Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje (S) Nr. II-62-992/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05406-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 21.8.4.

2020 m. sausio 23 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui L. P.,

asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinė teisena, - Ž. C. - atstovui advokato padėjėjui K. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2802-2019 (ROIK 19103340808).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate (toliau - ir Institucija) pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl galimai Ž. C. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnyje (nedidelis viešos tvarkos pažeidimas). Tyrimas pradėtas dėl to, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 9.50 val., Vilniuje, Rinktinės - Turgaus gatvių sankryžoje, važiuojant automobiliu, kelyje įvykus konfliktui su kitu vairuotoju, Ž. C. parodė įžeidžiantį ir nešvankų gestą (vidurinį rankos pirštą) taip išprovokuodama konfliktinę situaciją su A. Š.. Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, vyr. tyrėjas 2019 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-2802-2019 konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo gauta patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių Ž. C. neteisėtus veiksmus, dėl ko administracinio nusižengimo teisena Ž. C. atžvilgiu nutraukta.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, prašydamas 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2802-2019 panaikinti ir pripažinti Ž. C. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. A. Š. skunde teigia, kad esant automobilių spūsčiai ir bandant iš šalutinio kelio įsukti į pagrindinį, neleisdama jam įvažiuoti, Ž. C. ne tik naudojo garsinį automobilio signalą, bet ir rodė jam (A. Š.) gestus, t. y. ištiestus abiejų rankų vidurinius pirštus į viršų, sulenkus kitus pirštus. Kadangi tokį gestą, kaip ir daugelis žmonių, supranta kaip nepadorų, jis pasijuto įžeistas ir pažemintinas. Ž. C. veiksmai neatitiko visuotinai priimtino elgesio normų, peržengė moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas. Šiais veiksmais ji pažeidė kitų žmonių (A. Š.) teises ir teisėtus interesus. Šviesiu paros metu, automobilių spūstyje, taigi, suprasdama, kad jos veiksmus matys ir kiti eismo dalyviai bei pėstieji, turėdama atitinkamą išsilavinimą ir žinias, suprasdama, kokie veiksmai peržengia moralės ir elementarios kultūros ribas, Ž. C. demonstravo jam ištiestus abiejų rankų vidurinius pirštus. Pareiškėjo teigimu, tai buvo ne vienkartinis gesto parodymas, o kurį laiką besitęsiantys tyčiniai veiksmai. Tokie Ž. C. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi ji atliko įstatymo dispozicijoje aprašytus veiksmus: veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje ir jais buvo pažeista viešoji tvarka bei žmonių rimtis, dėl ko priimtas Institucijos nutarimas privalo būti panaikintas ir Ž. C. už padarytą nusižengimą skirta administracinė nuobauda.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. V. atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gauta patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų Ž. C. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Institucijos atstovas prašo A. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2802-2019 (ROIK 19103340808) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nagrinėjant skundą teisme A. Š. paaiškino, kad ryte, apie 10.00 val., automobiliu važiuodamas Turgaus gatve ketino sukti į dešinę, į Rinktinės gatvę. Rinktinės gatvėje buvo transporto spūstis. Privažiavus prie Turgaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, prieš jį stovėjęs automobilis pasuko į dešinę. Jis praleido Rinktinės gatve du automobilius ir iš lėto judėdamas, rodydamas dešinio posūkio signalą, ketino sukti į dešinę. Jo važiavimo trajektorija kirtosi su Ž. C. automobilio važiavimo trajektorija. Ž. C. nenorėjo jo praleisti, naudojo automobilio garsinį signalą. Išgirdęs garsinį signalą jis atsisuko ir pamatė, kad vairuojantis automobilį asmuo rodo ištiestus abiejų rankų viduriniuosius pirštus. Šį gestą jis suprato kaip nepadorų, įžeidžiantį ir žeminantį jį. Įvažiavęs į Rinktinės gatvę, sustojo spūstyje ir per galinį vaizdo veidrodėlį stebėjo, ką daro už jo stovintis vairuotojas. Ž. C. gal kokius 3-5 kartus rodė tuos pačius gestus. Jis pasijuto pažemintas ir suglumęs, kadangi automobilis nejudėjo, nusprendė išlipti ir paklausti, kas nutiko, kodėl ji taip elgiasi. Atsakinėdamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. Š. paaiškino, kad pirmuosius rodomus gestus matė per šoninį langą, kai jo automobilis dalinai buvo įvažiavęs į Rinktinės gatvę. Ž. C. naudodama garsinį signalą stengėsi jį aplenkti, užblokuoti, elgėsi įžūliai. Tai buvo jos pasipiktinimas supratus, kad jį jau įleido. Jis buvo priekyje, tačiau nepasitenkinimą ji reiškė ir toliau. Rodomus gestus matė per galinį ir per šoninį kairės pusės vaizdo veidrodėlius. Buvo spūstis, jokių žmonių šalia nebuvo, buvo eilinė situacija, tačiau ši situacija išsiskyrė tuo, kad asmuo jam rodė nepadorius gestus. Tai, kad nepadorius gestus rodo moteris, įsitikino tik priėjęs prie automobilio. Ankščiau pamatyti, kad vairuoja moteris, jam trukdė į langus šviečianti saulė, tačiau rodomą pirštų kombinaciją jis matė aiškiai, kadangi asmuo buvo ištiesęs rankas. Jis galvojo, kad taip elgiasi įžūlus paauglys ir norėjo jam pareikšti pastabą. Dėl šio įvykio į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino todėl, kad manė, jog viską pavyks išsiaiškinti pačiam; įvykis jokių jo tos dienos planų nepakeitė, vakare buvo sulaikytas pareigūnų, kreipėsi su pareiškimu dėl Ž. C. veiksmų iš karto, kai tik turėjo tokią galimybę. Anksčiau kreiptis į policijos pareigūnus neturėjo galimybės ir dėl darbo, ir dėl šeimyninių aplinkybių.

Skundo nagrinėjimo medžiagoje pateiktas A. Š. administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19103340808) 2019 m. rugsėjo 25 d. pateiktas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 10.00 val., savo automobiliu VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Turgaus gatve. Privažiavęs sankryžą ketino pasukti į dešinę pusę. K. R. gatvėje buvo automobilių spūstis, laukė, kol galės įvažiuoti į sankryžą. Prieš jo automobilį stovintis automobilis pravažiavo, tada jis praleido vieną automobilį, važiuojantį Rinktinės gatve, ir ketino įvažiuoti į Rinktinės gatvę. Po truputį automobiliu įvažiuojant į Rinktines gatvę, jam iš kairės pusės, priartėjo mėlynos spalvos automobilis VW Golf, kurio vairuotojas nenorėjo jo praleisti įvažiuoti į Rinktinės gatvę. Automobilio VW Golf vairuotojas pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, atsisukęs pamatė, kad vairuotojas rodo nepadorius gestus - abiejų rankų ištiestus viduriniuosius pirštus į viršų. Automobiliu jis įvažiavo į Rinktines gatvę ir sustojęs spūstyje, pažiūrėjęs pro galinį vaizdo veidrodėlį, pamatė, kad automobilio vairuotojas rodo tuos pačius gestus. Jis pasijuto įžeistas ir pažemintas, nusprendė išlipti iš automobilio, pasiaiškinti su nepadorius gestus rodančiu automobilio vairuotoju. Išlipęs nuėjo link VW Golf automobilio, priėjęs prie vairuotojo pusės, per atvirą automobilio langą pamatė, kad automobilį vairuoja moteris, kuri tuo metu buvo nusisukusi į dešinės pusės šoną. Pastebėjo, kad vairuotojos veidas ir kaklas buvo dėmėtas raudonos - violetinės spalvos. Vairuotojos paklausė, kodėl ši jam rodo nepadorius gestus. Vairuotojai atsisukus, jis pastebėjo, kad jos veidas buvo tokios pačios spalvos dėmėmis, jos žvilgsnis buvo įtūžusio asmens. Tas vaizdas jį išgąsdino ir supratęs, kad nieko neišsiaiškins, apsisuko ir grįžo į savo automobilį. Su vairuotoja jokio žodinio konflikto nebuvo (b. l. 9).

Skundo nagrinėjimo medžiagoje pateiktas Ž. C. administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19103340808) 2019 m. gruodžio 2 d. pateiktas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 9.51 val., automobiliu VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Rinktinės gatve. P. T. gatvę prieš jos automobilį įvažiavo automobilis VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio ji nepraleidinėjo, tačiau automobilio vairuotojas, važiuodamas iš šalutinio kelio, įvažiavo į Rinktinės gatvę prieš jos automobilį. Prieš įvažiuodamas, automobilio vairuotojas naudojo garsinį signalą, norėdamas, kad ji jį užleistų. Prieš jam įvažiuojant, ji stovėdama kamštyje, abi savo rankas (delnus) iškėlė prieš save į šonus (taip norėdama atkreipti dėmesį, kad automobilio ji nepraleis). Kito automobilio vairuotojui nepadorių gestų ji nerodė. Vairuotojas, užlindęs prieš jos automobilį, ant pėsčiųjų perėjos staigiai sustabdė automobilį, sukeldamas avarinę situaciją. Tuomet ji panaudojo garsinį signalą. Minėto automobilio vairuotojas staigiai išlipo iš savo automobilio ir greitu žingsniu priėjo prie jos automobilio. Ji, galvodama, kad galbūt dėl staigaus stabdymo atsitrenkė į jo automobilį, atidarė langą. Eidamas link automobilio vairuotojas ant jos rėkė. Priėjęs prie jos automobilio, pasilenkė prie atidaryto lango ir iš karto dešine ranka delnu trenkė jai į kairį žandą. Trenkęs apsisuko ir nuėjo į savo automobilį. Smūgio metu ji išgirdo garsą žandikaulio srityje, pajuto stiprų fizinį skausmą, pagalvojo, kad lūžo žandikaulis. Automobilio VW vairuotojui nerodė jokių nepadorių gestų. Jokiais žodžiais vyriškio neįžeidinėjo ir neadekvataus elgesio neprovokavo. Įvykio metu jokių odos paraudimų nebuvo, jokių odos problemų ji neturi. Paraudimas atsirado tik po smūgio. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 21).

Byloje pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuota automobilio VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė dalis, šį automobilį iš savo automobilio telefonu užfiksavo Ž. C. (b. l. 37)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų.

Skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-2802-2019 (ROIK 19103340808) nutraukta administracinio nusižengimo teisena, neįrodžius Ž. C. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Atliekant tyrimą dėl šio įvykio paaiškinimą pateikė A. Š. bei galimai administracinį nusižengimą padariusi Ž. C., kurie įvykio aplinkybes aiškino iš esmės skirtingai.

A. Š. teigė, kad važiuodamas Turgaus gatve, pravažiavęs sankryžą ketino sukti į dešinę, į Rinktinės gatvę. Buvo spūstis, iš lėto vairuojamu automobiliu įvažinėjant į Rinktinės gatvę, iš kairės priartėjo mėlynos spalvos automobilis VW Golf, kurio vairuotojas nenorėjo jo praleisti, pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, atsisukęs pamatė, kad vairuotojas jam rodo nepadorias pirštų kombinacijas. Įvažiavęs į gatvę, per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė, kad vairuotojas rodo tuos pačius gestus, dėl ko įsižeidęs išlipo pasiaiškinti. Apklausiamas teisme pareiškėjas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. kad vairuojamu automobiliu, esant transporto spūsčiai, bandant atlikti dešinį posūkį, kito automobilio vairuotojas (Ž. C.) nenorėjo jo užleisti, pradėjo naudoti garsinį signalą. Atsisukęs, per šoninį automobilio langą, pamatė, kad vairuotojas jam rodo ištiestus abiejų rankų viduriniuosius pirštus. Šį gestą jis suprato kaip nepadorų, įžeidžiantį ir žeminantį jį. Įvažiavęs į Rinktinės g. sustojo spūstyje ir per galinį vaizdo veidrodėlį stebėjo, ką daro už jo esančio automobilio vairuotojas. Per automobilio salono bei šoninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlius matė rodomus gestus. Pareiškėjo teigimu, Ž. C. gal kokius 3-5 kartus rodė tuos pačius gestus, dėl ko jis pasijuto pažemintas.

Visiškai priešingas aplinkybes nurodė tyrimo metu apklausta Ž. C.. Moters teigimu, važiuojant Rinktinės gatve, privažiavus Turgaus gatvę, prieš jos automobilį įvažiavo automobilis VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji šio automobilio įvažiuoti į kelią nepraleido, tačiau automobilio vairuotojas naudodamas garsinį signalą įvažiavo prieš jos automobilį ir staigiai, sukeldamas avarinę situaciją, savo automobilį sustabdė. Ž. C. pateiktame paaiškinime neigė automobilio VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui rodžiusi nepadorius gestus.

Atsižvelgiant į Ž. C. pateiktame paaiškinime nurodytą aplinkybę, t. y. į tai, kad ji, norėdama atkreipti automobilio VW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dėmesį, iškėlė delnais į šonus abi rankas, neatmetama galimybė, kad toks Ž. C. rankų mostas galėjo suklaidinti pareiškėją, kuris dėl prasto matomumo, kaip pats nurodė skundą nagrinėjant teisme - akinančios saulės šviesos, tokį rankų mostą galėjo palaikyti kaip nepadorių gestų rodymą. Nors apklausiamas teisme A. Š. buvo užtikrintas, kad matė Ž. C. jam rodomus nepadorius gestus, tačiau vairuotojo dėl spiginančios saulės šviesos jis nematė ir tai, kad vairuoja moteris, pamatė tik priėjęs prie Ž. C. automobilio, kas tik patvirtina aplinkybe, jog matomumas šioje situacijoje buvo ribotas ir kas vyksta kito automobilio, stovinčio toliau nuo jo, salone pareiškėjas galėjo tiksliai ir nematyti.

Teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis nei vienas iš įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją vertę. Visi prieštaravimai, kilę nagrinėjant bylą, turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tyrimo metu nustatytų prieštaravimų tarp Ž. C. bei A. Š. nurodytų aplinkybių nepavyko pašalinti, nebuvo nustatyta su šiuo įvykiu susijusių liudytojų, abu vairuotojai važiavo vieni, nebuvo nustatyta kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Ž. C. ar A. Š. nurodytas aplinkybes.

Situacijoje, kurioje yra esminių prieštaravimų tarp galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens ir galimai nukentėjusio asmens ir nesant objektyvios galimybės šių prieštaravimų pašalinti, vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka. Nesant kitų įrodymų, objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodytas aplinkybes, vieno asmens parodymais kito asmens kaltė negali būti grindžiama.

Įvykio metu, kaip ir patvirtino A. Š., kitų asmenų, mačiusį šį įvykį nebuvo. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. patvirtinti ar paneigti A. Š. parodymus apie viešosios tvarkos pažeidimą.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.

Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog Ž. C. padarė jai inkriminuojamus veiksmus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2802-2019 (ROIK 19103340808) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

A. Š. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2802-2019 (ROIK 19103340808) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.