Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1402-254/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
2A-1402-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03932-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
A. A.
Trečiasis asmuo
S. A., R. J.
Atsakovas
A. A.
Civilinė byla Nr. 2A-1402-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03932-2013-2;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)78.2.1; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant apeliantui A. A., ieškovei A. A., trečiajam asmeniui S. A. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-167-179/2014 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. A., tretieji asmenys S. A. ir R. J., dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiui vaikui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 350 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sukaks 24 metai ir ji mokysis aukštosios ar aukštesnės mokyklos dieniniame skyriuje; įsiskolinimą po 350 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. 3 500 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pilnamete tapo 2012 m. lapkričio 19 d. Tėvas A. A. teikti išlaikymą nustojo, kai ieškovė buvo dar abiturientė ir mokėsi dvyliktoje klasėje. 2013 m. liepos 31 d. ieškovė ir Alytaus kolegija sudarė studijų sutartį, kuria buvau priimta į Vadybos fakulteto Buhalterinės apskaitos studijų programos I kursą. Mokslai Alytaus kolegijoje prasidėjo nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė mokosi kolegijos dieniniame skyriuje. Kas mėnesį ieškovei reikalinga apie 1 000 Lt dydžio suma. Ieškovė yra studentė. Kas mėnesį maistui būtina 600 Lt dydžio suma. Kiekvienais metais reikia pirkti rūbus. Ieškovė naudojasi mobiliuoju telefonu bei internetu. Šioms paslaugoms apmokėti kas mėnesį yra reikalinga apie 50 Lt dydžio suma. Iki Alytaus kolegijos kiekvieną dieną reikia vykti viešuoju transportu, kas kiekvieną dieną kainuoja 4 Lt. Kadangi ieškovė nori perlaikyti lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus, yra būtina specialistų pagalba. Ieškovė nori lankyti papildomus šių dalykų užsiėmimus, kas kainuoja dar apie 200 Lt per mėnesį. Ieškovei tenka dažnai lankytis pas stomatologą. Kiekvienas apsilankymas kainuoja apie 120 Lt. Motina S. A. viena išlaikyti ieškovės neturi galimybės. Jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų mokymosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui, pradedant nuo 2013-09-01 iki 2017-07-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 2 520 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-09-01, 770 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybei – 108 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt pašto išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 115 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nukreipė sprendimą dėl išlaikymo skubiai vykdyti. Sprendime nurodoma, kad ieškovė, reikšdama ieškinį teisme, nepateikė įrodymų, kad išnaudojo savo galimybes pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos studijoms ir pasirinkti kitą mokymosi formą. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis 350 Lt periodinių išmokų per mėnesį pagal byloje esančią atsakovo turtinę padėtį yra tik iš dalies pagrįstas, nes atsakovas, gaunantis 1 500 Lt darbo užmokestį ir išlaikydamas du nepilnamečius vaikus, nepajėgus ieškovei mokėti kas mėnesį po 350 Lt išlaikymą. Sprendė, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį galėtų teikti paramą ieškovei iki ji baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje tik po 300 Lt kas mėnesį. Ieškovė pripažino, kad atsakovas iki 2013 m. birželio 1 d. davė kas mėnesį jai po 80 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimą sumažino 480 Lt suma iki 2 520 Lt. Nurodė, kad sulaukus pilnametystės ieškovės gauta 2 400 Lt gyvybės draudimo kaupimo išmoka neturėtų būti įskaitoma į paramą studijoms, nes gautos ieškovės lėšos buvo kaupiamos iš šeimos bendrų lėšų ieškovei dar būnant nepilnametei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo materialinę paramą tik po 200 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-10-15 iki 2017-07-01, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šiais argumentais:

1. Apeliantas nurodė, kad gali skirti ne daugiau kaip po 200 Lt kiekvieną mėnesį, nes turi du nepilnamečius išlaikytinius: dukrą, kuriai teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 400 Lt kiekvieną mėnesį, bei 2013-03-03 gimusį sūnų. Apeliantas, dirbdamas dviejose įmonėse, gauna nedidelį darbo užmokestį, kuris turi tendenciją mažėti. UAB „S. A. ir Ko“ vidutinis 11-os mėnesių gaunamas darbo užmokestis – 943,95 Lt, Vežionių žemės ūkio bendrovėje vidutinis 11-os mėnesių gaunamas darbo užmokestis – 601,09 Lt;

2. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas visiškai nepagrįstai priteisė 2 520 Lt materialinės paramos įsiskolinimą, nes dukrai sulaukus pilnametystės geranoriškai, kiekvieną savaitę skyrė po 20 Lt, o 2013-01 mėn. ieškovei išmokėta 2 450 Lt draudimo išmoka, kurios įmokas mokėjo apeliantas, todėl ieškovė turėjo protingai šiuos pinigus panaudoti. Be to, šiam reikalavimui teisinis pagrindas atsirado tik įsigaliojus CK 3.192 ¹ str. 1 d. – nuo 2013-07-09 ir jis negali būti taikomas nuo 2012-12-01. Įstatymų leidėjas aiškiai pasisako, kad nepakanka tik pilnamečių vaikų poreikio materialinei paramai; tėvai turi turėti galimybę materialiai remti savo pilnamečius besimokančius vaikus. Taigi, teismas, spręsdamas materialinės paramos dydžio klausimą, turi išsiaiškinti ne tik pilnamečio vaiko norus, bet ir realias tėvų galimybes paremti savo vaikus. Šios normos 4 dalyje numatyta, kad pilnamečių vaikų materialinės paramos klausimo sprendimui mutatis mutandis taikomos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą;

3. Ieškovė, būdama pilnametė, pati savarankiškai priėmė sprendimą mokytis aukštojoje mokykloje, pati pasirinko studijų formą – dienines studijas. Ji su apeliantu nesitarė, ar šis galės jai padėti materialiai, paremti ją studijų laikotarpiu. Pati ieškovė pripažino, kad neieškojo galimybių užsidirbti, jai neįdomus buvo apelianto pasiūlymas dirbt nepilną darbo laiką pagal specialybę. Ieškovė savo sprendimo realizavimo naštą perkėlė savo tėvams, pati neprisiimdama jokios atsakomybės. Ji siekia vienintelio tikslo – pinigų. Jai nepriimtina parama maisto produktais, ji nenori su apeliantu net bendrauti.

4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad sprendimas dėl vaiko išlaikymo vykdytinas skubiai, nes ieškinio teisenos tvarka buvo sprendžiamas materialinės paramos skyrimo klausimas pilnamečiui, bet ne nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas;

5. Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje išdėstytų reikalavimų jo turiniui. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nevertinti įrodymai, nepasisakyta, neargumentuota, kurie įrodymai atmesti ir kodėl. Iš sprendimo turinio neaišku, kodėl materialinė parama priteisiama nuo 2013-09-01, nes ieškovė prašė nuo kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o sprendimą palikti nepakeistą šiai argumentais:

1. CK 4 straipsnio 2 dalis numato, jog „esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus“. Analogiškas teisės taikymo principas yra taikomas LR CK 3.192¹ straipsniui, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 9 d. Pilnamete ieškovė tapo 2012-11-19 dar besimokydama vidurinėje mokykloje. Mokslai Alytaus kolegijoje prasidėjo nuo 2013-09-01, todėl ieškovė mano turinti teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo nuo pilnametystės iki įstojimo į Alytaus kolegiją.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad priteista 300 Lt parama yra per didelė, nes apeliantas teisme neginčijo ieškovės poreikių, neįrodinėjo jų nepagrįstumo. Tėvai turi padėti savo vaikams, jeigu jie mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Alytaus kolegijoje ieškovė neturėjo galimybės rinktis vakarinių arba neakivaizdinių studijų, o studijos kitame mieste dar labiau didintų pragyvenimo išlaidas, todėl jų nesirinko. Dėl nereguliaraus studijų grafiko dirbti kito darbo šiuo metu ieškovė neturi galimybės. Paramos maisto produktais įstatymas nenumato. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. J. teismui patvirtino, jog jos ir apelianto šeima galėtų kas mėnesį paramai skirti po 300 Lt, todėl apelianto teiginiai dėl jo prastos turtinės padėties yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kadangi pilnamečio vaiko teisė reikalauti išlaikymo atsirado tik nuo 2004 m lapkričio 26 d., įsigaliojus pirmiau nurodytai CK 3.194 straipsnio pataisai, tai išlaikymo įsiskolinimas, jeigu nustatoma, kad vaikui buvo reikalinga parama ir jo tėvas (ar motina) išlaikymo neteikė, CK 3.200 straipsnio pagrindu gali būti išieškomas tik nuo tada, kai įsigaliojo tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nustatantis ir šiam vaikui teisę reikalauti tokio išlaikymo suteikiantis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo 2012-12-01 iki 2013-09-01, kuomet teisę į išlaikymą vaikų, sulaukusių pilnametystės jau reglamentavo, pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nuo 2013-07-09 įsigaliojęs CK 3.192¹ straipsnis (KEISTA 2013 06 20 įstatymu Nr. XII-396), pagal kurį atskira norma buvo nustatytas teisinis reguliavimas dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Tokiu būdu ginčo teisinių santykių teisinis reglamentavimas nenutrūkstamas nuo 2004-11-26, todėl apelianto argumentai dėl ieškovės teisės į išlaikymą atsiradimo tik nuo CK 3.192¹ straipsnio įsigaliojimo (2013-07-09) yra nepagrįsti. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012 ir kt.). Be to, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad atsakovas turėjo pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą tol, kol baigsis laikas, per kurį ji sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, nes tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo įsiskolinimą prašė priteisti nuo 2012-12-01 už 9 mėnesius - iki 2013-09-01, todėl 2013-10-28 į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų senaties termino, o jos prašoma priteisti išlaikymo skola neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos, todėl teismas privalėjo analizuoti, tirti ir vertinti visas, taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, reikšmingas aplinkybes, atsakant į klausimą, ar ieškovei jos nurodytu laikotarpiu buvo būtina parama ir ar atsakovas turėjo galimybę ją teikti. Net ir nesant pakankamai motyvuotam sprendimui (CPK 270 str. 4 dalis), apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą gali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo pradžią siejo su savo pilnametyste, kurios sulaukė 2012-11-19, tačiau išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo 2012-12-01, kuomet ji buvo dar abiturientė ir mokėsi dvyliktoje klasėje. Iki ieškovės pilnametystės atsakovas teikė jai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-986-179/2011 (b.l. 5). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovė su tuo sutiko, kad per šį laikotarpį atsakovas turėjo teikti išlaikymą kas mėnesį po 300 Lt, tačiau jis apėmė ne 10 mėn., o tik 9 mėn. (2012-12-01 – 2013-09-01), todėl bendra išlaikymo suma per šį laikotarpį sudarytų ne 3000 Lt, bet 2700 Lt. Šalys sutarė, kad per šį laikotarpį atsakovas dukrai skyrė 480 Lt išlaikymą, todėl šia sumą atėmus iš 2700 Lt, gautume ne 2520 Lt, o 2220 Lt sumą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patikslino, kad 2013-01-29 jai buvo išmokėta 2450 Lt draudimo išmoka, kurios įmokas mokėjo atsakovas (CPK 187 str.). Ieškovės tėvų paaiškinimu, periodines draudimo įmokas atsakovas pradėjo mokėti 2003 m., dar gyvenant tėvams santuokoje, kuri buvo nutraukta 2006 m. Atsakovas ir po santuokos nutraukimo tęsė įmokų mokėjimą ir jas mokėjo iki draudimo sutarties pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmokos buvo mokamos tik iš ieškovės tėvų šeimos pajamų yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą laiko atsakovo materialine parama dukrai, kuri jai išmokėta sulaukus pilnametystės, todėl sutinkama su apeliantu, kad jis savo pilnametę dukrą, iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje, rėmė pakankamai ir išlaikymo įsiskolinimo neturi (CPK 185 str.). Teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, panaikinant sprendimo dalį dėl 2520 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovei iš atsakovo už 2012-12-01 – 2013-09-01 (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Taip pat turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Ieškovė turto neturi, pajamų negauna, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ji neišnaudojo visų galimybių save materialiai paremti. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė paaiškino, kad nesikreipė ir nesikreips dėl valstybės remiamos paskolos pragyvenimui gavimo, nes nenori nuo savarankiško gyvenimo pradžios turėti įsipareigojimų bankui. Šią jos nuostatą palaikė ir trečiasis asmuo S. A.. Be to, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas akademinis kalendorius, auditorinio darbo tvarkaraštis duoda pagrindą išvadai, kad ji tikrai gali studijas suderinti su darbu nepilną darbo dieną ar nepilną darbo savaitę, savaitgaliais, todėl ieškovės ieškinys dėl jos poreikių patenkinimo vien tik tėvų išlaikymo sąskaita neatitinka šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (CK 3.5 str. 2 d., 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Atsakovas iš gaunamo vidutiniškai 1500 Lt per mėn. darbo užmokesčio turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus: dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kuriai pagal 2011-04-15 teismo sprendimą privalo teikti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ( b.l. 5) bei sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). Šio vaiko motinos, trečiojo asmens R. J., vidutinis darbo užmokestis iki 2014-03 buvo 1191,50 Lt, o nuo 2014-03 - 680 Lt (bedarbio pašalpa), be to ji turi prievolę išlaikyti iš viso tris nepilnamečius vaikus bei prievolę grąžinti 20 000 Lt vartojimo kreditą, todėl atsakovo dalis sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikyme taip pat negalėtų būti mažesnė kaip 400 Lt per mėnesį. Šiuo atveju atsakovo sutikimas ieškovei skirti materialinę paramą po 200 Lt kas mėnesį, atitinka šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad atsakovas siūlė jai materialinę paramą maisto produktais, daržovėmis ir kt.

Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Ieškovė tiek pradiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 350 Lt materialinę paramą kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovė ieškinį pateikė teismui 2013-10-28. Skundžiamame teismo sprendime nėra motyvų dėl nustatyto kito materialinės paramos teikimo pradžios momento - 2013-09-01. Apeliantas sutinka materialinę paramą po 200 Lt kas mėnesį pradėti teiti nuo 2013-10-15, todėl tokia išlaikymo teikimo pradžia ir nustatoma, juolab byloje yra duomenų apie ieškovės gautą stipendiją.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas ir nuo 2013-10-15 iki ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metų jai priteista iš atsakovo materialinė parama po 350 Lt mažinama iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2017-07-01 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl skubiai vykdytino sprendimo.

CPK 282 str. 2 d. l p. numatyta, kad išlaikymo priteisimo atveju sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Ši norma nedetalizuoja, dėl kokio išlaikymo ir kokiam asmeniui sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Minėta norma, atsižvelgiant į jos turinį ir paskirtį, apima bet kokį išlaikymą, taip pat išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą ir pilnamečiam asmeniui. Išlaikymas priteisiamas asmeniui, kuriam reikalinga parama, o skirtumas tik toks, kad sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečius asmenis, įstatymas preziumuoja paramos tokiam asmeniui reikalingumą. Todėl apelianto argumentai dėl nepagrįsto nukreipimo skubiai vykdyti teismo sprendimą atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė pareiškė du reikalavimus atsakovui - dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo bei turėjo 900 Lt (450 Lt + 450 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetamas, o kitas - tenkinamas iš dalies (57 %), todėl iš atsakovo ieškovei priteistos 770 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažinamos iki 256,50 Lt (450 Lt x 57 %).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (400 Lt + 400 Lt). Ieškovės ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetus visiškai, o dėl išlaikymo tenkinus iš dalies (43%), iš ieškovės atsakovui priteistos 115 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti padidinamos iki 572 Lt (400 Lt + (400 Lt x 43%).

Iš atsakovo valstybei priteistas 108 Lt žyminis mokestis sumažinamas iki 72 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 200 Lt x 12 x 3 %).

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kuomet apeliantas teismo sprendimą skundė dalyje dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir skubaus sprendimo vykdymo (500 Lt : 3). Apelianto apeliacinis skundas buvo atmestas tik dalyje dėl nukreipimo sprendimą vykdyti skubiai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 166,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. A. ieškovei A. A. priteistas 2520 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. A. ieškovei A. A. priteistas 300 Lt išlaikymas ir jį sumažinti iki 200 Lt bei pradėti jį mokėti nuo 2013-10-15.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. A. ieškovei A. A. priteistas 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas ir jį sumažinti iki 256,50 Lt bei valstybei priteistą 108 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 72 Lt.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės A. A. atsakovui A. A. priteistas 115 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas ir jį padidinti iki 572 Lt.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. A. ieškovei 166,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja Dalė Burdulienė