Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Serneta“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Serneta“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-03-14 buvo sudaryta 2728,68 kv.m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 10 metų laikotarpiui (b.l. 6-12). Pagal šios sutarties 4.3 punktą atsakovas už patalpų nuomą įsipareigojo kas mėnesį mokėti 60030,96 Lt nuomos mokestį be PVM, o ieškovas pagal sutarties 3.1 ir 3.4 punktais – perduoti šios sutarties sąlygas atitinkančias patalpas nuomininkui valdyti ir naudotis pagal perdavimo-priėmimo aktą. Sutarties 3.2-3.3 punktuose numatyta, jog perdavimo metu arba vėliau nustačius trūkumus, šalių susitarimu nuomotojui gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, aptartos nuomininko teisės paaiškėjus trūkumams - reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas (3.2.1 punktas); iš anksto pranešęs nuomotojui, išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas (3.2.2 punktas). Patalpų perdavimo priėmimo aktą, kuris yra aukščiau minėtos nuomos sutarties priedas, šalys pasirašė 2006-03-29, kuriame konstatavo tokius patalpų trūkumus: antrame aukšte sutrūkinėję grindų siūlės, nesutvarkytos lubos, šlampa parduotuvės siena ir pan. (b.l. 35-36). Šiame akte ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo nurodytus trūkumus pašalinti ne vėliau kaip iki 2006-09-01, trūkumų pašalinimą užfiksuoti abiejų šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu, o pavėlavus pašalinti trūkumus mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas nustatytu terminu (iki 2006-09-01) trūkumų nepašalino, todėl atsakovas 2008-10-07 aktu skyrė ieškovui 3000 Lt baudą, apie kurios galimą taikymą nurodė savo 2006-11-10, 2007-03-13, 2007-08-30 pretenzijose ieškovui (b.l. 29, 30, 70-72, 75). Teismas konstatavo, jog atsakovas ne kartą reiškė pretenzijas ieškovui dėl to, kad šis pašalintų 2006-03-29 perdavimo-priėmimo akte nurodytus bei kitus trūkumus, o ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad reagavo į atsakovo pretenzijas, kad siekė pašalinti jo nuomojamų patalpų trūkumus, t.y. teismas padarė išvadą, jog ieškovas iš esmės visiškai nebendradarbiavo su atsakovu (CK 6.200 str. 2 d.), kuris aktyviai gynė savo interesus. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jis visą laiką reagavo į atsakovo reiškiamas pretenzijas, taisė jo nurodytus trūkumus ir tai patvirtina bylos duomenys. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas savo pretenzijose ieškovui iš esmės nurodydavo vis kitus trūkumus, o ne tuos kurie buvo paminėti pradiniame 2006-03-29 perdavimo-priėmimo akte (b.l. 35-36): 2006-11-10 pretenzijoje (b.l. 31) nurodyta, kad neištaisyti trūkumai, nurodyti 2006-03-29 perdavimo-priėmimo akte; 2007-03-13 pretenzijoje (b.l. 41) nurodyta, kad nesutvarkytas stogas ir neįrengtas skaitiklis; 2007-07-02 pretenzijoje (b.l. 33) nurodyta, kad prakiuręs stogas subnuomininkų patalpose; 2007-08-30 pretenzijoje (b.l. 33) nurodyta, kad šlampa siena, nesutvarkytos lubos, neatlikti dažymo darbai, nebaigtas tvarkyti gerbūvis; 2007-11-20 pretenzijoje (b.l. 34) nurodyta, kad netinkamas stogo nuolydis ir t.t. Šios faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad ankstesnėse pretenzijose nurodyti trūkumai buvo šalinami, o paskesnėse pretenzijose konstatuojami vis kiti trūkumai, kurių pašalinimo terminas šalių susitarimu nebuvo nustatytas, kaip tai numatė šalių sutarties sąlygos (3.2-3.3 punktai). Pirmosios instancijos teismas laikė, jog 2007-12-05 trūkumų pašalinimo akto (b.l. 141, 146), kurio atsakovas nėra pasirašęs, data patvirtina tai, kad nustatytu terminu (iki 2006-09-01) ieškovas trūkumų nepašalino ir nepateikė jokių kitų įrodymų apie trūkumų (jų dalies) pašalinimą. Tačiau toks vertinimas negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi byloje nebuvo paneigtas ieškovo teiginys, jog nurodytą aktą ieškovas atsakovui išsiuntė tik dėl to, kad atsakovo raštais buvo grasinama taikyti sankcijas už 2006-03-29 perdavimo-priėmimo akte konstatuotų trūkumų nepašalinimą, nors ieškovas juos buvo pašalinęs. Tokią ieškovo poziciją patvirtina ir aplinkybė, kad, nors atsakovas minimo akto ir nepasirašė, tačiau po jo pateikimo pretenzijų dėl nuomojamų patalpų trūkumų ieškovui nereiškė. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo pateiktas 2009-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 105-138) negali būti pripažintas pakankamu įrodymu dėl trūkumų nepašalinimo (CPK 185 str.), nes jame užfiksuota ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) būklė 2009 m. spalio mėnesį, kai patalpų savininku buvo jau ne ieškovas UAB „Serneta“, bet trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (b.l. 140). Be to nurodytame protokole yra užfiksuoti patalpų trūkumai yra susiję su netinkama stogo būkle, tuo tarpu šalių pasirašytame 2006-03-29 perdavimo-priėmimo akte stogo trūkumai iš viso nėra užfiksuoti (b.l. 35-36).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Serneta“ ieškinys yra pareikštas šalių 2006-03-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir atitinkamų CK normų (6.38 str. 1 d., 6.487 str. 1 d.) pagrindu dėl dalies – 3000 Lt nuomos mokesčio nemokėjimo už 2008 metų spalio mėnesį. Atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad nesutinka mokėti šio mokesčio dalies, nes jis vienašališku 2008-10-07 aktu (b.l. 29) priskaičiavo ieškovui 3000 Lt baudą už vėlavimą šalinant trūkumus ir šios baudos suma sumažino nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių 2006-03-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.8, 4.9 ir 7.1 punktais bei CK 6.485 straipsnio nuostatomis, laikė, kad toks atsakovo elgesys atitiko šalių sutarties bei įstatymo nuostatas ir yra teisėtas bei pagrįstas, kas sudaro pakankamą pagrindą iš jo nepriteisti ieškiniu prašomos nuomos mokesčio dalies. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

Kaip matyti iš šalių 2006-03-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.8, 4.9 ir 7.1 punktų turinio (b.l. 6-12), juose atsakovui suteikta teisė, pasibaigus trūkumų pašalinimo terminui, pačiam pašalinti pažeidimus ir pašalinimo išlaidas neginčo tvarka išskaičiuoti iš priklausančio mokėti nuomos mokesčio (4.8 p.). Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, jeigu dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi nuomojamomis patalpomis sąlygos arba šių patalpų būklė iš esmės pablogėjo. Šalims nepavykus susitarti dėl nuomos mokesčio dydžio, nuomininkas turi teisę pats savo lėšomis pašalinti aplinkybes, bloginančias naudojimosi nuomojamomis patalpomis sąlygas bei atstatyti patalpų būklę iki buvusios prieš atsirandant pažeidimams, turėtas išlaidas dėl anksčiau nurodytų veiksmų atlikimo ne ginčo tvarka išskaičiuodamas iš priklausančio mokėti nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas (4.9 p.). Remiantis sutarties 7.1 punktu nuomotojas privalo savo lėšomis atlikti patalpų kapitalinį remontą, o jei jis yra neatidėliotinai reikalingas, remontą turi teisę padaryti nuomininkas ir visos su tuo susijusios nuomininko turėtos išlaidos užskaitomos kaip nuomos mokesčio atitinkamos dalies sumokėjimas. Taigi pagal paminėtas šalių sutarties sąlygas atsakovui nesuteikta teisė vienašališku aktu priskaičiuoti ieškovui 3000 Lt baudą už vėlavimą šalinant trūkumus ir šios baudos suma sumažinti nuomos mokestį. Tokia teisė nebuvo numatyta ir 2006-03-29 akte, pagal kurį šalys susitarė (CK 6.189 str.), jog nuomotojas (ieškovas) įsipareigoja pašalinti išnuomojamų patalpų trūkumus ne vėliau kaip iki 2006-09-01, o pavėlavus pašalinti trūkumus - mokėti baudą 100 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną (b.l. 36). Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas nesiėmė pats šalinti patalpų trūkumų, nes laikė, kad su ieškovu dėl statybos darbų kaštų bei apimčių būtų kilęs probleminis ginčas bei atsakovas būtų patyręs didelius statybos administravimo kaštus (b.l. 67). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai (vienašališku aktu priskaičiuoti ieškovui 3000 Lt baudą už vėlavimą šalinant trūkumus ir šios baudos suma sumažinti nuomos mokestį) buvo teisėti, yra nepagrįsta.

Kaip jau minėta, atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad nesutinka mokėti prašomos nuomos mokesčio dalies, nes jis vienašališku savo sprendimu (aktu) priskaičiavo ieškovui 3000 Lt baudą už vėlavimą šalinant trūkumus ir šios baudos suma sumažino nuomos mokestį, apie ką informavo ieškovą, t.y. atsakovas atliko įskaitymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išeidamas už pareikšto atsikirtimo ribų, be pagrindo atsakovo priskaičiuotą baudą ir jos suma sumažintą nuomos mokestį laikė atsakovo minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.130 straipsnį įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų išaiškinta, kad įskaitomos prievolės turi atitikti šias sąlygas: pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus – kad atsakovui nebuvo suteikta teisė vienašališkai priskaičiuoti ieškovui 3000 Lt baudą ir šios baudos suma sumažinti nuomos mokestį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju įskaitymas nebuvo galimas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui nesumokėtą nuomos mokesčio dalį (CK 6.38 str. 1 d., 6.205 str., 6.487 str. 1 d.).

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 str.). Šalių 2006-03-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.3 punktas numato, jog pažeidęs prievolės įvykdymo terminą nuomininkas (atsakovas) privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo priteistina 24,82 Lt delspinigių. Taip pat priteistina 11,84 procentų dydžio palūkanos už priteistą 3000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 konsultacija, 2008-06-30 paskelbta vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui dėl įsiskolinimo priteisimo tenkinti – kad jis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieškinys tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jis yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 182 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 1, 167).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundą ir ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendž i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Serneta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3000 (tris tūkstančius) litų įsiskolinimo, 24 (dvidešimt keturis) litus 82 centus delspinigių, 11,84 procentų metinių palūkanų už priteistą 3000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 182 (vieną šimtą aštuoniasdešimt du) litus žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9 (devynis) litus 85 centus pašto išlaidų.