- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-224-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41725-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Ž. R., J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nepriklausomi leidiniai“
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. R. ir J.-Y. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. R. ir J.-Y. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nepriklausomi leidiniai“ dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai Ž. R. ir J.-Y. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydami kiekvienam ieškovui priteisti iš atsakovės po 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. spalio 3 d. į teismo posėdį neatvyko ieškovai, jų atstovas bei atsakovas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovų Ž. R. ir J.-Y. R. ieškinį atsakovei UAB „Nepriklausomi leidiniai“ dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Ieškovų atstovo prašymo dėl negalėjimo dalyvauti 2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje teismas nelaikė pateisinama priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareigą dalyvauti procese turi ne tik ieškovų atstovas, bet ir tą procesą inicijavę ieškovai. Kadangi ieškovai į bylos nagrinėjimą neatvyko ne pirmą kartą, todėl ieškovams bei jų atstovui neatvykus į teismo posėdį, taip pat nesant prašymo priimti sprendimo už akių byloje, ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovai Ž. R. ir J.-Y. R., atstovaujami advokato Arno Paliukėno, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. 2016 m. rugpjūčio 3 d. paskirtą posėdį teismas atidėjo, suteikdamas šalims galimybę ginčą baigti taikiu susitarimu, tačiau paskirdamas kitą posėdžio datą, visiškai neatsižvelgė į ieškovų atstovo paaiškinimus, kad dėl jo užimtumo kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje posėdis buvo suderintas ir paskirtas iš anksto (2015 m. gruodžio mėnesį), atstovas negalės dalyvauti skiriamame teismo posėdyje 2016 m. spalio 3 d. Teismas pasiūlė tik tris alternatyvias datas ir laiką per vieną savaitę, neleisdamas dėl to išsamiau pasisakyti. Ieškovų atstovas tą pačią dieną pateikė teismui prašymą pakeisti teismo posėdžio datą, nurodydamas užimtumą 2016 m. spalio – 2017 m. kovo mėnesiais, tačiau teismas šio prašymo nesvarstė.
3.2. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai ar jų atstovas buvo pasyvūs, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekdami nepagrįstai užtęsti bylos nagrinėjimą. Ieškovai gyvena užsienyje, jų atvykimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose tiesiogiai yra komplikuotas, pareikalautų didelių laiko bei piniginių resursų; jie yra išreiškę valią, kad jų interesus atstovautų pasirinktas advokatas. Ieškovo atstovas taip pat sąmoningai nevilkino bylos nagrinėjimo. Būtent teismas byloje net tris kartus paskyrė teismo posėdžius, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovo atstovo išdėstytus prašymus.
3.3. Ieškinį palikus nenagrinėtą, pailgės bylos nagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai turės atlikti visas procedūras, kurios jau yra atliktos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Nepriklausomi leidiniai“ atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovų atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Ieškovai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, būdami bylos iniciatoriais, nesirūpino greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, tai prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, todėl teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
4.2. Svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose.
4.3. Visi teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovų atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, atsakovė kaskart patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl jos dalyvavimo byloje.
4.4. Prašymas atidėti teismo posėdį dėl galimybės sudaryti taikos sutartį buvo tik formalus, kadangi iki pat 2016 m. spalio 3 d. atsakymas iš ieškovų dėl galimybės sudaryti taikos sutartį nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2016 m. kovo 9 d., 13 val. Ieškovų atstovas advokatas A. Paliukėnas informaciją apie paskirtą posėdį gavo 2016 m. kovo 3 d., ir 2016 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kadangi minėtą dieną iš anksto buvo suderintas teismo posėdis kitoje byloje ir ši informacija 2016 m. sausio 19 d. įvesta į bendrą teismų ir advokatūros informacinę sistemą. Prašyme advokatas nurodė kitas datas bei laiką, kuomet jis galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose (b.l. 22-24). 2016 m. kovo 9 d. teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. birželio 8 d., 9 val., nors minėtame prašyme advokatas buvo nurodęs, kad šią dieną yra užimtas ir byloje dalyvauti negalėtų. Dar 2016 m. kovo 14 d. ieškovų atstovas pateikė teismui prašymą pakeisti parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką, kartu nurodydamas savo užimtumo duomenis (b.l. 31-32), tačiau teismas nutarė prašymą spręsti posėdžio metu, o 2016 m. birželio 8 d. bylos nagrinėjimą atidėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d., 9 val. (b.l. 36). Šis teismo posėdis atidėtas, suteikiant ieškovams galimybę tartis su atsakovu. Kitas teismo posėdis paskirtas 2016 m. spalio 3 d., 9 val. 2016 m. rugpjūčio 5 d. teisme gautas ieškovų atstovo prašymas pakeisti teismo posėdžio datą ir laiką. Prašyme nurodyta, kad advokatas buvo informavęs teismą, kad tuo metu užimtas kitoje byloje, todėl teismo posėdyje 2016 m. spalio 3 d. dalyvauti neturi galimybės, o teismo posėdis buvo atidėtas realiai nesuderinus posėdžio datos. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 6 d. skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą.
7. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, neturi pagrindo išvadai, kad ieškovai nebėra suinteresuoti byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovo J.-Y. R. gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje, į tai, kad civilinis procesas suteikia teisę proceso dalyviams pavesti interesus atstovauti advokatui, kuris, šiuo atveju, nedelsdamas teikė prašymus perkelti teismo posėdžius, informaciją apie savo dalyvavimą kitose bylose ir pan., į tai, jog posėdžiai buvo paskirti esant ieškovo atstovo pateiktai informacijai apie jo užimtumą kitose bylose. Nors, kaip minėta, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas atstovo užimtumas kitose bylose, šioje situacijoje, palikus ieškinį nenagrinėtą, būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Tačiau taip pat atkreiptinas ieškovų atstovo dėmesys, jog jis turi imtis priemonių, kad būtų galima bylą operatyviai ir tinkamai išnagrinėti (siūlyti ieškovams spręsti dėl galimo perįgaliojimo, kito atstovo ar pan.).
10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovų (apeliantų) atžvilgiu dėl atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.