Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-187-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
2S-187-619/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
AS „Reverta“
Pareiškėjas
AB DnB bankas
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris: 2S-187-619/2013
Teisminio proceso numeris: 68-19348-2013-0Procesinio sprendimo kategorija:121.14;122.4;129.1;129.19.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo AB DnB bankas pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., S. Š., AB ,,Citadele“ bankas, AS „Reverta“

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas antstolio R. V. teismui persiųstas pareiškėjo AB DNB banko 2013 m. gegužės 23 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje numeris 0179/12/01011.

Pareiškėjas skundžia antstolio R. V. 2013 m. gegužės 15 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. balandžio 30 d. skundą ir prašo teismo panaikinti antstolio patvarkymą dėl piniginių lėšų, gautų iš varžytinių pardavus skolininkei S. Š. nuosavybės teise priklausiusią ir pareiškėjui 2008 m. kovo 13 d. Hipotekos lakštu įkeistą parkavimo vietą, plane pažymėtą indeksu 17, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirstymo. (antstolio 2013 m. vasario 20 d. patvarkymas).

Nurodė, kad nei CPK 613 straipsnyje, kuriuo rėmėsi antstolis 2013 m. gegužės 15 d. patvarkyme, nei 510 straipsnyje, nei bet kuriame kitame CPK straipsnyje nėra numatyta galimybė antstoliui atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis neturėjo teisės atsisakyti priimti skundą. Nesutikdamas su skundu, antstolis turėjo atsisakyti tenkinti skundą ir persiųsti jį kartu su vykdomąją byla teismui. Pareiškėjo teigimu, jis buvo ir yra įregistruotas Hipotekos registre kaip pirmos eilės hipotekos kreditorius. Tuo tarpu, antstolis nepatikrino hipotekos registro duomenų, todėl pažeidė išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto reglamentuojančias teisės normas (CPK 747 str.). Panaikinus antstolio 2013 m. vasario 20 d. patvarkymą dėl lėšų paskirstymo, kreditorius būtų įpareigotas grąžinti gautas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir šių lėšų paskirstymo klausimas galėtų būti sprendžiamas iš naujo. Atitinkamai pareiškėjas turėtų galimybę prisijungti prie vykdomosios bylos ir dalyvauti lėšų, gautų pardavus pareiškėjui įkeistą turtą, paskirstyme kaip pirmos eilės hipotekos kreditorius.

Antstolis R. V. 2013 m. birželio 4 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti.

Nurodė, kad vykdomojoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-03 nutartyje nurodyta, kad skolininkė hipotekos lakštu kreditoriui AS Parex bankas (dabar AS „Reverta“) įkeitė tris butus ir 4/71 dalis parkingo (automobilių parkavimo vietos Nr. 15, 16, 17, 21), esančius (duomenys neskelbtini), bei nuspręsta parduoti įkeistą turtą iš varžytinių. Teismas nenustatė kliūčių parduoti įkeistą turtą iš varžytinių AS „Reverta“ naudai, o esant įregistruotai galiojančiai pirmesnei hipotekai, teismas nebūtų turėjęs pagrindo nuspręsti dėl išieškojimo AS „Reverta“ naudai negavęs pradinio hipotekos kreditoriaus pritarimo. Antstolio teigimu, nuo 2008 m. gegužės 5 d. minėtam turtui hipotekos ir nekilnojamojo turto registruose įregistruota hipoteka kreditoriaus AS Parex bankas (dabar AS „Reverta“) naudai, o hipoteka pareiškėjo naudai išregistruota nuo 2008 m. balandžio 29 d. Iki 2013 m. kovo 8 d. įregistruoto juridinio fakto dėl hipotekos nurodytam turtui galiojimo pareiškėjo naudai nei hipotekos, nei nekilnojamojo turto registruose nebuvo. Nors pareiškėjas ir buvo pradėjęs išieškojimo veiksmus iš tos pačios skolininkės, tačiau nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruota juridinis faktas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo nurodytam turtui (parkavimo vietai Nr. (duomenys neskelbtini)), iš ko būtų buvę galima spręsti apie hipotekos galiojimą. Pareiškėjo argumentai, kad registro duomenyse skiltyje kita informacija buvo nurodyta, kad hipoteka pareiškėjo naudai parkingui numeris (duomenys neskelbtini) yra išlikusi, yra netinkami, nes šie duomenys prieštarauja prieš tai nurodytiems ir Centrinės hipotekos įstaigos kitiems registrams oficialiai perduotiems duomenims. Centrinė hipotekos įstaiga pripažįsta, kad viešai teikė duomenis, jog turtas nėra įkeistas ir dėl to yra pateikusi antstoliui raštą (vykd. b.l 369). Nurodytų aplinkybių kontekste antstolis teigė, jog nebuvo pagrindo manyti, kad minėtam turtui galioja kita hipoteka. Patvarkymas dėl lėšų paskirstymo taip pat negalėtų būti naikinamas visa apimtimi, nes iš varžytinių tam pačiam pirkėjui buvo parduota net tik parkavimo vieta numeris (duomenys neskelbtini), bet ir kitas turtas, ir už visą turtą gautos lėšos buvo skirstomos tuo pačiu patvarkymu. Visi skolos išieškojimo ir veiksmai yra atlikti ir baigti iki registruose duomenų apie hipoteką turtui įregistravimo pareiškėjo naudai, t.y. 2013 m. kovo 8 d. Pasibaigus vykdymo procesui, antstolis realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Pagal LAT praktiką skundo patenkinimas iš esmės reiškia šalių grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ atsiliepime nurodė, kad 2008 m. sausio 11 d. pradinis kreditorius AB Parex bankas ir skolininkė sudarė kreditavimo sutartį, kurios tinkamam įvykdymui užtikrinti kreditoriaus naudai 2008 m. gegužės 14 d. lakštu įkeitė nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir parkingą numeris (duomenys neskelbtini). Sudarant hipotekos lakštą, hipoteka parkingui numeris (duomenys neskelbtini) pareiškėjo naudai buvo išregistruota, tai patvirtina Hipotekos lakšto dalyje „Pastabos“ esantis 3 punktas, kuriame nurodoma, kad remiantis nekilnojamojo turto registro 2008 m. gegužės 12 d. duomenimis hipoteka pareiškėjo naudai (parkingui) yra išregistruota.

Suinteresuotas asmuo skolininkė S. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo AB Dnb banko skundas patenkintas. Panaikintas antstolio R. V. 2013 m. vasario 20 d. patvarkymas numeris 0179/12/01011-S dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje numeris 0179/12/01011; Išieškotojas AS „Reverta“, atstovaujamas UAB „Nif Lietuva“, įpareigotas grąžinti į antstolio R. V. depozitinę sąskaitą 403 702 Lt sumą.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutiko su pareiškėjo motyvais, jog jis nebuvo informuotas apie piniginių lėšų paskirstymo momentą. Teismas taip pat sutiko su tuo, kad antstolis neinformavo pirmos eilės hipotekos kreditoriaus apie vykdomą išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto ir negavo jo sutikimo dėl turto priverstinio pardavimo, o pareiškėjas negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl turto pardavimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad hipotekos registro išraše, atlikus sutartinės hipotekos pakeitimą, hipoteka, kaip nurodoma sutartinės hipotekos pakeitimo 3 punkte ,,Kita informacija“, nurodytai parkavimo vietai numeris (duomenys neskelbtini) išliko. Teismo vertinimu, minėtą faktą turėjo ir privalėjo pamatyti antstolis R. V. vykdęs priverstinį turto pardavimą bei įstatymo nustatyta tvarka raštu kreiptis į hipotekos kreditorių, kurio naudai hipoteka buvo įregistruota anksčiau, t.y. pareiškėjui, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto (CPK 746 str. 1 d.), o to nepadarius, privalėjo paskelbus apie ginčo turto pardavimą iš varžytinių, pasiūlyti pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo (CPK 759 str.). Prisijungę prie išieškojimo, išieškotojai gali dalyvauti anksčiau pradėtose byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad esminis reikalavimas, į kurį reikia atsižvelgti, yra vykdomasis dokumentas, kuriame turi būti nurodytas tinkamas skolininkas, ar vykdomasis dokumentas yra galiojantis. Prie išieškojimo prisijungusių antstolių patvarkymai turi būti patikslinti aktualiai datai. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinti bendrieji teisinio teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai.

Teismas sprendė, kad antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko procesinių veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, tačiau nebūdamas pakankamai atidus vertinant registrų duomenis ir išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu nesikreipė į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto (CPK 747 str. 1 d.). Tokiu būdu antstolis priėmė procesinės teisės prasme tinkamus, bet materialinės teisės prasme netinkamus (neteisėtus) patvarkymus ir pažeidė teisėto anksčiau hipoteką įregistravusią hipotekos kreditoriaus teises ir interesus. Šių nustatytų pažeidimų pagrindu atsirado pagrindas skundui patenkinti nes, kaip ir pats antstolis akcentavo, skundo patenkinimas iš esmės reiškia šalių grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas konstatavo, kad antstolio/notaro/viešųjų registrų procesiniai pažeidimai, apsirikimai ar neatidumas negali paneigti, atimti teisėtai įgytos materialiosios anksčiau įregistruotos hipotekos kreditoriaus teisės. Dėl nurodyto, siekiant grąžinti susidariusią situaciją į pradinę padėtį, ir nustačius, kad nėra praleisti skundo pateikimo terminai (skundžiamas antstolio patvarkymas 2012-02-20, apie pažeistą teisę sužinota 2013-04-22, pirmasis skundas – 2013-04-30, antrasis skundas dėl 2013-05-15 patvarkymo – 2013-05-27, (CPK 512 str.)), skundas tenkintinas, antstolio R. V. 2013 m. vasario 20 d. patvarkymas numeris 0179/12/01011-S dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje numeris 0179/12/01011 naikintinas, o išieškotojas AS „Reverta“ įpareigotinas grąžinti į antstolio R. V. depozitinę sąskaitą 403 702 Lt sumą su tikslu, kad piniginės lėšos būtų iš naujo paskirstytos skolininkės S. Š. hipotekos kreditoriams pardavus iš varžytinių skolininkės turtą: butą su terasa T9, (duomenys neskelbtini), 1/71 dalį parkingo (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane numeris 21, ir 1/71 dalį parkingo (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane numeris (duomenys neskelbtini) (CPK 510).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas AS „Reverta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilnius miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. teismo nutartį ir pareiškėjo AB DnB banko skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2008 m. gegužės 14 dieną sudarant hipotekos lakštą tarp kreditoriaus ir skolininkės S. Š., hipoteka parkavimo vietai AB DnB banko naudai buvo išregistruota, taigi, ginčo parkavimo vieta AS „Reverta“ naudai buvo įkeista pirmos eilės hipoteka. Šią aplinkybę patvirtina 2008 m. gegužės 14 d. hipotekos lakšto dalyje ,,Pastabos“ esantis 3 punktas, kuriame nurodoma, jog remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. gegužės 12 d. išrašu, ginčo objektu esančios parkavimo vietos hipoteka AB DnB banko naudai išregistruota. Todėl hipotekos kreditorius AS „Reverta“ yra sąžiningas pirmos eilės kreditorius. Tai konstatavo tiek notaras patvirtindamas hipotekos sandorį, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. priimta nutartis numeris 4799V/2011, kuria nutarta parduoti iš varžytinių ginčo parkavimo vietą įkeistą AS „Reverta“ naudai. Antstolis 2013 m. birželio 4 d. patvarkyme dėl 2013 m. gegužės 23 d. AB DnB banko skundo, nurodė, kad hipoteka AB DnB banko naudai įregistruota hipotekos lakštu numeris 01120080007609 buvo išregistruota 2008 m. balandžio 29 d. Todėl, atsižvelgiant į viešų registrų turimus duomenis apeliantas yra sąžiningas hipotekos kreditorius, kuriam turtas buvo įkeistas pirmos eilės įkeitimu, kadangi hipotekos sutartį su skolininku AS „Reverta“ (apeliantas) sudarė 2008 m. gegužės 14 d., t.y. po hipotekos AB DnB banko naudai išregistravimo 2008 m. balandžio 29 d. Hipotekos registre buvo registruoti analogiški duomenys, kad hipoteka turtui yra išregistruota. Hipotekos registre ištaisius registravimo klaidą duomenys apie hipoteka turtui įregistruoti tik 2013 m. kovo 8 dieną (CK 4.262 str.). Todėl nuo 2008 m. balandžio 29 dienos iki 2013 m. kovo 8 d. įregistruoto juridinio fakto dėl hipotekos ginčo parkavimo vietai AB DnB banko naudai galiojimo nekilnojamojo turto registre nebuvo. Antstolis 2013 m. birželio 4 d. patvarkyme dėl 2013 m. gegužės 23 d. AB DnB banko skundo dėl antstolio veiksmų nurodė, kad nors pareiškėjas yra pradėjęs išieškojimo veiksmus iš tos pačios skolininkės, nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruota juridinio fakto dėl notaro atliko vykdomojo įrašo šiam turtui (parkavimo vietai numeris (duomenys neskelbtini)), iš ko būtų buvę galima spręsti apie hipotekos galiojimą. Be to, visi turto pardavimo iš varžytinių veiksmai yra baigti iki duomenų apie hipoteką turtui įregistravimo hipotekos kreditoriaus AB DnB bankas naudai hipotekos ir nekilnojamojo turto registro, t.y. iki 2013 m. kovo 8 d. Todėl vykdymo procesui pasibaigus, pažeistos asmens teisės turėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį teisme. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas įpareigodamas apeliantą grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą 403 702 Lt sumą peržengė pareikšto reikalavimo ribas (CPK 265 str.), nes parkavimo vieta numeris (duomenys neskelbtini) buvo parduota už 29 400 Lt, o ginčas tarp šalių kilo būtent dėl šios vietos. Apeliantas teigia, jog teismas pažeidė CPK 513 straipsnį, nes įstatyme numatyta teismo teisė įvertinus antstolio atliktus veiksmus (veiksmą) panaikinti antstolio skundžiamą veiksmą arba įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau teismas nesprendžia kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas AB DnB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog iš varžytinių parduodant bankui įkeistą parkavimo vietą numeris (duomenys neskelbtini), faktas apie parkavimo vietos įkeitimą AB DnB bankui nebuvo tinkamai išviešintas. Pažymi, kad faktas apie tai, kad AB DnB bankas yra pirmos eilės kreditorius buvo ir yra įregistruotas hipotekos registre ir atlikus sutartinės hipotekos pakeitimą parkavimo vieta numeris (duomenys neskelbtini) išliko įkeista. Tai matyti iš hipotekos registro išrašo pateikto su 2013 m. balandžio 30 d. skundu. Faktas, kad parkavimo vieta numeris (duomenys neskelbtini) įkeista AB DnB bankui turėjo būti žinomas ne tik antstoliui R. V., bet ir AS „Reverta“. Pareiškėjo teigimu atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas negalėjo nagrinėti banko skundo dėl antstolio veiksmų, kadangi išieškojimas yra baigtas. CPK 632 straipsnio 1 dalyje nurodomas baigtis atveju, kai vykdomoji byla baigiama sąrašas. Todėl apeliantas remiantis onus probandi taisykle turėjo įrodyti, kad teismas negalėjo nagrinėti banko skundo ypatingosios teisenos tvarka ir, kad egzistuoja CPK 632 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai dėl skolos išieškojimo iš S. Š. pabaigos (CPK 12 str., 178 str.). Pareiškėjo teigimu, atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas atliktais nutartyje numeris 3K-3-225/2009, nes šios ir minėtos bylos ratio decidenti nesutampa. Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas įpareigodamas apeliantą grąžinti vykdymo procese gautas lėšas pažeidė CPK 513 straipsnio nuostatas. Kadangi antstolis vykdydamas išieškojimo procesą nesilaikė išieškojimui taikytinų principų ir nepatikrino hipotekos registro duomenų, jis pažeidė išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto reglamentuojančias normas (CPK 747 str.). Todėl šiuo atveju CPK 513 straipsnio nuostatos turėjo būti taikomos. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju jo interesai pažeisti nebūtų, jei antstolis būtų įpareigotas grąžinti tik tą sumą, kuri buvo sumokėta už parkavimo vietą – 29 400 Lt.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas skundu ginčijo tik lėšų gautų iš 1/71 dalies parkingo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (automobilio parkavimo vieta (duomenys neskelbtini)), pardavimo paskirstymą ir išmokėjimą hipotekos kreditoriui AS „Reverta“, todėl ginčo sumą sudarė 29 400 Lt, kurie buvo gauti varžytinių metu pardavus automobilio parkavimo vietą numeris (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl lėšų paskirstymo, kurios buvo gautos už panašiu metu varžytinėse parduotą kitą įkeistą turtą ir paskirstytos tuo pačiu patvarkymu (2013-02-20), nėra. Dėl šios priežasties skundžiamas antstolio 2013 m. vasario 20 d. patvarkymas galėjo būti naikinamas iš dalies t.y. dėl 29 400 Lt sumos paskirstymo. Antstolis nesutinka su teismo išvada, jog išregistravus hipoteką, parkavimo vieta numeris 17 liko įkeista, nes tame pačiame hipotekos registro išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad hipoteka parkavimo vietai numeris 17 išregistruota (CK 4.262 str.). Antstolio teigimu, peržiūrėjus nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą su istorija, matyti, jog hipoteka AB DnB banko naudai, kuri buvo įregistruota hipotekos lakštu numeris 01120080007609, nuo 2008 m. balandžio 29 d. išregistruota. Nuo to laiko iki centrinė hipotekos įstaiga ištaisė klaidą (2013-03-08) ir pakartotinai nustatyta tvarka tinkamai įregistravo hipoteką nekilnojamojo turto registre joks juridinis faktas dėl hipotekos turtui AB DnB banko naudai galiojimo nebuvo įregistruotas. Centrinė hipotekos įstaiga raštu pripažino, kad viešai teikė duomenis, jog nurodytas turtas nėra įkeistas (vykdomosios b. l. 369). Minėtos aplinkybės patvirtinamos ir hipotekos lakšte numeris 01120070008782. Hipotekos lakšte, taip pat nurodoma, jog įkeičiant turtą hipoteka numeris 01120080007609 turtui (tarp kurio yra ir parkavimo vieta numeris 17) yra išregistruota. Notaras patvirtino hipotekos lakštą nenustatęs teisinių kliūčių tokiam sandoriui sudaryti. Nuo 2008 m. gegužės 15 d. tiek hipotekos, tiek ir nekilnojamojo turto registre automobilio parkavimo vietai buvo registruota vienintelė hipoteka, kreditoriaus AS Parex bankas (AS „Reverta“) naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės, vykdomosios bylos, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas reglamentuojančias išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumus, netinkamai nustatė hipotekos lakšto pakeitimų padarymo laiką, ko pasėkoje buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl antstolio pareigos pasiūlyti hipotekos kreditoriui (pareiškėjui) duoti sutikimą dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Todėl skundžiamoji teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str., 745-746 str.). Dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimų skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo AB DnB banko skundas dėl antstolio R. V. veiksmų iš varžytinių parduodant negyvenamąją patalpą – 1/71 dalį parkingo (patalpos pažymėtos plane G1-1, G-1, G-2), esančią M. V. g. 7, Vilniuje, kurio bendras plotas 2284,12 kv. m. (unikalus numeris 4400-1487-5371:4379 (automobilio stovėjimo vieta numeris 17), išspręstinas iš esmės – pareiškėjo AB DnB banko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir parduodant turtą iš varžytinių tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-341/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Taigi, pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją, neišeidamas už jos ribų.

Nustatyta, kad antstolis R. V. 2012 m. gruodžio 14 d. vykdė priverstinį skolininkės S. Š. turto pardavimą iš varžytinių pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 3 d. nutartį numeris 4799V/2011 dėl 2 763 057,48 Lt skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo kreditoriaus AS ,,Reverta“ naudai. Įvykdžius varžytines, 2013 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu numeris 0179/12/01011-1, pirkėjui A. K. buvo parduotas skolininkei S. Š. priklausęs nekilnojamasis turtas - 1/71 dalis parkingo (patalpos pažymėtos plane G1-1, G-1, G-2), esanti M. V. g. 7, Vilniuje, kurio bendras plotas 2284,12 kv. m. (unikalus numeris 4400-1487-5371:4379 (automobilio stovėjimo vieta numeris 17) (vykdomosios b.l. 279).

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad minėti varžytinių veiksmai ir antstolio R. V. 2013 m. vasario 20 d. patvarkymas numeris 0179/12/01011-S dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje numeris 0179/12/01011 yra neteisėti, nes varžytinių vykdymo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas AB DnB bankas buvo pirmos eilės kreditorius, kartu su AB Parex bank, todėl jį atstovaujanti AS „Reverta“ turėjo gauti pirmos eilės kreditoriaus sutikimą dėl minėtos parkingo dalies (numeris 17) pardavimo (CPK 746 str. 1 d.). Pirmos instancijos teismas taip pat įpareigojo AS „Reverta“ gražinti į antstolio R. V. depozitinę sąskaitą iš varžytinių parduoto turto gautą 403 702 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių.

Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadą, jog hipotekos registro išraše (b.l. 9), atlikus sutartinės hipotekos pakeitimą, hipoteka, kaip nurodoma sutartinės hipotekos pakeitimo 3 punkte ,,Kita informacija“, nurodytai parkavimo vietai numeris (duomenys neskelbtini) išliko. Todėl teismo vertinimu, antstolis R. V. turėjo tai matyti ir apie varžytines informuoti pareiškėją AB Dnb banką – parkingo vietos numeris (duomenys neskelbtini) valdytoją.

Pagal CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis, tiek kiek to nereglamentuoja CK.

CPK 746 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima.

Vadinasi, kad antstolis informuotų kreditorių apie išieškojimą iš skolininko turto, kitas kreditorius turi turėti galiojančią ir tinkamai išviešintą reikalavimo teisę į skolininką ir galimybę dalyvauti priverstinio skolos išieškojimo procese.

Kaip matyti iš byloje pateikto centrinės hipotekos įstaigos išrašo, skolininkė S. Š. ir kreditorius AB Dnb bankas 2008 m. kovo 15 d. įregistravo sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas 01120080007609), kurioje be įkeičiamų nekilnojamojo turto objektų buvo įkeista ir parkingo vieta numeris (duomenys neskelbtini) (4.3) (b.l. 9). Šalys (skolininkė ir DnB bankas) 2008 m. balandžio 29 dieną, įregistravo sutartinės hipotekos pakeitimą (identifikavimo kodas 01120080011757) (b.l. 9 (apverstinė pusė)), iš kurios matyti, kad dalyje 2.1 šalys iš sutartinės hipotekos lakšto išbraukė – 4/71 dalis 2284,12 kv.m. parkingo, plane pažymėto indeksu G-1. Parkingo vietos pažymėtos indeksais 15,16,17,21. Tame pačiame sutartinės hipotekos pakeitimo akte dalyje ,,Kita informacija“ nurodoma, kad be nekilnojamojo turto objektų parkingo vieta numeris (duomenys neskelbtini) lieka įkeista.

Iš byloje esančio 2008 m. gegužės 14 dienos hipotekos lakšto 01120080013082 matyti, kad AB Parex bankui skolininkė S. Š. įkeitė tuos pačius nekilnojamojo turto objektus, tame tarpe įkeičiamu daiktu numeris 4 buvo įkeistas ir ginčo parkingas numeris (duomenys neskelbtini). Iš to paties hipotekos lakšto dalies ,,pastabos“ matyti, kad įkeičiami daiktai numeris 1-4 įkeisti AB SEB bankui hipotekos lakštu numeris 01120070008782. Hipotekos sandorio sudarymui gauti kreditoriaus sutikimai – 2008 m. vasario 21 d. raštas numeris 05.07-829/5, 2008 m. vasario 21 d. raštas numeris 05.07-829/4, 2008 m. vasario 21 d. raštas numeris 05.07-829.1, 2008 m. vasario 22 raštas numeris 858. Tos pačios dalies 3 punkte nurodoma, kad remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. gegužės 12 d. įrašu, įkeičiamo daikto numeris 4 hipoteka numeris 01120080007609 yra išregistruota (b.l. 27-29, vykdomosios b.l. 290;374).

Vykdomosios bylos duomenimis, 2013 m. kovo 29 dieną antstolio R. V. kontoroje gautas centrinės hipotekos įstaigos 2013 m. kovo 28 d. raštas numeris B5-1861(13), kuriame nurodoma, kad paaiškėjus aplinkybei, jog antstolis 2013 m. vasario 18 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo daikto unikalų numerį (duomenys neskelbtini) (sutartinės hipotekos identifikacijos kodas 01120080007609) ir jam buvo suteikta informacija, kad minėtas nekilnojamas daiktas įkeistas nebuvo, hipotekos registro duomenys 2013 m. kovo 8 d. buvo patikslinti – įrašyta, kad sutartine hipoteka identifikavimo kodas 01120080007609, įkeista 1/71 dalis parkingo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b.l. 369-371).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, priešingai pirmos instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad varžytinių vykdymo metu antstolis atlikęs visus patikrinimus susijusius su iš varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto (parkingo numeris (duomenys neskelbtini)) priklausomybe nenustatė, jog pareiškėjas yra jo savininkas ir minėtas nekilnojamasis daiktas jam yra įkeistas. Todėl įvertinus tai, kad minėto turto pardavimo iš varžytinių metu ((2012-12-14) ir 2013 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo metu (vykdomosios b.l. 279)) nebuvo tinkami išviešintų duomenų apie tai, jog nurodytas turtas (parkingas numeris (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas pareiškėjui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolis pagal nustatytus oficialiuose registruose ir hipotekos lakšte esančius duomenis neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į pareiškėją (hipotekos kreditorių) siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto (CK 4.262 str., 4.259 str., 4.187 str., CPK 178 str., 183 str., 185 str., 197 str. 2 d., CPK 746 str. 1 d., 3 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Juo labiau, kad pareiškėjas hipotekos duomenis ėmėsi tikslinti pasibaigus varžytinių procesui t.y. praėjus penkioms savaitėms nuo turto pardavimo iš varžytinių akto sudarymo ir turto (parkingo aikštelės numeris (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytinių. Kartu pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išieškotų lėšų paskirstymas yra vieningo vykdymo proceso baigiamoji stadija. Lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos pabaigą. Kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinami ir nėra pervedamos lėšos, vykdymo procesas negali būti laikomas baigtu. Pinigams esant antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol, kol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-220/2010).

Todėl pasibaigus įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procesui ir nenustačius, jog pareiškėjas turėjo teises į minėtą parkavimo numeris (duomenys neskelbtini) vietą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad parduodant skolininkės S. Š. nekilnojamąjį turtą, kartu su parkingo vieta numeris (duomenys neskelbtini), skolininko ir išieškotojo interesai buvo pažeisti ir skundžiamas antstolio 2013 m. vasario 20 d. patvarkymas yra neteisėtas (CPK 753 str., 754 str., 756 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką pasibaigęs vykdymo procesas reiškia ir tai, kad baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui, asmuo manantis, jog jo teisės yra pažeistos turėtų jas ginti ne paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareikšdamas ieškinį ginčo teisenos nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-225/2009). Nors pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog ši nutartis nėra su susijusi su nagrinėjama byla ir jos ratio decidenti skiriasi nuo šios bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į virš nustatytas faktines bylos aplinkybes ir į tai, kad hipotekos registro duomenis (dėl parkingo numeris (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas patikslino tik pasibaigus varžytinių procesui, joje pateikti išaiškinimai yra aktualūs pareiškėjo teisių gynimo prasme, todėl jo argumentai apie virš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimų taikymo nepagrįstumą šioje byloje atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 183 str., 185 str.).

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino tarp šalių kilusio ginčo ribų. Iš pareiškėjo reikalavimo matyti, jog jis nesutiko su parkingo numeris (duomenys neskelbtini) pardavimu iš varžytinių ir ginčijo tik šios varžytinių dalies teisėtumą. Kaip matyti iš jau minėto 2013 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių akto numeris 0179/12/01011-1 parkingas numeris (duomenys neskelbtini) buvo parduotas varžytinių laimėtojui už 29 400 Lt (vykdomosios b.l. 279). Todėl pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti ginčo dalyką ir spręsti tik dėl šioje dalyje pareikšto reikalavimo. Kadangi pirmos instancijos teismas įpareigojo antstolį grąžinti visą pagal išieškojimą gautą sumą - 403 702 Lt, buvo išeita už skundo ribų (CPK 265 str. 2 d.). Dėl šios priežasties skundžiamos teismo nutarties taip pat negalima laikyti teisėta ir pagrįsta (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo AB DnB banko skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmesti.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė