Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-947-1251/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-13
Bylos Nr.: 1-947-1251/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12824-2025-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Linkevičienė
Kaltinamasis: R. K.
Advokatai: Zoja Kastėnienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-947-1251/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12824-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Leščinskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Zakarauskei,kaltinamajam R. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaruota gyvenamoji vieta; teistas 2023 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus; 2024 m. balandžio 8 d. įrašytas į Probuojamų asmens duomenų registrą; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. kaltinamas tuo, kad 2025 m. balandžio 12 d. apie 18:27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi Q 7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0250 (patikros sertifikato Nr. 2198152), jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad Balandžio 12 d. dirbo iki pietų, buvo gražus oras, eidamas link (duomenys neskelbtini)užėjo į barą. Pasėdėjo 4–5 valandas, išgėrė apie 4–5 bokalus 0,5 litro, 5,2-5,4 proc. stiprumo, alaus. Tuo metu susirašė su kolegomis L. ir V. (pavardžių nepasakys). Jie pasakė, kad geria alkoholį prie „(duomenys neskelbtini). Nuėjo pas juos, pabendravo. Jie buvo automobilyje, vartojo alkoholį, vėliau visi nuėjo prie „(duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo pirtis – ten stovi visų trijų pirtys prie pat „(duomenys neskelbtini). Matė, kad jie jau buvo išgėrę, o jis manė, kad jau bus išsiblaivęs, kadangi alkoholio nevartojo, o tik bendravo su savo kolegomis. Nurodė, kad automobilis „Audi Q7“ priklauso L.. Jis sėdo prie vairo, nes atrodė, kad L. ketina vairuoti. Jis pasakė, kad duotų jam vairuoti, nes jis yra blaivesnis. L. sutiko. Su L. nesitarė, tik pasakė, kad sėstų į keleivio vietą. Sėsdamas už vairo blaivus nesijautė, bet nebuvo toks girtas, kaip jo kolegos. Užvedus automobilį ir pavažiavus apie 5 metrus, (duomenys neskelbtini). jį sustabdė policija. Neturi priklausomybės nuo alkoholio, bet pavartojęs tampa neadekvatus, nebegalvoja. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Jei nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė, ketintų gydytis, „koduotis“. Yra bandęs gydytis, bet gydymo nebaigė. Sutinka sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai už įvertintą automobilį „Audi Q7“.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. liudytojo L. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad R. K. pažįsta kaip bendradarbį gal apie 4 mėnesius, tiksliai neprisimena. 2025 m. balandžio 12 d. atvažiavo į darbovietę pasiimti darbinius rūbus, kuriuos susidėjo į savo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė draugą V. V.. Su juo nuvažiavę į parduotuvę nusipirko keletą butelių viskio ir nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)., kad ten išgerti alkoholio ir niekur kitur nevaikštinėti. Ten nuvažiavo susitarę, kad išgėręs alkoholio galės palikti automobilį ir parvažiuoti į namus taksi. Kaip jo automobilyje atsirado bendradarbis R. K., negali pasakyti, nes neprisimena. Kaip sakė vėliau V. V., kad jis užmigo. Kaip jis atsirado keleivio sėdynėje, dėl girtumo neprisimena. Jis atsibudo tik kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Kodėl R. sėdo neblaivus už jo automobilio vairo, negali pasakyti, nes kaip minėjo, dėl girtumo neprisimena. Kad R. neturi vairuotojo pažymėjimo, to nežinojo. Nori pasakyti, kad tikrai su V. V. gėrė alkoholį savo automobilyje, tačiau neketino juo važiuoti. Automobilis neužsirakina tuo metu, kai automobilio raktas yra automobilyje, bet ne spynelėje. Raktą buvo padėjęs atrodo į porankį. Kaip R. paėmė tą raktą, to neprisimena. Būtent raktelį į porankį ir padėjo todėl, kad jeigu kartais pareigūnai atvažiuotų ir pamatytų, kad automobilyje geriamas alkoholis, galėtų parodyti, kad neketina vairuoti, kadangi raktelis yra paslėptas. Papildo, kad neprisimena net to fakto, kad R. K. su jais būtų gėręs alkoholį automobilyje. Jis iš viso neprisimena kaip R. atsidūrė jo automobilyje ir dar už vairo, todėl tuo klausimu neturi ką pakomentuoti. Jo automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7000 Eur (b. l. 41-42);

4.2. liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2025 m. balandžio 12 d., apie 11 val. pas jį į darbą atvažiavo kolega L. N.. Jie sutarė, kad išgers, todėl baigus darbus, su L. sėdo į jo automobilį, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir nuvažiavo į kažkokį (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo abu priekyje ir gėrė alkoholį. Raktas buvo ištrauktas ir padėtas ar tai porankyje, ar tai kur peleninė apačioje. Esmė, kad automobilio raktas buvo išimtas iš spynelės. Jie buvo nusipirkę du butelius viskio po 0,7 litrų talpos ir dar alaus (4 skardines). Prisimena, kad abu su L. išgėrė butelį viskio ir paskui gėrė antrą butelį. Dar prisimena, kad jis gėrė savo nusipirktą alų. Ar jie išgėrė visą viskį, neprisimena. Kaip automobilyje atsirado bendradarbis R. K., negali atsakyti. Jis neprisimena kaip atsidūrė automobilio gale ir kaip L. persėdo į keleivio sėdynę, todėl negali paaiškinti. Jis tik atsipeikėjo tada, kai išgirdo šaukiant policijos pareigūnus ir triukšmą. Kadangi įvykio metu buvo stipriai neblaivus, tai nieko daugiau apie tą įvykį papasakoti negali. Kad R. neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo, į darbą R. visada atvažiuodavo ir išvažiuodavo autobusu (b. l. 9-20);

4.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota vieta link (duomenys neskelbtini).; po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimta transporto priemonė „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu; fotografuota (b. l. 9-20);

4.4. 2025 m. balandžio 12 d. vyresniojo specialisto A. J. J. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešta, kad, dirbo kartu su Šiaulių AVPK VTT SPS specialistais G. M.. Ž. M. nustatytame maršrute „Šiaulių m., ir rajonas, šaukiniu „S121”. Apie 18:20 val., iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). atvažiavo a/m galimai Audi v/n baltos spl. vairuotojas galimai neblaivus. A/m pasistatė palei gatvę. Iš a/m išlipo trys vyrai, vairuotojas vilki chaki spl. sportiniu kostiumu. 18:27 val., atvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas stovintis (duomenys neskelbtini). automobilis „Audi Q7“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Jo viduje prie vairo sėdėjo vyriškis. Pravažiavus jį ir apžiūrėjus aplinkui stovinčius automobilius, stovėjo tik vienas Audi baltos spalvos minėtas automobilis. Sustojus šalimais esančiame (duomenys neskelbtini)., pastebėjo, kaip minėtas automobilis pradėjo važiuoti. Nusprendus jį patikrinti, matė kaip automobilis vinguriuoja po kelią. Įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis „Audi Q7“ valst. Nr (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas ir garsiai ir aiškiai per manipuliatorių kolega išreiškė reikalavimus sustabdyti ir sustoti su transporto priemonę „Audi Q7“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) dešiniajame kelkraštyje. Jis į reikalavimus nereagavo ir lėtai važiavo tiesiai ir maždaug pavažiavus apie 50 m., nuo stabdymo pradžios, minėtas automobilis sustojo viduryje kelio (b. l. 21-22);

4.5. neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 12 d. pirmu tikrinimu 19:15 val. R. K. nustatytas 2,03 promilių neblaivumo laipsnis, antru tikrinimu 19:36 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 34);

4.6. transporto priemonės aprašu, kuriuo užfiksuota automobilio „Audi Q7“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) techninė būklė (b. l. 35-36);

4.7. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriuo užfiksuota, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežamas ir patalpinamas į transporto priemonių aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 37);

4.8. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma, kuria registruota kelių transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. N. (gim. (duomenys neskelbtini).) (b. l. 31);

4.9. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Audi Q7“ kaina su PVM 7 880 Eur (b. l. 32);

4.10. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo atlikta BodyCam vaizdo įrašų apžiūra (b. l. 26-29).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti 281¹straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

6. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.10 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog R. K. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis 2025 m. balandžio 12 d. apie 18:27 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo lengvąjį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Bausmės skyrimas

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

11. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Kaltinamasis R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra teistas trylika kartų, tris kartus teistas už vairavimą neblaiviam, nusikaltimą padarę, kai jam buvo atidėta laisvės atėmimo bausmė, įrašytas į Probuojamų asmens duomenų registrą (b. l. 144) , teistumas neišnykęs (b. l. 91-111), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 145-159), yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini). (b. l. 160-161), darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus ir kruopštus darbuotojas (b. l. 177).

13. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nors ir gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau kaltinamasis R. K. jau teisiamas keturioliktą kartą, tris kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymo sureguliuotų elgesio taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. K. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant prokurorės siūlomą bausmės trukmę.

14. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

16. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, R. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 12 d. 19:15 val. iki 2025 m. balandžio 13 d. 11.35 val., t. y. (1 para) ir laikytina, kad R. K. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną (b. l. 61-68).

17. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

18. Kadangi R. K. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

20. Kaltinamasis elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, teistas trylika kartų, tris kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, teistumas neišnykęs, vėl vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, todėl R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Dėl turto konfiskavimo

21. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

22. Kaltinamasis R. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios R. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas/valdytojas yra L. N. (b. l. 31). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims.

23. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis R. K. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas pažymi tai, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnių jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių tinkamų išvadų nėra padaręs. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina, jog R. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Be to, kaltinamasis R. K. yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 straipsnio 5 dalis), proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. K. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 32), įvykio metu sudarė – 7 880,00 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kiti klausimai

24. 2025 m. balandžio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. K. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo R. K. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Zoja Kastėnienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. K. sudaro 104,17 Eur.

25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

26. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

27. Remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl R. K. gynė gynėja advokatė Zoją Kastėnienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. K. nepriteistinos.

28. Kaltinamajam R. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

29. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD laikmena su BodyCam vaizdo įrašu, esanti voke prie I tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir atidėtos vykdymo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 7 880,00 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtu aštuoniasdešimties eurų) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už nuteistajam R. K. advokatės Zojos Kastėnienės suteiktas teisines paslaugas, atstovaujant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme, nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) vnt. skaitmeninę laikmeną su BodyCam vaizdo įrašu esanti voke prie I tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Linkevičienė