- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-197-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12824-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. K. suėmimo laikas nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 13 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 7 880,00 Eur konfiskavimas.
Nuspręsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už nuteistajam R. K. gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės suteiktas teisines paslaugas, ginant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme, nepriteisti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 12 d. apie 18:27 val. (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairavo lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Teigia, kad šios bylos iš viso galėjo nebūti, jei policijos pareigūnai, kurie sureagavo į pranešimą apie galimai girtą vairuotoją ir atvyko į įvykio vietą, laiku būtų priėję prie jo automobilio, patikrinę neblaivumą ir nebūtų leidę vairuoti, bet, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnai „sustojo šalia esančiame daugiabučio kieme“ bei laukė, kol automobilis pajudės. Nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino, nevengė atsakomybės, davė parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Taip pat nurodo, jog po šio įvykio jis, apmąstęs savo gyvenimą, suprato, kad pats save žlugdo, todėl nusprendė pasikeisti, ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų, skirti visas pastangas doram gyvenimui ir apie jo pasikeitimus liudija UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba staliumi, pažyma, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Teigia, jog gali gyventi ir džiaugtis gyvenimu be alkoholio, kuris, be abejo, turėjo įtakos jo padarytai veikai. Tvirtina nemažai patyręs dvasinių išgyvenimų dėl savo ateities, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
2.2. Taip pat skunde nurodo, kad turi neišnykusį teistumą pagal ankstesnį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vieneriems metams iš paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino. Dėl to mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių subendrinimo, turėjo galimybę prie bausmės, paskirtos už 2025 m. balandžio 12 d. padarytą nusikalstamą veiką, pridėti mažesnę (negu 1 metai 3 mėnesiai) neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.
2.3. Teigia, kad neginčija automobilio vertės ir paskirto turto konfiskavimo, stengsis šią sumą kuo greičiau sumokėti valstybei, bet mano, jog, kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę, tai padaryti faktiškai neįmanoma, nes jis neturės galimybės dirbti, tačiau, patenkinus jo skundą ir paskyrus jam švelnesnę bausmę, jis turės galimybę kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymu dėl perkėlimo į atvirą koloniją, o tai pagreitins valstybei priteistos sumos atlyginimą. Taip pat pažada, kad nedarys jokių pažeidimų, dirbs, gerbs Lietuvos Respublikos įstatymus bei artimuosius, kuriems pridarė daug nemalonumų bei išgyvenimų. Mano, jog jo patalpinimas į kalėjimą dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo skaudžiai atsilieps ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė neprieštaravo apeliacinio skundo argumentui dėl bausmės sušvelninimo.
Šalies argumentai
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
6.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę; įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
6.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Nuteistasis R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
6.6. R. K. išsiskyręs, turi nepilnametį sūnų (1 t., b. l. 89), nuo 2024 m. gruodžio 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 160), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 178). Iš bylos matyti, kad nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net keturiolika kartų, iš jų tris kartus už KET pažeidimus, be to, tris kartus buvo nubaustas už administracinius nusižengimus, kuriuos jis įvykdė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 145-158). Taip pat pažymėtina, jog anksčiau apeliantas buvo teistas net trylika kartų, iš jų net tris kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis negu 1,51 promilių girtumas (1 t., b. l. 91-110). Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (BK 75 straipsnis taikytas keturis kartus), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis taip pat taikytas keturis kartus) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.
6.7. Be to, bylos duomenys rodo, jog nuteistasis, būdamas ne kartą teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, įvykio metu būdamas neblaivus (pats pripažino, jog bare išgėrė keturis-penkis bokalus alaus), pakartotinai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmu pūtimu 19.15 val. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, o antru pūtimu, t. y. praėjus 21 minutei, buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas, be to, jam buvo nustatyti ir neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taip pat jis negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdamas pirštu negalėjo pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (1 t., b. l. 34), t. y. apeliantui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog veikos padarymo metu nuteistasis R. K. automobilyje vežė du neblaivius bendradarbius, taip kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nepakluso policijos pareigūno reikalavimams, elgėsi agresyviai sulaikymo metu (1 t., b. l. 21-22). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų, yra atsainus dėl galimų neigiamų pasekmių atsiradimo.
6.8. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, išsiskyręs), jo kriminalinę praeitį (daugkartiniai teistumai, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, baustumai)), bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta anksčiau, nuteistajam skirtomis švelnesnėmis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
6.9. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie apeliantą apibūdina labiau neigiamai, nei teigiamai, nes R. K. jau ketvirtą kartą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, daroma išvada, jog skirti nuteistajam bausmę, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei, nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6.10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų. Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu, kuris yra artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnio 3 dalis), nėra aiškiai per griežta. Be to, pirmosios instancijos teismas R. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam R. K. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.
6.11. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, galėjo pridėti mažiau nei 1 metus 3 mėnesius pagal ankstesnį nuosprendį, be to, jis nusikaltimą padarė praėjus vieneriems metams iš paskirto dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo termino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. K. paskirtą ir sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo būdą, tačiau pažymėtina, jog, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų būti skaičiuojama faktiškai likusi neatliktos bausmės dalis bausmių bendrinimo momentu. Todėl, BK 64 straipsnio pagrindu bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį nurodytas suėmimo laikas turėjo būti skaičiuojamas kaip atlikta bausmės dalis, tačiau tai nebuvo padaryta.
6.12. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taip pat BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020), t. y. teismas turi tiksliai nustatyti, kokia yra likusi realiai neatliktos bausmės dalis.
6.13. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad R. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) buvo nuteistas galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams, bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šios bausmės laiką nuteistajam buvo įskaitytas suėmimo laikas nuo 2023-04-20 iki 2023-12-19. Taigi, naują nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą R. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Kadangi atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo realiai bausmės neatlikinėjo, o, įskaičius į ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistojo suėmimo laikotarpį nuo 2023-04-20 iki 2023-12-19 (7 mėnesius 29 dienas), laikoma, kad pagal ankstesnį nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausmė skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu buvo ne 1 metai 6 mėnesiai, bet 10 mėnesių ir 1 diena laisvės atėmimo.
6.14. Kadangi nuteistajam R. K. pagal ankstesnį, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d., nuosprendį likusi neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tai apylinkės teismas, subendrindamas nuteistajam bausmes BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytu bausmių subendrinimo būdu, prie griežtesnės bausmės, t. y. likusios neatliktos – 10 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, turėjo pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri būti ne mažesnė nei 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, kaip minėta, neteisingai nustatė R. K. likusios neatliktos bausmės dalį. Dėl to, įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (neteisingai nustatė neatliktos bausmės dalį) bei nuteistajam R. K. paskyrė neteisingą, t. y. per griežtą, galutinę subendrintą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir, nuteistajam iš naujo subendrinus ankstesniu ir skundžiamu nuosprendžiais paskirtas bausmes, skirtina nauja galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
7. Iš bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsniu ir 361 straipsniu, ištaisė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą („bausmės dalis pridedama prie atidėtos vykdymo bausmės dalies“) bei išsprendė klausimą dėl suėmimo laiko pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
7.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 308¹ straipsnio, reglamentuojančio klaidų nuosprendyje ištaisymą, 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tuo tarpu BPK 361 straipsnis, reglamentuojantis nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, numato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, t. y. teismas turi teisę priimti sprendimus, taip pat ir sprendimą dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; sprendimą dėl atliktos bausmės, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, įskaitymo, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai.
7.2. Teisėjų kolegija pritaria, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad „<...> prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir atidėtos vykdymo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, nes, kaip jau minėta, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Be to, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį nurodytą suėmimo laiką skaičiuojant kaip atliktą bausmės dalį, o ne 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitant suėmimo laiką nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, kad šioje byloje nuteistajam R. K. kardomoji priemonė suėmimas nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. nebuvo taikomas, o iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog minėtu laikotarpiu R. K. buvo suimtas kitoje byloje, kurioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu R. K. paskirta bausmė bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai pagal ankstesnį nuosprendį įskaitytas suėmimo laikas į nauju nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės laiką neįskaitomas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. K. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė suėmimo laiką nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. gegužės 21 d. nutartį, taisė klaidas, kurios keičia visą skundžiamo nuosprendžio esmę, kai remdamasis BPK 308¹ straipsniu, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus neįsiteisėjusiame nuosprendyje ištaisyti tik tokius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.
8. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria patikslintas skundžiamas nuosprendis, yra neteisėta bei nepagrįsta, dėl to ji naikinama.
9. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, R. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 12 d. 19:15 val. iki 2025 m. balandžio 13 d. 11.35 val., t. y. (1 para), ir laikytina, kad R. K. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną (1 t., b. l. 61-68)“, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minėtas R. K. sulaikymo laikas nebuvo įskaitytas. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuteistajam R. K. į naujai paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
10. Nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, nes naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be to, kaip jau minėta, nuteistojo atžvilgiu net keturis kartus buvo taikytos bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) nuostatos, tačiau nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, toliau vykdė tyčines nusikalstamas veikas, už kurias buvo teisiamas ir jam skiriamos bausmės. Duomenys apie ankstesnius teistumus ir ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekeičia, todėl nėra pagrindo manyti, kad be realaus bausmės atlikimo bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės 10 mėnesių 1 dienos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pridedant švelnesnės bausmės dalį, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 1 (vienai) dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 12 d. 19:15 val. iki 2025 m. balandžio 13 d. 11.35 val., t. y. (1 parą), ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio patikslinimo.