Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-684-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Apeliacija2021-09-17Kauno apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2021-11-04Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-12-29Kauno apygardos teismas
  4. I-a instancijaNutartis · 2022-03-14Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
  5. Apeliacija2022-05-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
AN2-684-926/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00203-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-684-926/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-22-3-00203-2021-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. (toliau – R. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria R. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 22 d. nutarimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 22 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad jis 2021 m. gegužės 15 d., 23 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už šių administracinių nusižengimų padarymą jam buvo paskirta galutinė subendrinta 70 (septyniasdešimties) eurų bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. K. skundas buvo atmestas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 22 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apelianto teigimu, automobilis, kurį jis vairavo įvykio dieną, priklauso R. Č.. Jis automobilį apeliantui perdavė su visais reikiamais dokumentais, įskaitant ir galiojančią automobilio techninę apžiūrą bei privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Tačiau, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas šiais dokumentais nesivadovavo, patikrindamas automobilio duomenis internetiniuose portaluose ir nurodydamas, kad jokių duomenų apie patikrinto automobilio draudimą ir techninę apžiūrą, juose nėra. Tačiau, apelianto įsitikinimu, remtis tokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas negalėjo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie yra oficialūs ir kad jie gali būti naudojami tiriant Lietuvos Respublikoje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie internetiniai šaltiniai yra sertifikuoti.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė J. G. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į R. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Šis teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad R. K. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

8. Bylos duomenimis, R. K. buvo nubaustas už tai, kad šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, jis vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. R. K. dar administracinio nusižengimo protokolo jo atžvilgiu surašymo metu policijos pareigūnams pateikė automobilio dokumentus, įskaitant ir pažymą apie galiojančią techninę automobilio apžiūrą bei pažymą apie galiojantį automobilio draudimą. Tuos pačius dokumentus apeliantas pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Tačiau, nei Institucija, nei apylinkės teismas šiais dokumentais nesivadovavo, nes pateikti dokumentai neturi oficialiems dokumentams būtinų rekvizitų (išdavusio asmens parašo, antspaudo), o patikrinus automobilio duomenis oficialiuose Jungtinės Karalystės tinklalapiuose, jokių duomenų apie komentuojamo automobilio techninę patikrą ir/ar draudimą, nebuvo rasta.

9. Nors apeliaciniame skunde R. K. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo remtis Jungtinės Karalystės internetiniuose portaluose pateikta informacija, nes ji nėra sertifikuota Lietuvos Respublikoje, tačiau su tokiais apelianto motyvais aukštesnysis teismas nesutinka. Techninės apžiūros duomenų tikrinimo puslapis www.gov.uk/check-mot-history yra oficiali ir vieša Jungtinės Karalystės vyriausybės paslaugų internetinio portalo – www.gov.uk, dalis. Būtent šis internetinis portalas yra nurodytas ant R. K. pateiktų dokumentų. Tuo tarpu internetinis portalas www.askmid.com, kuriame buvo tikrinama, ar R. K. vairuotas automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra pasiekiamas iš to paties Jungtinės Karalystės vyriausybės paslaugų internetinio portalo – www.gov.uk. Neabejotina, kad šie internetiniai šaltiniai atitinka oficialių Jungtinės Karalystės duomenų bazių reikalavimus, todėl nesiremti juose esančia informacija, priešingai nei tai suvokia apeliantas, nėra pagrindo. Analogiškus internetinius portalus turi ir Lietuvos Respublika, pvz. www.regitra.lt., kuriuose pateikta informacija yra oficiali ir ja gali būti remiamasi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas.

10. Tačiau, sulyginus R. K. pateiktuose dokumentuose ir aukščiau aptartuose internetiniuose šaltiniuose esančią informaciją, matyti, jog ji nesutampa. R. K. pateiktuose dokumentuose, o konkrečiai, automobilio techninės patikros pažymoje, nurodyti automobilio pagaminimo metai – 1999, tačiau, patikrinus automobilio informaciją oficialiuose Jungtinės Karalystės tinklalapiuose (pagal automobilio registracijos numerius), randama, jog automobilio pagaminimo metai – 1997. Jokie veiksmai, siekiant įsitikinti, ar tai tas pats automobilis, atlikti nebuvo. Tuo tarpu byloje nesant automobilio registracijos dokumento su jame pateikta išsamia informacija apie automobilį (tame tarpe ir jo pagaminimo metus), nustatyti, ar R. K. pateiktuose dokumentuose ir oficialiuose Jungtinės Karalystės tinklalapiuose esančioje informacijoje, yra užfiksuotas tas pats automobilis, nėra galimybės. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, vadovautis aukščiau aprašytuose internetiniuose šaltiniuose esančia informacija, lakoniškai atmetant apelianto pateiktus dokumentus, nebuvo pagrindo.

11. Svarbu ir tai, kad automobilis, kurį komentuojamo įvykio metu vairavo R. K., pagal pateiktus dokumentus, jam nepriklauso. Visuose R. K. pateiktuose dokumentuose jo savininku įrašytas kitas asmuo – R. Č.. Būtent jis, pasak apelianto, jam pateikė automobilio dokumentus, patikindamas, kad automobilis yra draustas civilinės atsakomybės draudimu ir turi galiojančią techninę apžiūrą. Pirmosios instancijos teismui kilus įtarimams dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, jokie procesiniai veiksmai siekiant apklausti automobilio savininką – iš esmės vienintelį teisėtą komentuojamo automobilio dokumentų valdytoją, galintį turėti komentuojamo automobilio dokumentų originalus su reikiamais rekvizitais, atlikti nebuvo, su juo susisiekti nebandyta.

12. Esant šiems prieštaravimams nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, daryti kategorišką išvadą dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

13. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymių buvimą R. K. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų R. K. teisę į apeliaciją.

14. Tokiu būdu, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla R. K. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Priėmus tokį procesinį sprendimą, dėl kitų R. K. apeliacinio skundo motyvų detaliau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė