Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos turtui atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) auto įvykio metu buvo apgadintas ieškovo R. K. automobilis „(duomenys neskelbtini) “ (dabartinis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. K., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į per kelią ėjusį galviją, kuris priklauso atsakovei D. V.. Iš Telšių AVPK pareigūno 2020 m. sausio 24 d. nutarimo matyti, kad šiuo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė D. V. buvo nubausta pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) 10.26 val. (duomenys neskelbtini) rajone, krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 19.22 kilometre, būdama gyvulių bandos varove, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, varydama skersai kelio per važiuojamąją dalį gyvulius, sudarė kliūtį keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Sudariusi kliūtį kelyje bei sukeldama jame pavojų, neatliko to, ką privalėjo padaryti, tai yra pavojingoje vietoje kliūties atitinkamai nepažymėjo, apie kliūtį bei pavojų keliu atvažiuojančio automobilio „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. tinkamai neįspėjo, dėl to šis kliūties laiku nepastebėjęs kliudė per važiuojamąją kelio dalį vieną iš varomų karvių. Eismo įvykio metu žmonės ir karvė nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė. Šiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11 ir 71 punktus. 2020 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-01-24 nutarimą palikto nepakeistą. Nutartyje konstatuota, jog byloje nekyla ginčas, kad (duomenys neskelbtini) 10.26 val. šviesiu paros metu D. V. su vyru ketino pervaryti per kelią devynių gyvulių bandą, ji sustabdė du atvažiuojančius automobilius, rodė, kad bus vedami gyvuliai per kelią. Du automobiliai sustojo ir laukė, o R. K. vairuojamas automobilis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini), lenkė du stovinčius automobilius, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje atsitrenkė į kelio važiuojamąja dalimi varomą karvę. Karvė nugriuvo, bet netrukus atsistojo. Įvykio metu buvo apgadintas R. K. automobilis. Įvykio vieta nėra specialiai skirta gyvuliams varyti per kelią, D. V. kelyje nebuvo pastačiusi jokių ženklų, įspėjančių apie gyvulių varymą. Taip pat nurodyta, kad šioje byloje teismas sprendė dėl D. V. kaltės dėl įvykio, o ne dėl kitų eismo įvykio dalyvių kaltės, todėl apie R. K. veiksmus nepasisakė.

Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos turtui atlyginimo

11. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

12. Pagal CK taisykles civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą ), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalą – CK 245 straipsnio 1 dalis ). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 245 straipsnio 4 dalis).

13. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, t. y. kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 247 straipsnis) tik esant skolininko kaltei, kuri preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

14. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, byloje esantys įrodymai (visų pirma – įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurio išvados negali būti ginčijamos – CPK 182 straipsnio 2 punktas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas dėl atsakovės kaltės (galvijų varymo per kelią, pažeidžiant nustatytą tvarką), todėl ji privalo atlyginti dėl to ieškovui padarytą žalą.

15. Ieškovas reikalauja 1410,26 Eur sumos žalos atlyginimo, kurį grindžia remonto sąmata, kurioje nurodyta, kad jo remonto kaina – 1706,00 Eur su PVM, ieškovas prašo priteisti 1410,00 Eur remonto kainą be PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio apgadinimai yra santykinai (lyginant su viso automobilio verte) nedideli. Todėl sąmatoje nurodyta jo remonto kaina 1410,00 Eur be PVM, sudaranti beveik arba daugiau kaip pusė viso automobilio vertės, pripažįstama akivaizdžiai neatitinkančia realių remonto išlaidų. Dėl šių argumentų teismas konstatavo, kad sąmatoje nurodytos kainos galėtų būti taikomos tik remontuojant naują ar apynaujį automobilį, įsigytą iš gamintojo įgaliotų oficialių prekybos atstovų, taikant visas tokiems automobiliams garantijas, o ne antrinėje rinkoje pagal tik minimalius reikalavimus atitinkančią sutartį ( 72 l. ) įgytą 15 metų beveik 250000 km. ridos automobilį. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis nepateikė reikalavimo dydį pagrindžiančių patikimų įrodymų. Teismas konstatavo, kad automobilio remonto išlaidos galėtų siekti iki 700,00 Eur.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad šalys nepateikė reikalavimo dydį pagrindžiančių patikimų įrodymų, yra teisingas tik iš dalies. Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui UAB „Autoverema“ automobilio remonto sąmatą, kuri yra rašytinis, nekeliantis abejonių įrodymas apie padarytos žalos dydį. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad sąmata gali būti sudaryta neteisingai, tačiau šios sąmatos teisingumo neginčijo. Teismas, ignoruodamas objektyvią sąmatą apie padarytos žalos dydį, sprendime neteisingai aiškino ir taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodymus vertino ne objektyviai, kaip reikalauja šis CPK straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

17. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir k.t.). Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra.

