Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01413-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1.; 3.2.6.5.

2021 m. gruodžio 16 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei I. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora”, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. M., teismo posėdžio metu raštu patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo:

1. Nutraukti ieškovės V. M. ir atsakovo A. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. palikti santuokinę pavardę „M.“;

3. Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. M.;

4. Nustatyti atsakovo A. M. bendravimo su vaiku A. M. (toliau vaiku), tokią tvarką: atsakovas A. M. bendraus su vaiku A. M. ir dalyvaus jo auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu, nenustatant detalios atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos.

5. Priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą sūnui A. M. po du šimtus eurų (200 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 3780 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos.

6. Paskirti ieškovę V. M. A. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

7. Pripažinti 1833,83 Eur skolą išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, išieškomą antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00236, ieškovės V. M. asmenine prievole UAB „Gelvora“.

8. Priteisti iš atsakovo A. M. Lietuvos Respublikai antrinės teisinės pagalbos ieškovei V. M. išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 486. Santuokoje susilaukė bendro vaiko - A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Sutuoktiniai, būdami skirtingų charakterių ir pažiūrų nuo 2020 m. kovo mėnesio kartu nebegyvena, nebetvarko bendro ūkio, nebevykdo sutuoktinių pareigų, todėl manytina, kad šalių santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Nutraukus šalių santuoką ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalaus, pasiliks dabartinę pavardę „M.“ Atsižvelgdama į aplinkybę, kad šalių nepilnametis sūnus A. M. gyvena su ieškove, ieškovė reikalaus nustatyti sūnaus A. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo sūnui A. M. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui. Ieškovė ir atsakovas be jų bendro nepilnamečio vaiko A. M. turi daugiau nepilnamečių išlaikytinių.

Ieškovė turi 1833,83 Eur skolą UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, kuri išieškoma antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00236. Nurodoma skola laikytina ieškovės asmenine prievole. Atsakovo A. M. skolos ieškovei nežinomos.

Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad su atsakovu kaip šeima nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl abiejų kaltės, skirtingų charakterių. Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Dalintino turto neturi. Sūnus A. M. mokosi Pamario pagrindinėje mokykloje. Prašomą jam priteisti išlaikymo dydį sudaro: apranga, maistas, mokyklos reikmenys. Sūnus įgimtų ligų neturi, serga peršalimo ligomis. Jam yra nustatyti specialūs ugdymosi poreikiai, mokykloje mokosi pagal palengvintą programą, lankosi pas logopedę. Šiuo metu būrelių, už kuriuos reikėtų papildomai mokėti, nelanko. Ji be darbo užmokesčio gauna vaiko pinigus 70 Eur. Ji dar turi nepilnametę dukrą U. T.. Konkrečiai negali pasakyti, ar atsakovas dar turi kitų vaikų, bet kažkada yra minėjęs. Su vaikais gyvena nuomojamame būste, už nuomą moka po 150 eurų kas mėnesį. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Kreditorinis įsipareigojimas UAB „Gelvora“ yra jos asmeninė skola. Sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Atsakovas neįgalumo neturi. Dirba AB (duomenys neskelbtini).

Ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka juos įteikiant atsakovo A. M. darbovietei.

Tretysis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog minėtas įsiskolinimas kreditorei UAB „Gelvora“ būtų pripažintas asmenine V. M. atsakomybe. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė I. P. nurodė, jog buvo gauta informacija, kad atsakovas buvo neblaivus vaikų gyvenamojoje vietoje, tarp šalių kilo konfliktas. Vaikai fizinio skausmo nepatyrė. Ieškovė tinkamai atstovaudama vaikų interesus prašė policijos pagalbos. Ji nusprendė santuoką nutraukti, kad vaikams būtų tinkamas mikroklimatas. Dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra. Ieškovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Geriausia kai tėvai taikiai susitaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas mažai bendrauja su vaiku, todėl manoma, kad konkrečių dienų nustatymas sudarytų keblumų įgyvendinant bendravimo tvarką. Dėl konkretaus išlaikymo dydžio vaikui priteisimo institucija nepasisako. Tik atkreiptinas dėmesys, kad vaikui nustatyti specialieji ugdymo poreikiai. Nors šiuo metu vaikui teikiama nemokama specialistų pagalba, tačiau ateityje gali prireikti pagalbos kreiptis į privačius specialistus. Prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė V. (ikisantuokinė pavardė – T.) M., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių nepilnametis sūnus A. M..

Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad A. M. ir V. M. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymų matyti, kad A. M. ir V. M. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Nustatyta, kad šalys santuokoje įgyto dalintino turto, nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių esančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Kaip matyti iš antstolio K. K. 2021-09-20 pažymos apie skolas Nr. S-21-118-41210 ieškovės V. M. atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0184/20/00236 kreditorės UAB „Gelvora“ naudai, skolos suma 1833,83 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas savo pozicijos nepareiškė.

Remiantis ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir priešingų aplinkybių nenurodė. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Iš ieškinio turinio ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytų sutuoktinių pareigų nevykdo, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei ieškiniu prašant nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui atsiliepimo į ieškinį nepateikus, prieštaravimų nenurodžius, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „M.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepareiškė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų nepareiškė. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. M.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone poziciją šalių sūnaus A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).

Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Be to, vertintinas ne tik turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas. Tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovė dirba „(duomenys neskelbtini)“, jos gautas vidutinis mėnesio darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 sudarė 741,44 Eur. Atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo gautas vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-11-30 sudarė 1095,25 Eur. Ieškovė turi daugiau išlaikytinių – nepilnametę dukrą U. T.. Duomenų apie atsakovo išlaikytinius byloje pateikta nėra. Ieškovė turi kreditorių – UAB „Gelvora“. Duomenų apie atsakovo kreditorius byloje pateikta nėra. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus A. M. turi sveikatos sutrikimų. Ieškovė nurodė, kad sūnus mokosi pagal palengvintą programą, taip pat lanko logopedo užsiėmimus.

Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, tai, kad jam reikalinga specialistų pagalba, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, tai, kad ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus į bylą nepateikė, sprendžia, kad iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui A. M. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas po 200 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3780 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. M. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovas sūnaus A. M. nepadėjo išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Duomenų, įrodančių, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) padėjo išlaikyti nepilnametį sūnų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 3780 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo tada kai šalys nustojo kartu gyventi iki (duomenys neskelbtini) (iki ieškinio pateikimo teismui dienos).

Ieškovė V. M. skirtina nepilnamečiui sūnui A. M. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo A. M. bendravimo su vaiku A. M. tokią tvarką, tai yra atsakovas bendraus su vaiku A. M. ir dalyvaus jo auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu, nenustatant detalios atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos. Atsakovas pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepareiškė.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, atsakovas pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė, į tai, kad išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos Šilutės rajone atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad atsakovas A. M. bendraus su vaiku A. M. ir dalyvaus jo auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu, nenustatant detalios atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė prašo pripažinti 1833,83 Eur skolą išieškotojai UAB „Gelvora“, išieškomą antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00236, ieškovės V. M. asmenine prievole.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „Gelvora“. Tretysis asmuo UAB „Gelvora“ nurodė, kad neprieštarauja, jog minėtas įsiskolinimas būtų pripažintas asmenine ieškovės V. M. prievole.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir pripažintina 1833,83 Eur skola išieškotojai UAB „Gelvora“, išieškoma antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00236, ieškovės V. M. asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-15 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1127-8768 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2021-11-22 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) PT-8203, iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 362,56 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo priteistina valstybei 362,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nors ieškovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina šios bylinėjimosi išlaidos, tai yra 224 Eur žyminio mokesčio (85 Eur dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, 54 Eur dėl išlaikymo priteisimo; 85 Eur dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) bei 7,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 231,84 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei V. M. palikti jos santuokinę pavardę - „M.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tokią tvarką: atsakovas A. M. bendraus su vaiku A. M. ir dalyvaus jo auklėjime bendru ieškovės V. M. ir atsakovo susitarimu, nenustatant detalios atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkos.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po du šimtus eurų (200 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurus (3780 Eur) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti 1833,83 Eur skolą išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, išieškomą antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00236, ieškovės V. M. asmenine prievole UAB „Gelvora“.

Priteisti iš atsakovo A. M. 231,84 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. M. 362,56 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 56 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.