine pagalba, tačiau ieškovas tokia pagalba nesinaudojo, taip realizavo teisę pasirinkti vesti bylą pačiam ar per atstovą (CPK 51 straipsnis). Šios bylos pobūdis buvo dispozityvus, todėl ieškovas pats turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą, būtų padaręs esminį proceso normų pažeidimą, dėl kurio bylos procesas būtų buvęs neteisėtas, taigi teismas, konstatavęs, jog ieškinys pareikštas ne tai atsakovei, o ieškovas atsisako netinkama atsakovę pakeisti tinkama, pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir atmesdamas ieškinį dėl to, jog jis pareikštas netinkamai atsakovei, taip pat pasisakė dėl ieškovo reikalavimų iš esmės. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pažeistos jo kaip bendrijos nario teisės gauti duomenis, susijusius su bendrijos veikla.

19. Kasacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje Nr. 3K-3-67-421/2021 nurodė, kad narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje jos nariui (butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkui) suteikia tam tikras teises ir pareigas, be kita ko, teisę į informaciją apie bendriją. Teisė į informacija apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016, 19 punktas).

20. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-490-686/2016 nurodė, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ar primygtinai reikalaudamas tam tikrą informaciją apie bendriją pateikti pageidaujama forma bendrijos narys laikosi minėtų reikalavimų bendrijos atžvilgiu, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus, ar nėra jo paties ir bendrijos bei ypač kitų interesų konflikto. Remdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam.

21. Ieškovas prašė įpareigoti bendrijos pirmininkę pateikti jam bendrijos narių sąrašą su jų kontaktiniais telefono numeriais, taip pat kitus bendrijos dokumentus, susijusius su jos veikla.

22. Nagrinėjamu atveju remdamasis šalių, trečiojo asmens paaiškinimais ir rašytiniais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prašomi pateikti bendrijos duomenys ieškovui yra pateikti (tomas I, bylos lapai 49–75, 95–172, 175–183); byloje pateiktas ir 2022 m. kovo 31 d. aktualus bendrijos narių sąrašas (tomas II, bylos lapai 49–50). Pirmininkė ir bendrija laikosi pozicijos, jog neprieštarauja ir sutinka, kad ieškovas susipažintų su visais bendrijos dokumentais, išskyrus narių asmens duomenis; nurodo, jog ieškovas ne kartą buvo kviečiamas atvykti susipažinti su dokumentais, tačiau to nepadarė. Taigi iš esmės šalys ginčijasi dėl dokumentų pateikimo formos ir tam tikrų dokumentų turinio apimties. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad pateiktas bendrijos narių sąrašas yra netinkamas, nes vienas butas gali turėti tik vieną bendrijos narį, tai turi įtakos balsų skaičiavimui, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad į bylą pateiktas bendrijos pirmininkės ir valdybos narių pasirašytas bendrijos narių sąrašas neatitinka tikrovės. Šie ieškovo argumentai taip pat paneigia apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovui bendrijos narių sąrašas buvo pateiktas. Akivaizdu, jog ieškovui yra prieinami bendrijos narių sąrašo duomenys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei ieškovas mano, kad bendrijos nutarimai buvo priimti pažeidžiant jų priėmimo tvarką (tarp jų ir balsavusiųjų narių skaičių), jis kaip bendrijos narys gali juos ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

