Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Indera“ atstovui advokatui Jonui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Indera“ ieškinį atsakovui A. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovė atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu, t. y. išmokėjo visą priklausantį darbo užmokestį bei išmokas, įsiteisėjus sprendimui, laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023, priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo, kuriame nurodė, kad ieškovė ir advokatas Jonas Urbonas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl ieškinio parengimo ir atstovavimo darbo byloje dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nes ieškovė nesutiko su visu Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023. Paaiškino, kad ieškovės atstovui paruošus ieškinį, buvo laukiama apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas bei žyminį mokestį. Žyminis mokestis buvo apmokėtas tik 2023 m. rugpjūčio 28 d. Paskutinė diena pateikti ieškiniui buvo 2023 m. rugpjūčio 28 d., o ieškovės atstovas ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidus vieną dieną. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovės atstovui 2023 m. rugpjūčio 25 d. gimė dukra, todėl ieškovės atstovas neturėjo galimybės pateikti ieškinį laiku.

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė, kad darbdavys, t. y. ieškovė, ir darbuotojas, t. y. atsakovas, 2023 m. kovo 27 d. sudarė darbo sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas, o ieškovė įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovė išmokėjo atsakovui darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn. – 79,25 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. – 425,60 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. – 425,60 Eur ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 78,37 Eur. Paaiškino, kad pagal atsakovo prašymą darbo užmokestis buvo pervedamas į kito asmens – G. V. banko sąskaitą. Atsakovas rašytiniu prašymu paprašė būti atleidžiamas iš darbo nuo 2023 m. birželio 1 d. Ieškovė pažymėjo, kad visiškai atsiskaitė su atsakovu. Nurodė, jog esant šalių pasirašytai darbo sutarčiai, preziumuojama, kad joje įrašytos sąlygos atitiko šalių valią sutarties sudarymo metu, o šalis, kuri teigia, kad faktinis susitarimas (šalių valia dėl tam tikros sąlygos) buvo kitoks negu nurodyta rašytinėje darbo sutartyje, privalo šią aplinkybę įrodyti. Atsakovas nepateikė jokio susitarimo, kuris įrodytų, kad šalys pakeitė darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.

4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Jonas Urbonas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad raštu pasirašytos darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos nei žodžiu, nei raštu.

6. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad darbą susirado per pažįstamą A. Č., už minimalų darbo užmokestį atsakovas dirbti nesutiko, su darbdaviu buvo kalbėta, kad mokės 1500 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, atskaičius mokesčius. Kaip buvo nurodyta darbo sutartyje nežino, turėjo būti nurodyta, kad didesnis darbo užmokestis bus mokamas kaip priedai. Nurodė, kad įsidarbino kartu su M. B., O. E. ir G. V., visi keturiese, taip pat ir A. Č., dirbo tame pačiame objekte, atliko pastato siūlių hermetizavimo darbus, nors tarėsi, kad atliks fasado dažymo darbus. Darbų vadovas buvo M. J., jis pradėjus darbus apžiūrėjo, ar jie dirba gerai, darbų kokybė tiko. Patvirtino, kad prašė ieškovės jam darbo užmokestį pervesti į G. V. banko sąskaitą, visas sumokėtas darbo užmokesčio sumas gavo tik į nurodytą banko sąskaitą, grynais pinigais iš ieškovės jokių sumų nėra gavęs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (darbdavio) ir atsakovo (darbuotojo) 2023 m. kovo 27 d. pasirašyta darbo sutartis, kurios 1.2. punkte numatyta, jog atsakovas priimamas dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose, 1.3. punkte numatyta, kad atsakovui mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris mokamas darbuotojo prašymu, vieną kartą per mėnesį per 15 darbo dienų už praėjusį mėnesį. Sudaryta darbo sutartis terminuota, sudaroma 7 mėn. laikotarpiui, darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. kovo 28 d.

8. Pagal ieškovės pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo lapelius atsakovui už 2023 m. kovo mėn. priskaityta 146,09 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius mokėtina 79,25 Eur suma, už 2023 m. balandžio mėn. priskaityta 840 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius mokėtina 425,60 Eur suma, už 2023 m. gegužės mėn. priskaityta 840 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius mokėtina 425,60 Eur suma, už 2023 m. birželio mėn. priskaityta 144,46 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius mokėtina 78,37 Eur suma.

9. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu į G. V. banko sąskaitą pervesta 500 Eur suma, 2023 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu į G. V. banko sąskaitą pervesta 600 Eur suma.

10. Atsakovas pateikė prašymą ieškovei nuo 2023 m. birželio 1 d. atleisti iš darbo.

11. Pagal ieškovės pateiktą 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymą apie A. G. vidutinį darbo užmokestį, 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis 857,32 Eur, 1 darbo dienos vidutinis darbo užmokestis 40,58 Eur, 1 darbo valandos vidutinis darbo užmokestis 5,07 Eur.

12. Ieškovės 2023 m. gruodžio 8 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad UAB „Indera“ dirbę darbuotojai A. G., M. B., G. V., O. E. atliko tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbus viešbučių paskirties pastate (su gyvenamosiomis patalpomis) ir daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko užsakovas pateikė raštišką pretenziją dėl darbų defektų ir pareikalavo juos ištaisyti.

13. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023 A. G. prašymas tenkintas iš dalies, pripažinta, kad A. G. draudžiamosios pajamos UAB „Indera“ 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2293,29 Eur, 2023 m. birželio mėn. sudarė 345,84 Eur, nutarta išieškoti A. G. naudai iš UAB „Indera“ 2293,29 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn., 345,84 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2293,29 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas.

Dėl prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti

14. Ieškovė pateikė prašymą dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo, kuriame nurodė, kad ieškovė ir advokatas Jonas Urbonas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl ieškinio parengimo ir atstovavimo darbo byloje dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nes ieškovė nesutiko su visu Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023. Paaiškino, kad ieškovės atstovui paruošus ieškinį, buvo laukiama apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas bei žyminį mokestį. Žyminis mokestis buvo apmokėtas tik 2023 m. rugpjūčio 28 d. Paskutinė diena pateikti ieškiniui buvo 2023 m. rugpjūčio 28 d., o ieškovės atstovas ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidus vieną dieną. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovės atstovui 2023 m. rugpjūčio 25 d. gimė dukra, todėl ieškovės atstovas neturėjo galimybės pateikti ieškinį laiku.

15. DK 231 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 14 straipsnio 3 dalį metais, mėnesiais ar savaitėmis apibrėžti terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis) ir švenčių dienos. Jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo ar švenčių diena, termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2023 m. liepos 26 d. priėmė sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023. Ieškovė, nesutikdama su 2023 m. liepos 26 d. sprendimu, vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę pareikšti ieškinį teismui per vieną mėnesį, t. y. iki 2023 m rugpjūčio 26 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. ir 2023 m. rugpjūčio 27 d. nedarbo dienos, laikytina, kad paskutinė diena pateikti skundą dėl 2023 m. liepos 26 d. sprendimo buvo 2023 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2023 m. rugpjūčio 29 d.

17. Įvertinus ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas labai nežymiai, t. y. tik vieną dieną, ieškovės prašymas tenkintinas ir terminas ieškiniui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės pateikti atnaujintinas (DK 231 straipsnio 2 dalis).

Dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės

18. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovė atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu, t. y. išmokėjo visą priklausantį darbo užmokestį bei išmokas. Nurodo, kad tarp šalių buvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbuotoju, nustatant, kad jam mokamas minimalus darbo užmokestis. Pažymi, kad visos priskaitytos darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos atsakovui buvo išmokėtos ir ieškovė nėra skolinga atsakovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti ir priteisti nesumokėtą darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias sumas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (darbdavio) ir atsakovo (darbuotojo) 2023 m. kovo 27 d. pasirašyta darbo sutartis, kurios 1.2. punkte numatyta, jog atsakovas priimamas dirbti pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose, 1.3. punkte numatyta, kad atsakovui mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris mokamas darbuotojo prašymu, vieną kartą per mėnesį per 15 darbo dienų už praėjusį mėnesį.

20. Pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

21. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, darbuotojams mokamas darbo užmokestis jokiais atvejais negali būti mažesnis, negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga. Minimalusis darbo užmokestis (patvirtintas Vyriausybės arba nustatytas kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose lokaliniuose aktuose) gali būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurių darbas priskiriamas nekvalifikuotam darbui (DK 141 straipsnio 2 dalis). Nekvalifikuotu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Paprastai prie nekvalifikuoto darbo kategorijos priskiriamos valytojo, sargo, indų plovėjo, lankstinukų platintojo ir pan. pareigybės. Sprendžiant, ar atitinkamos pareigybės darbas gali būti priskirtas prie nekvalifikuoto, galima vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu LR ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 30-1492), kuriame nurodytos nekvalifikuotų darbininkų kategorijai priskirtos profesijos. Pastebėtina, kad minėtame profesijų klasifikatoriuje apdailininko ar fasadininko darbas nėra priskiriamas prie nekvalifikuotų darbų. Pareigybių, kurių darbas priskiriamas nekvalifikuotam darbui, sąrašas turėtų būti įtvirtintas kiekvienos įmonės darbo apmokėjimo sistemoje. Duomenų, jog toks sąrašas patvirtintas ieškovės darbovietėje, byloje nepateikta.

22. Iš ieškovės pateiktų darbuotojų supažindinimo su darbo tvarkos taisyklėmis registravimo žurnalo, darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo, matyti, kad atsakovo nurodomos pareigos ne pagalbinis darbuotojas, o (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė tarp ieškovės iš A. Č. 2023 m. kovo 22 d. sudarytą darbo sutartį, tarp ieškovės ir G. V. 2023 m. kovo 27 d. sudarytą darbo sutartį, tarp ieškovės ir M. B. 2023 m. kovo 27 d. sudarytą darbo sutartį. Iš šių dokumentų matyti, kad visi darbuotojai buvo priimti dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad objekte, kuriame dirbo atsakovas, dirbo visi aukščiau nurodyti asmenys, kitų objekte dirbančių atitinkamai kvalifikuotų asmenų, kurie dirbtų kaip kvalifikuoti (duomenys neskelbtini), nebuvo, visus apdailos darbus atliko atsakovas, G. V., M. B. ir O. E.. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės pateiktame 2023 m. gruodžio 8 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad UAB „Indera“ dirbę darbuotojai A. G., M. B., G. V., O. E. atliko tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbus viešbučių paskirties pastate (su gyvenamosiomis patalpomis) ir daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko užsakovas pateikė raštišką pretenziją dėl darbų defektų ir pareikalavo juos ištaisyti.

23. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog negalima daryti išvados, kad atsakovas atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas. Darbuotojams, kurių darbas nepriskiriamas nekvalifikuotam darbui, privaloma mokėti didesnį nei minimalusis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad kiek kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis turėtų būti didesnis už minimalųjį, nei DK, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja.

24. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu, taip pat nuo pat pareiškimo pateikimo darbo ginčų komisijai, nuosekliai tvirtino, jog buvo susitarta, kad bus mokamas apie 1500 Eur dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. E. paaiškino, kad iš A. Č. sužinojo, kad pas ieškovę reikalingi darbuotojai dažymo darbams. Jam buvo pažadėta, kad bus mokamas apie 1500 Eur dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčius, tik dėl to jis sutiko dirbti ir grįžo iš užsienio dirbti Lietuvoje pas ieškovę. 2023 m. kovo 27 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo objektai, kuriuose jis turėjo dirbti. Kartu su juo buvo A. G., M. B., G. V., M. J. ir galbūt A. J. J., kuris yra M. J. tėvas, įmonės direktorius. Dirbti pradėjo nuo 2023 m. kovo 28 d., atliko siūlių hermetizavimo, dažymo darbus. Pažymėjo, kad jis parašė žinutę ir paklausė M. J., koks jų visų, dirbusių tame pačiame objekte asmenų, valandinis darbo užmokestis, nes kilo klausimų dėl ne visai tvarkingų dokumentų, M. J. jam atrašė, kad 8 Eur atskaičius mokesčius. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. J. nurodė, kad su atsakovu susitiko per bendrą pažįstamą A. Č.. Kadangi atsakovas ir kartu su juo norėję įsidarbinti asmenys nemokėjo atlikti fasado ir apdailos darbų, buvo nutarta leisti jiems mokytis ir tuo laikotarpiu mokėti minimalų darbo užmokestį, kad vėliau galėtų dirbti (duomenys neskelbtini). Brigadininkas buvo A. Č., jis ir mokė darbuotojus, kaip reikia atlikti darbus. Paaiškino, kad trumpąją žinutę O. E. rašė asmeniškai dėl darbų kitame objekte. Tačiau pastebėtina, jog iš byloje esančių trumpųjų žinučių, kaip teismo posėdyje pripažino liudytojai M. J. ir O. E., rašytų M. J. ir O. E. vienas kitam, matyti, kad O. E. klausia M. J. „M. klausyk o kiek mūsų valandinis?“, M. J. atsako „8 Eur“, O. E. klausia M. J. „Čia į rankas?“, M. J. atsako „Taip“. Nurodytas susirašinėjimas, jo turinys bei atsakovo ir liudytojų teismo posėdyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad O. E. bendravo su M. J. ne dėl asmeniškai savo darbo užmokesčio ar darbo kitame objekte, o dėl visų kartu tame pačiame objekte dirbusių asmenų. Be to, ir atsakovas, ir liudytojas O. E. teismo posėdyje paaiškino, kad pastolius dengė atsakovas pats su kitais asmenimis, todėl negalėjo būti susirašinėjimo metu siūloma O. E. padirbti papildomai kitame objekte ir atlikti pastolių dengimo darbus.

25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas pripažįsta, jog įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas sudarydami darbo sutartį susitarė dėl didesnio nei minimalus darbo užmokestis, t. y. kad už vieną darbo valandą bus mokamas 8 Eur dydžio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Iš ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovas 2023 m. kovo mėn. dirbo 32 val., todėl atsakovui mokėtinas 256 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (318,02 Eur neatskaičius mokesčių), 2023 m. balandžio mėn. dirbo 152 val., todėl atsakovui mokėtinas 1216 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (1955,88 Eur neatskaičius mokesčių), 2023 m. gegužės mėn. dirbo 176 val., todėl atsakovui mokėtinas 1408 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (2293,29 Eur neatskaičius mokesčių), atsakovui taip pat mokėtina 214,40 Eur (64 Eur x 3,35 d. d.), atskaičius mokesčius (266,33 Eur neatskaičius mokesčių), kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso ieškovės atsakovui mokėtina darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma sudaro 3094,40 Eur, atskaičius mokesčius.

26. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Iš ieškovės pateiktų atsiskaitymo lapelių laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. matyti, kad iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio buvo atliekamos išskaitos antstoliams pagal vykdomuosius raštus: 2023 m. kovo mėn. išskaityta 33,97 Eur, 2023 m. balandžio mėn. išskaityta 182,40 Eur, 2023 m. gegužės mėn. išskaityta 182,40 Eur, 2023 m. birželio mėn. išskaityta 33,59 Eur, iš viso 432,36 Eur. Teismas pažymi, jog šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas turėjo skolų, kurių išieškojimas buvo vykdomas pas antstolius, todėl atsakovo prašymu atsakovui priklausantis darbo užmokestis buvo pervedamas į G. V. banko sąskaitą. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovui, pervedant pinigines lėšas į G. V. banko sąskaitą, buvo sumokėta 1100 Eur darbo užmokesčio (2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu pervesta 500 Eur, 2023 m. gegužės 30 d. pervesta 600 Eur).

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui už visą darbo pas ieškovę laikotarpį mokėtina suma 3094,40 Eur, atskaičius mokesčius, 432,36 Eur suma atskaityta iš atsakovo darbo užmokesčio ir pervesta antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš atsakovo pagal vykdomuosius raštus, į tai, kad šalys pripažįsta, jog 1100 Eur sumą ieškovė sumokėjo atsakovui, šias pinigines lėšas pervesdama atsakovo prašymu į G. V. banko sąskaitą, darytina išvada, jog atsakovui ieškovės nesumokėtą darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumą sudaro 1562,04 Eur, atskaičius mokesčius, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1562,04 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

28. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

29. Teismas, atsižvelgdamas į DK 147 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A1-744 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“ 2023 metais patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovės už visą uždelstą atsiskaityti su atsakovu laiką priteisti vidutinį darbo užmokestį, paskaičiuotą už 1 mėnesį, kas sudaro 2169,58 Eur neatskaičius mokesčių (1337,60 Eur (64 Eur x 20,9 d. d.) atskaičius mokesčius).

30. Ieškovė ieškiniu prašo įsiteisėjus sprendimui, laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023.

31. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas ginčą, reikšmingas aplinkybes nustato ir įvertina vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, o, priimdamas procesinį sprendimą, nėra ribojamas ar įpareigojamas DGK sprendimo ir / ar juo nustatytų aplinkybių ar jame išdėstytų argumentų.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 231 straipsnio 7 dalį teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios, nėra teisinio pagrindo teismui papildomai konstatuoti darbo ginčų komisijos sprendimo negaliojimo fakto.

33. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo ir atsakovo, liudytojų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, o ginčą dėl darbo teisės išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, jog ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu po darbo santykių tarp šalių nutraukimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 1562,04 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir 2169,58 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nespręstinas.

35. Teismas šioje byloje patyrė 29,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

36. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą darbo byloje Nr. APS-131-12225/2023 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, įsiteisėjus teismo sprendimui, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Indera“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Indera“ 1562,04 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 04 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir 2169,58 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 58 ct), neatskaičius mokesčių, netesybas atsakovui A. G..

Priteisti iš ieškovės UAB „Indera“ 29,92 Eur (dvidešimt devynis eurus 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.