Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Elinos Safi pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2024 m. rugsėjo 19d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nustatyta, kad:

1. Žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2024 m. liepos 10 d. rasto buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., dalinės apžiūros metu (vokas Nr. 1), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,106 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 22,5 %.

2. Žalios ir rudos spalvų sausų, susmulkintų augalinių medžiagų mišinių iš 2 vnt. savadarbių cigarečių (suktinių), 2024 m. liepos 10 d. rastų automobilio, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (vokas Nr. 2), sudėtyse yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kurio bendroji masė yra 0,154 g (1 t., el. b. l. 109-113).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Š. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, oksazepamo, temazepamo, nordazepamo, citalopramo. Šlapime fentanilio, karfentanilio, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (1 t., el. b. l. 107-108).

- Apžiūrėjus kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20240710-161358UTC+0300“ užfiksuota: kaip pokalbio metu su asmeniu (D. Š.) bute komodos apatiniame stalčiuje randamas permatomas užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga (žole). Asmuo tai patvirtina tai abejoja, kad tai yra jo. Į klausimą ar kažkas bute ruko žolę, asmuo (D. Š.) atsakė neigiamai. Apžiūrėjus kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20240710-170418UTC+0300“ užfiksuota: Pareigūnas su Tarnybiniu šuniu F. tikriną asmens butą. Tarnybinis šuo šalia durų esančiame stalčiuje užuodė permatomą užspaudžiamą maišelį su galimai narkotine medžiaga (žole).

- Apžiūrėjus kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20240710-164402UTC+0300“ užfiksuota: kaip asmuo (D. Š.) prie automobilio BMW paaiškina policijos pareigūnui, kad akiniai jo mašinoje priklauso jam, taip pat visi daiktai priklauso jam. Užfiksuojama, kad policijos pareigūnė pas asmenį (D. Š.) automobilio daiktadėžėje randa galimai narkotinės medžiagas. Asmuo (D. Š.) bendrauja su pareigūnų Nr. 1. Asmuo (D. Š.) iš pradžių patvirtina, kad rastos medžiagos priklauso jam, po to paneigia, nurodo, kad neatsimena ką sakė prieš tai. Toliau užfiksuota, kaip pareigūnas Nr. 1 toliau tikrina automobilį su tarnybiniu šuniuku (1 t., el. b. l. 75-85).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ Tetrahidrokanabinolis (mišiniuose ar tirpaluose) yra psichotropinė medžiaga įrašyta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 131 punktą. Pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (mišiniuose ar tirpaluose) pagal Rekomendacijų 168 punktą nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,5 g, šiuo atveju rastas kiekis yra 0,154 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos. Pagal Rekomendacijų 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, šiuo atveju rastas kiekis yra 1,106 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos.

Teismas nenustatė kaltinamojo D. Š. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą psichotropinę ir narkotinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine ir narkotine medžiaga D. Š. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad D. Š. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėtą psichotropinę ir narkotinę medžiagą. Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Š. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, oksazepamo, temazepamo, nordazepamo, citalopramo, todėl darytina išvada, kad medžiagas kaltinamasis laikė savo vartojimui.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime D. Š. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko D. Š. įgijo draudžiamas medžiagas. Tokios aplinkybės nekonkretizuotos ir jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis nurodė, jog neatsimena kur ir kada jis nusipirko draudžiamas medžiagas. Psichiką veikiančias medžiagas pirko sau, nes buvo įdomu paragauti. Šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko dėl neteisėtų medžiagų įgijimo yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties psichotropinių medžiagų įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš D. Š. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. Š. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti D. Š. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 20-22).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Š. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekis buvo nedidelis.

D. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju asmuo yra kaltinamas psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymu. Pripažintina, jog D. Š. būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų pranešė, jog jį privertė vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl ko į kaltinamojo gyvenamąją vietą atvyko policijos pareigūnai, t. y. nuo draudžiamų medžiagų D. Š. elgėsi neadekvačiai. Tačiau šiuo atveju nėra įrodyta, jog asmens apsvaigimas turėjo įtakos inkriminuotiems veiksmams – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui. Todėl konstatuotina, jog šiuo atveju nėra nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ankščiau nebuvo teistas (2 t., el. b. l. 39-40). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., el. b. l. 44-48). „Sodra“ duomenimis nedirba (2 t., el. b. l. 41-43). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Š. už BK 259 straipsnio 2 dalį nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma D. Š. 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio (laisvės apribojimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju D. Š. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros. Kartu D. Š. skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

D. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant minėtus įpareigojimą ir draudimą.

IV. Kiti klausimai

D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 8-11) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,937 g) iš plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 1) bei likę žalios ir rudos spalvų sausų, susmulkintų augalinių medžiagų mišiniai (atitinkamai 0,943 g ir 0,922 g) iš 2 vnt. savadarbių cigarečių (suktinių) (vokas Nr. 2) atskirai supakuoti į plastikinius uždaromus maišelius perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- Maišelis supakuotas į voką Nr. 1, dvi suktinės supakuotos į voką Nr. 2. Du vokai susegti sąsagomis ir supakuoti į voką Nr.1, kuris užklijuotas, užantspauduotas spaudu „BIOLOGINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, užplombuotas klijuojamąja plomba „(duomenys neskelbtini)“ – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Kartu D. Š. paskirti įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą – visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Palikti įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą – visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likusias kanapes (antžeminės dalis) (0,937 g) iš plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 1) bei likusias žalios ir rudos spalvų sausas, susmulkintas augalinių medžiagų mišinius (atitinkamai 0,943 g ir 0,922 g) iš 2 vnt. savadarbių cigarečių (suktinių) (vokas Nr. 2) atskirai supakuotas į plastikinius uždaromus maišelius perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Maišelį supakuotą į voką Nr. 1, dvi suktines supakuotas į voką Nr. 2. Du vokus susegtus sąsagelėmis ir supakuotus į voką Nr. 1, kuris užklijuotas, užantspauduotas spaudu „BIOLOGINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, užplombuotas klijuojamąja plomba „(duomenys neskelbtini)“ – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

0 Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

1 Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

3 Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4 Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.