Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-790-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-14
Bylos Nr.: 2A-790-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07585-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: G. S.

Kategorijos

3.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.3.6.2Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. 2A-790-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07585-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3; 3.1.3.6.2; 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Marios“ pirmininkės D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. (G. S.) patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Marios“ pirmininkei D. S. dėl atsisakymo pateikti dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovą su bendrijos narių sąrašu ir pateikti jų kontaktinius telefono numerius, taip pat pateikti finansinius dokumentus (ataskaitas, sąskaitas faktūras, sutartis, pinigų nurašymo dokumentus, darbuotojų darbo sutartis ir kitus dokumentus, aiškinančius patikslintame ieškinyje išdėstytus neaiškumus). Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. 2021 m. birželio 24 d. prašymu prašė pateikti jam daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Marios“ narių sąrašą ir jų kontaktinius telefono numerius, nes 2020 m. birželio 25 d. susirinkimo protokole rašoma, kad bendrijoje yra 60 narių. Tačiau ieškovas mano, kad nuo 1994 m. iki 2021 m. narių skaičius pasikeitė. Kiekvienų metų pabaigoje pirmininkė turi patikslinti narių sąrašą. Mano, kad 2020 m. birželio 25 d. susirinkimo dalyvių sąraše yra neatitikimų, nes kai kuriems butams priskiriama po kelis balsus.

1.2. 2020 m. rugsėjo 30 d. atleista iš darbo buhalterė pateikė 2020 m. sausio 14 d. balansą pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis. Balanse nurodoma 20 462 Eur suma, tačiau daugiau ataskaitų ir dokumentų už 2019 m. nėra. Ieškovui neaišku, kur ir kiek panaudota lėšų, koks likutis bendrijos banko sąskaitoje, kokia suma sukaupta iš kaupiamųjų lėšų.

1.3. Ieškovui gavus 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, kilo abejonių dėl aiškinamajame rašte nurodytų kiemsargio, valytojos, santechniko, elektriko, buvusios pirmininkės ir buhalterės atlyginimų ir (ar) išmokėtų kompensacijų dydžių bei apskaičiavimo tvarkos, taip pat dėl šilumos ūkio prižiūrėtojo įdarbinimo ir atlyginimo dydžio. Kilo neaiškumų ir dėl sąnaudų namo eksploatacijai, t. y. dėl 655,89 Eur mokesčio AB „Ignitis“, 390 Eur – UAB „Jubis“, 104,49 Eur orgtechnikos naudojimo kompensacijos. Ieškovui nėra aiškus 2020 m. gruodžio 31 d. nurašymo aktas, nes ieškovas nesupranta, kaip per 3 mėnesius susidarė šios sumos: raštinėms prekėms – 123 Eur, ūkinėms prekėms – 119,06 Eur, spynai ir remontui – 214 Eur, VĮ Registrų centro paslaugai – 84,29 Eur, teisinių dokumentų rengimui – 470,10 Eur, elektros sąnaudoms – 189,70 Eur.

1.4. 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrijos kaupiamajame fonde yra 10 643,57 Eur, o namo techninės priežiūros fonde yra 13 465,21 Eur, tačiau banko sąskaitose yra tik 9 589,27 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui už teikiamų dokumentų kopijas atlyginus bendrijai faktiškai jos patirtas išlaidas, pateikti ieškovui šių dokumentų kopijas: daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sąrašo, atitinkančio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto bei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Marios“ įstatų (patvirtintų 2020 m. birželio 25 d. susirinkime) 15 punkto reikalavimus, kopiją; daugiabučio namo savininkų bendrijos „Marios“ veiklos metinių ataskaitų už 2019 ir 2020 m. kopijas; sutarčių, pagal kurias daugiabučio namo savininkų bendrija „Marios“ įsigijo prekes ir paslaugas 2019 ir 2020 m., kopijas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės:

Dėl bendrijos narių sąrašo ir jų kontaktinių duomenų

2.1. Ieškovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bendrijos narių sąrašu, įskaitant jų kontaktinius telefono numerius ir (ar) el. pašto adresus.

