Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
1-185-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36001-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
V. C.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36001-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič, Aurelijai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam V. C. (V. C.),jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent,

jis, 2021 m. spalio 16 d. apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 3,49 promilės, o kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 4,38 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

V. C. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60-62, 74-77) ir teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Dieną prieš jis pasikvietė savo dėdę - tėvo brolį į svečius, tai yra į (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad važiuos pas jį į svečius. Dviem mašinomis nuvažiavo į namus pas dėdę. Teta pavaišino, jie išgėrė, žaidė šachmatais. Kitą dieną ryte jam buvo negerai, sieloje neramu, kadangi jis priprato gražiai, ramiai gyventi, o dabar žlugo jo verslas. 2021 metų rugsėjo mėnesį jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Suprato, kad versle sėkmės nebus ir reikia jam mokytis savo specialybės, tai yra (duomenys neskelbtini). Turėjo viskio buteliuką, pradėjo gerti, galvojo apie gyvenimą, apie namo pardavimą, kad galėtų nusipirkti gerą kompiuterį, butą bei turėtų atsargai pinigų. Buvo šeštadienis, jo šaldytuvas buvo visai tuščias ir jis pasiilgo tėvų, o ir jis puikiai vairuoja. Pajuto, kad save gerai kontroliuoja, nutarė atsargiai (duomenys neskelbtini), jam pažįstamu keliu kur mašinų nedaug, neturėdamas pinigų taksi, nuvažiuoti pas tėvus. Beveik buvo nuvažiavęs iki tėvų, tačiau (duomenys neskelbtini) jį policija sustabdė, davė papūsti, bet jis gerai jautėsi. Suprato, kad jį sustabdė, nes gavo kažkokį „ROIK“. Dirbtinis intelektas jį identifikavo ir tai, kad jis išgėręs. Jam atrodė, kad jis važiavo tvarkingai, kontroliavo viską gerai ir su 3,5 promilėmis. Jo įtarimas toks, kad dirbtinis intelektas nuskenavo jo veidą ir pamatė, kad jis išgėręs. Jis išgėrė nevalgęs pusę litro viskio ir iš karto važiavo. Važiavo su savo tėvo mašina „Audi A5“, numeriai: (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Gailisi labai ir teigia, kad daugiau tai nebepasikartos. Jam buvo išaiškinta, kad gresia automobilio konfiskavimas arba reikės sumokėti automobilio vertės sumą. Tėvas juo labai nusivylęs ir nusiminęs. Dabar jam teks parduoti namą, nusipirkti (duomenys neskelbtini) butą, nes ten yra ir tėvo biuras. Jis vaikščios pėsčiomis, naudosis viešuoju transportu. Pardavęs butą, jis sumokės baudą ir dar liks pinigų darbui, butui. Jau jis kreipėsi į agentą dėl namo pardavimo. Jis pareigūnų automobilyje atsipalaidavo ir užmigo. Jis tik sužinojo apie laidavimo galimybę. Yra tikras, kad tėvas laiduotų. Kartu su tėvu dabar gyvena ir darbe kiekvieną dieną matosi. Jis daug sirgo, todėl neatsiimdavo šaukimų ir neatvykdavo tiek į ikiteisminį tyrimą, tiek į teismo posėdžius. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, nepiktnaudžiauja alkoholiu, pagalbos jam nereikia. Palaiko savo gynėjo prašymą, prašo teismo duoti jam šansą, galimybę. Jis žiemos metu labai sirgo ir apie medicininę pažymą nežinojo. Pirmą kartą sirgo, kitą dieną buvo po „daugiadienės“ gėrimo, tai yra buvo per daug pavartojęs alkoholio. Dabar jis turi planų, kita psichinė būklė. Jam (duomenys neskelbtini) metai, pažįsta save, žino kaip save kontroliuoti. Jam keista, kad tėvas ant jo pasakė šizofrenikas. Tėvas isterikas, bet nevartoja alkoholio. Taip pat tėvas laiko jį savo nuosavybe. Jis buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnas, todėl jokios diskusijos su juo nėra, įpratęs su kumščiu spręsti klausimus, jis egoistas. Dėl to jis paėmė mamos pavadę. Jo mama dirba (duomenys neskelbtini), pas tėvą. Nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbo jis pas tėvą, dabar jis atsikratė ir nebedirba pas tėvą. Tėvas gali būti laiduotoju ir didesnė tikimybė, kad jis sutiks, tačiau su juo sudėtingi santykiai. Šizofrenijos pas jį nėra, kiekvienas žmogus rudenį būna liūdnas. Mama galėtų būti laiduotoja 100 procentų. Jis mamos klauso, labai myli mamą. Kartu su mama gyvena. Mamos sveikata gera, negaili savęs, daug dirba (b. l. 141-144). Jis gimė su (duomenys neskelbtini) pavarde, o vardas (duomenys neskelbtini) – V., todėl jis ir keitėsi, kad būtų pavardė (duomenys neskelbtini). Mokėsi jis (duomenys neskelbtini). Jis turi giminių (duomenys neskelbtini), todėl jam labiau priimtina, kad pavardė būtų (duomenys neskelbtini). Mama jo yra altruistė, jis labai myli mamą, todėl pasirinko jos mergautinę pavardę. Jo likimas nulėmė papulti į tokią situaciją. Šiuo metu pas jį dideli planai į ateitį, dėl darbo ir gyvenimo. Džiaugiasi, kad įvykis pastūmėjo mokytis, siekti tikslų. Prašo teismo palaikyti advokato poziciją (1 tomas, b. l. 157-161).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- N. J. pateiktu prašymu kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu N. J. parodė, kad kaltinamasis V. C. yra jos sūnus. Ji sutinka duoti parodymus. Prašymą pasirašė ji, kuriame prašo atiduoti jos sūnų, V. C., pagal laidavimą jos atsakomybei. Jau (duomenys neskelbtini) metų ji yra pensininkė. Po įvykio sūnų pasiėmė į namus pas save, jis kontroliuojamas. Šiuo metu jo elgesys pasikeitęs, kaip normalaus žmogaus, o ne kaip buvo įsivėlęs į kai kurias situacijas. Pretenzijų su vyru sūnui neturi. Pas medikus jos sūnui V. C. nereikia, nes jis pats supranta atsakomybes ir yra atsakingas. Jų šeima negerianti, šeimyninių švenčių su alkoholiu nešvenčia. Ji už V. C. bus atsakinga, prižiūrės jo elgesį, kad daugiau nepasikartotų panašūs įvykiai. Ji (duomenys neskelbtini), todėl turi galimybę, kaip (duomenys neskelbtini) ir kaip mama sūnų prižiūrėti, kalbėtis ir jį įtakoti. Jis gerbia ir klauso jos, todėl reikia daug kalbėtis, dirbti alkoholio vartojimo klausimu. Taip susiklostė aplinkybės, kad sūnus V. C. liko vienas, o firma bankrutavo. Vaikščioti pas medikus yra jo reikalas. Bendraujant paaiškino, kas yra savarankiškumas, kad reikia atsisakyti alkoholio vartojimo. Jos sūnus jau tris mėnesius nevartoja alkoholio. Pas jį nėra priklausomybės nuo alkoholio, neprašo alkoholio, kad išgerti. Jie, kaip tėvai negeria, tai ir sūnus negeria. V. C. pas juos gyvena nuo spalio mėnesio. Gyvena jie trise: tėvas, ji ir sūnus. Sūnaus santykiai su tėvu yra normalūs, jie sutaria. Jie visi sutaria. Pas juos šeima normali, santuokoje gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus ir sutaria gerai. Santykiai jos su sūnumi V. C. artimi, geri. Ji yra autoritetas savo sūnui. Jos mergautinę pavardę pasiimti sūnus nusprendė savarankiškai, tai buvo jo sprendimas. Atsakyti – kodėl ji negali. Sūnaus ateities planai yra nusipirkti kompiuterį ir dirbti (duomenys neskelbtini). Sūnus, kai liko be darbo, padėjo tėvui. Jam tai patiko, dabar jis užimtumo tarnyboje registruojasi. Nusipirko kompiuterį, todėl užimtumo tarnyba galės jį išsiųsti į mokymus. Kai baigs (duomenys neskelbtini) kursus, sūnų įdarbins firma, kurioje jis dirbs (duomenys neskelbtini);

- liudytojo Dariaus Tamulevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Penktojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. Parodė, kad 2021 m. spalio 16 d. dirbant pagal iš anksto patvirtintą grafiką apie 18.10 val. dirbdamas pajėgose V1563 gavo pranešimą ROIK 0121000667309, dėl galimai girto vairuotojo (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 16 d. apie 18.20 val. sustabdžius automobilį „Audi A5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimo pažeidimas, numatantis draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kadangi minėto automobilio vairuotojas V. C., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pirmojo tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. Palaukus 20 minučių norėjo patikrinti V. C. girtumą antrą kartą, tačiau jis užmigo. Visaip bandė jį žadinti, tačiau minėto asmens pažadinti nepavyko, dėl to buvo iškviesta GMP ir jis buvo pristatytas į VĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligonę bei buvo paimtas V. C. kraujas jo girtumui nustatyti. Po ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Šio įvykio metu V. C. buvo visiškai neblaivus, su juo nebuvo įmanoma pabendrauti dėl jo girtumo. Nori paaiškinti, kad kai sustabdė automobilį „Audi A5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), V. C. buvo prie vairo, daugiau automobilyje nieko nebuvo (b. l. 45-47);

- liudytojo L. J. (L. J.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013 metais iš salono nusipirko automobilį „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pirko sau, šiuo automobiliu pats ir važinėja. Jo sūnus V. C. gyvena atskirai nuo jo – (duomenys neskelbtini). Sūnus savo automobilį pardavė, o jo įmonė turi tris automobilius, tuo metu, kol sūnus neįsigijo savo automobilio, jis jam davė pasinaudoti savo automobiliu „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 17 d. jo sūnus atvažiavo taksi automobiliu pas jį ir pasakė, kad padarė blogą dalyką, kad jį sustabdė policija, jis pūtė į alkotesterį. Sūnus jam pasakė, kad iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą, o mašiną nutempė į saugojimo aikštelę į Eišiškių plentą. Tai yra pirmas kartas, kai sūnus važiuoja išgėręs. Jis jam pasakė, kad jis kvailas, kad taip padarė. Jis sakė, kad gėrė pas save namuose, o paskui pasiilgo jų ir važiavo jų aplankyti. Kadangi automobilis „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jį pirko pats už savo lėšas, prašo jam jį grąžinti (b. l. 25-26);

- 2021 m. spalio 16 d. 18.20 val. alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0103 (patikros sertifikato Nr. 1527062) duomenimis, kuriuose matyti, kad buvo atliktas V. C. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad V. C. patikros rezultatas – 3,49 promilės (b. l. 38-39);

- 2021 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad V. C. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, todėl atliktas neblaivumo patikrinimas. Pirmojo tikrinimo metu prietaisu „Alcotest 750“ Nr. ARJK-0103, patikros sertifikato Nr. 1527062, 12.20 val., nustatytas – 3,49 promilių girtumas. Asmens patikrinti antrą kartą nepavyko, kadangi buvo stipriai neblaivus, nesugebėjo pasitikrinti. Taip pat negalėjo dėl stipraus neblaivumo pasirašyti (b. l. 37);

- 2021 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5495/2021(01), kurioje nurodyta, kad V. C. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 4,38 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 42);

- 2021 m. spalio 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint transporto priemonę „Audi A5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), išorinių transporto priemonės apgadinimų nepastebėta. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 13-21);

- 2021 m. spalio 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių plente 127, Vilnius (b. l. 22-23);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 21 d. išduotu leidimu, kuriuo leista atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 27);

- VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, kuriame nurodyta, kad automobilio „Audi A5 Sportback“ (pasirinkti metai (duomenys neskelbtini)) vidutinė kaina su PVM 11500 eurų (b. l. 28);

- 2021 m. spalio 20 d. – 2021 m. spalio 22 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota garso ir vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo „body“ kameromis Nr. 1509 ir 1510 apžiūra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2021_1016_181719_008.mp4. Vaizdo įrašo data – 2021 m. spalio 16 d. 18:17:24. Vaizdo įrašo trukmė – 03.00 min. 02 sek. Vaizdo įrašo pradžioje pareigūnas perspėja už vairo sėdintį asmenį, kad daromas vaizdo įrašas. Prašo pateikti automobilio dokumentus ir ištraukti raktelį iš degimo. Pareigūnui paklausus ar vartojo alkoholį, vyras atsako: „Ne“. Pareigūnas sako, kad reikės prasipūsti, vyras atsako, kad gerai. Pareigūnas atneša alkotesterį, duoda išpakuoti antgalį, po pirmo pūtimo pareigūnas sako: „Jūsų pirmas pūtimas“, vyras sako :„Oho“, pareigūnas pastarajam sako: „Sakot negėrėt“. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2021_1016_182020_009.mp4. Vaizdo įrašo data – 2021 m. spalio 16 d. 18:21:48. Vaizdo įrašo trukmė – 03.00 minutės. Vaizdo įraše matomi alkotesterio rodmenys – 3,49 promilės. Pareigūnas sako, kad bus pradėtas ikiteisminis. Vyras sako, kad jis beveik namuose, pareigūnas sako, kad važiavo. Pareigūnas klausia ar turi dokumentą, apie įvykį praneša budėtojui. Pareigūnei paklausus ar žino, kad negalima neblaiviam vairuoti, vyras sako, kad jam kilometras iki namų. Pareigūnas paprašo įjungti avarinį ir duoti automobilio raktelį. Vyras paduoda. Daugiau duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2021_1016_182917_012.mp4. Vaizdo įrašo data – 2021 m. spalio 16 d. 18:30:36. Vaizdo įrašo trukmė – 01.00 min. 35 sek. Pareigūnas fotografuoja automobilį, priėjęs prie vyro klausia ar miega, šis atsako, kad ne. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2021_1016_183806_013.mp4. Vaizdo įrašo data – 2021 m. spalio 16 d. 18:38:14. Vaizdo įrašo trukmė – 01.00 min. 18 sek. Pareigūnas su alkotesteriu prieina prie vyro, kviečia jį vardu, baksnoja per ranką, klausia ar girdi, kviečia jį vardu, bando pažadinti, purto už rankos, bando jį visaip pažadinti, tačiau jam nepavyksta. Kituose vaizdo įrašuose, įkeltuose į IBPS, tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. l. 11-12);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio vyriausio specialisto tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės automobilio „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2021 m. spalio 21 d. UAB „Tomada“ aikštelėje išlaidos – 18 eurų (b. l. 29-36).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, dėl ko atliktas neblaivumo patikrinimas. Pirmojo blaivumo tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra – 3,49 etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad asmens patikrinti antrą kartą nepavyko, kadangi kaltinamasis buvo stipriai neblaivus, nesugebėjo pasitikrinti. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kita vaizdinė ir rašytinė medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. C. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. C. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos N. J. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. V. C. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu. Įvertinama ir tai, kad V. C., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamasis praeityje neteistas (1 tomas, b. l. 81-83, 84-85), nors administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 tomas, b. l. 86-88, 89-91). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvena su tėvais, kas patvirtina glaudžius kaltinamojo socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prašė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog V. C. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad padarytą nusikalstamą veiką galima vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti V. C. pasitikėjimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad N. J. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad N. J. laikytina verta teismo pasitikėjimo. N. J. neteista (1 tomas, b. l. 151), (duomenys neskelbtini), padeda vyro verslo reikaluose. Teismui pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad N. J. turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, darbšti, rūpestinga namų šeimininkė. Taip pat pergyvena dėl kitų šeimos narių sveikatos ir yra draugiška su pažįstamais bei kaimynais (1 tomas, b. l. 154).

Tiek kaltinamasis, tiek jo motina N. J. parodė, kad juos sieja artimi santykiai – kartu gyvena, sutaria puikiai. Kaltinamasis gerbia savo mamą, ji yra jam autoritetas. Be to, ji nurodė, kad šeimoje nėra piktnaudžiaujama alkoholiu ir tiek ji, tiek kaltinamojo tėvas nevartoja alkoholio net per šventes. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir glaudūs, kad N. J. gebėtų teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, jį kontroliuoti.

Svarbu akcentuoti ir tai, kad V. C. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su automobilio vairavimu esant neblaiviam, todėl N. J. neturėjo jokio pagrindo įtarti savo sūnaus tokio elgesio. Taip pat N. J. bendrauja su sūnumi, aiškina, kad alkoholio vartojimas sukelia neigiamas pasekmes ir nurodo, kad sūnus nevartoja alkoholio jau tris mėnesius. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad N. J. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie N. J. asmenybę, turi pagrindo manyti, kad N. J. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką V. C., tai daro ir darys. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos N. J. prašymą dėl laidavimo. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, V. C. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos N. J. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė V. C. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį V. C. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, o laiduotoja yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir jų finansinė būklė yra sunki, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį, paskiriant užstatą nėra būtinas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. C. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokie V. C. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jam buvo nustatytas 3,49 promilių girtumas ir jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. spalio 17 d. (b. l. 63-65).

Taip pat BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. C. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso L. J. (L. J.) (1 tomas, b. l. 27), kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, su PVM yra 11 500 eurų (1 tomas, b. l. 28). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 18,00 eurų išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 29), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau jos yra atlygintos (b. l. 148), dėl to iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 63-65) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o V. C. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena (DVD-R), kurioje yra vaizdo medžiaga saugoma su tyrimo bylos medžiaga (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi teismas,

nusprendžia:

V. C. (V. C.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. C. (V. C.) pagal laidavimą laiduotojos N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. C. (V. C.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. spalio 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis V. C. (V. C.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. J. (L. J.), gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 500,00 eurų (vienuolika tūkstančių penkis šimtus eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o V. C. (V. C.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena (DVD-R), kurioje yra vaizdo medžiaga – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. C. (V. C.) ir laiduotojai N. J., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė