- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-1125-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36671-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kreditorius
- A. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolio D. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0241/17/01633, suinteresuotas asmuo išieškotojas A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Nacionalinės mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Agentūra) pateikė skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-241-8277 ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-241-8285. Nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. Agentūra ir A. G. sudarė paramos sutartį pagal kurią Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas panaudojant EŽŪFKP paramą". Agentūra, nustačiusi, kad paramos gavėjas nebuvo apdraudęs už paramos lėšas įsigytos technikos kaip to reikalauja sutartis, 2015 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo" Nr. SKP-135 dėl paramos dalies susigrąžinimo - 4 808,67 EUR. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 nutarė panaikinti minėtą Agentūros 2015 m. kovo 27 d. sprendimą ir Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo", motyvuojant tuo, kad sprendimas nėra individualizuotas. Minėtos nutarties pagrindu 2017 m. rugsėjo 5 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui D. T.. Vykdant LVAT nutartį, Agentūra 2017 m. liepos 11 d. priėmė teisės aktus atitinkantį sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo". A. G., nesutikdamas su šiuo Sprendimu, jį apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė raštą „Dėl skundo" (reg. Nr. 3IN-1198), kur nurodė, kad LVAT nutartis nėra tinkamai įvykdyta ir prašė Agentūros priimti pagrįstą sprendimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog su tokia ministerijos išvada nesutinka. 2015 m. rugsėjo 15 d. agentūra priėmė sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo apdrausti turtą, tad Agentūra taiko paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t.y. susigrąžina 3923,16 EUR. Agentūros nuomone, LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį ji įvykdė tinkamai, t.y. iš naujo išanalizavo situaciją ir priėmė naują individualizuotą sprendimą aiškiai nurodydama pareiškėjui taikomos sankcijos pagrindą. Agentūros vertinimu, antstolis 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-17-241-8277 priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir priimdamas 2017 m. rugsėjo 8 d. raginimą Nr. S-17-241-8285 įvykdyti sprendimą neįsigilinęs į susidariusią situaciją padarė nepagrįstą išvadą, kad Agentūra neįvykdė LVAT nutarties. Antstolis neteisingai interpretuoja minėtą nutartį, kadangi Agentūros sprendimo panaikinimas dėl to kad jis nebuvo motyvuotas, nereiškia, kad Agentūra turėjo priimti priešingą sprendimą ir iš viso panaikinti sankciją A. G.. Pareiškėja taip pat pažymi, kad skundžiamuose antstolio patvarkymuose nurodytos pinigų sumos neatitinka faktinės situacijos. A. D. T. 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Nurodė, kad jam pateiktas vykdyti 2017-09-05 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-5062-484/2016, kuriame išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinė dalis ir nurodyta, kad nuspręsta panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo" Nr. SKP-135 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo" Nr. BRK-8823(3.144) bei priteisti pareiškėjo A. G. naudai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 514 EUR bylinėjimosi išlaidų. Antstolis taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje atmetęs A. G. reikalavimą įpareigoti Agentūrą per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti nuskaitytas sumas iš kitų jo išmokų, padarė išvadą, kad šis reikalavimas yra perteklinis, tačiau tuo pačiu teismas išaiškino, jog teismui panaikinus Agentūros 2015 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo A. G. pritaikyta paramos dalies grąžinimo sankcija ir Agentūrai atsisakius vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą geruoju, grąžintinų lėšų klausimą A. G. turės teisę spręsti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatomis. Tuo metu galiojusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio redakcija (šiuo metu ši norma įtvirtinta 94 straipsnyje) nurodė, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, A. G. po 2017 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įgijo teisę reikalauti išmokėti 4 808,67 EUR, o Agentūra pareigą grąžinti minėtą sumą. Tačiau Agentūra 4 808,67 EUR sumos negrąžino.Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad panaikinus aktą, kurio pagrindu ūkininkas negavo jam skirtų piniginių išmokų, šios piniginės sumos turi būti besąlygiškai jam sumokėtos. Po to, galimai atsirandantys pagrindai jam taikyti naują sankciją, pavyzdžiui naujas Agentūros sprendimas, negali stabdyti ar nutraukti jau pradėtą procesą pagal teisėtą teismo išduotą vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-17-241-8277 priėmė vykdyti 2017 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-5062-484/2016. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) redakcijos 92 straipsnis reglamentavo administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius; šiame straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjus LVAT nutarčiai, kuria buvo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimas „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo" Nr. SKP-135 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 14 d. raštas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo" Nr. BRK-8823(3.144) neliko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis iš A. G. pagal paramos sutartį mokėtinų išmokų pareiškėja išskaičiavo 4 808,67 EUR sumą. Nurodęs, kad nei ABTĮ nei CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą nenustato jokio mechanizmo kaip gali būti įvykdomas administracinio teismo sprendimas, kai iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas susijęs su turto grąžinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad LVAT nutartis turi būti vykdoma vadovaujantis joje pateiktu išaiškinimu, kad panaikinus sprendimą dėl pareiškėjo (A. G.) atžvilgiu pritaikytos sankcijos, Agentūra turėtų iš naujo spręsti dėl pareiškėjui už nustatytą paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuojant ir priimant naują sprendimą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad tinkamai įvykdė LVAT nutartį, konstatavo kad pareiškėjos pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje Nr. 2YT-43 584-808/2017 ir išspręsti ginčą dėl Patvarkymo ir Raginimo pagrįstumo iš esmės.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi NMA skundą atmetė visiškai formaliu pagrindu. Iš nutarties turinio yra aišku, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas absoliučiai neįvertino ginčo pagrindo esmės – vykdomojo dokumento, kurio pagrindu parengti skundžiamas patvarkymas ir raginimas. Šio ginčo klausimas yra tai ar antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą ir raginimą. Pareiškėjos skundas atmestas tuo pagrindu, kad nebuvo pateiktas NMA sprendimas, kuris buvo priimtas vykdant LVAT nutartį, nors iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad toks sprendimas realiai egzistavo. Taigi, nutartis priimta visiškai formaliai, nevertinant jokių kitų argumentų ir fakto, kuo remiantis antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą ir raginimą ir ar apskritai galėjo priimti tokio turinio dokumentus.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad skundžiamas patvarkymas ir raginimas akivaizdžiai prieštarauja tiek LVAT nutarčiai, tiek Vykdomajam dokumentui. Pažymi, jog antstoliui pateikto vykdyti vykdomojo dokumento turinys yra visiškai skirtingas nuo to, kas nurodyta skundžiamame patvarkyme ir raginime. LVAT nutartimi panaikino NMA raštus, tačiau neįpareigojo NMA išmokėti 5322,67 EUR skolos kaip bando teigti antstolis. Antstolis apskritai peržengė savo įgaliojimų ribas reikalaudamas sumokėti nurodytą sumą, nes LVAT nutartyje buvo įpareigojimas priimti naują individualizuotą sprendimą, o ne išmokėti paramos lėšas. Be to, NMA iš karto informavo antstolį, kad minėta LVAT nutartimi priteistas 514 EUR bylinėjimosi išlaidos buvo grąžintos suinteresuotam asmeniui A. G. dar 2017 m. liepos 7 d. Apeliantė paaiškino, jog vykdydama 2017 m. birželio 26 d. LVAT nutartį priėmė 2017 m. liepos 11 d. sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kurį suinteresuotas asmuo apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau - ŽŪM). ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu prašė NMA iš naujo įvertinti susidariusią situaciją ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“. Sprendime nurodyta, kad susigrąžinama suma sudaro 3 923,16 EUR, o 2017 m. rugsėjo 26 d. lydraštyje, kad vadovaujantis Sprendimu dalis (885,51 EUR) skolos buvo anuliuota ir tuomet, kai NMA iš valstybės biudžeto bus pervestos nurodytos lėšos, NMA jas išmokės į suinteresuoto asmens sąskaitą. 2017 m. spalio 27 d. NMA iš suinteresuoto asmens gavo informaciją dėl Sprendime nurodytos sankcijos, kuomet buvo išsiaiškinta, kad suinteresuotas asmuo nebuvo nurodęs valiutos, kuria skaičiuojama investicijų vertė, dėl ko NMA sankciją apskaičiavo Eurais, o ne litais, todėl įsivėlė techninė (skaičiavimo) klaida ir aukščiau nurodytas NMA sprendimas yra taisytinas. NMA atsižvelgė į šias pastabas ir vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 str. ėmėsi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, šiuo atveju, kadangi buvo taisoma techninė klaida, o ne priimamas naujas sprendimas, suinteresuotam asmeniui yra paruoštas pataisytas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriame nurodyta ne 3 923,16 EUR sankcija, o 1 136,23 EUR sankcija, t. y. buvo ištaisyta techninė klaida pagal suinteresuoto asmens pastabas. Pašalinus technines klaidas, ištaisytas sprendimas suinteresuotam asmeniui išsiųstas reg. laišku 2017 m. lapkričio 21 d.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. T. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog LVAT panaikinus pareiškėjos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą, išaiškinta, kad NMA turėtų iš naujo spręsti dėl pareiškėjui už nustatytą paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos ją tinkamai individualizuojant ir priimant naują sprendimą. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog teismui panaikinus Agentūros sprendimą ir Agentūrai atsisakius vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, grąžintų lėšų klausimas turės būti spręndžiamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str. nuostatomis. Minėtos nuostatos numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi, suinteresuotas asmuo po LVAT nutarties įgijo teisę reikalauti išmokėti teismo panaikintų sprendimų pagrindu NMA sulaikytą 4808,67 EUR sumą, o apeliantė įgijo pareigą šią sumą grąžinti. Po nutarties priėmimo NMA priėmė naujus sprendimus ir tokiu būdu siekė įrodyti tinkamą LVAT nutarties įvykdymą, tačiau suinteresuotam asmeniui apskundus tokius veiksmus Žemės ūkio ministerijai, 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendime ministerija nurodė, kad NMA nėra tinkamai įvykdžiusi nutarties. Taip pat buvo išaiškinta teisė NMA apskųsti tokį ministerijos sprendimą, tačiau NMA jo neskundė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų nenurodo jokios CPK normos ar Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos, kurias antstolis būtų pažeidęs ir tai sąlygotų antstolio veiksmų neteisėtumą. NMA kelia antstoliui jo kompetencijai nepriskirtų veiksmų atlikimo pareigą, t.y. teismų priimtų sprendimų analizė, atsižvelgiant į naujus skolininko administracinius sprendimus ir to pagrindu savojo sprendimo priėmimas, ar jam pateiktas vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas. Šiuo atveju antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą laikėsi CPK 587 str. ir CPK 651 str. nuostatų. NMA 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ūkininkui skyrė 3923,16 EUR sankciją. Minėtą sprendimą suinteresuotas asmuo gavo ruošdamas atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų. Susipažinus su minėtu sprendimu paaiškėjo, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi NMA skaičiavimus atliko remiantis 2013 m. duomenimis apie įsigytos technikos vertę litais, o ne eurais. Tačiau suinteresuoto asmens nuomone, visi NMA veiksmai atlikti po teismo sprendimo įsiteisėjimo siekiant naujai taikyti sankciją ūkininkui nėra išvestiniai iš panaikinto akto, o vykdomi atlikus naują administracinę procedūrą naujo administracinio akto pagrindu, kurio teisėtumo ginčijimas jau pradėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.Bylos medžiaga nustatyta, kad antstoliui pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-09-05 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-5062-484/2016, kuriame išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinė dalis ir nurodyta, kad „Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą „Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo" Nr. SKP-135 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 14 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo" Nr. BRK-8823(3.144). Priteisti pareiškėjo A. G. naudai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 514 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“. Antstolis 2017 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ Nr. S-17-241-8277, kuriame nurodė, kad patikrino ir nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti pateiktą dokumentą vykdyti ir 2017 m. rugsėjo 11 d. Raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-17-241-8285 nurodė skolininkui Nacionalinei mokėjimų agentūrai sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 5322,67 EUR skolos ir 107,77 EUR vykdymo išlaidų sumą.Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti patvarkymą Nr. S-17-241-8277, kuriuo vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti bei panaikinti Raginimą įvykdyti sprendimą, motyvuodama tuo, kad LVAT nutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas sprendimas yra įvykdyta, o antstolis netinkamai aiškina minėtos nutarties turinį, taip pat teigdama, jog antstolio procesiniuose dokumentuose nurodyta neteisinga išieškotina suma. Antstolis nesutiko su pareikštu skundu motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neįvykdė minėtos LVAT nutarties, todėl antstolis vykdo išieškojimą vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. ir ABTĮ 92 str., reglamentuojančiu teisės akto panaikinimo teisines pasekmes.Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Remiantis CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, inter alia patikrinama, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino skundžiamų antstolio veiksmų iš esmės. Minėta, jog nagrinėjamu atveju buvo skundžiami antstolio patvarkymas, kuriuo jis priėmė vykdymui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-09-05 išduotą vykdomąjį dokumentą bei raginimas, kuriuo antstolis nurodė skolininkei pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 5322,67 EUR. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pernelyg suabsoliutindamas pareiškėjos pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius LVAT nutarties įvykdymą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis šiuo pagrindu atmetė skundą dėl antstolio veiksmų, nevertindamas skundžiamų patvarkymų teisėtumo ir atitikties nutarties 23-25 p. nurodytoms civilinio proceso kodekso normoms. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino skundžiamo raginimo ir patvarkymo atitikties vykdomajam dokumentui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstoliui pateiktame vykdyti dokumente išdėstyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties rezoliucinė dalis, kuria panaikintas pareiškėjos priimtas sprendimas ir priteista atitinkama bylinėjimosi išlaidų suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ar neviršija vykdomuoju dokumentu apibrėžtų antstolio veiklos ribų antstolio veiksmai, kuriais jis, padaręs formalią išvadą, kad skolininkė nėra įvykdžiusi LVAT nutarties, savo iniciatyva nustatė išieškotinas sumas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su antstolio nurodyta išieškoma suma, pareiškėjai teigiant, jog minėta LVAT nutartimi priteistas 514 EUR bylinėjimosi išlaidas yra sumokėjusi suinteresuotam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentais, jog nors pareiškėja ir nebuvo pateikusi sprendimų, kuriuos priėmė siekdama tinkamai įvykdyti LVAT nutartį, tačiau iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tokie sprendimai buvo priimti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas A. G. skundas, kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. SKP-81 ,,Dėl A. G. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“. Kaip nurodo šalys pateiktuose procesiniuose dokumentuose, šioje byloje skundžiamas Agentūros sprendimas, kuris priimtas siekiant tinkamai įvykdyti LVAT nutartį, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyręs visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti anstolio veiksmų teisėtumu, kadangi jų apskritai nevertino. Tokiu būdu buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl tokio procesinio pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl yra pagrindas teismo nutarčiai panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo neištirtų ir neįvertintų aplinkybių apimtį ir pobūdį sprendžia, jog byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ji turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.