Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-663-865/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-05-05Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-01-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
1-663-865/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20047-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
Ž. C.
Advokatai
Egidija Belevičienė, Karolis Ušinskas, Karolis Ušinskasir
Kategorijos
  • 1.2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-663-865/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20047-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

kaltinamajam A. Š., jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, nukentėjusiajai Ž. C., jos gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu,

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2019-05-14 apie 09.51 val., viešoje vietoje – prie sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pro atidarytą automobilio langą sudavė ranka Ž. C. vieną kartą į kairę veido pusę, nuo to Ž. C. pajuto fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, nepripažino ir parodė, jog anų metų gegužės 14 d. apie 10 val. savo automobiliu, važiavo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. link. Privažiavęs netoli posūkio į (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. yra spūstis. Prieš jį buvo dar pora automobilių iš (duomenys neskelbtini) g., tie automobiliai, kažkiek pastovėję, įsiliejo į srautą, į esančią spūstį (duomenys neskelbtini) g. Atėjo jo eilė, ketino sukti į dešinę link (duomenys neskelbtini) tilto, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Praleidęs du automobilius, atsiradus minimaliam tarpui, važiavo savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) g. Taip gavosi, kad su automobiliu iš dalies jau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir toliau jau negalėjo važiuoti, nes priešais jį jau spūstyje stovėjo kitas automobilis. Ž. C. vairuojamas automobilis stovėjo jam iš kairės. Tuo metu Ž. panaudojo garsinį signalą, matyt, taip reiškė savo nepasitenkinimą, kad prieš ją įvažiavo. Ji taip atkreipė jo dėmesį, jis pasisuko į ją ir ji parodė nepadorų gestą abiejų rankų ištiestus į viršų pirštus. Oras buvo puikus, saulėta diena, nieko sumaišyti negalėjo, nepadorių gestų su kitais jam rodomais gestais. Akivaizdu, kad tai buvo rodomi nepadorūs gestai. Nieko atgal nei rodė, nei kokių veiksmų ėmėsi. Pajudėjo priekyje jo stovėjęs automobilis, jis tęsė važiavimą po truputį. Tada Ž. C. bandė dar jį apvažiuoti išvažiuodama į priešpriešinęs eismo juostą. Jis iš viso nesuprato, ką ji norėjo padaryti, kadangi priekyje jo taip pat stovėjo automobilis ir niekur ji nenuvažiuos. Kadangi priešpriešine juosta judėjo automobiliai, jai tas manevras nepasisekė, taip gavosi, kad išvažiavo priekyje jos ir stovėjo kamštyje. Kamščiui šiek tiek pajudėjus, toliau jis tęsė kelionę, aišku po kiekvieno pajudėjimo reikėdavo ir sustoti, nes priekyje jo automobilis sustodavo. Tuo metu visą laiką žvilgčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kaip po kiekviena sustojimo ir jo pažiūrėjimo atgal Ž. C. pakartotinai rodė nepadorius gestus jam. Tai jis matė per savo abu automobilio galinio vaizdo veidrodžius. Tuomet pajudėjęs gal 10 metrų nuo tos sankryžos gal daugiau, stabtelėjo, kadangi buvo spūstis, nutarė vis dėlto paklausti, kodėl žmogus įžeidėja, taip niekina kitus eismo dalyvius. Išlipo iš savo vairuojamo automobilio, priėjo prie jos vairuojamo automobilio, jos automobilio langas buvo praviras. Pasiteiravo jos, sakykime, griežtu tonu, frazė gal tokia buvo, berods, - „ar tau pirštai neužsilenkia, kad tu juos man nuolat rodai?“. Prieš tai Ž. buvo nusiskusi į keleivio pusę ar vandenį gėrė, ar telefono ieškojo, neįsivaizduoja, ką darė, bet ji buvo nusisukusi. Priėjęs akivaizdžiai matė ant jos veido raudonas dėmes, tai yra už kairės ausies, kadangi buvo pasisukusi, kur plaukų nėra, tai buvo už ausies dėmės, rožinės, gal vyšninės, rusvos, sunku įvardinti spalvą. Už kairės ausies, kaklo sritis. Jam pasakius šią frazę, kurią ką tik minėjo, Ž. C. atsisuko į jį ir tuomet pamatė, kad visas jos veidas panašiomis dėmėmis yra išmėtytas, išbertas. Atkreipė dėmesį, kad jos elgsena ir povyza ji buvo be galo įtūžusi, be galo supykusi, per sukastus dantis kažką sušvokštė, bet kai ji atsisuko, ji išgąsdino. Nesitikėjo tokio vaizdo, jis atšoko ir apsisuo, ir nuėjo į savo automobilį. Suprato, kad iš šios situacijos jokios naudos nebus, tai buvo sekundžių tarpas, jokio smūgio nesudavė ir neprisilietė prie Ž. C. Jį tas vaizdas šokiravo, nesitikėjo, kad automobilį vairuos moteris ir rodys nepadorius gestus, kelis kartus pakartotinai. Antra, ji buvo be galo įtūžusi, iš vaizdo atrodė, kad jeigu galėtų, jį sudraskytų į gabalus. Nuėjo link savo automobilio, sėdęs į automobilį nuvažiavo, buvo aišku keistas jausmas. Pažemintas dėl gestų rodymo, iš kitos pusės, galvojo, gal žmogus neįgalus. Jam buvo tokių minčių, gal nebylys, kažką sušvokštė, maža ką. Tuo momentu Ž. atrodė žvėriškai. Jis su savo automobiliu pajudėjo kamščiu link (duomenys neskelbtini) tilto. Ta situacija tuo ir baigėsi. Norėtų akcentuoti, kad Ž. C. neigė rodžiusi nepadorius gestus, bet tada gaunasi, kad nėra motyvo, jam įvažiavus priekyje jos, jo tikslas – jis įvažiavo. Tarkim ji daugiau pretenzijų jam turėjo, ne jis jai. Jeigu ji nerodė gestų, tai kam jis tada lipo, logikos nėra, nėra motyvo, kam jis tuomet turėjo lipti. Jis nori iš karto toms spekuliacijoms užeiti už akių. Ž. neigia rodžiusi, tada klausimas ko jis lipo? Jis neapsiriko, Ž. jam rodė kelis kartus nepadorius gestus, tai nebuvo kažkokie rankų mosikavimai, tai buvo riebūs ištiesti pirštai. Toks pažeminimas ir tuo baigėsi to ryto įvykiai. Vakare grįžęs namo apie 21 val., buvo su visa šeima namie, ir sulaukė policininkų vizito. Pasitikęs prie durų, jie paklausė, ar jis yra A. Š., atsakė, kad taip. Pakvietė užeiti į vidų, jie daug į kalbas nesileido, sako: „renkis, važiuojame“. Paklausė, kas atitiko, kokios bėdos, gal gali plačiau sužinoti, jie pasakė, jog daug daiktų nesiimtų, nereikia pyktis su policininkais. Viena tokia frazė daug pasakanti. Susiruošė tai jų kviečiamai kelionei, bevažiuojant į areštinę automobilyje vis vien pokalbis vyko. Dar prisiminė, kad namuose prie šeimos narių siūlė susirasti advokatą, nes jis pakliuvo į stiprią bėdą. Jis prie šeimos tiesiai šviesiai klausė, kas atsitiko, juk nieko nenutiko. Jie atsakė, jog tai jo reikalas, kaip nori, taip gali elgtis, bet jie siūlė susirasti advokatą, nes tai yra rimta. Važiuojant su pareigūnais į areštinę, šiokio tokio pokalbio metu, jam tapo aišku, kad tai yra dėl įvykusio rytinio konflikto, jie atvažiavo ir jį areštavo, kad neva nukentėjęs žmogus tai yra policijos pareigūnė. Dar frazių išplaukė iš sulaikančių policijos pareigūnų, jis buvo tikras, kad konfliktas įvyko su policijos pareigūne. Jie jį pristatė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą pradžioje. Ten perdavė dokumentus budėjusiam, dar keistai pasirodė, kad pažvelgęs į tuos dokumentus tas budėtojas, kuris, matyt, registruoja, jis sako: -„ ką mums atvežei?“. Lyg kažkas ne taip. Jie sako taip reikia, viskas čia taip. Tuo ir pasibaigė jie perdavė dokumentus, perdavė jį ir buvo vykdomi įforminimai to sulaikymo. Dar bevažiuojant su pareigūnais, jie pakartotinai pasiūlė susirasti advokatą, nes areštinėje atims telefoną ir nieko nebesusiras. Pradžioje galvojo, ką jie čia sulaikė jį, prie ko čia tas advokatas, mažmožis, išlipo, pasikalbėjo su žmogumi ir viskas. Nesuprato, kas vyksta. Bet vis dėlto paskambino žmonai, sakė, jog nežino, kas čia vyksta, nelabai supranta, vis dėlto paprašė surasti gynėją, nes jis neturės progos tai padaryti. Dar bendraujant su vežusiais pareigūnais, dar buvo nuojautų, kai jis prieštaravo, kad jam advokatas nereikalingas, pareigūnai sakė susižvalgę vienas su kitu, jog jis nepažįsta jos. Jis gavęs kaltinamąjį aktą pradėjo suprasti, apie ką čia kalba buvo, kodėl nepažįsta Ž. C. ir ką jie norėjo tuo pasakyti. Jis dabar suprato, kad vis dėlto pareigūnai jį norėjo perspėti, kad Ž. C. yra toks žmogus, ar netgi yra toks policijos pareigūnas, kuris tikrai skausmingai nubaus, o gal net gi stengsis pasipelnyti iš visos tos situacijos. Atvežė į areštinę, areštinėje suformino, supažindino sulaikymo protokolu kažkokiu, tiksliai nepamena. Tie patys pareigūnai jį vežė į kitą vietą, gal į areštinę kur jį patalpino. Bandė daugiau informacijos išklausti, gal čia aukštas pareigūnas, neįsivaizduoja. Pradžioje jam buvo šokas, kad dėl mažmožio, vakare, vaikų, šeimos akivaizdoje atvažiuoja ir išveža. Sako, reikia ieškotis advokato, jog neimtų daug daiktų, nes šiandien namo tikrai negrįš. Dar buvo niuansas, kad pareigūnai atvažiavę sulaikyti, nors adresas yra ant jo namo sienos, jie klaidžiojo po kaimynus. Jau grįžęs iš areštinės, gal po savaitės, iš kaimynų sužinojo, kad buvo užėję pas minimum dvejus kaimynus su jo fotonuotrauka, ieškojo neva jo. Neva negalėjo jo rasti, todėl ieškojo, bet kažkodėl kaimynams pasakė šiek tiek apie priežastis, nes susitikęs po savaitės vieną kaimyną jis rėžė – „na A. tu dar nesėdi, kokią ten bobą primušei?“. Čia jis cituoja, būtent taip kaimynas ir pasakė. Važiuodami sulaikyti jo, kur adresas nurodytas. Faktas, kad pas vieną kaimyną buvo užėję pareigūnai, pas kitą. Lygiai taip pat rodė jo nuotrauką, klausė kur galima rasti, matyt, žmonės klausė, kas nutiko, pareigūnai sakė, kad sumušė kažkokią moterį. Nori akcentuoti, kad jeigu Ž. C. nebūtų rodžiusi nepadorių gestų pakartotinai, tas konfliktas nebūtų užsimezgęs. Vis dėlto konflikto ištakos - nepadorūs rodomi gestai. Dėl sužalojimų nepripažįsta, nes nesudavė smūgio ir neprisilietė prie Ž. C., o ir matė tuos paraudimus, išbėrimus ir jos pyktį. Dėl sužalojimų, tų neva nutikusių. Ž. C. kelionės metu ir pati nurodė, kad važiavo į gydymo įstaigą. Tai jam iki šiol nėra aišku, ar tuo metu ji neturėjo nusiskundimų dėl žandikaulio, dėl dantų, dėl plokštelių. Jis jautėsi pakliuvęs netinkamu laiku netinkamoje vietoje, kad sulaukęs kažkokio griežtesnio klausimo kelyje, įtraukia į tokią teismų karuselę ir stengiasi pasipinigauti. Matyt turi dantų, ortodontinių, ar kokių su dantimis, su žandikauliu problemų ir stengiasi tas problemų sprendimo išlaidas perkelti jam. Čia nuomonė, ar faktas. Nori, kad teismas atsižvelgtų į tai ir vertintų, kad visi specialistai, kurie parodė, kad objektyvių sužalojimų nemato, kurių negalėjo atsirasti įvykio metu, nes jis nesudavė smūgio. Klausimas, ar sužalojimai buvo iki to buvo, ar jų nebuvo iš viso? Tai matyt jau viskas. Buvo saulėta diena ir tai kas yra šalia priekinio automobilio stiklo ir apšviesta saulės tas puikiausiai matosi, kas yra po stogu, giliai automobilyje, kaip ir yra šešėlyje ir veidų tikrai nesimato. Jis tai pats yra ištyręs, tarkim kai važiuoja automobiliu ir važiuoja iš priekio kaimynas, tai jis nežino, ar važiuoja jo žmona. Automobilio viduje kas sėdi nesimato, bet kas yra prie lango, daiktai, kurie yra apšviesti – jie puikiausiai matosi, todėl čia negali kilti abejonių, kad jis matė, ką rodė, o kas už vairo sėdėjo, tuo metu nesimatė. Taip, abejomis rankomis rodė nepadorius gestus. Automobiliai stovėjo arba judėjo labai lėtai, todėl ir galėjo rodytis nepadorius gestus abejomis rankomis. Pagal Kelių eismo taisykles teoriškai jis išvažinėjo iš šalutinės eismo juostos, todėl turėjo praleisti, bet pagal praktiką ir kai kurių valstybių priimtas Kelių eismo taisykles yra tokia sąvoka, kaip užtrauktuko principas, vienas automobilis važiuoja pagrindiniu keliu, kitas įvažiuoja iš šalutinio kelio, tai yra eismas spūstyje. Jis vieną trečiąją automobilio įsuko į pagrindinę eismo juostą, tada signalas iš Ž. C., jis atsisuko, ji rodė nepadorius gestus. Jis negalėjo pilnai įvažiuoti ir turėjo laukti savo eilės. Tuo metu, kuomet viena trečioji jo automobilio yra pagrindinėje važiuojamojoje dalyje, C. stengėsi jo automobilio priekį apvažiuoti, aplenkti, bet pajudėjo priekyje esantis automobilis ir jis po truputį irgi judėjo. Priešpriešine eismo juosta važiavo kiti automobiliai, todėl Ž. nepavyko to manevro padaryti. Tai buvo spūstis, jam buvo tarpas į kurį jis galėjo įvažiuoti ir jis įvažiavo. Taip, važiuojamojoje dalyje buvo spūstis. Taip, buvo spūstis ir kadangi pakartotinai buvo rodomi gestai, tai jis išlipo iš automobilio. Išlipo iš savo automobilio ir ėjo prie iš paskos važiuojančio automobilio, kadangi jis norėjo paklausti, kodėl vairuotojas to automobilio jį įžeidinėja, nieko daugiau. Pirmą kartą gyvenime tokia situacija buvo, todėl lipo iš automobilio aiškintis. Kai įvyko įvykis pėsčiųjų ar žmonių minių - nematė. Žmonių jokių nematė, kaip nukentėjusioji minėjo, kad per perėją kažkas ėjo, kad kiti automobiliai signalizavo – nieko tokio nebuvo, buvo automobilių spūstis. Aplinkui buvo automobiliai, kuriuose sėdėjo žmonės. Kai išlipo iš savo automobiliai, automobiliai spūstyje stovėjo. Jo automobilis stovėjo, tai ir kas už jo – visi stovėjo, bet ir prieš jį automobilis stovėjo. Apie kažkokį visuotinį rimties sutrikdymą kalba negali eiti, nes tai vyko kelias akimirkas –jis priėjo, paklausė, išsigando, sugrįžo, įsėdo į savo automobilį ir važiavo, nebuvo jokio žodinio konflikto. Vairuoja virš 30 m., su tokiais kitų vairuotojų veiksmais ne dažnai susiduria, buvo šokiruotas. Be abejo, kad dėl tos priežasties nuėjo pasikalbėti. Nepadorūs gestai, vienareikšmiškai jam buvo skirti, nes nei jo automobilyje buvo kitų asmenų, jie buvo rodomi tiesiog jam. Tuomet per akistatą nukentėjusioji šiaip išraudo, o tada, automobilyje, jam atrodo, kad tai nebuvo visiškai toks pats paraudimas. Sunku pasakyti. Kad neva sužalojo policijos pareigūnę, sužinojo iš jį areštuoti atvažiavusių pareigūnų. Ne, asmens pavardės neįvardijo, jie aplamai labai nekomentavo, tik buvo frazė nedviprasmiška, kad nereikia pyktis su pareigūnai. Iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. kelias jam yra žinomas. Taip, jam žinoma, kad ten yra vaizdo kameros. Jie prašymus teikė dėl vaizdo įrašų, pačioje tyrimo pradžioje.

2019-05-15 A. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 284 straipsnį ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato ir gali pasakyti kaip viskas buvo. Pranešime apie įtarimą nurodyta data, t.y. 2019-05-14 apie 10 val. jis važiavo su jam priklausančiu automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir ketino sukti link (duomenys neskelbtini) tilto. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo spūstis, prieš jį stovėjo dar vienas automobilis. Šis automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pravažiavus apie pora automobilių (duomenys neskelbtini) gatve, jis bandė įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po truputį judėjo automobiliu ir gavosi, kad automobilio priekiu buvo šiek tiek įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikėdamasis, kad jį praleis automobilis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir jis darė automobiliu manevrą sukdamas į dešinę. Jis pastebėjo jam iš kairės pusės automobilį Volkswagen Golf, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių ir kas sėdėjo už automobilio vairo neįsidėmėjo. Tęsdamas savo manevrą išgirdo garsinį signalą iš šio automobilio. Šis automobilis bandė jį apvažiuoti ir neleisti įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai išgirdo garsinį signalą, tada automatiškai pasisuko ir per šoninį langą pažiūrėjo, o šis automobilis sustojo ir jis galėjo pabaigti savo manevrą. Kai išgirdo garsinį signalą ir pasisukęs per šoninį automobilio langą pamatė, kaip automobilyje rodomi ištiesti viduriai pirštai, ir taip supranta kaip nepadorius gestus. Tęsė manevrą ir automobilis liko už jo gale, jokių avarinių situacijų nesukėlė. Kadangi buvo spūstis, tai automobiliai judėjo lėtai, jis nebuvo išlipęs iš automobilio, ir nuolat žiūrėjo į galinį veidrodėlį ir matė, kaip nuolat tuos pačius gestus rodė automobilio vairuotojas, važiuojantis iš paskos. Tuo momentu jis nebuvo įsitikinęs ar automobilį vairuoja vyras ar moteris, nes neįsižiūrėjo. Nuo įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pavažiavus apie 10 metrų nusprendė išlipti iš automobilio, kuris stovėjo spūstyje, ir paklausti, kodėl rodo tokius gestus ir jį įžeidinėja. Priėjęs prie automobilio, pasižiūrėjo į jo vidų, pamatė, kad vairuotoja yra moteris. Automobilyje vairuotoja buvo viena. Kai jis priėjo vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, jis rankų pirštais atsirėmė prie vairuotojo pusės durelių viršų prie stiklo. Jis pamatė, kad vairuotoja buvo pasisukusi korpusu į kitą pusę ir jos ant kaklo rudai violetines dėmes, dar jai neatsisukus jis paklausė: Ar Jums neužsilenkia pirštai, kad nuolat man juos rodot? Jis jokių keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo ir apskritai daugiau nieko nepasakė. Kai vairuotoja atsisuko į jį, tai buvo tos pačios dėmės ant jos viso veido. Tuo momentu ji atsisuko į jį ir kai jis pamatė, kad ji visa dėmėta, instinktyviai atšoko nuo automobilio ir išsigando, jos išvaizda jį išgąsdino. Jis nematė konkrečiai ką ji darė, todėl jis išsigando, kad gali turėti dujų balionėlį, nes ji nusisukusi kažko ieškojo, taip pat išgąsdino jos išvaizda, dėl to jis atšoko nuo automobilio prisidengdamas rankom ir nuėjo į savo automobilį. Jis atsisėdo į savo automobilį, jis jautėsi įžeistas dėl nepadorių gestų jo atžvilgiu. Jis nė karto nesudavė vairuotojai į veidą. Jis važiavo automobiliu irgi vienas. Tos pačios dienos vakare, apie 21 val. atvažiavo du policijos pareigūnai į jo namus. Pareigūnai paklausė jo vardo ir pavardės, jis jiems pasakė, kad jis A. Š. Jis pakvietė užeiti į vidų, jie užėjo. Jie pasakė jam, kad neimtų daug daiktų, kad rengtųsi ir važiuotų kartu. Jis paklausė, kas nutiko. Pareigūnai pasakė, kad nereikia pyktis su pareigūnais, jie daug į kalbas nesileido, tai girdėjo jo gyvenimo draugė J. R. Ir išsivežė bei pristatė į (duomenys neskelbtini) esantį komisariatą ir ten supažindino su laikino sulaikymo protokolu. Kelionės metu į komisariatą iš pokalbio su pareigūnais suprato, kad dienos metu vairuotoja, kuri rodė jam nepadorius gestus galimai yra policijos pareigūnė, tai iš karto jis paskambino savo gyvenimo draugei ir paprašė surasti jam advokatą, nes namuose nemanė, kad jis jam reikalingas, nes nieko nepadarė. Jis paskambino todėl, nes suprato, kad iš nieko jį bando apkaltinti nusikaltimu, nors yra nekaltas, nes nieko nepadarė. Vairuotoja bando pasinaudoti savo tarnybine padėtimi ir ryšiais, būtent ir dėl to buvo sulaikytas. Kai buvo prie automobilio, su kurio vairuotoja įvyko konfliktas, jis nepastebėjo pašalinių žmonių einančių per perėja, bet buvo automobilių spūstis. Jis mano, kad automobilio vairuotoja rodė 4-6 kartus gestus abiejų rankų ištiestas viduriniais pirštais. Jis vertina vairuotojos rodytus gestus kaip įžūlų, nepagarbų, įžeidžiantį, jo atžvilgiu, elgesį. Jis nuėjo prie automobilio, kad pasiklausti, kodėl ji jį įžeidinėjo (1t., b.l.181,182).

2019-12-02 A. Š. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą pagal BK 284 straipsnį ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Jis davė išsamius parodymus ankstesnės apklausos metu ir daugiau nieko papildomai pasakyti nenori.(1 t., b.l. 187,188).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Ž. C. parodė, jog ji nesusijusi su kaltinamuoju giminystės ryšiais. Nematytas šis žmogus. Sumušė jis. Išlipo iš mašinos ir trenkė prieš metus, gegužės mėnesį, 10 val. ryto. Važiavo ji pas gydytoją darbo metu atsiprašiusi su savo automobiliu, vairavo pati. Šis žmogus norėjo įvažiuoti į kelią. (duomenys neskelbtini) g. ant sankryžos ji su automobiliu buvo. Kamštis gatvėje buvo, iš šalutinio norėjo į pagrindinį kelią kaltinamasis įvažiuoti, įvažiavo, išlipo iš mašinos staigiai stabdęs ir pasakė, „sudaužysiu tave sucha“ ir trenkė jai į veidą. Nesitikėjo, kad jis trenks, atsidariusi langą buvo. Nebuvo situacija pavojinga-šalutinis kelias, pagrindinis, pirmumas aiškus. Ant perėjos pastatė automobilį, ant stabdžių „kalė“ ir trenkė į veidą, nes langą buvo ji atsidariusi. Pirmiausiai ji pagalvojo, kad į jo automobilį atsitrenkė. Kaltinamasis trenkė iš dešinės rankos, iš delno, ne pirštų galais, nes jai skaudėjo labai. Jis rėkė, kad sulaužys ją, sudaužys ir pabėgo. Žmonės pradėjo pypsinti, nes jie ant perėjos atsistojo. Jis grįžo į mašiną ir nuvažiavo. Ji numeriu 112 paskambino. Nufotografavo mašiną jo, navigacija buvo. Paskambinus 112 pasakė, kad ją sumušė, kad skauda ir atvažiavo medikai, policija. Išvežė ją į ligoninę. Tas žmogus sukėlė avarinę situaciją stipriai stabdydamas, tai atstumas 1 m, labai mažas buvo. Buvo daug nepatenkintų žmonių, jie rėkė jam, „ką tu darai“, kurie ėjo per perėją. Labai greitai atvažiavo medikai, į (duomenys neskelbtini) ligoninę išvežė ją. Skaudėjo veidą, sutino jis, plokštelę sulaužė jis arba ji nuo smūgio pati perkando, kurią buvo įsidėjusi po breketų nuėmimo. Išgėrė nuo skausmo vaistus, raminamuosius gėrė, sudėtinga buvo į darbą ateiti. Laikas nuo pradžios iki nuvažiavo-minutės reikalas, gal dar trumpiau. Važiavo ji (duomenys neskelbtini) g., kaltinamasis norėjo iš (duomenys neskelbtini) g. įvažiuoti, jo nepraleido. Matė, kad jis piktybiškai lenda, papypsino jam, kad jis sudaro avarinę situaciją. Ji galvojo, kad atsitrenkė į žmogų, todėl atsivėrė langą kalbėtis kas atsitiko. Jo nepraleido, ji skubėjo pas gydytoją, nuo darbo atsiprašė, 10 val. buvo vizitas pas gydytoją. Visada duoda kelią, o tą dieną neturėjo tokios galimybės. Ji važiavo ir jisai įlindo į pagrindinį kelią, jei ji nebūtų sustabdžiusi, tai būtų atsitrenkusi. Ji pasignalino, nes vos neatsitrenkė į jį. Vienas važiavo kaltinamasis. Buvo gatvėje kamštis, labai lėtai slinko eilė, neužsirašė ji jokių liudytojų. Ji kaltinamąjį atpažįsta. Ji nėra alergiška. Neturi problemų su oda, nevartojo vaistų. Vizitas pas dantų gydytoją iš anksto suplanuotas, atstatinėja jai galinius dantis po operacijos 4 metus. Ji kaltinamajam sakė „ką tu darai ?“. Ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji yra policijos pareigūnė. Atlikinėja procesinius veiksmus, BPK žino. Neįmanoma surinkti įkalčius, ji buvo moteris važiuojanti pas gydytoją, nebuvo tada pareigūnė. Išleido ją iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ir vos nenutrenkė jos einant gatve, nes ji šoke buvo, strese. Negali paaiškinti, kodėl medikai neparašė, kad jokio streso nebuvo. Galvos svaigimo nebuvo apžiūros metu. Ją apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) klinikoje, oras saulėtas buvo. (duomenys neskelbtini) g. važiavo, ji važiavo lėtai kartu su kamšiu, žino kuo grindžiamas elgesys kelyje. Ji elgiasi lygiai taip pat vairuodama tarnybinį, tiek asmeninį automobilį. Ji važiavo lėtai toliau, kai vos neatsitrenkė, tada naudojo garsinį signalą. Ji pakėlė rankas ir pasakė, „ką tu darai ?“, abi rankas pakėlė. Čia buvo, kai vos į jį neatsitrenkė, negali pasakyti, ar buvo jis įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., nors tai nesvarbu. Ji nebuvo susipažinus su įtariamojo apklausa. Birželio 20 d. papildomi parodymai-nedavė prašymo leisti susipažinti su tyrimo medžiaga prokuroro. Dabar žino, kad administracinė teisena pradėta. Apklausė ją dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Apklausa papildoma 2019 06 20-negali tiksliai pasakyti kaip buvo, laisvai pasakoja žmogus ir jam būna užduodami klausimai, ji neatsimena, kaip vyko ši apklausa. Neatsimena apklausos. Dėl plokštelės-pirmos apklausos metu nepasakė, kad dantis nulūžo. Po apžiūros apklausa buvo. Ji visą dieną strese buvo. Ta plokštelė tuo metu nebuvo svarbi, smūgio metu girdėjo garsą, galvojo, kad jai sulaužė veidą. Jokia informacija nedisponavo, kas buvo byloje nesvarbu jai nebuvo. Jei kas neaišku, tai uždavė klausimus apklausos metu, bet ji neatsimena tos apklausos. Rimti sužalojimai padaryti-skaudėjo veidą, lūžinėjo dantys galiniai, jai sutriko sąkandis vėl. 3-4 dantys paskutiniai sulūžo, negali atsakyti, ar apatiniai, ar viršutiniai, neatsimena. Nueina pas gydytoją, kad jai sulygintų sąkandį po operacijos. Po smūgio tas sąkandis vėl sutriko. Sutino žandas visas, negali pasakyti dėl lūžimų, perlaužta plokštelė, jos kaina 600 Eur, keitė plokštelę, negali pasakyti, kiek kainavo jos įstatymas, pakeitimas jos. Ar buvo paraudęs veidas, neatsimena, nežiūrėjo į veidrodį, sutinęs buvo jis. (duomenys neskelbtini) klinikos medikai pasakė, kad žandikaulio lūžio nėra. Civilinio ieškinio prašo atlyginti 6829,79 Eur. Neatsimena, kiek turtinės, ir kiek neturtinės žalos mintinai. Turtinę žalą sudaro gydymas brangus, vienas dantukas daug kainuoja, plokštelė daug kainavo. Klinika, kurioje lankėsi, kadangi operacija daryta, tai negali kreiptis į kitą kliniką, 3 metus mokėjo paskolą, kad atliktų žandikaulio operaciją, ne jos kainos nustatytos, pasitiki įstaiga, neturi galimybės jokia kita klinika pasitikėti, jie geriausiai žino jos situaciją. Prieš kelis mėnesius tik išsimokėjo. Kainos ne jos nustatytos, negali komentuoti. ANK 418 str., nesumokėjimas už parkingą-neturėjo galimybės, išvežė į ligoninę, patraukė savo automobilį nuo važiuojamosios dalies. Apie kažkokią programėlę, su kuria apmokėti parkingą, tuo metu nebuvo kalba. Jos išlaidos susijusios su tiesioginiais jo veiksmais. Jei kaltinimasis nebūtų jai trenkęs, nebūtų sutrikusi ir nebūtų numetusi mašinos. Kaltinamasis turi sumokėti už administracinį nusižengimą šį. Dėl nedarbingumo, patirta žala-dėl šios traumos išduotas nedarbingumas. Tą dieną dirbo, buvo visiškai sveika, reikia žiūrėti medicininius dokumentus. Prieš tai ji buvo visiškai sveika, ėjo į darbą. Civilinis ieškinys, priedas Nr. 2-ligos kodų neįvardins, nėra ji medikė. Nedarbingumas dėl sumušimo išduotas. Peties pažeidimas siejamas su šiuo įvykiu, taip pat ir slankstelio panirimas. Panirimo slankstelis susijęs su šiuo įvykiu, jei išduotas nedarbingumas, peties trauma irgi su šiuo įvykiu susijusi, jai visa galva pasisuko nuo smūgio, slankstelio panirimas irgi dėl šio įvykio. Panirimo slankstelis buvo susijęs su įvykiu, nuo smūgio, techniškai nežino kaip įvardinti, persikreipė galva. Gydytojas apžiūrėjęs pasakė, dėl staigiai pasuktos galvos slankstelis paniro, skyrė vaistus nuo skausmo. Ji vienintelėje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje lankėsi tik. Gydytojas sakė, kad jei vaistai nepadės, bus reikalingas kaklo slankstelio atstatymas, bet po savaitės buvo viskas tvarkoje. Iki šiol vyksta procesas ir dėl dantų vyksta gydymo procesas. Realiai patirtos išlaidos, 1000 Eur gydymo planas-išrašomos jai sąskaitos, reikia kreiptis į polikliniką. Sąkandis tapo netaisyklingas, pas ją neteisingai susikanda dantys, lygina sąkandį, atstato galinius dantis, aukštį žiūri, plotį, atsikišimą į priekį, atgal. Kai sulaužė plokštelę, kuri uždėta po breketų nuėmimo, viskas sutriko, nulūžo ir dantys, netiko sulaužyta plokštelė. 1000 Eur planas-nėra sumokėjusi, tos sąskaitos išrašytos, kai kurias apmokėjusi, kai kurių sąskaitų neapmokėjo, bet nuo šios pareigos niekur nedings. S. G. (duomenys neskelbtini) klinikoje dirba odontologas J. P. Gydytojai žino, kad daug pinigų surinkta operacijai, sudarydami jai atsiskaitymų planą, jie jai padarė paslaugą. Pamėgins pateikti apmokėtas sąskaitas. Magnetinis rezonansas atliktas ne vienas. 195 Eur kaina-mokėjimų daug turėjo per paskutinį kartą. Jei nesumokėjusi, tai neatleidžia pareigos neapmokėti: ji už kiekvieną vizitą pasirašo ir jai išrašo sąsakitą. Gydymo pasibaigimas-dantų tiesinimas po 4 metų buvo baigtas. 2019 05 14 iki galimai padarytos veikos gydymas buvo baigtas, važiavo tą dieną pas gydytoją todėl, kad jai atstatinėjo galinius dantis. Gydymas-pasiruošimas, pooperaciniai periodai, dantų teisinimas buvo baigtas, kaltinamojo veiksmai pakenkė jai, operacijai ruošiama buvo 7 metus, 7 metus nešiojo breketus. Veiksmai, smūgis pakenkė jai. 2019 05 14 ar baigtas gydymas iki smūgio-dantų tiesinimas baigtas, plokštelė dedama, kad stabilizuoti padėtį dantų. Po breketų nuėmimo dėvi plokšteles, kad neiškryptų dantys vėl. Plokštelė laikina, užsideda, nusiima, kad neišsivaikščiotų dantys. Sužalojimai-jai žandas visas sutino, viduje burnoje mėsytės gabaliukai buvo, kraujavo. Neapsipylė krauju, bet jautė kraujo skonį tikrai. (duomenys neskelbtini) klinikoje matė patys viską, paaiškinimų neatsimena, ar davė ji. Lietuvos Policijoje dirba. Dirba (duomenys neskelbtini). Parodymus davė vakarop. Įvykius budėtojai skirsto. Nepasimena, ar po darbo apklausė, ar darbo metu, galimai darbo metu apklausė, neatsimena. Padalinys atlieka ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini). Dėl sulaikymo asmens pareigūnai-nežino iš kokio padalinio jie važiuoja, greičiau iš jos. (duomenys neskelbtini) žmonių dirba, pamainos metu dirba nuo (duomenys neskelbtini). Policijos patruliai ar žinojo, kad ji nukentėjusioji, nežino, negali atsakyti į tuos klausimus. Davė parodymus, parašė pareiškimą ir viskas, jie dirba pagal algoritmus, nurodyta kokius veiksmus daryti. Negali atsakyti, ar pareigūnai disponavo jos pavarde, ji baigė darbą ir išėjo namo. Nenukentėjo kaip policijos pareigūnė. Pas ką jai kreiptis, pas ką rašyti pareiškimą, nesvarbu, kad dirba policijoje. Nežino dėl pareigūnų veiksmų sulaikant kaltinamąjį, jai nesvarbu. Žinojo, kad jis sulaikytas. Poveikio nedarė dėl pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Civilinis ieškinys, 6766,79 Eur, po to pasikeitė 6829,79 Eur-dėl papildomų išlaidų, davė papildomus parodymus, ten nurodyta. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvažiavo ir išvežė ją į ligoninę, policija buvo. Jai sunku buvo toje situacijoje pasistatyti mašiną kitur. Ji patraukė mašiną nuo važiuojamosios dalies ir pastatė, ji net nepagalvojo, kad mokamas parkingas. Toje situacijoje kai ją sumušė, jisai pabėgo, o jos mašina ir liko, tiesiog ją patraukė ir pastatė. Gal būtų paprašiusi, jei žinojusi, pamačiusi, kad mokamas parkingas. (duomenys neskelbtini) g. dirbo tuo metu, parkingas nežinomas kur mokamas ten. Pro ten nevažinėja į darbą. 14.02 val. baudą gavo iš parkingo, pasiėmė mašiną baigus tarnybą. Jei nebūtų sumušęs, nebūtų ten automobilio stačiusi, nežinojo, kad ten mokama, galvojo, kad tvarkingai pastatė automobilį. Su smūgiu susijęs nedarbingumas, jai buvo kitų dalykų: petį skaudėjo, kairės rankos negalėjo pakelti. Plokštelės kaina teisingai nurodyta. 22,63 Eur-vaistus vartojo, kuriuos išrašė. 90 Eur sumokėjo (priedas 10: pažyma „V.“), gydytojas rekomendavo mankštas daryti, masažus, jai 10 masažų išrašė, byloje sąskaitos turi būti. Iš karto vartojo nuo skausmo vaistus (05 30 receptas išduotas), pati namie turi vaistų. Kitą dieną išrašė chirurgas, gal neužteko jai jų. 05 14 receptą turi, turėtų būti receptai byloje, gal raminamųjų vaistų receptas, nuo skausmo nereceptiniai vaistai. Ž. šeimos gydytoja. J. P. S. G. klinikoje dirba. Pas jį gydėsi, operacija daryta prieš įvykį, ją darė S. G. 2012 m. uždėti breketai, ruošiama operacijai 7 m. buvo šioje klinikoje. 5000 Eur žala neturtinė-iki šiol sunku jai dirbti, darbo metu sulaikinėti asmenis tenka, jai baimė, kad trenks į veidą. Nenustatė panikos, veistus gerė, kad užmigti ramiai, gydytoja išrašė pagal receptą. Baimė, kad jai gali suduoti, tą vietą ji saugo, žmogus pataikė į jautriausią vietą jai, kaip gali įvertinti, juk neįvertinama žala tokia. Kai buvo ji studentė dėl dantų tiesinimo kreipėsi į gydytojus. Sakė, kad tiesinimas dantų ne iki galo padės, sakė, kad reikalinga žandikaulio operacija. Jos niekas nepalaikė, ilgai galvojo apie šią operaciją, ar daryti, mamai visi vaikai gražūs. Jai atlikta ta operacija, buvo estetinė problema, nepatiko veidas, nes jis buvo ilgas ir siauras. Neturėdama savo lėšų, nusprendė imti paskolą, ilgą laiką mokėjo, važinėjo su pigia mašina, daug investavo į tai. Kai išgirdo trakštelėjimą, tai pagalvojo, kad sulaužė veidą, tai buvo tragedija jos gyvenime. Iš pradžių veidą skaudėjo, skausmai į ranką pradėjo eiti, net rankos negalėjo pakelti. Meniskas plyšęs buvo seniau, kojų skausmai nesusiję, bet kiti skausmai susijęs vienareikšmiškai su įvykiu, jie tęsėsi 2, 3, 4 savaites, neatsimins dabar. Veido skausmas praėjo greitai, ranką pradėjo skaudėti, kaklą skaudėjo. Pas psichiatrą neteko apsilankyti, ji tvarkėsi su tuo, jai reikia dirbti, ji privalo susitvarkyti. Esant problemai negali viešai kalbėti apie problemas, kad negali užmigti, kad bijo, nes privalo atitikti reikalavimus, turi laviruoti tarp to. Nuo studijų baigimo Policijoje dirba (duomenys neskelbtini) metų. Gal 2019 m. kovo mėn. pradžioje jai buvo uždėta plokštelė. Uždėjus plokštelę, konkrečios datos apsilankymui „D.“ nebuvo numatyta, bet tada, kai P. atstatys jai galinių dantų lygius ar ką jis jai ten darė, nežino, ir iki šiol dar tai vykdoma dėl visų situacijų, dėl karantino. Nes ta plokštelė kiek supranta, ji laikina ir buvo, nes galiniai dantys dar nebuvo atstatyti. Šiaip ant priekinių dantų apačios tai vielutė užklijuota ir jos nepaklibinsi, o ten tos nuolatinės todėl ir negalėjo daryti, kadangi J. P. dirbo su galiniais dantimis. Kai B. uždėjo plokštelę, kontrolinis laikas, kada privalėjo rodytis nebuvo numatytas, buvo tik pasakymas, kada bus atstatyti galiniai dantys. Ji tą vizitą atsimena, kai jai plokštelė buvo uždėta, nes gydytoja B. turėjo išvykti atostogų ir ji jai labai greitai viską padarė. Taip, nuo 2019 kovo mėn. iki šiol pas gydytoją B. lankosi. Pas gydytoją B. lankėsi, kad ir visai nesenai, nes jai nuolat skundėsi, kad jai viskas sutriko. Negali pasakyti, kiek kartų po įvykio buvo pas gydytoją B. Jeigu praėjusio posėdžio metu parodė, kad nebuvo pas gydytoją B., vadinasi nebuvo. Nuo praeitos apklausos iki šiandien praėjo tam tikras laiko tarpas. Ji pas B. buvo prieš kokias 4 dienas. Gydytoja B. tik pasakė žodžiu, kadangi nenešioja plokštelės, kad jos dantis yra pakrypęs, bet ji nieko negali daryti, nes gydytojas P. nesutvarkė galinių dantų. Ar čia konstatavimas, ar čia draugiškas pasakymas, nes kai pas gydytoją gydaisi 10 metų, tai vieni dalykai yra konstatuojami, kiti ne. Paprašė, kad jai darytų naują plokštelę, bet sakė, kad viskas paėję, pakrypę per tą laikotarpį kol nedėvėjau tos plokštelės. Po breketų nuėmimo užtenka poros savaičių, kad dantys pakryptų, tas sutrikdymas atsirado dėl plokštelės lūžio, ne taip svarbu ar per tą pus antrų metų ji dar sykį buvo, ar nebuvo. Ne, šiuo metu plokštelės nedėvi, nes neturi ką dėvėti. Plokštelė, kuri buvo sulaužyta, kainavo tiek, kokį ji kvitą pateikė. 600 eurų, galbūt, eina kalba apie kapą, kuri jai reikalinga dėl sutrikusio sąkandžio. O ta kapa bus uždėta tuomet, kai jai bus atstatyti galiniai dantys. Ji mano, kad viso tyrimo metu buvo maišomi du dalykai – plokštelė ir kapa. Plokštelę jai sulaužė, kapa nebuvo jai dar pagaminta. Ji nežino, kaip įvertinti, ar baigtas gydymas, ar ne, galbūt ištiesinti dantys, tai jau skaitosi ortodontinis gydymas baigtas, bet vėlgi po dantų ištiesinimo turi nešioti kapą iki tam tikro laiko. Tai ji nežino, ar čia skaitosi baigtas, ar ne baigtas. Dėl to, kodėl plokštelę dėvėjo dieną, nors skirta dėvėti naktį, ji jau pasisakiusi. Plokštelė tai svetimkūnis burnoje, dieną ją dėvėti nelabai patogu, juo labiau dirbant, bendraujant. Kliūna liežuvis, šveplavimas yra. Kodėl naktį tik dėvėti, ji nežino, dieną jos nedėvėjo, ji tik važiuojant pas gydytoją J., kad tas vizitas buvo, jeigu kažkam svarbu irgi galima gauti informaciją. Įsidėjo tą plokštelę prieš pas jį važiuojant. Pas kitą gydytoją važiavo su ta plokštele, todėl, kad plokštelė buvo pagaminta tiksliai atitinkanti jos viršutinius dantis tik po breketų nuėmimo. Po breketų nuėmimo gydytojas J., bet ką pataisęs, uždėjęs užklotėlį, ar pagrežęs, ta plokštelė jai kažkaip nelabai ir tikdavo. Ir jis visada sakydavo, kad atsivežtų, jog ją priderins, praktiškai visada taip ir būdavo, kad po jo dantų pakoregavimo, ta plokštelė neatitikdavo ir J. buvo viskas paprasta ten pagręžti, dar kažką padaryti, ji nežino, tai todėl. Kadangi gydytojas P. ne jis tą plokštelę uždėjo, tai gal ir negalėjo atsakyti. Po to kai gydytoja, kuri jai dėjo breketus, kai ištiesino jai dantis ir nuėmė breketus, ji uždėjo jai laikiną plastikinę plokštelę. Ją vadina plokštele, gydytojas P. pavadino jį reteineriu. Tai būtent gydytoja B., kuri jai ir uždėjo tą reteinerį, ji liepė jį nešioti naktimis, kad jai dantys vėl neiškreivėtų, tol, kol P. atstatys sąkandį galinį. Tiek ir norėjo paaiškinti. Ir ji teismui yra pateikusi apmokėjimą už tą plokštelę, ant apatinių dantų yra vielutė uždėta, kad neleistų dantims išsivaikščioti, iškreivėti, o ant viršutinių dantų – nuimama plokštelė - vielos ir plastiko gabalas, kurią ji turėjo įsidėti į burną, būtent, įvykio metu ją ir turėjo. Iš tikrųjų nežino, kodėl gydytojas P. neatsimena, ar todėl jis atsargiai komentavo, kad čia ne jo plokštelė, jis pats ir bandė sutaisyti tą reteinerį. Reteineris - tai tiesiog ant viršutinių dantų viela užsimauna, byloje, jai atrodo, yra nuotrauka, tyrėjai pateikusi ją po įvykio. Pas gydytoją B. dėl plokštelės lūžio niekada nesikreipė. B. jai pagamino plokštelę, o gydytojas P. jai bandė ją sutaisyti, bet vėlgi tas jo sutaisymas, gavosi, taip, kad ji kurį laiką buvo be to reteinerio. Į gydytoją B. nesikreipė todėl, kad po to, kai uždedama ta laikina plokštelė, jau skaitoma, kad ortodontinis gydymas, būtent tiesinimas yra baigtas. Ir vadinasi, kad jos dantys yra ištiesinti. Iki tol, kol gydytojas P. jai būtų sustatęs, suprotezavęs galinius dantis, taip. Pas gydytoją B. reikėtų kreiptis konkrečios datos, kada jai iki įvykio buvo uždėta plokštelė, bet vasario mėnesį. Ne, nesilankė pas gydytoją B. nuo vasario iki gegužės mėn., todėl, kad ortodontinį gydymą skaitosi jai baigė. Ji nuėmė breketus ir uždėjo plokštelę. Plokštelę, kurią jai sulaužė kaltinamasis, uždėjo vasario mėnesį gydytoja B. Įstaiga – „D.“, joje lankėsi 7 metus. Ne, plokštelė nebuvo keista po įvykio, ar sutaisyta. Gydytoja B. apie plokštelės lūžį gali būti, kad ir nesužinojo. Gali būti, kad ji pinigų neturėjo naujai plokštelei įsigyti, nes ji nekainuoja 10 eurų. Mano, kad „D.“ nebus įrašo apie plokštelės taisymą ar keitimą, nes jos ortodontinis gydymas buvo baigtas. Gydytojas P. ir pasakė, čia yra kompleksinis gydymas ir terminų, laikotarpių ji negali pasakyti. Jai ne tik plokštelė sulūžo, jai sulūžo ir dantys, kai kurie, kuriuos J. buvo sutvarkęs, kuriuos buvo paruošęs protezavimui ir tie dantukai sulūžo ir plokštelė sulūžo. Ji net nežino tų ligos istorijų, nė vienos įstaigos, ji tik po procedūrų pasirašo. Po trijų valandų vieno danties klijavimo ir bandymo atstatyti. Mano, jog ta informacija, kiek reikės dėvėti plokštelę su „V.“ pasidalino. Negali pakomentuoti dėl įrašo apie tai sveikatos istorijoje, nes to nežino. Buvo ji dienos metu su reteineriu, nes po to kai priklijuoja laikinus galinius dantukus, plokštelę reikėdavo paderinti, nes gali būti, kad neužsimauna ant pakeistų dantų. Ji nuolat pamiršdavo ją pasiimti pas gydytoją P. ir užsidėjo ne nakčiai, o užsidėjo važiuojant pas gydytoją. Ji, jeigu reikės, kad ji turėjo vizitą pas gydytoją įvykio dieną, ji nemano, kad negalės gauti išrašo, kad turėjo vizitą pas gydytoją tą dieną ir vyko. Užsidėjo plokštelę, kad nepamiršti, bet dėvėti buvo skirta tik naktį, kadangi yra storas vielos ir plastiko gabalas burnoje. Ji plokštelės nenešiojo dieną, bet prieš važiuodama pas gydytoją įsidėjo į burną, kad nepamiršti. Ji mano, kad taip, kad gegužės 14 d., vyko pas P. Negali pasakyti, kokios procedūros buvo numatytos tą dieną. Pirmiausia tą pačią dieną apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) klinikos darbuotojai. Nepasakys apžiūrėjusio gydytojo pavardės.Taip, ėjo pas šeimos gydytoją. Specialistas K. Z. apžiūrėjo tada, kai galėjo apžiūrėti, nes buvo ir temperatūra sukilusi. Gydytojas G. apžiūrėjo, tos pačios įstaigos gydytojas - (duomenys neskelbtini) klinikos. Nežino, kada nuėjo pas gydytoją (duomenys neskelbtini) klinikoje arba kitą dieną, arba po šeimos gydytojo. Ją šeimos gydytoja siuntė pas specialistus, pas neurologą, ne ją operavęs gydytojas. Jis tik liepė susirasti specialistą, kuris mankštas darys.

2019-05-14 nukentėjusioji Ž. C. parodė, kad 2019-05-14 d. apie 09.51 val,. ji vyko pas gydytoją pagal iš anksto suplanuotą vizitą į (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Važiavo savo asmeniniu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai važiuojant automobiliu pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) tilto link, kito automobilio VW, modelio nežino, tamsios spalvos, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas šalutiniu keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įžūliai spaudė ją savo automobiliu, kad ji jį užleistų. Kadangi važiavo pagrindiniu keliu, be to, skubėjo, ji to automobiliu nesutiko užleisti, tačiau atsargiai važiavo pagrindiniu keliu toliau. Anksčiau minėto automobilio vairuotojas, sukeldamas avarinę situaciją, vis vien užlindo prieš jos automobilį ir tyčia staigiai stabdė savo automobilį, tikėdamasis ir manė, vildamasis, kad ji atsitrenks į jį. Dėl tokio neadekvataus vairavimo ji taip pat buvo priversta staigiai stabdyti savo automobilį. Tada minėto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir garsiai kažką šaukdamas ir keikdamasis artinosi jos link. Ji, sėdėdama savo automobilyje, prasivėrė savo automobilio langą, nes iš pradžių pamanė, kad galbūt dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį, pakėlė rankas, nesuprasdama kas vyksta. Tada tas vyras, priėjęs prie jos, pro atidarytą jos automobilio langą, pasakė kažką lietuvių kalba, ar tai kad sulaužys ją, ar kad sudaužys ją, po ko sudavė jai ranka į veidą, į kairę veido pusę. Kadangi visas veiksmas įvyko tiesiog sankryžoje, ant pėsčiųjų perėjos, per perėją ėję žmonės pradėjo šaukti ant to vyro, o keliu važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinį signalą. Sudavęs jai smūgį į veidą vyras sėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) tilto link. Ji paskambino 112, tačiau dėl patirto streso nesugebėjo net kalbėti, jai stipriai skaudėjo veidą bei visą galvą, laikinai prarado orientaciją, nuvažiuojantį to užpuoliko automobilį ji nufotografavo savo asmeniniu telefonu, fotonuotrauką pateiks. Vyras, kiek įsidėmėjo, automobiliu važiavo vienas, jam gali būti apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 175-180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, lieso pailgo veido, tamsesnių gali būti žilstelėjusių plaukų, mano, atpažinti galės minėtą vyrą tiek pagal fotonuotrauką, tiek gyvai pagal anksčiau nurodytus požymius. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją, o pati greitosios medicinos pagalbos brigada buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo nustatytas veido sumušimas. Vyro, kuris ją sumušė, ji nepažįsta, matė jį pirmą kartą, mano, jis supyko dėl to, kad ji neužleido jam eilės. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala, juto fizinį skausmą. Dėl įvykio kreipsis į ekspertizę, jai padaryta fizinė, moralinė žala. (1 t., b.l. 41).

2019-06-20 papildomai apklausta liudytoja Ž. C. parodė, kad 2019-05-14 apie 09.51 val. ji automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) gatvę prieš jos automobilį įvažiavo automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji jo nepraleidinėjo, tačiau jis vis tiek važiuodamas iš šalutinio kelio įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę prieš jos automobilį. Prieš įvažiuodamas prieš jį jis naudojo garsinį signalą, norėdamas kad ji jį užleistų. Prieš jam įvažiuojant prieš ją, ji stovėdama kamštyje, norėdama jam išreikšti savo nepasitenkinimą kad jis bando užlįsti prieš jos automobilį, abi savo rankas (delnus) iškėlė prieš save. Minėto automobilio vairuotojui ji nerodė nepadorių gestų. Jis užlindęs prieš jos automobilį, staigiai ant pėsčiųjų perėjos sustabdė automobilį, sukeldamas avarinę situaciją. Tuomet ji panaudojo garsinį signalą. Minėto automobilio vairuotojas staigiai išlipo iš savo automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie jos. Tarp jų automobilių buvo mažiau nei 1 metro atstumas. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra pateikusi nuotrauką, kurioje yra užfiksuoti jų automobiliai. Vairuotojui einant link jos automobilio ji atidarė savo langą, galvodama, kad galbūt dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį. Eidamas link automobilio vairuotojas rėkė ant jos „sulaužysiu tave, sudaužysiu“, vadino ją „suka“. Priėjęs prie jos mašinos jis pasilenkė prie jos atidaryto lango. Rankomis į jos automobilį atsirėmęs nebuvo. Pasilenkęs jis iš karto dešine ranka delnu trenkė jai kairį žandą. Smūgio metu ji išgirdo garsą žandikaulio srityje, pajuto stiprų fizinį skausmą ir pagalvojo kad lūžo žandikaulis. Nori patikslinti, kad įvykio metu ji buvo įsidėjusi į burną dantų plokštelę. Ji smūgio metu buvo sulaužyta. Plokštelę galės pateikti prie medžiagos. Plokštelės kaina apie 300 eurų. Vairuotojui einant link jos ir jam priėjus, ji pastoviai žiūrėjau į jį, stebėjo jo elgesį. Ji nuo jo pasisukusi nebuvo. Trenkęs jis apsisuko ir nuėjo į savo automobilį. Tuo metu ji padarė nuotrauką, kurią pateikė. Ji automobilio VW vairuotojui nerodė jokių nepadorių gestų. Jokiais žodžiais vyriškio ji neįžeidinėjo ir jo tokio neadekvataus elgesio neprovokavo. Įvykio metu jai jokių odos paraudimų nebuvo, jokių odos problemų neturi. Paraudimas atsirado tik po smūgio. Po įvykio medikai ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, jokių lūžių nenustatė. Vakare jai pakilo temperatūra, jai žandas skaudėjo. Kitą dieną po įvykio atsikėlus ryte pamatė, kad patinęs žandas. Jis pasidarė nuotrauką, kurią pateiks. Nuotraukoje matomas žando patinimas. Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas šeimos gydytoją. Jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vėliau ji nuvyko pas dantų gydytoją J. P. (gydytojo S. G. klinika, (duomenys neskelbtini) gatvėje). J. P. konstatavo, kad jai padaryti rimti sveikatos sutrikdymai. Prieš du metus jai buvo padaryta žandikaulio operacija klinikoje (duomenys neskelbtini). Po minėtos operacijos ji pastoviai lankosi pas gydytoją J. P., kuris ją gydo ir konsultuoja. Šiuo metu to įvykio ji dar gydosi pas J. P. (1t., b.l.55).

2019-10-16 papildomai apklausta liudytoja Ž. C. parodė, kad įvykio metu nuo smūgio į žandą. t.y. kairę veido pusę, burnoje buvusi ortodontinė plokštelė lūžo per pusę, kurios vertė yra 171,41 eurų. Ji negalėjo pati perkasti plokštelės, o ji perlūžo tik smūgio metu. Ši ortodontinė plokštelė naudoti buvo netinkama, dariausi naują plokštelė, kurios vertė 63 eurų. Kai praėjo laikas ir seną plokštelę tvarkant, jinai jos dantims būtų netikusi, nes praėjo daug laiko jos nenešiojant. Neapsiėmė remontuoti senos, nes jos dantys jau prasivaikščiojo, todėl buvo daryta skubiai nauja, už kurią teko susimokėti, gydytojai nurodė, kad neatmetama galimybė, jog dėl prasivaikščiojusių dantų ( neturėjo plokštelės) jai gali prireikti naujų breketų ir ortodontinio gydymo. Kitą dieną po įvykio dantų chirurgas nurodė, kad nuo patirto smūgio yra sumažėjusi išsižiojimo amplitudė, žandikaulis žiojantis krypsta į kairę pusę, jaučiamas skausmas kairio sąnario srityje. Jis diagnozavo veido sumušimą, apatinio žandikaulio sumušimą, smilkininio - apatinio žandikaulio sąnario disfunkciją (SĄŽS), dėl ko po gydymo jai bus reikalinga viršutinio žandikaulio kapa smilkininiam apatinio žandikaulio sąnariui gydyti, kurios vertė 600 eurų., taip pat potrauminę būklę, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje buvo sumušimo žymė. Protezuotojas nustatė, jog po smūgio yra atsicementavę ir sulūžę laikini dviejų dantų vaikinai bei vienas laikinas danties užklotas, kurio vieno vieneto vertė yra 80 eurų. Visus šiuos patirtus nuostolius ji yra nurodžiusi savo pirminiame civiliniame ieškinyje, tik nori papildyti savo civilinį ieškinį 63 eurų suma. Ji reiškia civilinį ieškinį bendrai 6829,79 eurų sumai.(1t., b.l. 116).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. parodė, jog 2019 m. gegužės 14 d., kad kažkas buvo, atsimena, jis buvo apklaustas dėl šio įvykio. Pagarsinus liudytojo G. G. apklausos protokolą, parodė, jog įvykį prisimena. Atvykę pagal iškvietimą bendravo su pranešėja, ji paaiškino tą visą situaciją. Pasakojo pranešėja, kad įvyko tokia situacija, jog ji nepraleido kito asmens, ją aplenkė automobiliu, sustabdė, užkirto kelią, ji sustojo ir įvyko konfliktas. Priėjo vyriškis, ji prasidarė langą ir vyriškis sudavė jai per veidą. Po ko pradėjo signalizuoti kiti automobiliai, kadangi eismas buvo intensyvus, ji liko vietoje, o vyriškis pasišalino. Po žodinio konflikto, dar ten kažkoks žodinis konfliktas vyko.Pareiškėja sakė, kad sudavė į veidą. Jis suprato, jog trenkė į veidą, tai, kad į skruostikaulį, žandikaulį. Taip, pakitimų ant veido matėsi. Matėsi, kad veidas buvo paraudęs. Pareiškėja buvo susijaudinusi, verkė, bėgo ašaros, kalbėjimas toks nerišlus buvo, kaip švepluojant. Buvo padrikas, nenuoseklus situacijos aiškinimas. Išoriškai kraujo, kaip ir nesimatė ant pranešėjos veido, bet ji kai kalbėjo matėsi, kad dantys tai parausta, tai vėl pasidaro balti, jis suprato asmeniškai, kad ten yra kažkoks pažeidimas ir dėl ko buvo iškviesti medikai. Bendraujant su žmogumi, matėsi, kad jos dantys tai balti, tai raudoni. Ant viršutinių dantų matėsi kraujo atspalvis raudonas. Ant priekinių, ant šoninių dantų į kairę pusę matėsi rausvas atspalvis ant dantų. Nežino, ar ji tuo metu buvo su plokštele. Tarnybos metu buvo jis iškviestas į apklausą, atvyko su tarnybiniu automobiliu su tuometiniu porininku. Negali dabar pasakyti, kas tuo metu buvo jo porininkas. Negali pasakyti tiksliai, ar į apklausą atvyko su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo buvo ir įvykyje, gali būti ir taip, gali būti ir ne. Tarnybos metu dirbdavo pagrinde su tuo pačiu porininku, bet įvykio atveju jis dirbo su kitu. Dirbo įvykio metu su įvardintu vyriausiu patruliu T. O su kuo į apklausą vyko, jis negali pasakyti. Ar su T., ar ne su T. vyko į apklausą – negali pasakyti. Apklausos metu papasakojo įvykio aplinkybes, kaip ir dabar papasakojo. Negali pasakyti ar buvo klausimai tyrėjos užduodami apklausos metu, jeigu kilo klausimai paklausė, jeigu ne, tai ne. Nepamena, ar prieš apklausą su patruliu T. buvo aptariamos aplinkybės. Nepasakys, kiek laiko truko apklausa, apklausos protokole yra nurodytas apklausos laikas. Apklausą surašė vietoje jam atvykus. Dėl jo ir patrulio E. T. identiškų parodymų, kadangi jie po kiekvieno įvykio, kuriame dalyvauja, surašo tarnybinį pranešimą, kuris yra rašomas vienas. Taip, tarnybinį pranešimą surašė po įvykio ir atvyko į apklausą jau susipažinę prieš tai su juo ir pagal tai duodami parodymai. Taip, prieš važiuojant į apklausą su tarnybinio pranešimo turiniu buvo susipažinęs. Turi tuos tarnybinius pranešimus. Pareiškėja neminėjo kraujo skonio burnoje, o ką jis matė, tą matė. Tiek pat atsimena ir tada, apklausos metu, tiek pat ir dabar atsimena. Nesuteikė tam tiek svarbos, kad nurodyti tą kraują.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. T. parodė, jog jis yra Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji su juo nėra susiję nei giminystės, nei draugystės, nei asmeniniais ryšiais. Atsimena jam š dešinės esančią moterį, iš dešinės esančio vyriškio nepamena. Kiek pamena, buvo konfliktas tarp automobilių vairuotojų dėl nepasidalinimo. Vienas važiavo pagrindiniu, kitas šalutiniu keliu. Pranešėja važiuodama pagrindiniu keliu nepraleido iš šalutinio kelio bandžiusio įvažiuoti automobilio, kuris vėliau panaudojo garsinį signalą, sustojo, įvyko žodinis konfliktas ir vėliau buvo, kaip pati pranešėja teigė, suduota jai ranka į veidą. Reagavo į tą patį įvykį dirbdamas su porininku G. G., jie pirmi atvyko į įvykio vietą ir visas aplinkybes jiems paaiškino. Jiems atvykus, šio asmens jau nebebuvo (rodoma į kaltinamąjį A. Š.), jis jau buvo pasišalinęs. Jiems atvykus, pranešėja buvo susijaudinusi, verkė, kairys skruostas buvo paraudęs, atrodė toks kaip paburkimas, lūpų kamputyje matėsi šiek tiek kraujo pėdsakų. Neatsimena, kiek laiko praėjus po įvykio buvo apklaustas. Kiek pamena, juos po vieną apklausinėjo. Į apklausą ar vienas vyko, ar su kolega, negali pasakyti, nes jų porininkai keičiasi, galėjo būti ir kitas žmogus, galėjo ir vienas vykti. Jo porininkai nebuvo pastovūs, su įvykyje buvusiu kolega dirbo praktiškai vieną kartą per pusmetį. Ne, su G., prieš einant į apklausą, nesikalbėjo. Nepasakys, kiek truko apklausa, įvykiai metų senumo. Apklausos metu pradžioje būna aplinkybių pasakojimas, kiek pamena, o paskui konkretinami klausimai. Gali būti, kad šį kartą apklausos metu klausimai nebuvo užduoti. Preliminariai per parą būna nuo 4-5 iki 20 iškvietimų, čia jis kalba apie 12 valandų pamainą. Ne, neatsimena konkrečiai kokio nors įvykio prieš 2.5 mėn. ir kokia GMP brigada tuo metu atvyko. Rugpjūčio 30 d. apklausiamas apie gegužės mėn. įvykį po 3.5 mėn. nurodė net GMP brigados numerį, kadangi tam yra tarnybiniai pranešimai, kuriuos saugo savo laikmenoje. Taip, be abejo, prieš eidamas į apklausą susipažino su savo tarnybinio pranešimo turiniu. Nežino, kodėl jo apklausos protokolas yra žodis žodin toks pat kaip kolegos G., tyrėja atliko apklausą, tyrėjos reikėtų paklausti. Protokolai identiški, todėl, kad tarnybinį pranešimą rašo vieną, ne kiekvienas nuo savęs. Natsimena, kiek laiko vyko apklausa. Galbūt ir galėjo tyrėja surašyti apklausą per 10 min., galbūt ir ne. Taip, pasirašė po protokolu, kad perskaitė.

Teisiamajame posėdyje specialistė E. Ž. paaiškino, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje šeimos gydytoja. Asmeniniai santykiai su kaltinamuoju nesieja. Nukentėjusioji matyta darbo praktikoje, gydo ją kaip šeimos gydytoja. Kažkiek atsimena aplinkybes, dėl kurių išdavė nedarbingumo pažymėjimą nukentėjusiajai, atsimena, kad atvyko dėl veido traumos, kiek sakė sumušimas. Ligos kodas, ES, kurį prieš tai minėjo, pagal kurį buvo išduotas nedarbingumo pažyma. Mintinai kodų dabar neprisimena. Šiuo metu neatsimena, kas buvo nustatyta. Tai, kas objektyviai nustatyta nukentėjusiajai, viskas yra jos įrašuose. Taip, viskas yra sveikatos istorijos įrašuose. Dabar šiuo metu nepasakys, kiek laiko buvo tęsiamas nedarbingumas. Aprašo ir subjektyviai kas sakoma, ir ką objektyviai mato, aprašo. Neatsimena, ką konkrečiu atveju objektyviai matė. Iš pradžių pagrindinė liga, kodėl išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, paskui jeigu būna komplikacijų, tuomet jis tęsiamas su pagrindine diagnoze, toliau komplikacijų gydymui. Neprisimena, kokie vaistai buvo išrašyti, buvo prieš metus. Kiek prisimena, ji lankėsi kitur pas kitus specialistus, kitose įtaigose. Buvo žandikaulio veido srities pažeidimas, ji pati sakė, kad eina kitur, kiek ji pamena. Ne, jų poliklinikos specialistai jos neapžiūrėjo. Ji kiek prisimena, tikrai nebuvo ilgas nedarbingumo pažymėjimo tęsimas, paskui atsirado kaklo skausmas, ji kažkiek pratęsė. Kaklo skausmai atsirado po sumušimo - sutrenkimo į veidą. Kelios dienos praėjus po sumušimo, atsirado cervikalgija, kaklo raumenys atsimena, kad skaudėjo. Kelios dienos, turi omenyje, 3-5 dienos. Ji norėjo pasidomėti, kokiu kodu buvo tęsiamas nedarbingumas du mėnesius, bet nepriėjo prie Sodros duomenų. Neprisimena, ką reiškia toks kodas S00.85, viskas yra sistemoje. Nedarbingumo tęsimo laikas priklauso nuo sužalojimų lygio ar kai lūžis yra. Jeigu nėra lūžio, tuomet žiūrima pagal situaciją ir tęsiamas nedarbingumas. Šioje konkrečioje situacijoje kodėl buvo tęsiamas nedarbingumas 3 mėn. negali pasakyti, nes buvo daugiau nei prieš metus. Tai, jog nedarbingumas truko tris su puse mėnesio, gal nėra įprasta situacija, vertinti reiktų pagal konkrečią situaciją. Konkrečiai pakomentuoti galėtų, jeigu matytų jos kortelę, Sodros duomenis. Sodros duomenų negalėjo pasižiūrėti, nes duoda tik metų laikotarpiui, virš metų jau nebegalima pasižiūrėti. Ankstesni žmogaus turėti sveikatos sutrikimai, susiję su ta kūno dalimi galėjo turėti įtakos nedarbingumo tęsimui, nebent tai atsiliepė ankstesniam gydymui. Taip, ji dabar tik preziumuoja, bet kaip iš tikrųjų buvo, negali pasakyti. Gali būti, kad nedarbingumas buvo tęsiamas tik jų įstaigos, bet jai dabar reikia atsiversti ligos istoriją, kokiais kodais buvo išduota, nes dabar neprisimena. Nukentėjusioji ar pateikė medicininius dokumentus iš privačių gydytojų, ji tikrai neprisimena. Kitame teisiamajame posėdyje specialistė paaiškino, jog susipažino su pacientės sveikatos istorija. Pasidomėjo, kad nedarbingumas buvo tęsiamas nuo gegužės 15d. iki gegužės 28 d., kodas S00.85, čia yra kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Ji turi „printscreen“ ištrauktą iš sistemos. Pagarsinus 2 tomo, b.l. 149, paaiškino, jog tiesiog ji prisijungusi su savo prisijungimu mato, kad nuo gegužės 15 d. iki gegužės 28 d., o sekantis buvo išduotas jau rugpjūčio 28 d. Nuo rugpjūčio 28 d. jau dėl kitų dalykų. Nežino, kodėl taip skiriasi duomenys, ji skambino Sodros atstovui, dar kartą pasitikslino, jis patvirtino, ką ji matė. To dokumento ji negali pateikti, tik „printscreen“ pasidarė. Ne, kiti specialistai negalėjo tęsti, klausė Sodros darbuotojų, sakė, kad nematyti. Ne, rugpjūčio 28 d. jau kitas kodas. Jai atrodo, kitas kodas N54.96 - su nugaros skausmais susijusi liga. Su S kodu nuo gegužės 15 d. iki gegužės 28 d. Išdavimo data rugpjūčio 27 d., bet nuo sekančios dienos nedarbingumas. Kai buvo išduota nedarbingumo pažyma nuo gegužės 15 d. – nukentėjusioji skundėsi skausmu kairės veido pusės, sunkiai galėjo išsižioti, sunku buvo valgyti ir kramtyti. Taip, aprašė, ką subjektyviai išreiškė, ką jaučia. Tuomet ji apžiūrėjo žandikaulį čiuopiant, kairėje pusėje nurodė skausmingumą žandikaulyje. Taip, ji nurodė skausmingumą. Ne, tyrimų identifikuoti skausmui nėra. Taip, ji šeimos gydytoja, kiek prisimena, bet tiksliai nepasakys, gal ir nurodė, kad važiuos pas specialistus - veido žandikaulio chirurgus. Taip, tęsė ji nedarbingumą 2 savaites. Specialistas nurodo, slankstelio panirimo kompleksą, peties pažeidimą. Nukentėjusioji pas ją kreipėsi biuletenio pratęsimui gegužės 21 d., nurodė kaklo skausmus ir ją siuntė jų specialistui traumatologui - ortopedui, kuris jau nurodė tą diagnozę, slankstelio panirimo kompleksą. Taip, slankstelis tai čia turima omenyje stuburo slankstelį. Taip, anamnezėje aprašyta – „Tirpsta veidas, įtampa, tempimo jausmas, apatinio žandikaulio sąnario naktiniai skausmai, nemiga dėl skausmo“ yra subjektyviai nukentėjusiojo išreikšta būsena. Objektyviai tai gydytojo Ž. aprašyme, ką ji mato, kad jis čiuopia pirmo krūtininio slankstelio įtemptus segmentinius raumenis ir, kad skausmas plinta į kairę. Taip, skausmas yra subjektyviai asmens išreiškiamas. Objektyviai, tai, kad gydytojas su rankomis čiuopia raumenų įtempimą ir jis tada nustato kur yra pakenkimas. Krūtininis pirmas slankstelis, tai yra, kuris yra pasibaigus kaklo slanksteliams, tiesiai po kaklo slanksteliais, nugarinėje pusėje. Taip, čia kaklo sritis. Taip, nedarbingumas buvo tęsiamas iki gegužės 28 d. Gegužės 22 d. yra nurodyta keletas diagnozių, bet nedarbingumo pažymėjimas yra tęsiamas su vienu kodu, tai yra pagrindiniu kodu. Meniskas yra kelio sąnario kremzlė. Ž. C. neminėjo, kad kelio sąnario traumą patyrė to įvykio metu ir ji šito dabar nepasakys, nes tai buvo vėlesni apsilankymai. Istoriškai tai galėjo būti kažkokios kitos traumos pasekmė.

Teisiamajame posėdyje ekspertas K. Z. paaiškino, jog asmeniniai santykiai nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja nesieja. Savo išvadą patvirtina. Šiuo metu tiek, kiek jis matė medicininius dokumentus ir kiek yra apžiūrėjęs nukentėjusiąją, jo išvada tikrai nesikeistų. Taip, atsimena, kad teikė dvi išvadas gegužės 20 d. ir liepos 15 d. antra išvada buvo dėl (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos dokumentų. Pirma išvada buvo pateikta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktais medicininiais dokumentais ir gydomo asmens apžiūra. Taip, ją matė. Į tiriamąją dalį įrašomi medicininių dokumentų duomenys ir gyvo asmens apžiūra, bendra duomenų suma daroma specialisto išvada, atsakant į klausimus. Nukentėjusieji gali nusakyti visus nusiskundimus, bet juos kartais bendrina, formuluoja ir įrašo į įvykių aplinkybių apatinę dalį, o kartais jie išvis nieko nesako. Žandikaulis yra kaulas, jis iš vidaus negali būti apžiūrėtas, gali būti ištirtas rentgenologiškai, arba kitais specialiais tyrimo metodais. Šis įrašas „Odos vientisumo pažeidimų nestebima“ yra ne jo, čia yra išrašas iš (duomenys neskelbtini) klinikos, čia yra būtent nurašyta „pacientė skundžiasi skausmu kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, tačiau objektyviai veidas simetriškas“ – čia yra viskas išrašas. Toliau eina sakinys – kūno apžiūra: tai čia jau yra jo - kūno apžiūros metu sužalojimų nėra. Specialių priemonių žiūrėti burnos gleivinei neturi, tiek kiek išoriškai matosi, arba jeigu klientas pabrėžia, kad turi žaizdų tai jie specialiai ir apžiūri. Sužalojimų burnoje ji nenurodė, kiek atsimena, minėjo, kad jai kiek sutrikęs žiojimasis. Objektyviai ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktais dokumentais jokių patologijų nebuvo nustatyta. Ekchimozė - tai kraujo išsiliejimas po gleivine. Taip, kraujosrūva po gleivine. Kraujosrūva yra sužalojimas ir ekchimozė irgi yra sužalojimas. Išsižiojimo amplitudės sumažėjimą nustato veido žandikaulio chirurgai, nes jis turi žinoti, koks buvo pradinis išsižiojimas, pas skirtingus žmones jis gali šiek tiek skirtis ir gydytojas nustato, kad tai yra kažkoks patologijos pakitimas. Aišku, jeigu jis yra ženklus esant po lūžio, tada galima ir be specialių metodikų nustatyti. Intraoraliai, tai reiškia burnoje. Esmė buvo ta, kad (duomenys neskelbtini) klinikos išrašuose buvo nurodyta, kad intraoraliai, išvertus iš lotynų kalbos – burnoje, sužalojimų nėra. Taip, iš tokio įrašo sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) klinikose buvo apžiūrėta burnos gleivinė. Konstatuota buvo, kad sužalojimų burnoje nėra. Taip, ekchimozė galėjo susidaryti ir tarp apžiūrių, kitu trauminiu poveikiu, kaip ir rašoma. Vadovaujantis įrašu, kad (duomenys neskelbtini) klinikos specialistas intraoraliai jokių sužalojimų nerado, konstatuoja, kad ten nieko nebuvo. Be to, gali papildyti, kad kliniškai ir radiologiškai, ta prasme visur, kur jis nurodo išorinę apžiūrą spalvos vientisumo pažeidimų nėra ir jis papildo, kad jokių sužalojimų nėra. Jis pabaigoje konstatuoja, kad sumušimui būdingas vaizdas, bet objektyvių duomenų nurodančių tą, nėra. Taip, radiologinis tyrimas buvo atliekamas dėl kaulų lūžių. Kaulas irgi yra audinys, jo vientisumo nebuvo nustatyta. Radiologiškai yra nustatomi tik kaulinio audinio pažeidimai. Ne, jų dalykų, Sodros duomenys dėl nedarbingumo, neinterpretuoja, todėl išvada nesikeistų. Dėl veido sumušimo būdingo vaizdo, kas turėta omenyje, reikia klausti K., nes objektyviai to ką jis parašė, jis negalėjo konstatuoti. Veido sumušimui būdingas vaizdas iš praktikos: poodinės kraujosrūvos, odos nubrozdinimas, nulūžusios dantų karūnėlės, muštinės žaizdos lūpose, gleivinėje, muštinės žaizdos veide, kraujo išlajos akių junginėje, nosies, žandikaulio lūžiai. K. turėtų pagrįsti, ką jis vadina veido sumušimui būdingą vaizdą, nors objektyviai jis nenurodo sužalojimų. Nori pasakyti, kad į tą gleivinės sritį buvo pritaikyta jėga, kuri viršijo jos kraujagyslių tamprumą ir elastingumą, dėl ko išsiliejo kraujas ir susidarė ekchimozė. Teismo medicininio tyrimo metu jėga nėra nustatinėjama. Stiprus, ar ne stiprus smūgis, tai subjektyvu, teismo medicininio tyrimo metu sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Taip, jeigu pažeistos kraujagyslės tai buvo trauminis poveikis. Taip, po savaitės ekchimozės nenustatė. Gleivinėje kraujosrūva per kelių minučių laikotarpį turėtų pasirodyti. Dėl išnykimo laiko – priklauso nuo ekchimozės pobūdžio, nes gleivinėje yra kitaip, nes keičiasi gleivinė, pati gleivinį nusilupa ir su ja išnyksta ir ekchimozė. Per kelias paras gali išnykti ekchimozė. Jie bendrai klausia, kokie paciento nusiskundimai. Apžiūros metu atsimena, jog minėjo operaciją ir kažką apie žiojimąsi. Ne, pokyčių jis nenustatė. Antra išvada pateikta vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais. Sugijo ekchimozė iki jo apžiūros. Ekchimozė tai yra ne kažkas masyvaus, tai gali būti taškelio dydžio kraujo išlaja po gleivine. Tokios ekchimozės nėra retenybė, jos susidaro sukandus lūpas arba žando vidinę pusę dantimis, dėl to tai nėra kažkas tokios išskirtinio ir buvo pabrėžta, kad galėjo atsirasti tarp tų apžiūrų. Jeigu objektyviai (duomenys neskelbtini) klinikoje buvo nurodyta, kad intraoraliai jokių pokyčių, paskui buvo antras dokumentas, kad yra ekchimozė, tai logiška daryti išvadą, kad ji galėjo atsirasti tame laikotarpyje tarp vienos ir kitos apžiūros. Todėl negali sieti jos su įvykiu, kuris buvo nurodytas užduotyje. Gavo policijos užduotį ir atliko apžiūrą. OBJ. reiškia objektyviai reiškia, medicininiuose dokumentuose, būtent nurodyta, kad jokių deformacijų nematyti. Po smūgio ranka gali veide nelikti deformacijų. Objektyviai ji jokių nusiskundimų nenusakė, tik nurodė, kad buvo operuota ir nesijaučia taip pat kaip ir prieš tai. „Nesijaučia kaip prieš tai“ jeigu pasakys, ką turėjo omenyje, tai pradės fantazuoti, nes viskas buvo prieš metus, jeigu tai neįrašyta į išvadą. Taip, jeigu išsako nusiskundimus turinčius reikšmės išvadai, tai ir užrašo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje specialistas J. K. paaiškino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). Nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja jis nėra susijęs nei giminystės, nei asmeniniais ryšiais. Ši pacientė buvo atvykusi pas jį budėjimo metu. Ž. C. buvo atvykusi su greitąja pagalba pas juos, ją apžiūrėjo, padarė ir rentgenologinį ištyrimą, nes pacientė skundėsi skausmu apatinio žandikaulio kairėje pusėje. Jis remiasi tuo, ką ji sakė, pacientės teigimu jai buvo trenka į veidą eismo įvykio metu, ji labai nedetalizavo. Buvo minėjusi, kad prieš du metus buvo atlikta jai ortognatinė žandikaulio operacija. Remiantis šiais duomenimis buvo paskirtas rentgenologinis ištyrimas, įvertinti ar nėra kaulų lūžimų. Rentgenologinis tyrimas gali parodyti dantų lūžius, bet jų nebuvo, nes buvo padaryta ir panoraminė nuotrauka. Čia yra specifiniai rentgenologiniai tyrimai detalizuojant tam tikras sritis. Taip, (duomenys neskelbtini) klinika disponuoja rentgenologinėmis nuotraukomis ir esant galimybei būtų galima užklausti rentgeno nuotraukos. Jo nuomone, nebuvo jokių lūžių. Neprisimena, ar nukentėjusioji apžiūros metu buvo su ortodontine plokštele burnoje ar kalbėjo apie ją. Paprastai, kai daromas rentgenologinis tyrimas pacientai informuojami, kad visas plokšteles, auskarus, nes tai gali iškreipti vaizdą, tai pasakyti ar ji buvo su plokštele ar ne, tikrai negali. Taip, apžiūrėdami pacientą nusiskundimus įrašo į ligos istoriją. Kaip mato, byloje ji irgi yra, paprastai ką mato, tą ir surašo. Taip, pagal aprašymą ji tik buvo išreiškusi skausmą žandikaulio srityje. Nebuvo pacientė išsakiusi, kad jai dantis lūžinėjo. Ta apžiūra iš vidaus reiškia, kad pacientės prašo išsižioti ir tiesiog yra apžiūrima ar yra kažkokie gleivinės nubrozdinimai, liežuvio pakitimai, žaizdos kažkokios. Žaizdų nebuvo, jeigu būtų žaizdos, būtų jas susiuvę. Negali atsakyti, ar pacientė jautė kraujo skonį, ar nejautė. Nežino, kaip atsakyti, ar galima jausti kraujo skonį, jeigu nekraujuoja. Tuo metu jokių kraujosrūvų ar gleivinės pažeidimų pas pacientę nebuvo. Labai abejotų, kad nuo smūgio sudavimo plaštaka į skruostą labai žmogus negalėtų pakelti kairės rankos, kai nekonstatuojami jokie sužalojimai. Apie ranką apžiūros metu nebuvo užsiminta. Pacientė minėjo, kad jai buvo kažkiek sunkiau išsižioti, todėl ir darė rentgeno nuotrauką, vadinamas sąkandis, kai žmogus sukanda - buvo viskas tvarkoje, kaip ir turi būti. Gal būt dėl smūgio galėjo šiek tiek sunkiau išsižioti. Ne, jis nėra teismo medicinos ekspertų sąraše ir teismo medicininių ekspertizių neatlikinėja. Konkrečiu atveju, apžiūrint C. lūžimų nebuvo, žaizdų nebuvo, kraujosrūvų nebuvo, muštinių žaizdų lūpose, gleivinėse ar veide nebuvo, jeigu būtų, būtų susiūtos. Kraujo išlajos akių junginėse ar buvo – nepasakys, neatsimena. Rašydamas, kad veido sumušimui būdingas vaizdas, turėjo omenyje traumos aplinkybę, kad buvo, pacientės teigimu, smūgis į veidą. Taip iš subjektyviai pacientės išreikštų nusiskundimų buvo parašyta – veido sumušimui būdingas vaizdas. Rentgenologiškai lūžių nėra, jeigu būtų lūžimas, tai būtų ir diagnozė -lūžimas. Objektyviai nė vienas iš aukščiau minėtų požymių nebuvo nustatytas. Veido paraudonavimas gali būti tiek nuo smūgio, tiek nuo streso, didelis verkimas gali provokuoti veido paraudimą. Taip, apžiūros metu parašė, kad odos spalvos pakitimų nebuvo. Mano, kad jam apžiūrint pacientę ir to veido raudonio nebuvo. Jam pacientė tokių skundų, kad paniro petys, slankstelis, kad visa galva pasisuko nuo smūgio, kad galva persikreipė - nesakė. Apie sutrikusią orientaciją pacientė irgi nebuvo nurodžiusi. Jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas rezidentas. Jis specializuojasi (duomenys neskelbtini) srityje, kadangi prieš tai jie yra bendrąją mediciną praėję, tai gali ir atlikti apžiūrą. Apžiūros rezultatuose surašo pacientes skundus, traumos aplinkybes, surašo išorinę apžiūrą, intraoralinę apžiūrą. Pagal tai parašo rekomendacijas, jeigu įtaria, kad galimi lūžimai, daro rentgenologinį tyrimą. Taip, anamnezėje surašo nusiskundimus, o rezultatuose savo išvadas pateikia. Rezultatuose savo išvadas pateikia pagal tai, ką surenka, apžiūri ir pagal tai parašo rezultatą. Taip, po apžiūros ir rentgenologinio ištyrimo jie nustatė, kad veido sumušimui būdingas vaizdas. Pacientės teigimu buvo smūgis į veidą, tai jau galimas sumušimas. Lūžimų nebuvo, dantų traumų nebuvo, kraujavimo ryškaus nebuvo. Gal būt kažkiek gal ir galėjo kraujuoti, bet iki kol atvažiavo jau jo nebuvo. Skyrėme gydymą – vaistai nuo skausmo. Kadangi pacientė sakė, kad jai buvo sunku išsižioti – minkštas maistas, automatiškai negali kąsti kieto maisto. Taip, objektyviai jokių sužalojimų pacientei nebuvo nustatyta. Rentgeno nuotraukos turėtų būti saugomos apie 20 metų. Galima netgi pasikviesti tą patį radiologą, kuris aprašė tas nuotraukas.

Teisiamajame posėdyje specialistas J. P. parodė, jog asmeniniais, draugystės giminystės santykiais nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji su juo nėra susiję. Ž. C. matyta ne kartą, kaip pacientė, ilgą laiką gydosi jų klinikoje. Jis dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje gydytoju odontologu. S. G. yra jo kolega. Jam sunku pasakyti nuo kada pa jį gydėsi Ž. C., reikia turėti visą medicininę istoriją, negali tiksliai įvardinti, tikrai daugiau nei metai ir nei pusantrų. Apskritai gydymas yra kompleksinis apimantis daug sričių specialistų ir jie pakaitomis savo darbus paraleliai daro. Reikia žiūrėti įrašus, nuo kada jis gydė. Prieš ateidamas į posėdį su visa istorija Ž. C. nesusipažino. Pacientė lankėsi pirmiausia dėl rutininio standartinio protokolo gydymo. Trumpai papasakos, kas tai yra ortognatinė chirurgija ir kokio tai sudėtingumo dalykas. Pacientai paprastai kreipiasi dėl žandikaulių asimetrijos, viršutinio – apatinio žandikaulio santykių neatitikimo, dažniausiai ne dėl estetinių priežasčių, o dėl sąkandžio, sąnarių problemų. Pirmiausia jie yra paruošiami ortodontiškai tai reiškia, kad gydytojas ortodontas sustumdo dantis tam tikra tvarka, kas kartais užtrunka kelis metus. Stumdo plokštelėmis, breketais, kapomis, plėtikliais, sraigtais, implantais ir taip toliau, tai gali užtrukti kartais ir penkis metus, kartais ir metus, tai visiškai individualu. Prieš operaciją jis pacientės negydė, nežino, kuo buvo stumdoma šiuo konkrečiu atveju. Ortognacinės operacijos daromos pagal poreikį - abiejų žandikaulio ar vieno, jeigu viršutinio žandikaulio tuomet atidalinama nuo kaukolės ir fiksuojamas, jeigu apatinio - daromas zonose ir fiksuojamos pozicijose. Specialistui J. P. leidžiama naudotis bylos medžiagos 2 tomu, b.l. 151-177, paaiškino toliau, jog po ortognatinės operacijos gijimas trys mėnesiai, kai pacientas negali nei kramtyti, nei išsižioti, vėliau tęsiamas ortodontinis gydymas, kuris vėlgi gali trukti nuo metų iki kelių metų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo ir nuo ortodontinio gydymo sėkmės, tikrai turi pacientų, kurie ir 10 metų besigydančių. Iš esmės ortognatinės chirurgijos operacijos komentuoti nėra kompetentingas. Pagal sveikatos istoriją 2017 m. vasario 1, b.l. 153 aprašytas vizitas prieš operaciją. Taip, pagal sveikatos istoriją 2017 m. vasario 6 d. jau po operacijos. Taip, galimai operacija atlikta 2017 m. vasario mėn. Taip, sąkandžio anomalija yra tas dėl ko atliekama operacija, bet sąkandžio anomalija gali labai daug apimti, gali apimti vieno danties padėties anomaliją, kuri sukels sąkandžio neatitikimus ir gali būti įvairaus dydžio iki pačių didžiausių neatitikimų, asimetrijų ta prasme labai plati sąvoka. Šios pacientės gydymą jis pradėjo 2017-09-20. Ne, jis nededa breketų, tai yra ortodonto kompetencija ir tą dalyką daro ortodontas, jis rūpinasi sąkandžiu, sugedusių dantų gydymu, dantų protezavimu po ortodontinio gydymo. Realiai jis yra paskutinis eilėje. Tai nebuvo plokštelė, tai buvo breketai. Gegužės 15 d., kai pacientė atvyko, ar ji buvo su breketais, neprisimena. Sveikatos istorijoje gali būti įrašas, kad buvo nuimti breketai kažkada. 170 bylos lape parašyta, kad pacientė atvyko apžiūrai po traumos, skundžiasi paslankiais laikinais 36, 37 dantų vainikais, bei 26 danties laikino užkloto kraštais. Objektyviai atsicementavę ir sulūžę laikini 36, 37 dantų vainikai bei laikinas 26 danties užklotas. Tai nėra ortodontinis įtaisas ir tai nepasako, ar buvo breketai, ar nebuvo, tai yra dantys paruošti protezavimui ir jie tuo metu, kol pacientas laukia nuolatinio protezavimo jis būna su laikinais vainikėliais. Nesiima komentuoti, bet galimai terminologijoje buvo pasiklysta, nes laikinas užklotas nėra ortodontinis įtaisas. Negali pasakyti, ar pacientė tuo metu, 2019 m. gegužės 15 d., buvo su plokštele, tai buvo prieš metus su puse. Sveikatos istorijoje kažkur gali būti įrašas, kad nuimti breketai. Taip, po tos gegužės 15 d. pacientė pas jį lankėsi. Neturėtų jis interpretuoti, nes jis plokštelės įrašo nemato, jis kalba tik apie protezuojamus dantis, kurie čia paminėti. Pagal planą du dantys 36 bei 37 turėjo būti protezuojami nuolatiniais vainikėliais, kas reiškia, kad dantys yra šlifuojami visu perimetru, taip pat šlifuojamas kramtomasis paviršius, nuimami antspaudai, ir pradžioje gaminami laikini vainikėliai, kurie atstato tą anties audinių trūkumą bei sukuria kramtomuosius paviršius, o po to kai ateina laikas nuolatiniam protezavimui, tie laikini vainikėliai nuimami, vėl nuimami antspaudai nuolatinių vainikėlių gamybai ir tie laikini vainikėliai vėl uždedami kol pagaminami nuolatiniai vainikėliai. Užklotas tai būtų konservatyvesnis danties atžvilgiu protezavimo būdas, tai reiškia, kad dantis nušlifuojamas ne visu perimetru, bet tik kramtomasis paviršius, lygiai kaip yra laikinas vainikėlis, taip yra ir laikinas užklotas. 36 ir 37 dantys yra taip vadinamo trečio ketvirčio dantys yra apatinis žandikaulis - kairė pusė pirmas ir antras krūminiai dantys. 26 dantis yra viršutinio žandikaulio kairėje pusėje pirmas krūminis dantis. Taip, čia iš pacientės pasakymo, kad pacientė atvyko apžiūrai po traumos, jis nekonstatuoja trauma ar ne trauma, jo pareiga ne tokia. Taip, laikinus užklotus jis deda. Reikia pažiūrėti prieš tai, kada tie laikini užklotai buvo uždėti. Kartais rašoma ir medicininėje kortelėje apie sekantį vizitą, kartais ir ne, nes jie turi elektorinę sistemą. Negali patvirtinti, nei paneigti, kur keliavo pacientė gegužės 14 d. 2019 m. birželio 11 d. įraše kalbama apie vieno iš dantų tolimesnį paruošimą protezavimui. Vainikų atsicementavimas priklauso nuo daugelio dalykų, tai priklauso nuo protezuojamo danties aukščio, kuris liko po vainikėliu, tai priklauso nuo to kokio tipo cementu buvo cementuota, tai priklauso nuo koks yra sąkandis, taip pat tai gali priklausyti nuo gręžimo dantimis, lygiai tai pat nuo didelės išorinės jėgos įsikišimo, taip pat priklauso nuo trukmės kiek laikinas vainikas buvo burnoje. Neteisingas sąkandis gali turėti reikšmės šiems dalykams. Tie dantys dar nėra galutinai suprotezuoti, nes jie negali būti. Vainikėlių sulūžimas gali būti, gali ir nebūti traumos pasekmė. Laikinas vainikėlis tai yra normalus danties protezavimo etapas, tačiau jo lūžis tai nėra standartinis dalykas, tai kartais nutinka ir tai gali būti dėl įvairių priežasčių, taip pat gali būti dėl traumos, viena iš priežasčių gali būti. Taip, tas gydymas nukentėjusiajai labai sudėtingas procesas. Neprisimena, negali atsakyti, ar kai nukentėjusiajai ortodontė nuėmė breketus, ar jai buvo išduota laikina plokštelė. Gal būt tai yra kalba apie taip vadinamą reteinerį? Jeigu apie jį tai galėjo būti, nuėmus breketus, ar kapas, baigus ortodontinį gydymą pacientai turi nešioti kažkokį įtaisą, kad dantys kurį laiką negrįžtų į padėtis buvusias prieš ortodontinį gydymą. Jis nemato čia tokio įrašo, tačiau būtų visiškai natūralu, kad jeigu breketų tuo metu nebuvo, tai buvo kažkoks retencinis aparatas. Taip, tai normalu, kad jeigu ne jis breketus dėjo ir ne jis reteinerį dėjo, tai jų ligos istorijoje nėra įrašo, jeigu tai įvyko ne jų klinikoje. Jų staigoje dedamos protezavimo tikslais, kai žmonės iš dalies turi bedantystę arba pilną bedantystę, protezavimo tikslais plokštelės. Taip pat jų klinikoje atlieka ortodontinį gydymą, yra daktarė, kuri atlieka ortodontinį gydymą ir jos pacientai iš jos gali tas plokštele gauti. Bet tai yra ne jo sritis. Taip, jų klinikoje vienam pacientui viena kortelė užvedama. Taip, visas Ž. C. gydymas jų įstaigoje yra vienoje kortelėje, bet ortodontija atlikta ne jų įstaigoje. Jų įstaiga bendrauja su visos Lietuvos ir užsienio ortodontais ir pacientai yra siunčiami. Užklotas yra dirbtinis daiktas, kuris yra priklijuojamas. Atsakydamas advokatui K. Ušinskui, apie gydymo sudėtingumą turėjo omenyje, kad bet kuris iš gydymų yra sudėtingas procesas, kurį jis kažkiek supranta. Taip, žandikaulio operacija yra sudėtingas procesas. Taip, užkloto užcementavimas irgi sudėtingas procesas.

2019-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais ir apžiūros duomenimis, objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta. Ž. C. po patirto smūgio galėjo patirti fizinį skausmą, nors audinių, mechaninių sužalojimo požymių galėjo neužsifiksuoti.(1 t., b.l. 50,51)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais Ž. C. konstatuota kairės pusės burnos gleivinės ekchimozė. Dirbtinių struktūrų bei implantų lūžiai, sužalojimų nekvalifikuojami, nes nėra nukentėjusiojo kūno dalimi. Todėl laikinų vainikų lūžiai sužalojimų nevertinami. 2019-05-14 dienos apžiūros metu intraoraliai ekchmozė nėra nustatyta, tik 2019-05-15 dienos pažiūros metu UAB „V.“. Todėl tikėtina, kad konstatuota ekchimozė galėjo susidaryti laikotarpyje tarp šių pažiūrų. Konstatuota kairės pusės burnos gleivinės ekchimozė padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. Gleivinės ekchimozės dažniausiai susidaro paveikus gleivinę dantimis. Sužalojimo lokalizacija ir jo makromorfologinis vaizdas nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji jų padarymo metu. Ž. C. konstatuota kairės pusės burnos gleivinės ekchimozė kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.(1 t., b.l.71-73).

2019-10-03 apklaustas specialistas K. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ekspertu. Užduotas klausimas. Ar 2019-05-15 UAB V. konstatuota intraoralinė ekchimozė galėjo susidaryti pačiai nukentėjusiajai susižalojus įsikandus ar 2019-05-14 sumušimo metu? Atsakymas. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019-05-14 įrašuose nurodyta, kad intraoraliai (burnoje) pakitimų nėra. Ekchimozė nustatyta tik 2019-05-15, tai rodo, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti įsikandus. Užduotas klausimas. Ar konstatuota ekchimozė tiesiogiai susijusi su 2019-05-14 įvykiu? Atsakymas. Kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) ekchimozė nekonstatuota, sužalojimas tiesiogiai nesietinas su įvykiu. Daugiau patikslinti pateiktų atsakymų negali dėl menko sužalojimų aprašymo medicininiuose dokumentuose.(1t., b.l. 78, 79).

2019-11-05 Specialistas K. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ekspertu. Užduotas klausimas. Kokie nustatyti sužalojimai pateiktuose medicininiuose dokumentuose iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos, kuriuos pateikė Ž. C.? Atsakymas. Pateiktuose (duomenys neskelbtini) poliklinikos tarp 2019-05-14 ir 2019-05-30 d. sužalojimų nekonstatuota. Konstatuotas skausmingumas veido kairėje pusėje, skausmingumas, patinimas. Nurodyti reiškiniai negali būti vertinami sužalojimu, kadangi tai yra nespecifiniai uždegimo požymiai. Sužalojimui būdingų reiškinių, tokių kaip kraujosruvos, nubrozdinimai, lūžiai, žaizdos nebuvo nustatyti. Teismo medicinos gydytojas ekspertizės iš nuotraukos neatlieka.(1 t., b.l. 82).

Žemesnės instancijos teismas

Akistatos metu proceso dalyviai Ž. C. ir A. Š. liko prie savo anksčiau duotų parodymų.(1t.b.l.87-90)

2019-08-30 liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-05-14 d. apie 10 val. 00 min jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. T. iš Vilniaus AVPK budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. pranešėja važiuodama pagrindiniu keliu su savo automobiliu VW Golf nepraleido vyro, kuris vairavo automobilį VW, nepažįstamas vyras išlipo iš savo vairuojamo automobilio, priėjęs prie pranešėjos automobilio, pro atidarytą automobilio langą trenkė pranešėjai į veidą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) tilto. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja Ž. C., kuri paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. automobiliu VW, priešais ją važiavęs kitas automobilis (duomenys neskelbtini) g. staigiai sustojo, išlipo vyriškis, priėjo prie pranešėjos, tuomet ji pravėrė savo automobilio langą, minėtas vyriškis pradėjo rėkti ant jos, šaukti ant pranešėjos necenzūrinius žodžius, po ko jai sudavė į veido sritį. Pro šalį važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinius signalus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ko pasekoje, nepažįstamas vyras sėdo į savo automobilį ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) tilto. Jiems bendraujant su Ž. C., matėsi akivaizdus paraudimas kairėje veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto išgąsčio ir sumušimo. Daugiau jokių dėmių ant Ž. veido ir kaklo sričių nebuvo, išskyrus paraudimą ant žando. Išoriškai ant Ž. veido kraujo pėdsakų nesimatė, apie kitus vidinius skausmo pojūčio priežastis neklausinėjo, iš karto kvietė medikus, kad apžiūrėtų specialistai. Jis neprisimena dabar ar Ž. minėjo apie kraujo pojūtį burnoje ir lūžusią dantų plokštelę. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) Ž. C. apžiūrėjo vietoje ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinika tolimesniam ištyrimui dėl veido sumušimo. Ž. C. paaiškino, kad po med. apžiūros į PK kreipsis savarankiškai. Daugiau nieko pasakyti negali.(1 t., b.l.162)

2019-08-30 liudytojas E. T. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-05-14 d. apie 10 val. 00 min jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. G. iš Vilniaus AVPK budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. pranešėja važiuodama pagrindiniu keliu su savo automobiliu VW Golf nepraleido vyro, kuris vairavo automobilį VW, nepažįstamas vyras išlipo iš savo vairuojamo automobilio, priėjęs prie pranešėjos automobilio, pro atidarytą automobilio langą trenkė pranešėjai į veidą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) tilto. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja Ž. C., kuri paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. automobiliu VW, priešais ją važiavęs kitas automobilis (duomenys neskelbtini) g. staigiai sustojo, išlipo vyriškis, priėjo prie pranešėjos, tuomet ji pravėrė savo automobilio langą, minėtas vyriškis pradėjo rėkti ant jos, šaukti ant pranešėjos necenzūrinius žodžius, po ko jai sudavė į veido sritį. Pro šalį važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinius signalus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ko pasekoje, nepažįstamas vyras sėdo į savo automobilį ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) tilto. Jiems bendraujant su Ž. C., matėsi akivaizdus paraudimas kairėje veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto išgąsčio ir sumušimo. Daugiau jokių dėmių ant Ž. veido ir kaklo sričių nebuvo, išskyrus paraudimą ant žando. Išoriškai ant Ž. veido kraujo pėdsakų nesimatė, apie kitus vidinius skausmo pojūčio priežastis jie neklausinėjo, nes pranešėja nesiskundė jiems jokiais sveikatos negalavimais. Jie iš karto kvietė medikus, kad apžiūrėtų specialistai. Jis neprisimena dabar ar Ž. minėjo apie kraujo pojūtį burnoje ir lūžusią dantų plokštelę. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) Ž. C. apžiūrėjo vietoje ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinika tolimesniam ištyrimui dėl veido sumušimo. Ž. C. paaiškino, kad po med. apžiūros į PK kreipsis savarankiškai. (1 t.,b.l.166,167).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. Š. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo, teisiamajame posėdyje teigė, jog tąkart jis savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavęs netoli posūkio į (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. yra spūstis. Prieš jį buvo dar pora automobilių. Atėjo jo eilė, ketino sukti į dešinę link (duomenys neskelbtini) tilto, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Praleidęs du automobilius, atsiradus minimaliam tarpui, važiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini) g. Taip gavosi, kad su automobiliu iš dalies jau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir toliau jau negalėjo važiuoti, nes priešais jį spūstyje stovėjo Ž. C. vairuojamas automobilis jam iš kairės. Tuo metu Ž. C. panaudojo garsinį signalą. Atkreipė jo dėmesį, jis pasisuko į ją ir ji parodė nepadorų gestą - abiejų rankų ištiestus į viršų pirštus. Pajudėjo priekyje jo stovėjęs automobilis, jis tęsė važiavimą. Tada Ž. C. bandė jį apvažiuoti išvažiuodama į priešpriešinęs eismo juostą. Taip gavosi, kad išvažiavo priekyje jos ir stovėjo kamštyje. Kamščiui šiek tiek pajudėjus, toliau jis tęsė kelionę, aišku po kiekvieno pajudėjimo reikėdavo sustoti, nes priekyje jo automobilis sustodavo. Tuo metu visą laiką žvilgčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kaip po kiekviena sustojimo ir jo pažiūrėjimo atgal Ž. C. pakartotinai rodė jam nepadorius gestus. Tuomet pajudėjęs apie 10 metrų nuo tos sankryžos, stabtelėjo, kadangi buvo spūstis, nutarė paklausti, kodėl žmogus įžeidėja, niekina kitus eismo dalyvius. Išlipo iš automobilio, priėjo prie jos vairuojamo automobilio, nukentėjusiosios automobilio langas buvo praviras. Pasiteiravo jos. Nukentėjusioji buvo nusiskusi į keleivio pusę. Priėjęs akivaizdžiai matė ant jos veido raudonas dėmes. Jam pasakius frazę Ž. C. atsisuko į jį ir tuomet pamatė, kad visas jos veidas išbertas dėmėnis. Atkreipė dėmesį, kad jos elgsena ir povyza be galo įtūžusi, supykusi, moteris per sukastus dantis kažką sušvokštė, bet kai ji atsisuko, jį išgąsdino. Nesitikėjo tokio vaizdo, jis atšoko ir apsisuko, nuėjo į savo automobilį. Jokio smūgio nesudavė ir neprisilietė prie Ž. C. Tą patį kaltinamasis tvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu nukentėjusioji Ž. C. teisme apklausta parodė, jog ji tąkart važiavo automobiliu pas gydytoją. Kaltinamasis A. Š. norėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) g. iš šalutinio. Buvo kamštis. Ji sustojusi buvo prie sankryžos. Jo nepraleido, nes skubėjo, papypsino jam, kad jis sudaro avarinę situaciją. A. Š., sukeldamas avarinę situaciją, vis vien užlindo prieš jos automobilį ir tyčia staigiai stabdė savo automobilį. Tada A. Š. išlipo iš savo automobilio ir garsiai kažką šaukdamas ir keikdamasis artinosi jos link. Kaltinamasis A. Š. neneigė, jog jis buvo išlipęs ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, neneigė, jog tuo metu buvo praviras nukentėjusiosios automobilio langas. Tačiau jo versija buvo tokia, jog jis norėjo sudrausminti jam nepadorius gestus rodžiusią nukentėjusiąją. Išskyrus parodymus dėl gestų, dėl avarinės situacijos sudarymo, sutampa parodymai, jog kaltinamasis A. Š. buvo sustabdęs automobilį, išlipęs ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio. To, kaip minėta, neneigė ji pats. Patvirtino, kad nukentėjusiosios automobilio langas buvo praviras. Tą patvirtino ir nukentėjusioji Ž. C. Be to, tyrimo metu nukentėjusioji pateikė fotonuotrauką, darytą iš savo automobilio, kurioje matyti kaltinamojo automobilis (t. 1, b.l. 46).

Patį momentą prie nukentėjusiosios automobilio kaltinamasis A. Š. nupasakojo detaliau. Parodė, jog kai jis priėjo, nukentėjusiosios- vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, jis rankų pirštais atsirėmė prie vairuotojo pusės durelių viršų prie stiklo. Jis pamatė, kad vairuotoja buvo pasisukusi korpusu į kitą pusę ir jos ant kaklo rudai violetines dėmes, dar jai neatsisukus jis paklausė: Ar Jums neužsilenkia pirštai, kad nuolat man juos rodot? Jis jokių keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo ir daugiau nieko nepasakė. Kai vairuotoja atsisuko į jį, tai buvo tos pačios dėmės ant jos viso veido. Tuo momentu ji atsisuko į jį ir kai jis pamatė, kad ji visa dėmėta, instinktyviai atšoko nuo automobilio ir išsigando, jos išvaizda jį išgąsdino. Jis nematė konkrečiai ką ji darė, jis išsigando, kad gali turėti dujų balionėlį, nes ji nusisukusi kažko ieškojo, taip pat išgąsdino jos išvaizda, dėl to jis atšoko nuo automobilio prisidengdamas rankom ir nuėjo į savo automobilį. Jis nė karto nesudavė vairuotojai į veidą.

Nukentėjusioji Ž. C. apklausta teisme parodė, jog kaltinamasis A. Š. trenkė jai į veidą, nes langą buvo ji atsidariusi, trenkė iš dešinės rankos, iš delno, ne pirštų galais, nes jai skaudėjo labai. Jis rėkė, kad sulaužys ją, sudaužys ir pabėgo.Tyrimo metu tuoj po įvykio 2019-05-14 apklausta nukentėjusioji Ž. C. nurodė, jog A. Š. išlipo iš savo automobilio ir garsiai kažką šaukdamas ir keikdamasis artinosi jos link. Ji, sėdėdama savo automobilyje, prasivėrė savo automobilio langą, nes iš pradžių pamanė, kad galbūt dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį, pakėlė rankas, nesuprasdama kas vyksta. Tada kaltinamasis, priėjęs prie jos, pro atidarytą jos automobilio langą, pasakė kažką lietuvių kalba, ar tai kad sulaužys ją, ar kad sudaužys ją, po ko sudavė jai ranka į veidą, į kairę veido pusę.

Papildomai apklausta nukentėjusioji Ž. C. 2019-06-20 parodė, jog kaltinamasis staigiai ant pėsčiųjų perėjos sustabdė automobilį, sukeldamas avarinę situaciją. Tuomet ji panaudojo garsinį signalą. A. Š. staigiai išlipo iš savo automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie jos. Tarp jų automobilių buvo mažiau nei 1 metro atstumas. Vairuotojui einant link jos automobilio ji atidarė savo langą, galvodama, kad galbūt dėl staigaus jo stabdymo, ji atsitrenkė į jo automobilį. Eidamas link automobilio A. Š. rėkė ant jos „sulaužysiu tave, sudaužysiu“, vadino ją „suka“. Priėjęs prie jos mašinos jis pasilenkė prie jos atidaryto lango. Pasilenkęs jis iš karto dešine ranka delnu trenkė jai kairį žandą. Vairuotojui einant link jos ir jam priėjus, ji pastoviai žiūrėjo į jį, stebėjo jo elgesį. Ji nuo jo pasisukusi nebuvo. Trenkęs jis apsisuko ir nuėjo į savo automobilį.

Šioje byloje neginčijama, jog tarp šalių buvo kilęs konfliktas, t.y. tai, jog jog Ž. C. vairuodama automobilį neleido A. Š. automobiliu įsukti į (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (daryti posūkį į dešinę). A. Š. vairuojamas automobilis įvažiavo prieš Ž. C. automobilį. Kaip minėta, nėra ginčo, jog kaltinamasis išlipo iš savo automobilio ir buvo priėjęs prie nukentėjusiosios Ž. C. automobilio, jog buvo praviras jos vairuotojo pusės langas.

Kaltinamasis A. Š. neigė sudavęs nukentėjusiajai smūgį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusioji Ž. C. šią aplinkybę tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. jog smūgis į kairę veido pusę buvo jai suduotas. Dėl padarytų sužalojimų – jų šiuo atveju nepadaryta, atsiradusi ekchimozė, kuri buvo inkriminuota ir kaltinime, šalintina, kaip susidariusi tarp apžiūrų, ką patvirtino specialistas K. Z. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek savo išvadoje (t. 1, b.l. 72-73). Specialistas nurodė, jog ekchimozė nesusijusi su aptariamu įvykiu. Taigi, šiuo atveju pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, o nežymus sveikatos sutrikdymas iš kaltinimo šalintinas. Nukentėjusioji Ž. C. tvirtino, jog juto fizinį skausmą nuo suduoto smūgio. Mediciniškai fizinis skausmas nėra nustatomas, jis konstatuojamas iš paties paciento parodymų, kuris apibūdina savo savijautą. Tačiau vien tai, jog fizinio skausmo negalima nustatyti medicininiais prietaisais ar instrumentais, savaime nepaneigia aplinkybės, jog toks skausmas negalėjo būti padarytas. Jo sukėlimas nustatinėjamas kitomis aplinkybėmis.

Šioje byloje nėra nustatyta tiesioginių liudytojų, mačiusių įvykį ir galėjusių patvirtinti vienos ar kitos pusės parodymus. Nukentėjusioji Ž. C. teigė, jog tąkart per perėją ėjo žmonių, jog jie šaukė kaltinamajam A. Š., ką jis daro, tačiau tie žmonės nuėjo savo keliu, jų duomenų nebuvo fiksuota. Taip pat nukentėjusioji Ž. C. tvirtino, jog išlipusiam ir priėjusiam prie jos automobilio kaltinamajam signalino kitų automobilių vairuotojai. Vėlgi iš tų vairuotojų niekas nesustojo ir nepasiliko įvykio vietoje.

Ikiteisminio tyrimo metu užklausus dėl vaizdo stebėjimo kamerų ir vaizdo įrašo paaiškėjo, jog vaizdo kameros aptariamo įvykio neužfiksavo.

Apie įvykį parodė abu policijos patruliai, atvykę į įvykio vietą tuoj po įvykio pagal gautą nukentėjusiosios Ž. C. iškvietimą. Iš paties pranešimo bendrosios pagalbos telefonu registracijos duomenų bei išklotinės (t. 1, b.l. 9, 34) matyti, jog nukentėjusioji Ž. C. 09:51 val. praneša, jog jai sudavė ir nuvažiavo. Patikslina operatorei, jog nepažįstamas žmogus, kurio ji nepraleido, išlipo ir trenkė į veidą. Nurodė kaltinamojo automobilio valstybinius numerius.

Liudytojai – patruliai G. G. ir E. T., kaip minėta, paties įvykio nematė. Atvykę jie surašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b.l. 11). Pranešime nurodė tai, ką pasakojo nukentėjusioji Ž. C., t.y., jog ji papasakojo, kad važiavo, priešais ją važiavęs kitas automobilis staigiai sustojo, išlipo vyriškis, priėjo prie pranešėjos, tuomet ji pravėrė savo automobilio langą, minėtas vyriškis pradėjo rėkti ant jos, šaukti ant pranešėjos necenzūrnius žodžius, po ko jai sudavė į veido sritį. Pro šalį važiuojantys automobiliai pradėjo naudoti garsinius signalus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ko pasekoje nepažįstamas vyras sėdo į savo automobilį ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) tilto.

Taip pat policijos patruliai tarnybiniame pranešime nurodė tai, ką jie patys pastebėjo ir fiksavo įvykio vietoje, t.y. nurodė, jog bendraujant su Ž. C. matėsi akivaizdus paraudimas kairėje jos veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto išgąsčio ir sumušimo. GMP brigada nukentėjusiąją apžiūrėjo vietoje ir išvežė į (duomenys neskelbtini) kliniką. Iš (duomenys neskelbtini) klinikos 2019-05-14 išrašo (t. 1, b.l. 50-51), pateikto specialisto išvadoje, matyti, jog Ž. C. atvežta į kliniką skundėsi skausmu kairės pusės apatinio žandikaulio srityje ir smakro srities jautrumo sutrikimu. Veido pakitimų nenustatyta. Tačiau kaip parodė specialistas apklaustas teisiamojo posėdžio metu, konstatuotas veido sumušimui būdingas vaizdas, kuris nurodytas minėtame išraše, konstatuotas iš pacientės nusiskundimų. Kaip minėta, ekspertas K. Z. vadovaudamasis Ž. C. apžiūra bei medicininių dokumentų analize, pateikė išvadą, jog nukentėjusioji galėjo po patirto smūgio pajausti fizinį skausmą, nors audinių, mechaninių sužalojimų požymių nenustatyta (t. 1, b.l. 50-51). Be to, kaip minėta, iš kaltinimo pašalinta pasekmė - ekchimozės susidarymas.

Apklaustas teisme liudytojas G. G. parodė, jog tąkart atvykus pagal iškvietimą bendraujant su nukentėjusiąja matėsi, kad Ž. C. veidas buvo paraudęs. Pareiškėja buvo susijaudinusi, verkė, bėgo ašaros, kalbėjimas buvo nerišlus, kaip švepluojant. Išoriškai kraujo nesimatė ant pranešėjos veido, bet kai ji kalbėjo, matėsi, kad dantys tai parausta, tai vėl pasidaro balti, jis suprato, kad yra kažkoks pažeidimas, dėl ko buvo iškviesti medikai.

Liudytojas E. T. teisme parodė, jog atvykus pranešėja teigė, jog buvo suduota jai ranka į veidą. Pranešėja buvo susijaudinusi, verkė, kairys skruostas buvo paraudęs, atrodė toks kaip paburkimas, lūpų kamputyje matėsi šiek tiek kraujo pėdsakų.

Tą patį abu liudytojai G. G. ir E. T. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai. 2019-08-30 liudytojai G. G. ir E. T. parodė, kad bendraujant su Ž. C., matėsi akivaizdus paraudimas kairėje veido pusėje, moteris buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto išgąsčio ir sumušimo. Daugiau jokių dėmių ant Ž. veido ir kaklo sričių nebuvo, išskyrus paraudimą ant žando. Išoriškai ant Ž. veido kraujo pėdsakų nesimatė, apie kitus vidinius skausmo pojūčio priežastis neklausinėjo, iš karto kvietė medikus, kad apžiūrėtų specialistai. Jis neprisimena dabar ar Ž. minėjo apie kraujo pojūtį burnoje ir lūžusią dantų plokštelę. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) Ž. C. apžiūrėjo vietoje ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) kliniką tolesniam ištyrimui dėl veido sumušimo. Nėra nustatyta aplinkybių, jog liudytojai G. G. ir E. T. būtų suklastoję parodymus ar davę juos neteisingus – melagingus ar pati liudytojų apklausa būtų atlikta neteisėtai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Be to, savo parodymus liudytojai G. G. ir E. T. patvirtino apklausti ir teisiamojo posėdžio metu. Iš daikto apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 93) matyti, jog apžiūrėjus dantų plokštelę konstatuota, jog ji vienoje dalyje yra perlūžusi.

Taigi, visa įvykio grandinė, išskyrus paties kaltinamojo A. Š. parodymus, nuosekli, be prieštaravimų, patvirtinanti nukentėjusiosios Ž. C. parodymus apie suduotą smūgį jai į veidą. Iš surinktų įrodymų aiškiai atsikleidžia įvykių seka ir nuosekli grandinė tuoj po įvykio, kuri patvirtina tai, jog smūgis nukentėjusiajai Ž. C. buvo suduotas.

Nustatyta, jog kaltinamajam A. Š., bandant iš šalutinio kelio įsukti į pagrindinį kelią, esant automobilių spūsčiai, nenorėdama jo įleisti Ž. C. vairuodama savo automobilį naudojo garsinį automobilio signalą, to pasekoje, kaltinamasis išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios automobilio ir pro pravirą vairuotojo langą sudavė smūgį jai į kairę veido pusę. Įrodymų, jog nukentėjusioji Ž. C. nenorėdama jo įleisti rodė automobilio vairuotojui A. Š. ištiestus abiejų rankų viduriniuosius pirštus, byloje nėra nustatyta. Nors šią aplinkybę tvirtino kaltinamasis A. Š., pati nukentėjusioji šį veiksmą neigė. Dėl to yra pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-62-992/2020, kuria A. Š. skundas atmestas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1–ojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-988/2020.

Viešosios tvarkos pažeidimo veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Kaltinamasis A. Š. kaltinamas, jog pažeidė viešąją tvarką, t.y. tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šiuo atveju kaltinamasis it nukentėjusioji buvo viešojoje vietoje, t.y. dalyvavo eisme Vilniaus miesto gatvėje, kurioje buvo kamštis ir automobilių spūstis. Aplink judėjo nemažai automobilių. Kaltinamasis buvo išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio judrioje gatvėje, sankryžoje, vykstant judriam automobilių eismui. To neneigė ir jis pats. Kaltinamajam išlipus ir priartėjus prie nukentėjusiosios vairuojamo automobilio, kitų automobilių vairuotojai jam signalino, nes jis tokiu elgesiu trukdė judrų eismą. O ir neginčytina, jog važiuojamo kelio dalis, vykstant transporto eismui, yra pavojinga aplinka, judėti žmogui automobilių spūstyje. Kaltinamasis A. Š. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veidą. Tačiau nukentėjusiosios Ž. C. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir juos patvirtina jau aptarta kitų ištirtų ir įvertintų įrodymų grandinė, skambučio bendrosios pagalbos telefonu registracijos duomenys (t. 1, b.l. 9), išklotinės apžiūra iš BPC (t. 1, b.l. 33-36), tarnybinis iš karto atvykusių patrulių pranešimas (t. 1, b.l. 11), liudytojų G. G. ir E. T. parodymai, specialistų išvados, jų paaiškinimai bei aptarti medicininiai dokumentai, daikto - perlūžūsios dantų plokštelės apžiūra. Teismas nenustatė esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, todėl neturi pagrindo jais netikėti.

Taigi, nuosekli visų byloje surinktų įrodymų grandinė rodo, jog kaltinamasis A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. sudavė nukentėjusiajai Ž. C. per veidą. Ir nors sveikatos stiprių pakitimų nenustatyta, tačiau tokie pakitimai ir nėra būtini kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį. Šiuo atveju padarytas fizinio skausmo sukėlimas. Nustatyta, jog kaltinamasis sudavė ranka Ž. C. vieną kartą į kairę veido pusę, nuo to Ž. C. pajuto fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, kaltinamasis smūgiuodamas nukentėjusiajai į veido sritį, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, šiais savo veiksmais sudarė galimybę padarinių nukentėjusiosios sveikatai kilimui ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, kaltinamasis, kaip minėta, veikė tiesiogine tyčia, jo veika baigta.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl bausmės kaltinamajam A. Š. paskyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta nesunki tyčinė nusikalstama veika, kuria buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, sukeltas nukentėjusiajai fizinis skausmas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kitus byloje esančius duomenis.

Kaltinamasis A. Š. aukštojo išsilavinimo, nevedęs, turi sugyventinę, užsiima individuali veikla, administracine tvarka baustas (b.l. 45), duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, nėra duomenų, jog būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centrą, nėra, kaltinamasis neteistas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Siekiant kontroliuoti ir prižiūrėti kaltinamojo elgesį, kad jis pakartotinai nenusikalstų bei pakeistų savo elgesį, jam bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtini šie įpareigojimai: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža). Pats laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas arčiau minimumo.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-05-14 iki 2019-05-15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis (1 para), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 186). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė panaikintina.

Civiliniai ieškiniai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 30,52 eurų sumos atlyginimo. ( 1t., b.l. 145,146). Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas ir nurodyta 30,52 eurų turtinė žala civilinio ieškovo naudai priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. Š.

Ž. C. pateikė civilinį ieškinį dėl 6766,79 eurų sumos atlyginimo. (1t., b.l. 100-102). Ž. C. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5966,79 eurų sumos.(2 t., b.l. 201). Teisiamojo posėdžio metu ieškinys tikslintas.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu prašė atlyginti 996, 79 Eur turtinę žalą ir nurodo, kad po smūgio ji iškvietė policiją, nes buvo dideliame šoke, negalėjo toliau vairuoti savo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jai buvo išrašytas baudos kvitas už neapmokėtą automobilio stovėjimą ir, kurį apmokėjusi, patyrė 7,60 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusiajai prieš keletą metų buvo darytos žandikaulio operacijos, kurių metu ji išgyveno didelius skausmus ir ilgą gydymo procesą bei patyrė nemažai finansinių išlaidų, susijusių su šiuo gydymu. Po smūgio jai vėl buvo reikalingas gydymas, kuris užsitęsė ilgą laiką, todėl po patirtos traumos, laikotarpiu nuo 2019-05-15 iki 2019-05-28 ji buvo nedarbinga ir dėl to patyrė 277,83 Eur žalą.

Smūgio metu nukentėjusioji buvo su dantų korekcijos plokštele, kuri po kaltinamojo A. Š. smūgio net sulūžo. Sulūžusios plokštelės kaina – 173,73 Eur (pagrindžiantis išlaidas dokuentas pateiktas su pirminiu ieškiniu).

Po šio įvykio nukentėjusioji kreipėsi į gydytojus odontologus, kurie nustatė, kad dėl patirto smūgio žandikaulio sąkandis yra neteisingas, todėl reikalingas papildomas gydymas, kuris gali užsitęsti ilgą laikotarpį. Odontologas J. P. civilinei ieškovei buvo sudaręs gydymo planą. Pagal gydytojo odontologo J. P. sudarytą gydymo planą nukentėjusioji patyrė 425 Eur išlaidų.

Civilinė ieškovė po patirto smūgio jautė stiprius skausmus, todėl jai buvo išrašyti vaistai, kuriuos ji vartojo. Pagal išrašytus receptus vartodama vaistus, ji išleido 22,63 Eur.

Tęsiant gydymą, nukentėjusiajai už 90 Eur buvo suteiktos sveikatingumo paslaugos, kurias suteikė gydytoja kineziterapeutė V. M.

Civiliniu ieškiniu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. C. prašė atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą ir nurodo, jog ji patyrė didelį fizinį skausmą, iki šiol junta fizines ir psichologines pasekmes, ilgą laiką, apie 7-8 metus gydėsi – jai atliko veido žandikaulio operaciją. Po operacijos nukentėjusioji negalėjo normaliai maitintis apie tris mėnesius laiko, jautė skausmą, išgyvenimus. Nurodė, jog po 2019 m. gegužės 14 d. kaltinamojo suduoto smūgio jai į veidą turėjo kreiptis į medikus, turėjo nedarbingumą, buvo ir vėl sutrikusi jos sveikata, atsirado žandikaulio skausmas. Nukentėjusioji pergyveno, kad visas ilgas gydymas bus kartojamas iš naujo. Iki šiol jaučia nerimą, pergyvena dėl patirto sužalojimo.

Teismo motyvai dėl nukentėjusiosios Ž. C. civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Dėl patirtos turtinės žalos. Nukentėjusioji Ž. C. prašo atlyginti viso 996, 79 Eur turtinę žalą. Pirmiausiai nukentėjusioji nurodė, jog mokėjo baudą už automobilio parkingą, kai ją iš įvykio vietos išvežė greitoji medicinos pagalba. Nurodė, jog buvo dideliame šoke, negalėjo vairuoti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jai buvo išrašytas baudos kvitas už neapmokėtą automobilio stovėjimą ir, kurį apmokėjusi, patyrė 7,60 Eur turtinę žalą. Šiiuo atveju nėra nustatyta kažkokių nenugalimų aplinkybių, dėl ko automobilis galėjo būti paliktas mokamoje vietoje, už jį neapmokėjus. Nukentėjusiai buvo padarytas fizinio skausmo sukėlimas, o ne sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, paskirta bauda už tyčinį pažeidimą yra individuali ir jos našta negali būti perkelta kitam asmeniui. Dėl to šioje dalyje civilinis ieškinys nėra tenkintinas.

Taip pat nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog įvykio metu buvo su dantų korekcijos plokštele, kuri po kaltinamojo A. Š. smūgio net sulūžo. Sulūžusios plokštelės kaina – 173,73 Eur (pagrindžiantis išlaidas dokuentas pateiktas su pirminiu ieškiniu). Taip pat byloje yra šios plokštelės apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 93), patvirtinantis, jog ji sulūžo. Neabejotinai dėl to nukentėjusioji patyrė turtinės žalos, todėl nurodyta 173,73 Eur turtinė žala priteistina atlyginti nukentėjusiosos naudai iš kaltinamojo A. Š.

Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog po smūgio jai vėl buvo reikalingas gydymas, kuris užsitęsė ilgą laiką, todėl po patirtos traumos, laikotarpiu nuo 2019-05-15 iki 2019-05-28 ji buvo nedarbinga ir dėl to patyrė 277,83 Eur žalą. Iš tiesų byloje pateiktas nedarbingumo pažymėjimas šiam laikotarpiui, tą patvirtino teisiamajame posėdyje ir specialistė E. Ž., nurodė ligos kodą S00.85, kas reiškia galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą. Specialistė nurodė, jog ji apžiūrėjusi pacientę išrašė nedarbingumą. Taigi, šioje dalyje civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas ir nurodyta 277,83 Eur turtinė žala priteistina atlyginti nukentėjusiosos naudai iš kaltinamojo A. Š.

Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog po smūgio jai buvo išrašyti vaistai, kuriuos ji vartojo. Pagal išrašytus receptus vartodama vaistus, ji išleido 22,63 Eur. Tai nėra didelė suma, neabejotinai skausmą nukentėjusioji galėjo jausti ir nurodė, jog jautė, dėl ko vartojo vaistus, dėl ko 22,63 Eur turtinė žala priteistina atlyginti nukentėjusiosos naudai iš kaltinamojo A. Š.

Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog tęsiant gydymą, nukentėjusiajai už 90 Eur buvo suteiktos sveikatingumo paslaugos, kurias suteikė gydytoja kineziterapeutė V. M. Tačiau šioje dalyje nėra pateikta įrodymų, jog šios paslaugos būvo būtinos, todėl 90 Eur turtinė žala neatlygintina.

Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog po šio įvykio ji kreipėsi į gydytojus odontologus, kurie nustatė, kad dėl patirto smūgio žandikaulio sąkandis yra neteisingas, todėl reikalingas papildomas gydymas, kuris gali užsitęsti ilgą laikotarpį. Odontologas J. P. civilinei ieškovei buvo sudaręs gydymo planą. Pagal gydytojo odontologo J. P. sudarytą gydymo planą nukentėjusioji patyrė 425 Eur išlaidų. Gydytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog prieš du metus iki įvykio nukentėjusiajai buvo atlikta jai ortognatinė žandikaulio operacija. Remiantis šiais duomenimis po įvykio atvykus nukentėjusiajai, jai buvo paskirtas rentgenologinis ištyrimas, įvertinti, ar nėra kaulų lūžimų. Rentgenologinis tyrimas gali parodyti dantų lūžius, bet jų nebuvo, nes buvo padaryta ir panoraminė nuotrauka. Tuo metu jokių kraujosrūvų ar gleivinės pažeidimų pas pacientę nebuvo. Labai abejotų, kad nuo smūgio sudavimo plaštaka į skruostą labai žmogus negalėtų pakelti kairės rankos, kai nekonstatuojami jokie sužalojimai. Apie ranką apžiūros metu nebuvo užsiminta. Pacientė minėjo, kad jai buvo kažkiek sunkiau išsižioti, todėl ir darė rentgeno nuotrauką. Nukentėjusiosios sąkandis, kai žmogus sukanda - buvo viskas tvarkoje, kaip ir turi būti. Gal būt dėl smūgio galėjo šiek tiek sunkiau išsižioti. Konkrečiu atveju, apžiūrint C. lūžimų nebuvo, žaizdų nebuvo, kraujosrūvų nebuvo, muštinių žaizdų lūpose, gleivinėse ar veide nebuvo, jeigu būtų, būtų susiūtos. Jam pacientė tokių skundų, kad paniro petys, slankstelis, kad visa galva pasisuko nuo smūgio, kad galva persikreipė - nesakė. Apie sutrikusią orientaciją pacientė irgi nebuvo nurodžiusi. Objektyviai jokių sužalojimų pacientei nebuvo nustatyta. Specialistas J. P. paaškino, jog pacientai paprastai kreipiasi dėl žandikaulių asimetrijos, viršutinio – apatinio žandikaulio santykių neatitikimo, dažniausiai dėl sąkandžio, sąnarių problemų. Pirmiausia jie yra paruošiami ortodontiškai tai reiškia, kad gydytojas ortodontas sustumdo dantis tam tikra tvarka, kas kartais užtrunka kelis metus. Stumdo plokštelėmis, breketais, kapomis, plėtikliais, sraigtais, implantais ir taip toliau, tai gali užtrukti kartais ir penkis metus, kartais ir metus, tai visiškai individualu. Pagal planą nukentėjusiajai du dantys 36 bei 37 turėjo būti protezuojami nuolatiniais vainikėliais, kas reiškia, kad dantys yra šlifuojami visu perimetru. 2019 m. birželio 11 d. įraše kalbama apie vieno iš dantų tolimesnį paruošimą protezavimui. Taigi, kaip matyti po padarytos sąkandžio operacijos nukentėjusiajai buvo atliekami dantų korekcijos, gydymo veiksmai pagal nustatytą planą. Byloje nėra nustatyta tiesioginių duomenų, jog naujas gydymo planas nukentėjusiajai sudarytas po patirto smūgio. Anaiptol, specialistai parodė, jog šio tipo gydymas yra ilgalaikis, trunkamasis. Taigi, 425 Eur turtinė žala nėra atlygintina.

Dėl patirtos neturtinės žalos. Nukentėjusioji Ž. C. prašo atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, pastebėtina, jog teismų praktika dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį priteisiama maždaug nuo 150 Eur iki 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju pasekmės legvesnės – sukeltas fizinis skausmas. Svarbu ir tai, kad bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį (abu darbingi), padarytos turtinės žalos dydį (nėra didelė), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Š. rankos smūgio į nukentėjusiosios veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio sužalojimo nukentėjusioji buvo išvežta į gydymo įstaigą, vėliau kreipėsi į specializuotas gydymo įstaigas, jai buvo sulaužyta dantų plokštelė, patyrė skausmą, nerimą dėl veido. Šią kūno vietą, t.y. žandikaulį apibūdino kaip jautrų, kadangi prieš tai turėjusi operaciją dėl neteisingo sąkandžio, gydymas buvo ilgalaikis, trunkamasis, nebaigtas. Natūralu, jog nukentėjusioji pergyveno, kaip atrodys veidas, patyrė nuo smūgio šoką. Be abejo dėl šio įvykio nukentėjusioji turėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dalyvauti teisme ir dar kartą prisiminti įvykį, kuomet buvo sukeltas fizinis skausmas.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas nesunkus, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo turtinę padėtį (jis nuolat dirbantis, gaunantis ženkliai didesnes nei minimalios pajamas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams (fizinio skausmo sukėlimui) tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus būtų tinkamas 300 Eur dydžio.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Nukentėjusioji Ž. C. nurodo, jog byloje procesinius dokumentus ruošė, teikė kitą būtiną teisinę pagalbą, atstovavo jos interesus teisme advokatas Karolis Ušinskas. Nukentėjusioji prašo atlyginti 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiąją baudžiamajame procese atstovavo advokatas Karolis Ušinskas ir dėl to ji patyrė 1500 Eur išlaidas už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme (2 t., b. l. 195-200).

Šioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji Ž. C. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos surašant ieškinį, patikslintą ieškinį bei dėl atstovavimo bylą nagrinėjant teisme. Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, advokatas Karolis Ušinskas dalyvavo teisminiame procese nagrinėjant bylą, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį (dirba, darbingo amžiaus), prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas visiškai ir nurodyta 1500 Eur suma priteistina nukkentėjusiosios Ž. C. naudai iš kaltinamojo A. Š.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža), būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, nuo 2019-05-14 iki 2019-05-15 (vieną parą).

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 30,52 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą civilinio ieškovo naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. Š.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. C. civilinį ieškinį dėl 5966,79 eurų sumos tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. C. naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. Š. 474,19 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. C. naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo A. Š.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Irma Randakevičienė