2.2. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis. Ieškovas, būdamas buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, turi įstatyme įtvirtintą teisę susipažinti su daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos „Marios“ bendrijos narių sąrašu.

2.3. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte nėra reglamentuojama, kokie bendrijos narių asmens duomenys nurodomi bendrijos narių sąraše, todėl ši įstatymo nuostata nesudaro pagrindo ją aiškinti, kaip draudžiančią buto savininkui teikti tam tikrus šiame sąraše esančius asmens duomenis (nagrinėjamo ginčo atveju asmens kontaktinį telefoną ir (ar) el. paštą). DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte įtvirtinta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisė susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) aiškintina neatsiejamai nuo DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto, kuriame reglamentuojama bendrijos pirmininko pareiga sudaryti ir tvarkyti bendrijos narių sąrašą (įgaliotinių sąrašą). Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą; šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris); bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus. Įstatyme yra tiesiogiai įtvirtinta, kokie bendrijos narių asmens duomenys turi būti bendrijos narių sąraše: vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris.

2.4. DNSB „Marios“ įstatų (patvirtintų 2020 m. birželio 25 d. susirinkime) 15 punkte yra nurodyta, kokie asmens duomenys yra nurodomi bendrijos narių sąraše: nario fizinio asmens – vardas, pavardė, telefono numeris, adresas korespondencijai, elektroninis adresas; nario juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė, juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis adresas; asmens įstojimo į bendrijos narius data; informacija apie notariškai įgaliotą kitą asmenį, atstovą pagal įstatymą, turintį teisę dalyvauti bendrijos veikloje bendrijos nario vardu ar asmenį, su kuriuo bendrijos narys yra sudaręs balsavimo teisės perleidimo sutartį (vardas, pavardė, telefono numeris, adresas korespondencijai, elektroninis adresas, įgaliojimo ar sutarties sudarymo data ir galiojimo terminas, perleistų teisių ir pareigų apimtys); narystės bendrijoje pasibaigimo data, kai narystė bendrijoje pasibaigia ar nutraukiama.

2.5. Išimčių dėl tam tikrų duomenų, esančių bendrijos narių sąraše, neteikimo, teikiant susipažinti bendrijos narių sąrašą, įstatyme nenumatyta.

2.6. Pagal minėtas DGNKPPSBĮ bei DNSB „Marios“ įstatų (patvirtintų 2020 m. birželio 25 d. susirinkime) nuostatas ieškovas turi teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu, atitinkančiu DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto ir DNSB „Marios“ įstatų (patvirtintų 2020 m. birželio 25 d. susirinkime) 15 punkto reikalavimus.

2.7. 2021 m. liepos 12 d. visuotinio DNSB „Marios“ narių susirinkimo protokolo 6.3 punkte užfiksuota, kad susirinkimo metu bendrija įsipareigojo laikytis konfidencialumo asmens duomenų atžvilgiu („asmens duomenys negali būti pateikti trečiosioms šalims, išskyrus atvejus, kai jų reikia sutarčiai duomenų subjekto naudai sudaryti ir vykdyti, arba dėl kitų teisėtų priežasčių (pvz. atsakant į teismo ar kitų valdžios institucijų paklausimus ta apimtimi, kiek tai būtina siekiant tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus)“). Vertindamas šį visuotinio susirinkimo nutarimą, teismas konstatavo, kad juo leidžiama teikti bendrijos narių asmens duomenis dėl teisėtų priežasčių, kurių pateiktas sąrašas yra pavyzdinis. DNSB „Marios“ įstatų 3 punkte nurodyta, kad bendrija veikia laikydamasi DGNKPPSBĮ ir savo įstatų, todėl minėtas bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimas negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią ieškovui įgyvendinti DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte įtvirtintą jo teisę susipažinti su DNSB „Marios“ narių sąrašu, atitinkančiu DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto ir DNSB „Marios“ įstatų (patvirtintų 2020 m. birželio 25 d. susirinkime) 15 punkto reikalavimus.

2.8. Ieškovas savo teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu sieja su noru įsitikinti balsavimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos nariui įstatymu yra suteikiama teisė apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas), toks ieškovo prašymas turi teisėtą tikslą. Atsakovės teiginiai apie galimą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą yra deklaratyvūs, nenurodyta, nei kokios, nei kurių duomenų atskleidimu šiuo atveju Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos galėtų būti pažeistos, todėl teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisakė.

2.9. Atsakovė kėlė klausimą, kokia forma ieškovo prašoma informacija turi būti jam teikiama. Ieškovo 2021 m. birželio 1 ir 24 d. prašymuose buvo išreikšta ieškovo valia dokumentus gauti raštu (registruotu laišku). DGNKPPSBĮ ir (ar) DNSB „Marios“ įstatai nenustato, kokia forma buto savininkui turi būti suteikiama teisė susipažinti su bendrijos narių sąrašu ar kita informacija. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, bendrija neturi susipažinti su dokumentais tinkamų patalpų. Konstatavo, kad ieškovo teisė susipažinti su bendrijos narių sąrašu apima ir teisę turėti šio sąrašo kopiją. Atsižvelgiant į ieškovo norą ne tik gauti prašomą informaciją, bet ir ja disponuoti (turėti jos popierines kopijas), jam turi būti sudarytos sąlygos gauti prašomo dokumento kopiją, atlyginant bendrijai šios kopijos padarymo išlaidas.

2.10. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu atsako bendrijos pirmininkas.

Dėl finansinių dokumentų pateikimo

2.11. Ieškovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, DNSB „Marios“ narys. Vadinasi, ieškovas turi buto savininko, bendrijos nario teises, įtvirtintas DGNKPPSBĮ ir bendrijos įstatuose, įskaitant teises, susijusias su informacijos gavimu.

Atsiliepimas

2.12. Atsakovės 2021 m. birželio 25 d. raštas, kuriame atsakovė nurodė, kad kviečia ieškovą susipažinti su prašomais dokumentais ieškovui patogiu ir su atsakove suderintu laiku, laikytinas pernelyg abstrakčiu, jame nenurodyta nei susipažinimo vieta, nei laikas, nei dokumentų, kurie bus pateikti ieškovui, apimtis. Be to, dokumentai, sukaupti iki jai pradedant eiti pareigas, yra archyve, jų apimtis ir turinys atsakovei nėra žinomas. Ieškinio pagrįstumui vertinti neturi įtakos parengiamojo teismo posėdžio metu suformuluotas atsakovės siūlymas ieškovui atvykti susipažinti su dokumentais, nes toks siūlymas pateiktas jau po kreipimosi dėl teisminės gynybos dėl pažeistos teisės į informaciją ir nereiškia, kad ieškovo teisė į informaciją yra ar bus realizuota.

2.13. Ieškovas savo teisės į informaciją pažeidimą sieja su bendrijos veiklos metinių ataskaitų ir revizijos išvadų už 2019 bei 2020 m. jam nepateikimu. DGNKPPSBĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą; ši ataskaita yra vieša; su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas. Būtent šioje ataskaitoje yra butų savininkams ir bendrijos nariams reikšminga ir minėtame ieškovo 2021 m. birželio 1 d. prašyme nurodoma informacija, t. y. informacija apie bendrijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus per ataskaitinį laikotarpį, metinių ir ilgalaikių ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus planų įgyvendinimą, informacija apie bendrijos gautas ir panaudotas lėšas, nepanaudotų lėšų likutį, taip pat sukauptų lėšų pastatui (pastatams) atnaujinti panaudojimą ir jų likutį (DGNKPPSBĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų susipažinęs su bendrijos veiklos metinėmis ataskaitomis už 2019 ir 2020 m., todėl toks jo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

2.14. Pirmininko pareiga teikti informaciją (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą) nėra siejama su tuo, nuo kada jis pradėjo eiti pirmininko pareigas. Todėl atsakovė ieškovui turi teikti bendrijos turimą informaciją, su kuria jis pagal įstatymą turi teisę susipažinti, ir už laikotarpius iki jos pareigų ėjimo pradžios 2020 m. birželio 26 d.