24. Ieškovo prašomi pateikti bendrijos narių duomenys – telefonų numeriai – yra asmens duomenys, o Reglamente įtvirtintos duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos (6 straipsnis). Tai, kad bendrijos pirmininkės pildomame bendrijos narių sąraše privalo būti nurodyti narių kontaktiniai duomenys, savaime nereiškia, jog šiems duomenims netaikomas asmens duomenų apsaugos teisinis reguliavimas ir kad jiems netaikomos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Remiantis teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija gali perduoti asmens duomenis kitam asmeniui tik teisėtu tikslu, tik tuo atveju, jei šis duomenų gavėjas turi teisę gauti prašomus duomenis, ir tik tokios apimties, kuri būtina konkrečiam tikslui pasiekti. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, siekdamas pagrįsti būtinybę gauti asmens duomenis, ieškovas nurodė, kad narių kontaktiniai duomenys jam reikalingi tam, kad galėtų įsitikinti balsavimų susirinkimuose teisėtumu, o turėdamas telefono numerius jis galėtų susisiekti su nariais ir gauti informaciją, jam nereikėtų vaikščioti per visus butus ir aiškintis balsavimo aplinkybių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jam bendrijos narių asmens duomenis be jų sutikimo. Pateiktas bendrijos narių sąrašas yra pakankamas ieškovo siekiamam tikslui pasiekti – patikrinti balsavimų teisėtumą; tai, kad ieškovui būtų patogiau paskambinti, o ne vaikščioti per butus, Reglamento prasme nelaikytina pakankamu pagrindu pateikti asmens duomenis. Ieškovui nedraudžiama bendrauti su bendrijos nariais ir jų sutikimu susirinkti kontaktinius ir kitus duomenis, tačiau patogumas įgyvendinant savo tikslus, kuriuo iš esmės remiasi ieškovas, šiuo atveju nėra pakankamas teisiškai reikšmingas tikslas. Laikytina, kad įgyvendinti savo teises ieškovas gali ir disponuodamas jam pateiktais duomenimis – bendrijos sąrašu su vardais ir pavardėmis.

25. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas negalėtų susipažinti su bendrijos dokumentais. Posėdžio metu ieškovas neneigė, kad 2022 m. vasario 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ir vėliau jam buvo siūloma atvykti susipažinti su pageidaujamais bendrijos dokumentais. Taigi ieškovas turi galimybę gauti prašomus bendrijos dokumentus, tačiau, kaip pats nurodė teismo posėdyje, jį netenkina patalpos, į kurias reikia atvykti susipažinti su dokumentais. Ieškovas iš esmės nesutinka su dokumentų pateikimo forma. Bendrija nurodo, jog neturi galimybės daryti didelių kiekių dokumentų kopijų, kadangi neturi tam skirtų priemonių (kopijavimo aparato), be to, darant dokumentų kopijas būtų sugaištas neproporcingas laikas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija mano, jog šiuo atveju primygtinai reikalaudamas pateikti informaciją tik jo pageidaujama forma išimtinai subjektyviu pagrindu – nes netenkina patalpos, į kurias reikia atvykti, – ieškovas nesielgia kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nebendradarbiauja su bendrija, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisės gauti informaciją pažeidimo.

26. Ieškovas nurodo, jog jam nebuvo išsiųstas trečiojo asmens bendrijos „Marios“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį, todėl ieškovas negalėjo pateikti savo argumentų dėl atsiliepime išdėstytų argumentų. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo atsiliepimą į patikslintą ieškinį teismui pateikė 2022 m. gruodžio 2 d., atsiliepimas priimtas 2022 m. gruodžio 5 d. rezoliucija. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, nutartis kartu su šaukimu į teismo posėdį ieškovui įteikta 2022 m. gruodžio 15 d. Tiek ieškovas, tiek trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme 2023 m. sausio 12 d. Trečiojo asmens atstovas, pateikdamas paaiškinimus, išdėstė trečiojo asmens poziciją byloje. Taigi ieškovas tiek iki teismo posėdžio, tiek jo metu turėjo galimybę susipažinti su trečiojo asmens pozicija, pateikti savo argumentus dėl jos, todėl ieškovo argumentas, kad buvo nepagrįstai apribota jo teisė pateikti paaiškinimus dėl trečiojo asmens pozicijos, neatitinka faktinių bylos proceso aplinkybių.

27. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nenustatytas ieškovo kaip bendrijos nario teisių pažeidimas (ieškovas gali gauti prašomą informaciją, duomenų, kad būtų atsisakyta ją pateikti, išskyrus pagrįstą atsisakymą pateikti bendrijos narių kontaktinius duomenis, nėra; tai, kad ieškovo netenkina patalpos, į kurias reikia atvykti susipažinti su dokumentais, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovo teisė gauti informaciją nepagrįstai ribojama). Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo kaip bendrijos nario teisės gauti duomenis, susijusius su bendrijos veikla, pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas. Trečiojo asmens bendrijos „Marios“ apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „Marios“ iš ieškovo G. S. (G. S.) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.