Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-16 · Civilinė byla Nr. e2S-200-280/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
e2S-200-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01287-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
S. P., P. P.
Civilinė byla Nr.e2S–200–280/2016Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01287-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14;3.4.5.12; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų S. P., P. P. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1485-620/2016 pagal pareiškėjų S. P., P. P. skundą dėl notaro veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė skundą dėl Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. Š. veiksmų, kuriuo prašė pripažinti notarės veiksmus, išduodant 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, neteisėtais, prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, įpareigoti notarę pareiškėjui S. P. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 3/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo, prašė įpareigoti notarę išduoti P. P. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo.Nurodė, kad notarė nepagrįstai neišduoda S. P. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo į 3/8 mirusiosios reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nes S. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjimo teisę po motinos mirties yra padovanojęs tėvui P. P.. Notarė, prieš išduodama paveldėjimo liudijimą P. P., nesiaiškino ar S. P. savo tėvui padovanojo teisę į reikalavimo teisę, nes ji nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą, nesiaiškino ar P. P. šią paveldėjimo teisę priėmė kaip dovaną ir taip atliko neteisėtus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjai po E. P. mirties (2014 m. rugsėjo 28 d.) palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą turto apyrašą. Palikimo priėmimo metu į paveldimo turto apyrašą nebuvo įtraukta mirusiosios reikalavimo teisė į 452380,91 Eur sumą už parduotas akcijas, tačiau, tai neturi įtakos perleistų (padovanotų) paveldėjimo teisių turiniui. 2014 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi šalys susitarė ir aiškiai įvardijo, kad S. P. dovanoja paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po E. P. mirties (sutarties 1 punktas), o pareiškėjas P. P. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė (sutarties 3 punktas), todėl dovanojimo sandoris buvo sudarytas, įstatymo reikalavimus, taikytinus dovanojimo sutarčiai, atitinka. S. P. palikimą priėmė CK 5.50 straipsnio 2 dalies pagrindu, dėl ko 2014 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis negali būti prilyginama palikimo atsisakymui.Po palikėjos mirties, palikimą priėmė trys asmenys - pareiškėjas S. P. (paveldėtojas pagal įstatymą), pareiškėjas P. P. (paveldėtojas pagal įstatymą) ir S. P. (paveldėtoja į konkretų turtą pagal testamentą). Kadangi reikalavimo teisė į pinigų sumą buvo įgyta pareiškėjui P. P. gyvenant santuokoje su E. P., jam, kaip sutuoktiniui, priklauso ½ dalis visos reikalavimo teisės (CK 3.117 straipsnio 1, 4 dalis), o likusią ½ dalį pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su kitais paveldėtojais CK 5.13 straipsnyje nustatyta tvarka. S. P. padovanojus paveldėjimo teisės liudijimą P. P., jis tapo vienintelis palikimo paveldėtojas, todėl notarė P. P. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į ½ reikalavimo teisės, o į kitą ½ dalį išdavė nuosavybės teisės liudijimą.S. P. nepadovanojus jam priklausančios paveldėjimo teisės, P. P. būtų paveldėjęs 5/8 dalis visos reikalavimo teisės, o S. P. būtų atitekusios 3/8 dalys visos reikalavimo teisės. Esant nustatytoms aplinkybėms laikė, kad pagrindų tenkinti pareiškėjų skundą nėra, Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Š. veiksmus išduodant 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. IRRŠ-5358, laikė tinkamais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pareiškėjų skundą likusioje dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. IRRŠ-5358 panaikinimo ir įpareigojimo notarę R. Š. pareiškėjui S. P. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 3/8 ir 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo, paliko nenagrinėtais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nes minėti reikalavimai turi būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka apygardos teisme, sumokant žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. S. ir P. P. atskiruoju skundu prašo 2016 m. lapkričio 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti visoje apimtyje.Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį vertino taip, kad esą ja S. P. padovanojo savo tėvui P. P. abstrakčiai visas paveldėjimo teises į turtą, likusį po E. P. mirties, o ne į paveldėjimo teises į konkretų paveldėtą turtą, įtrauktą į antstolės apyrašą, taip suabsoliutindamas sutarties tekstą, neatsižvelgdamas į šalių tikruosius ketinimus.Nurodo, kad S. P., priėmęs palikimą, įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, kuris buvo aiškiai apibrėžtas turto apyraše. 2014 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi S. P. negalėjo savo tėvui dovanoti paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, kadangi tokia paveldėjimo teisė šios sutarties sudarymo momentu neegzistavo.S. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo tik nuosavybės teisę į konkretų turtą. Padovanoti turto, kurio nėra, sudarant sutartį, negalima.Pareiškėjai nesutinka su teismo pateiktu vertinimu, jog jei nebūtų sudaryta paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis, P. P. būtų paveldėjęs 5/8 dalis visos reikalavimo teisės, o S. P. 3/8 dalis visos reikalavimo teisės. P. P. išdavus nuosavybės teisės liudijimą į ½ reikalavimo teisės, turėtų būti dalinama ½ reikalavimo teisės. P. P. tektų ¼ nuo palikimą sudarančios reikalavimo teisės, S. P. – ¾ nuo palikimą sudarančios reikalavimo teisės dalies. Apeliantai taip pat nesutinka, kad jų reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, įpareigoti notarę išduoti S. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 3/8 reikalavimo teisės, o P. P. – į 1/8 reikalavimo teisės, turi būti nagrinėjami ginčo tvarka, sumokant žyminį mokestį. Pripažinus notarės veiksmus neteisėtais, likusieji reikalavimai yra išvestiniai, turėtų būti tenkinamai bendruoju teisės principu, kadangi iš neteisėto 2016 m. rugsėjo 26 paveldėjimo pagal įstatymo teisės liudijimo išdavimo, negali likti galioti neteisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.Tarp apeliantų ginčo dėl reikalavimo teisės dalių nėra, todėl bylos ginčo teisenos tvarka nebūtų galima nagrinėti. Teismas netinkamai taikė CPK 296 str. 1 d. 12 p., kadangi nenurodė, kokia įstatyme nustatyta nuostata remiantis paliko pareiškėjų skundą nenagrinėtą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė R. Š. prašo palikti galioti 2016 m. lapkričio 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 11 d. tvirtinant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, šalims buvo išaiškinta, kad dovanotojas perleidžia savo paveldėjimo teises į visą turtą/turtines teises. Atskirai buvo pabrėžta ir akcentuota, kad jei ateityje atsirastų/paaiškėtų naujas turtas/turtinės teisės, dovanotojas negalėtų į jas pretenduoti, nes tą turtą paveldėtų teisių dovanos gavėjas. Šalys patvirtino, kad viską suprato.Šalys taip pat neturėjo pretenzijų ir tada, kai pateikus paveldimo turto apyrašo papildymą, 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo išduodamas papildomas paveldėjimo teisių liudijimas į reikalavimo teises. P. P. į notarų biurą atvyko su sūnumi S. P., todėl jam buvo žinoma, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tik P. P..J. S. P. būtų prieštaravęs, tuomet notarė būtų išdavusi nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kurį būtų galima skųsti teismui ypatingąja teisena.Pareiškėjams taip pat buvo išaiškinta, kad priėmus palikimą pagal turto apyrašą, jie apsaugotų savo turtą, jei paaiškėtų, kad palikėjas turi skolų. Apyrašo sudarymas ir paveldėjimo teisių perleidimas neturi nieko bendro.S. P., tvarkydamas motinos palikimą, dažnai lankėsi notarų biure, norėdamas viską išsiaiškinti, taigi skundas dėl notaro veiksmų buvo įtakotas kokių nors kitų, šalims šiuo metu susiklosčiusių, aplinkybių, pagal kurias būtų „patogiau“, kad dalies reikalavimo teisių paveldėtoju būtų pats S. P..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, 2016 m. lapkričio 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai notaras išdavė P. P. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį reikalavimo teisės po E. P. mirties.Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė E. P.. Jos palikimą 2014 m. spalio 23 d. pareiškimu paveldėtojai (P. P., S. P. ir S. P.) priėmė pagal turto apyrašą, pateikdami notarei R. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimus. 2014 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. 2014 m. lapkričio 10 d. S. P. padovanojo savo paveldėjimo teises į motinos palikimą sudarantį turtą ir turtines teises tėvui P. P.. 2014 m. lapkričio 13 d. notarė išdavė P. P. nuosavybės teisės liudijimus, o 2014 m. gruodžio 29 d. - E. P. palikimo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus.2016 m. rugsėjo 26 d. P. P. padavė notarei pareiškimą dėl palikėjai priklausančios ½ dalies reikalavimo teisės už 2006 m. gegužės 2 d. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo. 2016 m. rugsėjo 27 d. P. P. padavė notarei pareiškimą dėl ½ dalies reikalavimo teisės už 2006 m. gegužės 2 d. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Tenkinant prašymus 2016 m. rugsėjo 26 d. P. P. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas ½ daliai reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimą už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pat nuosavybės teisės liudijimas į likusią ½ dalį reikalavimo teisės į minėtos sumos apmokėjimą.Pareiškėjai palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą turto apyrašą. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte, nes CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal apyrašą, atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma tai dienai žinoma palikimo sudėtis. Pareiškėjai tvirtina, kad jie įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą ir būtent šį turtą S. P. padovanojo tėvui P. P.. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti.Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 2 d.). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi pareiškėjai, priėmę palikimą pagal apyrašą ar be jo, laikoma, kad priėmė visą mirusiosios palikimą. Tai, kad pareiškėjai palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą turto apyrašą, tik riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tikrąja paveldėto turto verte, tačiau tai nepatvirtina, kad apyraše yra nurodytas visas paveldimas turtas. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma tai dienai žinoma palikimo sudėtis. Vėliau nustačius palikimą sudarantį kitą turtą, jis paveldimas ta pačia tvarka.CK 5.53 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įpėdinio pareiga, sužinojus, kad yra likę neįtraukto į apyrašą palikėjo turto, turtinių teisių ar pareigų, pranešti apie tai notarui dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto aprašą išdavimo. Taigi pagal turto apyrašą paveldėjus turtą, gali paaiškėti, kad ne visas turtas ar turtinės teisės buvo įtrauktos, todėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi baigtinė palikimo sudėtis neįvardijama.Šalims sudarius 2014 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, S. P. padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po E. P. mirties (sutarties 1 punktas), o pareiškėjas P. P. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė (sutarties 3 punktas). Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties tekstas yra aiškus, paprastas ir suprantamas: ja dovanojamos teisės į palikimo paveldėjimą, bet ne tiesiogiai tą palikimą sudarantis turtas. Sutartyje nekalbama apie dovanojimo teisių apimtį, t.y. kad dovanojamos paveldėjimo teisės tik į antstolio į turto apyrašą įtrauktą turtą. Šalys sutartyje nurodė, kad sandorio pasekmės šalims išaiškintos. Notarė taip pat nurodė, kad šalims buvo išaiškinta, kad dovanotojas perleidžia savo paveldėjimo teises į turtą/turtines teises, likusias po jo motinos mirties savo tėvui, taigi šalys suprato arba turėjo suprasti, kad buvo padovanota paveldėjimo teisė kaip tokia, o ne palikimo turinį sudarantys konkretūs daiktai. Šios sutarties pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas į visą E. P. palikimą išduotas pergyvenusiam sutuoktiniui P. P., liudijime nurodytas palikimą sudarantis konkretus turtas.CK 6.426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimą sudarančio turto sudėties, tačiau privalo tik garantuoti savo kaip įpėdinio statusą. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, būdamas įpėdiniu, S. P. dovanojo savo paveldėjimo teises į jam priklausantį motinos palikimą tėvui.Paveldėjimo teisių (dovanojimo) pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimą kaip visumą, t. y. perleidžia teises į jam paliktą turtą ir skolas (aktyvą ir pasyvą). Aptariamos rūšies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisė, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Sutarties dalyko specifika lemia CK 6.426 straipsnio 1 dalyje išdėstytą nuostatą, kad paveldėjimo teisės parduodamos (dovanojamos) nedetalizuojant palikimą sudarančių daiktų (Civilinė byla Nr. 3K-3-348/2011, 3K-3-297/2008).Taigi apelianto argumentai, kad sudarius paveldėto turto apyrašą, S. P. galėjo dovanoti tik antstolės į apyrašą įtrauktą turtą yra visiškai nepagrįsti, nes paveldėjimo teisės apima palikėjo turėtas teises į visą turtą ir skolines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, notarė, kurios veiksmai ginčijami, pagrįstai 2016 m. rugsėjo 26 d. P. P. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį palikėjos E. P. paliktos reikalavimo teisės. Kad paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis atitiko šalių valią, patvirtina ir faktas, kad S. P., žinodamas, kad tėvui išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, nereiškė pretenzijų, neteikė prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jam. Atmetamas apeliantų skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo notarę išduoti naujus paveldėjimo liudijimus paliko nenagrinėtinus.Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 6 d.), tačiau pareikštas reikalavimas byloje panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal savo faktinį dalyką ir teisinį turinį turi būti sprendžiamas ginčo teisena ir apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises į turtą patvirtinantis dokumentas. Tai, kad tarp šalių šiuo atveju nėra ginčo, nereiškia, kad šalys gali pasirinkti pažeistų teisių gynimo teiseną.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2009), o atsakovais bylose laikomi asmenys, kuriems paveldėjimo teisės liudijimai yra išduoti.Kiti skundo argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, nenagrinėtini.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė