Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4904-1107/2021 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl išlaikymo pilnametei priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje – N. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. L., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai, 1 322,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų. Ieškovės materialinių poreikių tenkinimu pagal finansines galimybes rūpinasi jos mama, o atsakovas nuo 2020 m. liepos 1 d. prie išlaikymo neprisideda. Kol ieškovė buvo nepilnametė, 2003 m. spalio 13 d. teismo įsakymu iš atsakovo jai buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt (115,94 Eur), o nuo 2018 m. kovo 19 d. sprendimu iš atsakovo ieškovės išlaikymui buvo priteista po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas ir trečiasis asmuo nuo 2018 m. kovo 19 d. yra išsituokę. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalinga materialinė parama iki mokymosi mokslo įstaigos dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai. Šiuo metu ieškovė negauna jokių pajamų, kadangi mokosi dieniniame skyriuje ir ketina įgyti profesiją, taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto. Ieškovė visą dėmesį skiria mokslams ir mokymosi rezultatams. Įrodymų, pagrindžiančių ieškovės mėnesines išlaidas, pateikti negali, kadangi neišsaugojo pirkimo kvitų. Ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms – maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, susisiekimo viešuoju transportu išlaidoms, ateityje jai bus reikalinga pirkti praktikos užsiėmimams reikalingas priemones. Ieškovė turi lankyti pamokas, nori įgyti kuo daugiau žinių ir turėti gerus mokymosi rezultatus, todėl neturi galimybės įsidarbinti ir tokiu būdu gauti pajamas. Iš atsakovo prašomas priteisti 200 Eur dydžio materialinis išlaikymas yra atitinkantis protingumo, proporcingumo principus. Kadangi nuo 2020 m. liepos mėnesio atsakovas nebeteikia ieškovei materialinio išlaikymo, todėl jis turi mokėti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Kadangi prašoma priteisti išlaikymą po 200 Eur, o nuo 2020 m. liepos 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, praėjo 6 mėnesiai ir 19 dienų, todėl susidarė 1 322,58 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas ieškovei iš atsakovo.

3. Atsakovas J. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, kadangi neturi galimybės išlaikyti pilnametę dukrą, teikiant jai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį iki jai sukaks 24 metai. Ieškovė gyvena su draugu, kuris dirba. Pilnametis turi pareigą pasirūpinti pats savimi, dirbti ar gauti paskolą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pasirūpinti savimi. (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ieškovė pagal mokymosi programą turi galimybę dirbti. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – 10 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. birželio 18 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Gauna kas mėnesį 42,49 Eur bedarbio išmoką. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta išmoka sudarė vidutiniškai kas mėnesį po 367 Eur. Atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro po 400 Eur. Bedarbio pašalpa mažėja. Nuo kovo mėnesio pašalpa nebus mokama. Priteistas išlaikymas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį ir negalės būti vykdomas. Atsakovas iki ieškovės pilnametystės ir iki ji baigė vidurinio mokymo programą vykdė savo pareigą ir sąžiningai mokėjo ieškovei išlaikymą kas mėnesį po 190 Eur. Sausio mėnesį gimtadienio proga atsakovas ieškovei papildomai pervedė 100 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius nepriklauso, nes šiais mėnesiais ieškovė nesimokė. Mokslo metai prasidėjo tik 2020 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 19 d. Ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo neturi juridinės reikšmės, kadangi atsakovas ieškovei sumokėjo 10 000 Eur. Atsakovas sutiko mokėti ieškovei po 60 Eur nuo 2021 m. sausio 19 d. iki ji baigs mokslus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2021 m. sausio 20 d. iki ieškovės mokymosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pabaigos 2021 m. gegužės 31 d., 1 322,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 793,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 49 Eur žyminį mokestį, bei 13,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nurodė, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

5. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė turėjo galimybes dirbti, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė neturėjo galimybės dirbti tuo metu kai jai sukako 18 metų, nes tuo metu ji mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, ruošėsi brandos egzaminams. Baigusi bendrojo lavinimo mokyklą, ieškovė pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), kurioje mokėsi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dieniniame skyriuje, įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Ieškovės pamokų bei užimtumo (duomenys neskelbtini) grafikas buvo intensyvus, todėl jos galimybės užsidirbti buvo ribotos. Nepaisant ribotų galimybių dirbti, besimokydama ieškovė turėjo tenkinti būtinuosius materialinius poreikius būstui išlaikyti, maistui, drabužiams, transporto ir komunikavimo poreikiams, vaistams, mokymosi priemonėms ir kt., todėl teismas sprendė, jog materialinė parama iš tėvų ieškovei buvo reikalinga. Duomenys iš Užimtumo tarnybos patvirtina, jog ieškovė, mokydamasi (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 12 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje, tokiu būdu ji ieškojo darbo, jai buvo paskirta darbo paieškos išmoka – apie 200 Eur per mėnesį. Teismas laikė, jog ieškovė, mokydamasi (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės gauti kitų savarankiškų pajamų reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir neturėjo galimybės tokių pajamų gauti dėl objektyvių priežasčių.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybės teikti ieškiniu reikalaujamo dydžio paramą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, atsižvelgė į visuotinai žinomą aplinkybę, jog kiekvienas žmogus neišvengiamai patiria būtinąsias išlaidas maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, susisiekimo, mobilaus ir interneto ryšio išlaidoms, turi sumokėti komunalinius mokesčius už būstą. Teismas nustatė, kad ieškovės poreikiams per mėnesį būtina išlaidų suma siekia apie 600 Eur. Trečiasis asmuo N. L. nurodė, kad teikė ieškovei paramą po 200 Eur per mėnesį tuo metu kai ieškovė mokėsi, ji taip pat padėdavo ieškovei įsigyti maisto produktus, drabužius, higienos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovas – vedęs, kitų išlaikytinių neturi, sveikatos būklė jam leidžia dirbti, tačiau jis neranda jam tinkamo darbo, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog tuo metu, kai ieškovė buvo sulaukusi pilnametystės, tačiau mokėsi pagal bendrojo lavinimo ugdymo programą, profesinio ugdymo įstaigoje, atsakovas turėjo nekilnojamojo turto, kurį realizavo. Todėl teismas laikė, kad atsakovas turėjo pajamų, gautų realizavus nekilnojamąjį turtą. Atsakovui netekus darbo jo pajamos tapo minimalios, jis gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos, SODROS apie 300 Eur per mėnesį, išmokos mažėja. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis apie atsakovo gautas pajamas, į atsakovo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), sveikatos būklę, teismas nurodė, jog atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo teikti paramą besimokančiai dukrai, sulaukusiai pilnametystės, atsakovui, teikiant paramą besimokančiai ieškovei, iš esmės nebūtų pablogėjusi jo turtinė padėtis. Todėl teismas sprendė, kad išlaikymo priteisimas nepadarys esminės žalos atsakovui ar kitiems asmenims.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškovei neteikė išlaikymo nuo 2020 m. liepos 1 d., kuomet ieškovė dar mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, taip pat į tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų, bei į nustatytą išlaikymo ieškovei dydį, būtiną jos kasdieniams poreikiams bei mokymosi išlaidoms tenkinti, iš atsakovo priteisė ieškovei jos prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 19 d., t. y. 1 322,58 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti ieškovei po 60 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis iš atsakovo laikotarpiu nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2021 m. sausio 20 d. iki ieškovės mokymosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje 2021 m. gegužės 21 d., kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, kadangi teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dalies jų nevertino. Pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

1.2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei kitas byloje nustatytas aplinkybes.

1.3. Teismo motyvai, kad ieškovas galimai turėjo pajamų iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra menami, kadangi teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Baigiantis posėdžiui padarė 10 minučių pertrauką ir iš registrų centro gavo duomenis. Teismas remiasi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Šis sklypas egzistavo atsakovo vardu iki ieškinio pareiškimo dienos ir neapima ginčo dalyko. Tuo laikotarpiu G. L., būdama pilnametė, mokėsi vidurinėje mokykloje. Atsakovas gera valia be teismo sprendimo ieškovei mokėjo kas mėnesį po 190 Eur.

1.4. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovės išvykimu dirbti į (duomenys neskelbtini), kurias ji pati posėdžio metu patvirtino.

1.5. Teismo motyvas, jog ieškovė gerai mokėsi, todėl neturėjo galimybės dirbti, neatitinka tikrovės. Būdama pilnametė, ji mokėsi gimnazijoje. Byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas, ieškovei būnant pilnametei iki baigė vidurinę mokyklą, mokėjo po 190 Eur kas mėnesį ir siuntė gimtadieniui be jokių teismo sprendimų.

1.6. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nevertino aplinkybių, kad mokslo metai Šiaulių S. D. gimnazijoje baigėsi birželio mėnesį. Tai visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Ieškovės pateiktas vidurinės mokyklos baigimo atestato paskutinis lapas (išlaikyti egzaminai), nelaikytinas įrodymu ir neįrodo, kad mokslo metai baigėsi 2020 m. rugpjūčio 12 d., iš jo nematyti, kas ir kada išlaikė egzaminus, o 2020 m. liepą ir rugpjūtį ji nesimokė. Todėl šis laikotarpis nelaikytinas pagal ieškovės reikalavimą – įsiskolinimu. Ieškovė darbo biržoje registruota tik 2020 m. spalio 12 d.

1.7. Teismas priėmė šališką sprendimą ieškovės atžvilgiu. Priešingai nei nustatytos bylos aplinkybės sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo teikti išlaikymą ieškovei. Atvirkščiai, atsakovas registruotas darbo biržoje. Išmokų iš užimtumo tarnybos negauna. Jokios veiklos nevykdo. Panaudos sutartis nutraukta. Už parduotą žemės sklypą 10 000 Eur atidavė skolą. 5 000 Eur liko bylinėjimosi išlaidoms ir laikinam pragyvenimui. Pagal teismo sprendimą priteista suma su bylinėjimosi išlaidomis ir žyminiu mokesčiu sudaro virš 3 000 Eur bei atsakovo advokato minimalios išlaidos. Atsakovas neturi galimybės mokėti ieškovei pagal teismo sprendimą. Teismo sprendimas ginčo byloje ženkliai pablogins atsakovo materialinę padėtį ir jo negalima bus įvykdyti.

1.8. Teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo skubaus vykdymo. Sprendė, kad sprendimas vykdytinas skubiai pagal bendrąsias taisykles dėl nepilnamečių išlaikymo. Tačiau byloje ginčas kilo dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant klausimą dėl pilnamečių ir nepilnamečių išlaikymo nėra tapatūs dalykai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina konkrečias aplinkybes. Sprendimo priėmimo dieną, ieškovė buvo baigusi mokslus prieš 6 mėnesius. Spendimo nukreipimas vykdyti skubiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

9. Ieškovė G. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, neprijungti prie civilinės bylos atsakovo teikiamo naujo įrodymo – 2021 m. lapkričio 4 d. susitarimo nutraukti sutartį ir jo nevertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prijungti ieškovės teikiamus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodė ir teisingai įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, o kuriuos vertino kritiškai, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei motyvuotas. Teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos.

2.2. Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat patvirtina jo gerą turtinę padėti bei turimas objektyvias galimybės teikti ieškovei materialinį išlaikymą prašomu laikotarpiu. Atsakovas dirba jo sutuoktinei priklausančiame ūkyje, gauna pajamas iš veiklos susijusios su juo, nors jų oficialiai ir nedeklaruoja. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas savo gaunamų pajamų nedeklaruoja, nėra oficialiai įdarbintas sutuoktinei priklausančiame ūkyje, t. y. elgiasi nesąžiningai, negali suponuoti išvados, kad atsakovo pajamos neva yra mažos. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išlaidų teisinei pagalbai ir 10 000 Eur panaudojimo neva skolai nepagrįstos. Nors atsakovas teigia neva už parduotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo tik 15 000 Eur, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius. Be to, atsakovas dar 2020 m. balandžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė jam priklausiusias 374/1497 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras įvertinimu yra 6 520 Eur. Nors skunde nurodyta, jog teismas nesiaiškino nurodyto sklypo pardavimo kainos, tačiau teismas neturi pareigos aiškinis aplinkybių, susijusių su visais į bylą pateiktais įrodymais, o tik dėl tų, kurios yra reikšmingos civilinės bylos išnagrinėjimui.

2.3. Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo subjektyvią ir dažnu atveju, faktinių aplinkybių neatitinkančią nuomonę, dėl tų pačių įrodymų vertinimo bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

2.4. Nepagrįstas skundo argumentas neva nurodytas žemės sklypas neapima ginčo dalyko, nes buvo parduotas dar prieš ieškovei paduodant ieškinį teismui. Kadangi atsakovas nurodo, jog negalėjo teikti ieškovei materialinio išlaikymo dėl to, kad jo paties materialinė padėtis buvo labai prasta, akivaizdu, kad nurodyto žemės sklypo pardavimo sandoris yra aktualus nagrinėjamu klausimu. Tuo laiku, už kurį prašomas iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas turėjo pajamų, kurias buvo gavęs pardavus minimą žemės sklypą. Be to, su žemės sklypu atsakovas pardavė ir jame esančius statinius už kuriuos gavo pajamų, todėl turėjo visas objektyvias galimybės teikti ieškovei reikalingą materialinį išlaikymą. Todėl teismas tinkamai tyrė ir vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo teikti paramą besimokančiai dukrai, sulaukusiai pilnametystės. Be to, iš 2021 m. gegužės 24 d. VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog atsakovui priklauso ir 380/829 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tačiau iš 2021 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad 2021 m. liepos 26 d. asmens prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) šis nekilnojamasis turtas buvo išregistruotos ir nebėra atsakovo nuosavybė.

2.5. Priešingai nei teigia atsakovas ieškovė nuolatinio ir pastovaus pobūdžio pajamų neturėjo ir neturi, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovė mokydamasi vidurinėje ir profesinėje mokykloje materialiai išsilaikė tik finansiškai remiama valstybės, t. y. gaudama bedarbio išmoką bei remiama mamos, kuri kas mėnesį pervedinėdavo ieškovei pinigus į jos sąskaitą bei paremdavo nupirkdama maisto, higienos priemonių, kitų būtiniausių reikmenų. Ieškovė į (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi dirbti prieš 3 metus ir dirbo tik 4-5 mėnesius. Išvykimo tikslas buvo užsidirbti pinigų būsimų (duomenys neskelbtini) mokslų pradžiai, kadangi ieškovė žinojo, jog reikės pačiai nusipirkti visas reikiamas priemones, skirti pinigų papildomiems kursams ir t. t. Ieškovės užsidirbtų pinigų pakako tik būtiniausioms mokymosi reikmėms mokslų pradžiai, mokslų eigoje ją rėmė mama bei valstybė. Nors ieškovė ir turi draugą, tačiau jis ieškovės nuomojame bute gyvena ne nuolatos, jie bendro ūkio neveda, nėra sudarę santuokos, jų gaunamos lėšos yra kiekvieno asmeninė nuosavybė ir kiekvienas jas valdo savo nuožiūra. Butas, kuriame gyvena ieškovė nėra jos nuosavybė, tai yra (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis butas, kuriame yra gyvenama nuomos civilinių teisinių santykių pagrindu, buto komunalinius mokesčius apmoka pati ieškovė, o ne jos mama.

2.6. Ieškovės gero mokymosi rezultatus pagrindžia vidurinio mokslo baigimo diplomas ir profesinio mokymosi diplomas su pagyrimu. Ieškovė mokydamasi vidurinėje mokykloje buvo pilnai užimta visas dienas, nuo ryto iki vėlyvo vakaro, siekė gerais rezultatais baigti mokyklą, neturėjo galimybės dirbti, tą patvirtino ir jos mama 2021 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu. Aplinkybės, kad atsakovas mokėjo ieškovei materialinį išlaikymą iki 2020 m. liepos 1 d., ieškovė niekuomet neneigė, ji reikalavimo priteisti jai išlaikymą už laikotarpį iki 2020 m. liepos 1 d. nekelia, todėl nesuprantama kodėl apeliaciniame skunde papildomai pasisakoma apie iki 2020 m. liepos 1 d. atsakovo teiktą išlaikymą ieškovei, šis laikotarpis nėra susijęs su ieškinio dalyku.

2.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad profesinio mokymo centro pažyma patvirtina, jog ieškovė pagal mokymosi programą turi galimybę dirbti. Kadangi ieškovė išnaudojo visas galimybes gauti pajamų, ji aktyviais veiksmais ėmėsi ieškotis darbo, buvo užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, tačiau jokio darbo jai nebuvo pasiūlyta. Ieškovė net gi domėjosi galimybėmis gauti paskolą, ką patvirtino pati 2021 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau jai buvo pasakyta, kad ji neturi jokių pajamų, jokio turto, todėl galimybių suteikti jai paskolą nėra.

2.8. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovės mokslai vidurinėje mokykloje nesibaigė birželį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, ieškovė dar visą 2020 m. vasarą mokėsi, laikė egzaminus, kurių paskutinis buvo rugpjūčio mėnesį. Iki to laiko, kol moksleiviams, baigiantiems mokyklas, nėra įteikiamas mokslų baigimo diplomas, jie neturi jokių objektyvių galimybių kažkur stoti mokytis toliau ar ieškotis darbo, kadangi visur reikalaujama pateikti vidurinio mokslo brandos atestatą. Iš į civilinę bylą pateikto mokyklos baigimo diplomo paskutinio lapo matyti, kad jame nurodyta visa reikalinga informacija, kada buvo baigti mokslai vidurinėje mokykloje, kokius egzaminus laikė ieškovė ir t. t. Visas diplomas su priedais į civilinę bylą nebuvo teiktas tikslu įgyvendinti proceso koncentruotumo principą ir siekiant neapkrauti civilinės bylos pertekline medžiaga, o tik pateikti reikšmingą informaciją, kuri yra aktuali nagrinėjamu atveju. Nors atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti, tačiau siekiant pašalinti bet kokias galinčias kilti abejones, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamas pirmasis mokslų baigimo diplomo lapas (kaip matyti jo išdavimo datos sutampa ir su paskutiniu jau anksčiau į civilinę bylą pateiktu lapu), kurį ieškovė prašo prijungti prie civilinės bylos. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo materialinį įsiskolinimą, kuris apima ir 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesius yra akivaizdžiai pagrįstas, ką pirmosios instancijos teismas sprendime ir konstatavo.

2.9. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės mokslai profesinio mokymo centre baigėsi 2021 m. gegužės 21 d., kadangi jos mokymosi pabaiga laikytina 2021 m. gegužės 31 d., kuomet jai buvo įteiktas profesinių mokslų baigimą patvirtinantis dokumentas – diplomas. Iki to momento, kuomet yra įteikiamas mokslų baigimo diplomas, ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių įsidarbinti, nes laikoma, kad mokslai yra baigti, kai yra įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis dokumentas. Neturint šio dokumento, negalima teikti dokumentų nei dėl tolimesnio mokymosi, nei ieškotis darbo pagal įgytą profesiją.

2.10. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ieškovei yra vykdytinas skubiai, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimai ir nutartys dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.

10. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują įrodymą – 2021 m. lapkričio 4 d. susitarimą nutraukti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį. Nurodo, kad jo pateikimo būtinybė atsirado po bylos išnagrinėjimo.

13. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – nuotraukų, kurios buvo įkeltos į viešą atsakovo socialinį profilį facebook paskyroje, kopijas ir brandos atestato pirmąjį lapą, prašo teismo prijungti juos prie civilinės bylos ir jais vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą. Nurodo, kad nuotraukos patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra prasta, kadangi jis po skundžiamo sprendimo priėmimo išvyko su sutuoktine atostogauti į užsienio valstybę. Ieškovė nuotraukų pateikti anksčiau negalėjo, kadangi atsakovas išvyko atostogauti jau po skundžiamo sprendimo paskelbimo, nuotraukų data yra 2021 m. lapkričio 22 d. Kadangi atsakovas skunde kvestionuoja ieškovės sąžiningą procesinį elgesį dėl jos pateiktų įrodymų patikimumo, ji teikia teismui pirmąjį vidurinio mokslo brandos atestato lapą.

14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti įrodymai – susitarimo nutraukimas ir nuotraukų kopijos iš socialinio profilio facebook paskyros – yra nauji, atsiradę po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl objektyviai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės brandos atestato pirmasis lapas teikiamas, atsižvelgus į apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl ieškovės pirmosios instancijos teismui teikto paskutinio brandos atestato lapo patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys su naujai teikiamais įrodymais yra susipažinę, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla ir gali būti reikšmingi nagrinėjant ginčą, todėl teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl paramos ir paramos įsiskolinimo pilnametei ieškovei priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

17. Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dalies jų nevertino, neatsižvelgė į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovės išvykimu dirbti į (duomenys neskelbtini), spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nevertino aplinkybių, kad mokslo metai gimnazijoje baigėsi birželio mėnesį, o 2020 m. liepą ir rugpjūtį ieškovė nesimokė, todėl šis laikotarpis nelaikytinas pagal ieškovės reikalavimą – įsiskolinimu, nemotyvavo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo skubaus vykdymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

19. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiam vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino atsakovo galimybes teikti 200 Eur dydžio paramą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nedirba, nuo 2020 m. birželio 18 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje, jo pajamos per mėnesį sudarė apie 400 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2019 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartimi atsakovas perleido žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 449/829 dalis atsakovas 2020 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido savo sutuoktinei R. M., o 2021 m. rugsėjo 15 d. jie šį žemės sklypą pardavė. Atsakovui iki 2020 m. balandžio 29 d. nuosavybės teise priklausė 374/1497 dalys 0,1497 ha žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas perleido 2020 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 17 d. atsakovas buvo sudaręs žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tuo metu, kai ieškovė mokėsi pagal bendrojo lavinimo ugdymo programą, profesinio ugdymo įstaigoje, atsakovas turėjo nekilnojamojo turto, kurį realizavo, todėl turėjo pajamų, gautų realizavus nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog teismas neįvertino to, kad pajamos už parduotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo gautos dar kai ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje ir tai neapima ginčo dalyko. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė reikšminga, nes patvirtina, kad atsakovas, 2020 m. balandžio 29 d. realizavęs turtą, gavo lėšų, iš kurių turėjo galimybę teikti paramą ieškovei. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia suma buvo gauta už parduotą turtą, todėl nepaneigė teismo išvados, jog iš pajamų, kurias jis gavo realizavęs turtą, neturėjo galimybės teikti paramos savo dukrai.

21. Atsakovas nurodo, jog niekada nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, todėl teismo motyvai, kad galimai jis turėjo pajamų iš žemės sklypo, yra menami. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas nėra įregistravęs ūkininko ūkio, tačiau byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jis turguje prekiauja naminiais paukščiais (vištos, viščiukai), kiaušiniais, todėl teismas pritaria ieškovės nuomonei, kad atsakovas galimai dirbo ir dirba sutuoktinės ūkyje, iš šios veiklos gauna pajamas, todėl nėra suinteresuotas ieškoti ir rasti gerai apmokamo darbo, kad galėtų paremti savo dukrą. 2021 metais atsakovas buvo sudaręs žemės sklypo panaudos sutartį, tačiau kokiu tikslu ši sutartis buvo sudaroma, pagrįstų įrodymais aplinkybių atsakovas taip pat nenurodė. Ieškovė pateikė įrodymus, jog po teismo sprendimo priėmimo, atsakovas buvo išvykęs į užsienio kelionę. Visos šios aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, atskleidžiant tikrąją savo turtinę padėtį, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje įrodymų apie tai, kad ieškovės mokymosi laikotarpiu apeliantas neturėjo realių galimybių teikti prašomą iš jo priteisti paramą, ar paramos iš atsakovo priteisimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, padarytų esminės žalos atsakovui, konstatuotina, kad parama iš apelianto priteista teisėtai ir pagrįstai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovas į bylą turėjo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kitokią, nei nustatė teismas, jo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nėra paremti objektyviais įrodymais, todėl negali būti laikomi pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

22. Spręsdamas dėl ieškovės turtinės padėties ir galimybės gauti pajamų pragyvenimui, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pamokų bei užimtumo (duomenys neskelbtini) grafikas buvo intensyvus, todėl jos galimybės savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui buvo ribotos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad ieškovė, remiantis 2021 vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, turėjo galimybę dirbti ir mokydamasi. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad nuo 2020 m. spalio 12 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje, t. y. ji ieškojo darbo, kurį galėtų dirbti laisvu nuo mokymosi laiku. Nors mokslai trunka ir ne visą dieną, tačiau besimokantis asmuo taip pat turi skirti laiko pasiruošimui mokslams, užduočių atlikimui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. O kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus. Atsakovas nurodo, jog teismas nesiaiškino aplinkybių dėl ieškovės išvykimo dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė paaiškino, kad į šią valstybę ji buvo išvykusi dirbti prieš tris metus ir dirbo tik 4–5 mėnesius. Išvykimo tikslas buvo užsidirbti pinigų būsimų (duomenys neskelbtini) mokslų pradžiai, nes ieškovė žinojo, jog reikės pačiai nusipirkti visas reikiamas priemones, skirti pinigų papildomiems mokymams ir t. t., tačiau uždirbtų pinigų užteko tik būtiniausioms mokymosi reikmėms mokslų pradžiai. Ieškovės paaiškinimus patvirtina byloje pateikti (duomenys neskelbtini) kvitai. Atsakovas nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nepaneigė, todėl jie atmestini. Atsakovas skunde taip pat nurodo, kad ieškovė gyvena su draugu, kuris dirba, tačiau galiojantys įstatymai nenumato, kad atsakovės draugas turėtų pareigą teikti ieškovei išlaikymą. Todėl darytina išvada, kad ieškovė sąžiningai vykdė pareigą gerai mokytis, stengėsi išnaudoti protingas galimybes pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis, tačiau materialinė parama iš tėvų ieškovei vis tiek buvo reikalinga.

23. Atsakovas nesutinka, kad teismas į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį įtraukė 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, nurodo, jog mokslo metai gimnazijoje baigėsi birželio mėnesį, o profesinio mokymo centre ieškovė pradėjo mokytis nuo rugsėjo mėnesio, todėl liepos ir rugpjūčio mėnesiai negali būti įtraukti į įsiskolinimo laikotarpį. Ieškovė nurodė, jog ji visą vasarą mokėsi, ruošėsi ir laikė baigiamuosius egzaminus, rusų kalbos egzaminas vyko rugpjūčio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (atostogų laikotarpiu ir pan.) suabsoliutinimas, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi kiekvienas mokinys, ypač po brandos egzaminų laikymo, turi pagrįstą interesą vasaros atostogų metu susikoncentruoti į poilsį, o ne į darbą. Baigusi gimnaziją, ieškovė turėjo skirti laiko pasiruošimui, dokumentų rengimui stoti į profesinio mokymo centrą. Kartu pažymėtina, jog vasaros atostogų metu darbas neabejotinai yra nenuolatinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog itin trumpu vasaros atostogų laikotarpiu ieškovei radus darbą, jos uždirbtų pajamų sumos būtų pakakę būtiniesiems poreikiams patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

24. Apeliantas nurodo, kad ieškovė klaidino teismą, jog (duomenys neskelbtini)bmokslo metai baigėsi 2021 m. gegužės 31 d., nes rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokymosi pabaiga buvo gegužės 21 d., o 2021 m. gegužės 31 d. ieškovei buvo įteiktas mokslo baigimo diplomas. Teismas pažymi, jog ieškovė mokėsi tam, kad įgytų (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, todėl laikytina, jog (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją atsakovė įgijo tik gavusi mokslo baigimą patvirtinantį dokumentą.

25. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kad sprendimas vykdytinas skubiai. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtinta nuostatą, kad išlaikymo priteisimo atveju teismo sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Šia norma yra siekiama užtikrinti pagrindines žmogaus teises, jo egzistencinį minimumą. Ši įstatymo norma nedetalizuoja dėl kokio ir kokiam asmeniui priteisto išlaikymo teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Išlaikymas pagal instituto paskirtį priteisiamas to reikalingam asmeniui, t. y. kuriam reikalinga parama. Tuo tarpu nuo subjektų, kuriems taikomas šis institutas, priklauso kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į minėtos normos turinį ir paskirtį laikytina, kad ji apima bet kokį išlaikymą, taip pat išlaikymą ir pilnamečiam asmeniui (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1402-254/2014). Aplinkybė, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė buvo baigusi mokslus prieš 6 mėnesius, nesudaro pagrindo netaikyti šios normos, nes atsakovas ieškovės nerėmė ir išlaikymo neteikė nuo 2020 m. liepos mėnesio.

26. Nors atsakovas nurodo, jog teismas priėmė aiškiai šališką sprendimą ieškovės atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas nebuvo reiškiamas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantui ir jo atstovei buvo leista pasinaudoti visomis jam suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui apelianto apeliaciniame skunde nurodymas, kad teismas priėmė šališką sprendimą ieškovės atžvilgiu nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstamas įrodymų vertinimas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš CPK 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas aptartą apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir atmeta.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė materialinės teisės ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai jas taikė, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 302,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias teismo prašė priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo ieškovei priteistina 302,50 Eur suma už teisinę pagalbą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.