18. Iš apelianto į bylą pateikto įrodymo – remonto sąmatos matyti, kad remonto sąmatoje nurodyta, jog a/m „BMW“ remonto kaina sudarytų 3416,75 Eur, o išskaičiavus 70 proc. už dalių būklės pagerinimą – atitinkamai 1410,26 Eur (be PVM) arba 1706,41 Eur (su PVM); remontuoti reikalinga priekinį sparną (šoninę), priekinį buferį, du žibintus ir variklio gaubtą – kapotą. Pažymėtina, kad sąmatoje taikyta 70 proc. išskaita. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog šia sąmata negalima vadovautis visa apimtimi. Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir nurodė, kad sąmata gali būti sudaryta neteisingai, tačiau šios sąmatos teisingumo neginčijo bei savo sąmatos neteikė. Nors automobilio apgadinimai iki jo apžiūros sudarant sąmatą niekur neužfiksuoti, tačiau nuotraukos ir paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad po autoįvykio yra sulaužytas bamperis, įlenktas kapotas, apgadintos dvi lempos ir įbrėžtas sparnas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešai pateikiamoje „BMW“ įgalioto pardavėjo „Krasta Auto“ informacijoje (interneto svetainėje) nurodoma, jog naujų 3-ios klasės „BMW“ automobilių kaina prasideda daugiau kaip nuo 40 000,00 Eur ir siekia virš 50 000,00 Eur. Todėl tais pačiais 2019 metais ieškovo įgyto automobilio kaina – 3000,00 Eur – sudaro ne 30 proc., o mažiau nei 7,5 proc. naujo automobilio vertės. Įvertinus pagal ieškovo pateiktą sąmatą reikalingų remontui detalių kainą 2059,68 Eur ir apskaičiavus 7,5 procento jų vertės, laikytina, kad dėl keičiamų detalių ieškovui padaryta žala sudaro 154,48 Eur. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą sąmatą darbų kaina yra nurodyta 764,08 Eur. Remonto darbų kainos neįtakoja automobilio nusidėvėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad automobilio remonto darbų išlaidos ieškovui sudarys 764,08 Eur. Viso reali automobilio remonto išlaidų suma sudaro 918,56 Eur, kuri neviršija automobilio vertės.

20. Atsakovė teigia, kad ji siūlė ieškovui suremontuoti automobilį, tačiau ieškovas turi teisę su tokiu pasiūlymu nesutikti ir pats apsispręsti, kur ir kam patikėti jį remontuoti. Ieškovas prašo priteisti automobilio remonto išlaidas be PVM. Vėlgi, ieškovas turi teisę pasirinkti, ar automobilį jis perduos remontuoti įmonei, kuri yra PVM mokėtoja, ar ne. Priešingai, prašydamas priteisti remonto išlaidas be PVM mokesčio, ieškovas prašo mažesnės žalos atlyginimo sumos iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą priteisti remonto išlaidas be PVM, tiek detalių, tiek remonto kaina, narinėjant ieškovo apeliacinį skundą, buvo apskaičiuota be PVM mokesčio.

21. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai, vadovaudamasis CK 6.263, 6.281, 6.282 straipsniais, žalos atlyginimą sumažino atsižvelgdamas į ieškovo kaltės dydį, nors dėl įvykio jokios ieškovo kaltės nėra. Jokio ieškovo neatsargumo įvykio metu nebuvo ir jo byloje nėra nustatyta. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

22. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

23. Aptarta CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia būtent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiškimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

24. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą bei mažinti priteistiną žalos sumą iki 500,00 Eur, vertindamas, jog paties ieškovo elgesys (neatsargumas lenkiant sustojusius automobilius, kai tuo metu per kelią buvo varomi galvijai) padėjo žalai atsirasti.

26. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo kaltė dėl įvykio jokiu procesiniu sprendimu nėra konstatuota. Pakartotinai pažymėtina, kad Telšių AVPK pareigūno 2020 m. sausio 24 dienos nutarimu atsakovė D. V. buvo nubausta pagal Lietuvos ANK 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini)10.26 val. (duomenys neskelbtini) rajone, krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 19.22 kilometre, būdama gyvulių bandos varove, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, varydama skersai kelio važiuojamąją dalį gyvulius, sudarė kliūtį keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Sudariusi kliūtį kelyje bei sukeldama jame pavojų, neatliko to, ką privalėjo padaryti, tai yra pavojingoje vietoje kliūties atitinkamai nepažymėjo, apie kliūtį bei pavojų keliu atvažiuojančio automobilio „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. tinkamai neįspėjo, dėl to šis kliūties laiku nepastebėjęs kliudė per važiuojamąją kelio dalį vieną iš varomų karvių. Tokios pozicijos ieškovas laikėsi visuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinio teismo nuomone, mažai tikėtina situacija, kad ieškovas, matydamas, jog per kelią yra varomi galvijai, būtų nestabdęs automobilio ir sąmoningai į juos atsitrenkęs, sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams, todėl neaišku, kaip šiuo atveju pasireiškė jo neatsargumas. Aplinkybė, kad ieškovas automobilio nestabdė, rodo, kad jis per kelią varomų galvijų nepastebėjo. Įvertinus aptartas aplinkybes bei bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad paties ieškovo elgesys (neatsargumas lenkiant sustojusius automobilius, kai tuo metu per kelią buvo varomi galvijai) padėjo žalai atsirasti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau iš dalies nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas keistinas iš dalies, padidinant iš atsakovės ieškovo naudai priteistą žalos sumą iki 918,56 Eur. Atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą pakeičia iš dalies, padidinant priteistinos žalos sumą.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas 65 proc.

31. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 42,31 Eur – žyminis mokestis; 70,00 Eur už remonto sąmatą; 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 412,31 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl iš atsakovės ieškovui priteisia 268,00 Eur (412,31 Eur – 35 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas apeliacinėje instancijoje patyrė 937,57 Eur (27,31 Eur žyminis mokestis ir 910, 26 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

35. Įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės.

36. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliantui iš atsakovės priteistina 468,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš apelianto priteistina – 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 918,56 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 56 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų ( 5 proc. ) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. lapkričio 08 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. V. R. K. 468,78 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš R. K. D. V. 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.