2.15. Pagal DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą bendrijos revizijos komisija (revizorius), finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. revizoriaus ataskaita už 2019 m. į bylą yra pateikta paties ieškovo, o 2021 m. balandžio 30 d. revizoriaus ataskaita už 2020 m. į bylą yra pateikta atsakovės, su šia ataskaita, kaip ir kita civilinės bylos medžiaga, ieškovas galėjo ir gali susipažinti ir įstatymų nustatyta tvarka gauti jos kopijas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atsakovei pateiktuose 2021 m. birželio 1 ir 24 d. prašymuose revizoriaus išvada už 2020 m. nebuvo tiesiogiai įvardyta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų ignoravusi ieškovo prašymą šias išvadas gauti ir taip pažeidusi ieškovo teisę į informaciją šiuo aspektu. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo reikalavimus dėl revizijos išvadų jam pateikimo atmetė.

2.16. DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrijos nariai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.

2.17. Dėl sąskaitų faktūrų ir nurašymo aktų pateikimo teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nurašymo aktą, kuriuo buvo nurašytos prekės ir paslaugos 2020 m., į bylą pateikė pats ieškovas. Dėl šiame akte esančių galimų neaiškumų yra dėstomi argumentai ieškinyje. Taigi aptariamas nurašymo aktas ieškovui yra pateiktas ir jo teisė į informaciją šiuo aspektu nėra pažeista; jokių kitų jam reikalingų gauti teisei į informaciją realizuoti nurašymo aktų ieškinyje nenurodyta ir dėl to argumentų nepateikta. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jam yra žinomos ankstesniais 2019 m. įsigytų prekių vertės.

2.18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui bei registruotąja pašto siunta ieškovui pateikė bendrijai išrašytas sąskaitas už 2020 m. Dėl ieškovo teismo posėdyje išdėstytų argumentų, kad pateiktos sąskaitos nepagrindžia visų 2020 m. nurašymo akte nurodytų prekių įsigijimo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovo teisės į informaciją, o ne dėl bendrijos veiklos teisėtumo. Teisė į informaciją yra realizuojama gavus atitinkamus duomenis, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovas šiuos duomenis vertina. Šiuo atveju atsakovė pateikė turimas sąskaitas, išrašytas bendrijai 2020 m., ir įgyvendino ieškovo teisę į informaciją, taigi ginčo dėl šios bylos dalies neliko. Tai, kad iš pateiktų duomenų atsakovas daro išvadą, jog ne visų prekių įsigijimas yra pagrįstas, ir reiškia abejones dėl bendrijos lėšų tinkamo naudojimo, nėra susiję su ieškovo teise į informaciją ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

2.19. Dėl sutarčių su ūkio subjektais (kaip nurodoma ieškinyje, su AB „Ignitis“, UAB „Jubis“, teisinių paslaugų teikėjais ir kt.) pateikimo pažymėjo, kad įstatymai suteikia ieškovui, kaip buto savininkui ir bendrijos nariui, teisę gauti informaciją, kuri yra susijusi su jo įmokomis, bendrijos veikla, bendrijos valdymu, t. y. bendrijos narys turi teisę gauti informaciją, kuri daro įtaką (gali daryti įtaką) jo teisėms ir pareigoms bendrijoje. Atsakovės ir jos atstovo abejonės, kad galbūt šiose sutartyse yra komercinių paslapčių, yra deklaratyvios ir, nesant duomenų apie tokių paslapčių buvimą, ieškovas turi teisę su šiomis sutartimis susipažinti. Pažymėtina ir tai, kad tiek DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas, tiek 14 straipsnio 7 dalis numato bendrijos nario teisę gauti įvairią informaciją bendrijos veiklos klausimais, bet ne asmens duomenis. Tuo atveju, jei prašymą pateikusiam asmeniui (bendrijos narys ar patalpų savininkas) reikia gauti informaciją apie bendrijos veiklą, įskaitant asmens duomenis, tokiam asmeniui, jei jis turi teisinį pagrindą šią informaciją gauti, turėtų būti pateikiama tinkamos apimties informacija, nepagrįstai neišplečiant gauto prašymo ribų ir neperduodant perteklinių duomenų. Kaip matyti iš ieškovo 2021 m. birželio 1 d. prašymo, ieškovas siekia gauti informaciją apie bendrijos sutartis, pagal kurias buvo perkamos prekės ir įsigyjamos paslaugos 2019 ir 2020 m. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, ieškovo reikalavimą dėl sutarčių, pagal kurias daugiabučio namo savininkų bendrija „Marios“ įsigijo prekes ir paslaugas 2019 ir 2020 m., tenkino.

2.20. Dėl darbo sutarčių pateikimo pažymėjo, kad finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte yra nurodyta, kiek darbo užmokesčiui ir kokias pareigas einančiam darbuotojui buvo išleista piniginių lėšų 2020 m. DGNKPPSBĮ yra numatyta, kad bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį nustato bendrijos visuotinis susirinkimas (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 14 straipsnio 2 dalis), o darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organus) pareigybes ir jų darbo užmokestį tvirtina valdyba (DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad atitinkamų visuotinio susirinkimo ir valdybos sprendimų pateikimo ieškovui klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškinyje tokių reikalavimų nesuformuluota. Teisę kreiptis dėl šių sprendimų gavimo į atsakovę ieškovui laiduoja DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalis. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas niekaip nepagrindė, kokios konkrečių darbo sutarčių sąlygos galėtų būti jam reikšmingos įgyvendinant jo, kaip buto savininko ir bendrijos nario, teises į informaciją apie bendrijos veiklą ir bendrijos lėšų tvarkymą. Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarčių pateikimo atmetė.

2.21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui finansinius dokumentus (ataskaitas, sąskaitas faktūras, sutartis, pinigų nurašymo dokumentus, darbuotojų darbo sutartis ir kitus dokumentus, aiškinančius patikslintame ieškinyje išdėstytus neaiškumus) tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui DNSB „Marios“ veiklos metines ataskaitas už 2019 ir 2020 m.; sutartis, pagal kurias daugiabučio namo savininkų bendrija „Marios“ įsigijo prekes ir paslaugas 2019 ir 2020 m.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl procesinių klausimų

3.1. Byloje atsakove buvo patraukta bendrijos pirmininkė – atsakovė (fizinis asmuo). Bendrija (juridinis asmuo) byloje jokiu statusu nedalyvavo. Atsakovė kaip fizinis asmuo net nėra asmens duomenų tvarkytoja, kurią būtų galima įpareigoti juos teikti.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas, nusprendęs išreikalauti ir suteikti ieškovui visų bendrijos narių asmens duomenis, iš esmės išsprendė į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų klausimus – teismui žinoma, kad bendrijos nariai nesutinka su jų asmens duomenų teikimu, tačiau nusprendė, kad, nepriklausomai nuo šių asmenų valios, ieškovas gali gauti jų asmens duomenis. Mano, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl įpareigojimo pateikti bendrijos narių sąrašą su fizinių asmenų duomenimis

3.3. Teismas įpareigojo pateikti vienam iš bendrijos narių visų bendrijos narių sąrašą su visais teismo nurodytais asmens duomenimis – tiek vardais bei pavardėmis, tiek kitais duomenimis.

3.4. Prieš prasidedant teisminiam ginčui, atsakovė atsisakė pateikti duomenis ieškovui remdamasi tuo, kad ji neturi teisės teikti asmens duomenų be kitų bendrijos narių sutikimo, o bendrijos nariai viename bendrijos susirinkimų (2021 m. liepos 12 d.) kategoriškai nurodė neteikti ieškovui jų asmens duomenų (telefonų numerių, elektroninio pašto adresų). Atsakovė sutiko pateikti narių sąrašą, nurodant narių vardus, pavardes ir jiems priklausančias patalpas (butus name), tačiau teismas įpareigojo pateikti kur kas platesnio masto asmens duomenis. Po teismo sprendimo vykusiame bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dar kartą kategoriškai išreiškė nesutikimą su jų asmens duomenų teikimu ieškovui.

3.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl asmens duomenų apsaugos deklaratyvūs, nenurodoma, kokiais reglamento pagrindais atsakovė remiasi, tačiau civiliniame procese galioja iura novit curia („teismas žino įstatymą“) principas, todėl pats teismas turėjo įvertinti ieškovo reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrįstumą pagal teisės aktus.

3.6. Pagal įstatymo normas (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas), bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis, tačiau niekur nenustatyta nario teisė gauti kitų bendrijos asmens duomenis (taip pat ir kontaktinę informaciją). Išvadą, kad ieškovas tokią teisę turi, teismas padarė netinkamai aiškindamas įstatymą ir nesivadovaudamas galiojančias asmens duomenų saugos teisės aktais.

3.7. Teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui bendrijos narių asmens duomenis, tačiau nenustatytas nė vienas iš pagrindų teikti ieškovui visų kitų bendrijos narių asmens duomenis, numatytus Europos Parlamento ir tarybos reglamente 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – teisės aktas, taikomas tiesiogiai Europos Sąjungos valstybėse narėse).

3.8. Suteikus bendrijos narių asmens duomenis ieškovui: pirma, nebus jokios galimybės užtikrinti duomenų panaudojimo teisėtumą – kokiems tikslams ieškovas panaudos duomenis, neaišku; antra, tikrasis duomenų rinkimo tikslas yra neaiškus, o teismo nurodytas argumentas, kad ieškovui būtini duomenys, kas įsitikintų „balsavimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime teisėtumu“, dar ir nelogiškas – nesuprantama, kaip susijęs balsavimo teisėtumas ir visų bendrijos narių asmens duomenų pateikimas ieškovui, įsitikinti balsavimo teisėtumu galima ir nerenkant asmens duomenų; trečia, ieškovui gavus asmens duomenis nebus jokių šių duomenų saugumo garantijų, kadangi ieškovas nebus įpareigotas juos saugoti.

Dėl įpareigojimo teikti kitus duomenis

3.9. Ieškovo veikimas, reikalaujant dokumentų, pasižymėjo piktnaudžiavimu. Ieškovui buvo perduoti 57 lapai bendrijos dokumentų (2021 m. birželio 15 d., duomenys apie tai teismui pateikti). Ieškovas 2021 m. birželio 25 d. buvo pakviestas susipažinti su dokumentais jam patogiu laiku. 2022 m. vasario 11 d. parengiamojo posėdžio metu pirmininkė dar kartą pasakė, kad kviečia ieškovą susipažinti su dokumentais. 2022 m. balandžio 30 d. ieškovui registruotąja pašto siunta įteikti dokumentai (2020 metų visos sąskaitos, gautos bendrijos) ir atlyginimų skaičiavimai. Teismas įpareigojo pateikti ieškovui 2019 ir 2020 metų veiklos ataskaitų kopijas, tačiau šie dokumentai jau buvo pristatyti visuotiniuose narių susirinkimuose ir neabejotina, kad ieškovas kur kas anksčiau galėjo su jais susipažinti, atitinkamai jo prašymas pakartotinai pateikti šiuos dokumentus yra piktnaudžiavimas teise. Nors nesama pagrindo slėpti informaciją nuo bendrijos nario, kaip nurodyta, ieškovas daug kartų buvo kviečiamas susipažinti su informacija, didelis kiekis dokumentų jam buvo pateiktas net neapskaičiavus sąnaudų, be to, kadangi atsakovė nekeičia pozicijos (sutinka, kad ieškovas gali susipažinti su dokumentais (tik ne su asmens duomenimis) atvykęs), jo reikalavimas tenkintas nepagrįstai, kadangi iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas gali gauti informaciją, nesutarimas liko tik dėl asmens duomenų teikimo ir duomenų pateikimo formos. Ieškovo atvykimas susipažinti su dokumentais labiau atitinka net ir paties ieškovo interesus, kadangi ieškovas, gavęs dalį informacijos, kelis kartus tikslino, kokios papildomai informacijos pageidauja. Taigi, jei ieškovas atvyktų susipažinti su dokumentais, taip būtų užkertamas kelias tolesniems ginčams. Teismas nustatė pareigą padengti faktines dokumentų padarymo išlaidas, tačiau tokia kompensacija nepadengs atsakovės papildomai sugaišto laiko.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

7. Atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas tenkino ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę ieškovui pateikti skundžiamojo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų kopijas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinių klausimų

Dėl (ne)tinkamo atsakovo

8. Apeliantė skunde nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Byloje atsakove buvo patraukta bendrijos pirmininkė – atsakovė (fizinis asmuo). Bendrija (juridinis asmuo) byloje jokiu statusu nedalyvavo. Atsakovė kaip fizinis asmuo net nėra asmens duomenų tvarkytoja, kurią būtų galima įpareigoti juos teikti. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, DNSB „Marios“ narys, o atsakovė – DNSB „Marios“ pirmininkė. Ieškiniu ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovę DNSB „Marios“ pirmininkę pateikti jam bendrijos narių sąrašą ir finansinę informaciją, susijusią su bendrijos veikla. Taigi ieškovo reikalavimų faktinis ir teisinis pagrindai yra susiję su bendrijos nario teise gauti bendrijos narių sąrašą ir finansinę informaciją, susijusią su bendrijos veikla. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, buto ar kitos patalpos savininkui įstojus į bendriją, tarp bendrijos ir jos nario atsiranda teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami DGNKPPSBĮ ir kitų teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje jos nariui suteikia teises ir pareigas, iš jų ir teisę į informaciją apie bendriją. Taigi informacijos ir dokumentų, susijusių su bendrija, jos veikla, pateikimas yra viena iš įstatyme numatytų bendrijos pareigų. Kolegija pažymi, kad informacijos apie bendrijos veiklą teikimas yra bendrijos, kaip juridinio asmens, o ne jos valdymo organų pareiga. Nors DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu, tačiau ši teisės norma nustato bendrijos pareigos teikti informaciją jos nariams vykdymo tvarką ir už šios pareigos įvykdymą atsakingą subjektą, tai yra bendrijos pirmininką. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pagal bendrijos nario reikalavimą DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu pateikti jam bendrijos narių sąrašą ir finansinę informaciją, susijusią su bendrijos veikla, atsakovu turi būti traukiamas ne bendrijos valdymo organas (pirmininkas), o bendrija, kaip juridinis asmuo, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šioje byloje atsakovė D. S. nėra tinkama atsakovė pagal ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją.

9. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo pasiūlyta netinkamą atsakovę pakeisti tinkama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepasiūlydamas ieškovui netinkamą atsakovę pakeisti tinkama, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos ir nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, tai yra DNSB „Marios“, teisių ir pareigų ir tai yra savarankiškas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo į bylą

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DGNKPPSBĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių dėl proceso dalyvių išimčių, todėl CPK bendrosios taisyklės ir tvarka dėl proceso dalyvių taikytinos ir nagrinėjamos bylos atveju. CPK nenustato reikalavimo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, privalėtų turėti reikalavimo teisę ginčo dalyko atžvilgiu. Tokio reikalavimo nenustatyta ir specialiuose įstatymuose, taip pat DGNKPPSBĮ. Be to, tai patvirtina ir lingvistinė sąvokos „trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų“ analizė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas.

12. Apeliantė skunde nurodė, kad, prieš prasidedant teisminiam ginčui, atsakovė atsisakė pateikti duomenis ieškovui remdamasi tuo, kad ji neturi teisės teikti asmens duomenų be kitų bendrijos narių sutikimo, o bendrijos nariai viename bendrijos susirinkimų (2021 m. liepos 12 d.) kategoriškai nurodė neteikti ieškovui jų asmens duomenų (telefonų numerių, elektroninio pašto adresų). Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad bendrijos nariai nesutinka su jų asmens duomenų teikimu ieškovui, tačiau, nepriklausomai nuo jų valios, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas gali gauti jų asmens duomenis. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiųjų asmenų – bendrijos narių – teisėmis ir pareigomis. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir tai yra savarankiškas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl įpareigojimo pateikti bendrijos narių sąrašą su fizinių asmenų duomenimis

13. Apeliantė skunde nurodė, kad sutiko pateikti narių sąrašą, nurodant narių vardus, pavardes ir jiems priklausančias patalpas (butus name), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti kur kas platesnio masto asmens duomenis. Šie apeliantės argumentai pagrįsti. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotiniu sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis, bet ne bendrijos narių asmens duomenis, t. y. el. paštą ir telefoną.

14. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui bendrijos narių asmens duomenis, tačiau nenustatė nė vieno iš pagrindų teikti ieškovui visų kitų bendrijos narių asmens duomenis, numatytus Bendrame duomenų apsaugos reglamente.

15. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašymas turi teisėtą tikslą, nes bendrijos nariui įstatymu yra suteikiama teisė apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas), yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio. Neaišku, kaip susijęs balsavimo teisėtumas ir visų bendrijos narių asmens duomenų, t. y. el. pašto ir telefono, pateikimas ieškovui.

16. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina atsižvelgti į tai, kad asmens duomenų tvarkymas, įskaitant duomenų teikimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atliekamas vadovaujantis Bendruoju apsaugos duomenų reglamentu. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrija gali perduoti asmens duomenis kitam asmeniui, pirma, tik teisėtu tikslu, antra, tik tuo atveju, jei šis duomenų gavėjas turi teisę gauti prašomus duomenis, trečia, tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečiam tikslui pasiekti. Iš esmės analogiška pozicija yra pateikta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 20 d. informaciniame pranešime „Informacija ir asmens duomenys, su kuriais gali susipažinti daugiabučio bendrijos nariai“.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas ir šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl įpareigojimo teikti kitus duomenis

18. Apeliantė skunde nurodė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas gali gauti informaciją, nesutarimas liko tik dėl duomenų pateikimo formos.

19. Kasacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje Nr. 3K-3-67-421/2021 nurodė, kad narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje jos nariui (butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkui) suteikia tam tikras teises ir pareigas, be kita ko, teisę į informaciją apie bendriją. Teisė į informacija apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016, 19 punktas).

20. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-490-686/2016 nurodė, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ar primygtinai reikalaudamas tam tikrą informaciją apie bendriją pateikti pageidaujama forma bendrijos narys laikosi minėtų reikalavimų bendrijos atžvilgiu, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus, ar nėra jo paties ir bendrijos bei ypač kitų interesų konflikto. Remdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam.

21. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrija neturi susipažinti su dokumentais tinkamų patalpų, neišsiaiškinus, kur ieškovas buvo kviečiamas atvykti susipažinti su dokumentais, neanalizuojant kitų šios nutarties 18 punkte nurodytų aplinkybių, nėra pakankama teigti, jog ieškovo noras ne tik gauti prašomą informaciją, bet ir ja disponuoti (turėti jos popierinės kopijas) yra pakankamas pagrindas sudaryti sąlygas ieškovui gauti prašomo dokumento kopijas, atlyginant bendrijai jų padarymo išlaidas.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas ir šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl bylos baigties

23. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovui nebuvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, taip pat įvertinusi tai, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, – bendrijos narių – teisių ir pareigų, tinkamai neįvertino ieškovo prašomos informacijos pobūdžio ir nesiaiškino, ar ieškovas turi teisę gauti prašomus duomenis pagal galiojančius teisės aktus ir kokia forma, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

24. Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė