Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1740-560/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-12
Bylos Nr.: 2A-1740-560/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-01848-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dainius Rinkevičius
Ieškovas: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas: UAB „Norfos mažmena“
Trečiasis asmuo: UAB „Serneta“
Advokatai: Laimonas Šileris

Civilinė byla Nr. 2A-1740-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01848-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 35.; 40.2.; 42.9.; 121.18 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Serneta“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 6 000 Lt skolos už 2 389,61 m² ploto negyvenamųjų patalpų Veiverių g. 142 A, Kaune, nuomą pagal 2005-09-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 66,67 Lt delspinigių, 90 Lt palūkanų, 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovo išsinuomotos patalpos pagal sutarties sąlygas turėjo atitikti prekybai maisto produktais bei kasdieninio vartojimo prekėmis skirtoms patalpoms keliamus reikalavimus. Atsakovas iš dalies apmokėjo ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NTV Nr. 4147 16 034,51 Lt 2010-10-15 pavedimu sumokėdamas ieškovui 10 034,51 Lt. Dėl likusios 6 000 Lt sumos atsakovas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t.y. įskaitė kaip ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėtiną atsakovui sumą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PASL 20100916. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 66,67 Lt delspinigių.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dublike su atsakovo nurodomu įskaitymu nesutiko, nes negavo iš atsakovo tinkamo pranešimo ir niekada nepripažino atsakovo skiriamų baudų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ triplike nurodė, jog 2010-09-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. PASL 20100916 kartu su 2010-09-30 aktu dėl baudos skyrimo buvo išsiųsta ieškovui 2010-10-11. Minėtas aktas buvo surašytas remiantis 2005-09-08 sutarties dėl patalpų Veiverių g. 142, Kaune, ir 2006-03-14 negyvenamųjų patalpų Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, sutarties nuostatomis. Atsakovo teigimu, jis apie įskaitymą ieškovui pranešė tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 3 000 Lt skolą, 33 Lt delspinigių, 45 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 92 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje esminis šalių ginčas kilo dėl to, ar galėjo atsakovas daryti įskaitymą pagal 2010-09-30 aktą ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2010-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. PASL 20100916, kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kaip bauda už sutarties sąlygų nevykdymą. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 nutartyje (c.b. 2A-1264-467/2010) ir Vilniaus apygardos teismo 2011-09-06 nutartyje (c.b. 2A-800-302/2011) nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais paaiškinimais, sprendžiant šalių ginčus, kilusius dėl patalpų Veiverių g. 142 A, Kaune, ir Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, trūkumų šalinimo ir mokesčio už nuomą ar paslaugas dydžio, ir ieškovo pareikštą reikalavimą patenkino tik iš dalies, t.y. teismas pripažino, kad dėl patalpų Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, atsakovas negalėjo skirti ieškovui baudos, todėl šioje dalyje ieškinį teismas patenkino. Kitoje dalyje dėl patalpų Veiverio g. 142A, Kaune, teismas pripažino patalpų trūkumų nepašalinimo faktą, dėl ko atsakovas turėjo teisę padaryti 3 000 Lt baudos įskaitymą į nuomos mokestį. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimą, teismas taip pat proporcingai ieškovui priteisė delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą: priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui 6 000 Lt skolą, 66 Lt delspinigių, 90 Lt palūkanų ir 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 3 000 Lt skolos, 33 Lt delspinigių, 45 Lt palūkanų priteisimo yra nepagrįsta. Teigia, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai skirti baudų bei jas įskaityti į tarpusavio atsiskaitymus, nes nuomos sutartyje nebuvo numatyta teisė vienašališkai skirti baudas kitai sutarties šaliai. Iš 2010-09-30 akto dėl baudos skyrimo teksto matosi, kad šio akto ieškovas nepasirašė. Pateiktas aktas laikytinas sandoriu, nes juo atsakovas siekė sukurti civilines teises ir pareigas. Remiantis LR CK 1.63 str. 4 d., 6 d., vien toks aktas ieškovui jokių pareigų sukelti negalėjo. Pagal tokį vienašališkai surašytą aktą, kuris yra negaliojantis, atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymą. Be to pažymi, kad atsakovo surašytas aktas neatitinka pranešimo dėl įskaitymo turiniui taikytinų įstatymo reikalavimų, nustatytų LR CK 6.130 str. ir LR CK 6.131 str., iš akto teksto nėra aišku, kada ir kokia pasibaigė atsakovo prievolė dėl nuomos mokesčio sumokėjimo. Pažymi, kad atsakovo vienašališku aktu paskirtos baudos nebuvo galima įskaityti kaip nuomos mokesčio mokėjimą ir dėl to, kad toks įskaitymas neatitiko kitų įstatymo reikalavimų. Nurodo, kad baudos ir kitos netesybos, kylančios iš galimai netinkamo sutarties vykdymo, yra tik prielaida pareigai (sumokėti netesybas) atsirasti. Šalis turi pateikti reikalavimą ir įrodyti įstatymo nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas. Pasak apelianto, kiek ir kokia apimtimi skolininkas (šiuo atveju ieškovas) pažeidė sutarties vykdymą gali būti nustatyta tik arba šalių susitarimu, arba ginčą nagrinėjant teisme. Tokia ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyta ir nuomos sutartyje (14.1 p.). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), todėl atsakovas vienašališkai baudos dydžio negalėjo nustatyti, o pareiga mokėti baudą negali būti laikoma nei apibrėžta, nei neginčijamai vykdytina, todėl nebuvo būtinos įskaitymui sąlygos, t.y. šalys neturėjo viena kitai apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų. Tuo tarpu atsakovo pareiga sumokėti nuomos mokestį yra tiek apibrėžta, tiek neginčijamai vykdytina. Pažymi, kad įstatymas suteikia teisę skolininkui stabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą tiek, kiek kreditorius pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.207 str.). Tačiau tokiu atveju sutarties šalių pusiausvyra išlaikoma ir ginčą šalys gali spręsti tiek derybomis, tiek teisme. Pasak apelianto, šiuo atveju, atlikus vienašališkai priskaičiuotų netesybų įskaitymą į savo skolos vykdymą, sąžiningai sutarties šaliai – kreditoriui – apribojamos teisės ne tik skųsti tokį įskaitymą, bet ir galimybė sumažinti netesybas, nes netesybų sumažinimas negalimas, jeigu netesybos jau sumokėtos (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taigi, pripažinus faktą, kad atsakovas (nuomininkas) turi teisę vienašališkai priskaičiuoti baudą ir ją įskaityti vienašaliu sandoriu, iš nuomotojo (ieškovo) būtų atimta galimybė kokiu nors pagrindu siekti paskirtų netesybų sumažinimo, nes atlikus įskaitymą būtų laikoma, kad netesybos jau yra sumokėtos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad patalpos, esančios Veiverių g. 134 C/142 A, Kaune, buvo perduotos su trūkumais. Šių patalpų perdavimo-priėmimo akte patalpų buvęs savininkas ir atsakovas susitarė, kad trūkumai bus ištaisyti bei nuomotojas įsipareigojo mokėti atsakovui 100 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą pašalinti trūkumus dieną. Ieškovui ir atsakovui pasirašius susitarimą, jog lieka galioti nuomos sutartis, ieškovui perėjo visos buvusio savininko teisės ir pareigos. Nepašalinus patalpų trūkumų, atsakovas ieškovui 2010-09-30 surašė aktą dėl baudos skyrimo, o 2010-10-15 mokėjimo pavedimu apmokėdamas dalį nuomos mokesčio, mokėjimo pavedime nurodė, kad 3 000 Lt baudos sumai atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atliktas įskaitymas yra teisėtas, atitinkantis LR CK 6.130 str.-6.134 str. nuostatas, nes tiek ieškovo, tiek ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti, galiojantys ir vykdytini. Priešingai nei teigia apeliantas, įstatymų leidėjas nenustato draudimų ir apribojimų įskaityti netesybas į kitus mokėjimus. Netesybos buvo nustatytos 2005-09-08 nuomos sutarties priede Nr. 5 – 2005-09-08 priėmimo – perdavimo akte, kuris pagal sutarties 15 p. yra neatskiriama sutarties dalis. Ieškovui nepašalinus pastato trūkumų, atsakovas turėjo pagrindą ieškovui skaičiuoti netesybas. Nurodo, kad apelianto minimas nuomos sutarties 14.1 p. negali būti kliūtimi įskaitymui, nes jis nedraudžia priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, asmeniui ginčijant įskaitymą, teismas privalo patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos, todėl apelianto teiginiai, kad pripažinus atsakovo teisę į įskaitymą bus pažeistos ieškovo teisės, yra nepagrįsti. Taip pat atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo pažeistos sutarties nuostatos, nebuvo pažeista šalių pusiausvyra.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimus dėl 3 000 Lt skolos ir 45 Lt palūkanų priteisimo bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad esant visoms priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sąlygoms, teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 3 000 Lt (už Žuvininkų objektą) priteisimo bei papildomai priteisė 78 Lt netesybų ir palūkanų. Nurodo, kad įskaitymą atsakovas atliko, kadangi ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t.y. nepašalino negyvenamųjų patalpų, esančių Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, trūkumų. Nurodo, kad šios patalpos buvo su trūkumais, dėl kurių jomis atsakovas negalėjo pilnai ir tinkamai naudotis. Apie tai ne sykį informavo pastato savininką, tačiau ieškovas nepašalino trūkumų, nebendradarbiavo su atsakovu, todėl atsakovas 2010-09-30 aktu ieškovui skyrė baudą bei ją įskaitė į mokėtiną nuomos mokestį. Įskaitymas buvo atliktas nepažeidžiant LR CK 6.130-6.134 str. nuostatų. Byloje nebuvo suformuluotas ieškinio reikalavimas apelianto vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendė savo iniciatyva. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė ieškinio ribas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui, t.y. 1. šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų – apeliantas turėjo sumokėti ieškovui 3 000 Lt nuomos mokesčio likutį, o ieškovas turėjo sumokėti apeliantui 3 000 Lt už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; 2. šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai; 3. šalių reikalavimai buvo vienarūšiai; 4. abu reikalavimai galiojo; 5. abu reikalavimai buvo vykdytini; 6. abu reikalavimai buvo apibrėžti; 7. nebuvo CK 6.134 str. 1 d. nustatyti įskaitymo draudimai. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl 3 000 Lt baudos neįskaitymo už gyvenamąsias patalpas, esančias Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, nemotyvavo, nesirėmė jokiais byloje pateiktais įrodymais, dėl jų sprendime visiškai nepasisakė. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, CPK 185 str., 270 str. 4 d. 2 bei 3 p., nepateikė motyvuotų argumentų, kokiais kriterijais remiantis šiuo atveju įskaitymas buvo negalimas. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dvigubas netesybas – 33 Lt delspinigių ir 45 Lt kompensacinių palūkanų. Tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai (LAT 2003-09-22 nutartis c.b. 3K-3-830/2003), CK 6.258 str. 2 d. nuostatoms. Pasak apelianto, galėjo būti priteistos tik sutartinės netesybos, kurios apėmė ir kompensacines palūkanas. Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo abiejų šalių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir kitas faktines aplinkybes ir tuo pažeidė LR CK 6.193 str. straipsnį bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas turi būti pakeistas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai skirti baudų bei jas įskaityti į tarpusavio atsiskaitymus pagal 2006-03-14 nuomos sutartį. Akto dėl baudos skyrimo ieškovas nepasirašė, todėl atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymo, nes šalys neturėjo viena kitai apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų. Pažymi, kad atsakovo pretenzijų pagal 2006-03-14 nuomos sutartį nepagrįstumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 sprendimu, kur teismas konstatavo, jog atsakovui nebuvo suteikta teisė vienašališkai priskaičiuoti ieškovui baudą ir baudos suma sumažinti nuomos mokestį, t.y. įskaitymas nebuvo galimas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui nesumokėtą nuomos mokestį. Pasak ieškovo, nagrinėjamoje byloje teismas pareikšto ieškinio reikalavimų ribų neperžengė, nes reikalavimas buvo pareikštas dėl nesumokėto nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų. Teismas pareikšto ieškinio reikalavimų neviršijo. Atsiliepime teigiama, kad taip pat atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dvigubas netesybas – delspinigius ir palūkanas. Pažymi, kad už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Išieškomos palūkanos laikomos ne netesybomis, o minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl prievolės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinis skundas atmestinas, apelianto UAB „Norfos mažmena“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimas keistinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2005-09-08 trečiasis asmuo UAB „Serneta“ su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Veiverių g. 142 A, Kaune, nuomos sutartį. 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 5414-7 nuosavybės teisės į šias patalpas buvo perleistos ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. 2007-09-10 pasirašytu susitarimu Nr. 1 šalys susitarė dėl visų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygų galiojimo. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2010-10-08 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą NTV Nr. 4147 16 034,51 Lt sumai už elektros energiją, tiektą patalpoms Veiverių g. 142 A, Kaune. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ sąskaitą 2010-10-15 pavedimu apmokėjo tik iš dalies, teigdamas, kad remiantis 2005-09-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (objektas – negyvenamosios patalpos, esančios Veiverių g. 142 A, Kaune) bei 2005-09-08 priėmimo-perdavimo aktu ir 2006-03-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (objektas – negyvenamosios patalpos, esančios Žuvininkų g. 5, Šiauliuose) bei 2006-03-29 sutarties priedu Nr. 5, už vėlavimą šalinant trūkumus, paskaičiavo 6 000 Lt (po 3 000 Lt pagal kiekvieną sutartį) netesybų ir tuo pagrindu 2010-09-30 išrašė sąskaitą Nr. PASL 20100916, teigiant, kad bauda bus išskaičiuota iš artimiausiu laiku UAB „Norfos mažmena“ mokamo nuomos mokesčio. Atsakovas 2012-10-15 mokėjimo pavedimu Nr. DS0900018394 sumokėjo ieškovui 10 034,51 Lt, mokėjimo pavedime pažymėdamas, kad likusiai sumai (6 000 Lt) atlieka priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal atsakovo 2010-09-30 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. PASL20100916.

Byloje tarp šalių pagrinde kilo ginčas dėl to, ar atsakovas galėjo skaičiuoti ieškovo atžvilgiu netesybas (baudas) ir atlikti šių baudų įskaitymą į atsakovo ieškovui mokamas sumas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2011-11-28 sprendimą 2A-1264-467/2010 (dėl Žuvininkų g. 5, Šiauliai), ir Vilniaus apygardos teismo 2011-09-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-800-302/2011 (dėl Veiverių g. 142 A, Kaunas), pateiktus paaiškinimus, priėjo pagrįstų išvadų, kad dėl patalpų, esančių Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, atsakovas negalėjo skirti ieškovui baudos ir ją įskaityti, o dėl patalpų, esančių Veiverių g. 142A, Kaune, už šalių nustatytus ir objekto savininko nepašalintus pastato trūkumus atsakovas turėjo teisę skaičiuoti netesybas (3 000 Lt dydžio baudą) ir atlikti šios baudos įskaitymą į ieškovui mokamą sumą, todėl skundžiamu 2011-11-28 sprendimu tik iš dalies patenkino pareikštą ieškinį, t.y. iš atsakovo ieškovui priteisė 3 000 Lt skolos, 33 Lt delspinigių, 45 Lt palūkanų bei procesinių palūkanų.

Dėl ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimo dalis dėl 3 000 Lt skolos, 33 Lt delspinigių ir 45 Lt palūkanų priteisimo (t.y. skundžia tą sprendimo dalį, kurioje teismas konstatavo, jog atsakovas dėl neištaisytų patalpų, esančių Veiverių g. 142A, Kaune, trūkumų turėjo teisę skirti 3 000 Lt dydžio baudą ir ją įskaityti į ieškovui mokamas sumas), iš esmės teigdamas, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai skirti baudų bei jas įskaityti į tarpusavio atsiskaitymus, kad atliktas įskaitymas, jo įforminimas neatitinka LR CK 6.130 str. ir LR CK 6.131 str. nustatytų sąlygų, kad tokio įskaitymo pripažinimas apriboja ieškovo (sąžiningo kreditoriaus) teises ne tik skųsti tokį įskaitymą, bet ir galimybę sumažinti paskirtų netesybų dydį. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Apeliantas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad atsakovas šioje dalyje negalėjo skirti baudų ir atlikti įskaitymo, iš esmės remiasi tik savo paaiškinimais bei įstatyminiu reglamentavimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog 2005-09-08 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (objektas – negyvenamosios patalpos, esančios Veiverių g. 142 A, Kaune) priede - 2005-09-08 priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti patalpų trūkumai buvo ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2011-09-06 įsiteisėjusiame sprendime pateiktus paaiškinimus dėl atsakovo UAB „Norfos mažmena“ teisės dėl neištaisytų patalpos, esančios Veiverių g. 142A, Kaune, trūkumų ieškovui skaičiuoti netesybas (baudą) ir jas įskaityti į šalių atsiskaitymus. Pažymėtina, kad šio teismo sprendimo teisėtumą patikrino ir patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-20 nutartimi (c.b. Nr. 3K-3-177/2012) civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinį skundą, kurio esminiai teiginiai iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje pareikšto apeliacinio skundo motyvacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minimoje 2012-04-20 nutartyje konstatavo, kad ieškovas, perimdamas trečiojo asmens UAB „Serneta“ teises ir pareigas pagal 2005-09-08 nuomos sutartį, perėmė ir 2005-09-08 nuomos sutarties priedo – priėmimo-perdavimo akto, kuris pagal sutarties 15 punktą yra neatskiriama sutarties dalis, nustatytas sąlygas dėl netesybų, o atsakovas, ieškovui neištaisius aptartų pastato trūkumų, tuo pagrindu turėjo teisę skaičiuoti netesybas ir atlikti jų įskaitymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nelaikė pagrįstais ir ieškovo teiginius, kad įskaitymas neatitiko LR CK 6.130-6.134 str. reikalavimų. Taip pat atmetė ieškovo teiginius, kad tokio įskaitymo pripažinimas pažeidžia ieškovo teisę skųsti tokį įskaitymą bei siekti netesybų sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo daryti priešingas išvadas. Iš bylos įrodymų seka, kad sutarties šalys nustatė sutartines netesybas, jos buvo apibrėžtos – 100 Lt už kiekvieną uždelstą ištaisyti trūkumus dieną, 2010-09-30 akte dėl baudos skyrimo buvo nurodytas laikotarpis (nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30), už kurį skaičiuojamos netesybos. Kadangi ieškovas praleido prievolės (suremontuoti patalpas) įvykdymo terminą, todėl konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti iš skolininko netesybų bei šioje dalyje vienašaliu pareiškimu įskaityti šias netesybas į ieškovui mokėtiną sumą. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinis skundas atmestinas, o šioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinio skundo

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista iš atsakovo 3 000 Lt skola, 33 Lt delspinigių, 45 Lt palūkanų, procesinės palūkanos (t.y. skundžia tą sprendimo dalį, kurioje teismas konstatavo, jog atsakovas dėl patalpų Žuvininkų g. 5, Šiauliuose, negalėjo skirti baudos ir ją įskaityti į šalių tarpusavio atsiskaitymą), nurodydamas, kad atsakovas įvykdė įskaitymą, nes ieškovas neištaisė patalpų trūkumų, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai naudotis patalpomis, o įskaitymas atliktas nepažeidžiant LR CK 6.130-6.134 str. reikalavimų, kad byloje nebuvo suformuluotas ieškinio reikalavimas įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pripažinti negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendė savo iniciatyva ir taip peržengė ieškinio ribas ir nukrypo nuo LAT praktikos, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, CPK 185 str., 270 str. 4 d. 2 bei 3 p., nepateikė motyvuotų argumentų, kokiais kriterijais remiantis šiuo atveju įskaitymas buvo negalimas, kad teismas nepagrįstai priteisė dvigubas netesybas - 33 Lt delspinigių ir 45 Lt kompensacinių palūkanų, kad teismas padarė kitus pažeidimus. Su šiais atsakovo teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininku; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012).

Atsakovas, teigdamas, kad 2006-03-24 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (objektas –negyvenamosios patalpos, esančios Žuvininkų g. 5, Šiauliuose) priede Nr. 5 – patalpų perdavimo priėmimo akte nustatyti patalpų trūkumai nebuvo ištaisyti, rėmėsi 2006-11-10 Raštu dėl 2006-03-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo, 2007-03-13 Raštu dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių vykdymo, 2007-05-31 Pretenzija Nr. S-668, 2007-07-02 Pretenzija Nr. S-772, 2007-08-30 Pretenzija Nr. S-951, 2007-11-20 Pretenzija Nr. S-1244, 2009-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje atsižvelgė ir rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1264-467/2010, pateiktais paaiškinimais. Minimoje byloje buvo kilęs ginčas tarp atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ir buvusio patalpų savininko (nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens) UAB „Serneta“ dėl įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo teisės skaičiuoti netesybas pagal 2006-03-24 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jos priedą Nr. 5 bei jas vienašališkai įskaityti į atsiskaitymus su pastato savininku. Kaip seka iš Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 sprendimo motyvuojamosios dalies, atsakovas, grįsdamas netesybų paskaičiavimo ir įskaitymo teisėtumą, rėmėsi tais pačiais rašytiniais įrodymais (raštais, pretenzijomis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), kuriuos įvertinęs teismas įsiteisėjusius sprendimu iš esmės konstatavo, jog šalių sutarties priede aptartus pastato trūkumus buvęs pastato savininkas pašalino, o kiti raštuose, pretenzijose nurodomi trūkumai nebuvo atskirai šalių aptarti, nebuvo atskirai aptartas šių trūkumų šalinimo terminas bei nepašalinimo pasekmės. Minimoje byloje apeliacinės instancijos teismas, kartu atsižvelgdamas ir į kitas šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo suteikta teisė vienašališkai priskaičiuoti ieškovui 3 000 Lt baudą ir šios baudos suma sumažinti nuomos mokestį, t.y. įskaitymas nebuvo galimas. Jokių kitų įrodymų, dėl šalių nustatytų pastato trūkumų nepašalinimo atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Taigi, konstatuotina, kad šioje dalyje atsakovas UAB „Norfos mažmena“ neturėjo teisės skaičiuoti netesybas (baudą) bei ją įskaityti į šalių tarpusavio atsiskaitymą, nes atsakovas šioje dalyje neturėjo priešpriešinio vienarūšio, galiojančio, vykdytino, apibrėžto reikalavimo, o jo atliktas įskaitymas prieštarauja LR CK 6.130-6.134 str. nuostatoms.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje iš atsakovo priteisdamas 3 000 Lt skolos, peržengė ieškinio ribas, nes byloje nebuvo suformuluotas ieškinio reikalavimas įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pripažinti negaliojančiu, o pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo šį klausimą sprendė savo iniciatyva. Iš minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-20 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-177/2012) paaiškinimų seka, kad asmuo, nesutikdamas su kitos šalies vienašaliu netesybų įskaitymu į šalių tarpusavio atsiskaitymą, neprivalo reikšti savarankiško reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu. Tokiu atveju pakanka vien asmens aktyvių veiksmų, rodančių jo nesutikimą su tokių netesybų įskaitymu, t.y. ir kreipiantis į teismą bei prašant įskaitymo sumą priteisti iš kitos šalies, kaip nagrinėjamu atveju ir pasielgė ieškovas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir priėjęs pagrįstos išvados, kad šioje dalyje netesybų skaičiavimas ir įskaitymas nebuvo galimas, teisėtai atmetė atsakovo teiginius dėl atlikto įskaitymo bei šioje dalyje ieškovui priteisė 3 000 Lt nesumokėtos skolos. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neperžengė šalių procesiniais dokumentais suformuluotų bylos ribų. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių taip pat atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė CPK 185 str., 270 str. 4 d. 2 bei 3 p. nuostatas. Kaip minėta, anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiame teismo sprendime iš esmės padaryta išvada, kad sutarties priede nustatyti trūkumai tuometinio pastato savininko buvo pašalinti, todėl nuomotojas neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybas bei jas įskaityti į atsiskaitymus. Šių teismo išvadų atsakovas naujais įrodymais nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju taip pat negalėjo skirti baudą ir ją įskaityti. Dėl šių aplinkybių, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo teigti, jog teismas šias išvadas padarė pažeisdamas CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų niekuo neparemti, deklaratyvaus pobūdžio, todėl šioje dalyje atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinis skundas atmestinas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ir 33 Lt dydžio delspinigius ir 45 Lt dydžio palūkanas, iš esmės taikė atsakovui dvigubą atsakomybę. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. LR CK 6.261 str. taip pat numatyta, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str.). Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti sutartyje nustatytas netesybas – delspinigius bei įstatymines palūkanas. Priteistų delspinigių dydis yra mažesnis už priteistą palūkanų dydį. Kaip minėta, įstatyminės palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių pagrįstumo kreditoriui nereikia įrodinėti, o prašomos priteisti netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Dėl šių aplinkybių, priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ne 45 Lt dydžio kompensacines palūkanas, o 33 Lt dydžio delspinigius, todėl, iš dalies tenkinant atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą skundžiamas teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 33 Lt dydžio delspinigius.

Pagal LR CPK 93 str. 5 d., iš dalies pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant dalį ieškovo reikalautų priteisti sumų, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bylos nagrinėjimo eigoje buvo tik sumokėti žyminiai mokesčiai, o šia teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas neženkliai, kas iš esmės neįtakoja iš atsakovo ieškovui priteistino žyminio mokesčio dalies dydžio, todėl palieka pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepakeistu.

Kadangi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinis skundas netenkintas, atmestinas ir ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina pusę atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 40,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teismas

nutaria:

Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kurią iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti 33 Lt dydžio delspinigiai.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovui UAB „Norfos mažmena“ 40,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Dainius Rinkevičius