Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, Komisija netinkamai aiškino skundo padavimo termino pradžią, netinkamai įvertino byloje rašytinius įrodymus, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos darbuotojai 2020 m. gegužės 6 d. patikrinę žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žemės sklype pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Sklypas apleistas, nenaudojamas, sklype gausu šiukšlių, buitinių, stambiagabaritinių, žaliųjų atliekų, auga krūmai, žolė nešienaujama. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 22-2-411 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, registruotu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Taisyklių reikalavimų. Pareiškėja šiuo raštu taip pat buvo įspėta, kad žemės sklypo savininkei nevykdant Taisyklių reikalavimų, žemės sklypas bus įrašytas į 2020 m. Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir apmokestinamas maksimaliu žemės mokesčio tarifu. Ši informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į sąrašą 2020 m. gegužės 12 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikus pakartotinę patikrą buvo nustatyta, kad pareiškėja tinkamai neįgyvendina savo kaip žemės savininkės pareigos prižiūrėti žemės sklypą taip, kad sklypas būtų išvalytas (Taisyklių 7.1 papunktis), kad jame neaugtų krūmai, kad teritorija būtų nušienauta (Taisyklių 7.3 papunktis), kad būtų sutvarkytos žaliosios atliekos (Taisyklių 7.5 papunktis). 2020 m. rugpjūčio 19 d. atlikus dar vieną patikrą buvo nustatyti tie patys pažeidimai (Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 papunkčiai). Remiantis surinktais įrodymais, t. y. nenaudojamos žemės patikrinimo aktais ir fotonuotraukomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos seniūnas pateikė duomenis ir pareiškėjos žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėja apie šį įsakymą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 29-2-878 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Informacija apie šį įsakymą 2020 m. rugsėjo 16 d. taip pat buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.

Nurodė, kad pareiškėjai skundžiamas Įsakymas buvo išsiųstas registruoti laišku kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 29-2-878 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Tai, kad pareiškėja pati, dėl savo pačios pasirinko elgesio modelio, pašte neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą, nėra pagrindas išvadai, kad buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone Komisijos išvada, kad skundžiamo akto išviešinimas paskelbiant jį atsakovės interneto svetainėje yra teisiškai nereikšmingas ir nesukuriantis jokių imperatyvių pareigų ir pasekmių, ne tik prieštarauja nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtintame 2012 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-286 „Dėl nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo“ 3 punktui, bet ir paneigia norminio teisės akto, kuriame nustatytos savivaldybės valdymo sričiai, t. y. vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų, aktualios visuotinai privalomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, kurios reikalingos siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu suteiktas teises ir įvykdyti nustatytas pareigas, visuotinio privalomumo pobūdį. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad numatytas privalomas informacijos viešas paskelbimas apie ketinimą įrašyti žemės sklypą arba apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtintas Sąrašas, padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo. Pažymėtina, kad ši Aprašo nuostata atsirado siekiant išspręsti problemas dėl tinkamo asmenų informavimo apie jų valdomo sklypo nepriežiūrą ir iš to kylančias teisines pasekmes.

Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su Komisijos išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pareiškėjai turėjo būti žinomos aplinkybės apie priimto akto svarstymą, būsimą jo priėmimą ir pan. Tai, kad AB Lietuvos paštas siųstą registruotąją korespondencijos siuntą, adresuotą UAB „Reksus“, pristatė į gaunamųjų laiškų dėžutę, o ne pateikė asmeniškai pasirašytinai gavėjui, nepaneigia fakto, kad Kauno miesto savivaldybės administracija jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė, o pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą. Pažymėjo, kad net procesiniai dokumentai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). 2020 m. gegužės 12 d. viešas informacijos apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į sąrašą paskelbimas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėja buvo informuota apie ginčo žemės sklypo nepriežiūrą. Be to, pareiga žemės savininkui žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio, Taisyklių reikalavimų. Todėl žemės sklypo nepriežiūros fakto negalima paaiškinti teisės aktų reikalavimų nežinojimu, kadangi įstatymų ir kitų teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Be to, pareiškėjos atstovo 2020 m. lapkričio 3 d. prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijai patvirtinta aplinkybę, kad pareiškėja turėjo ir galėjo apie skundžiamą Įsakymą sužinoti dar 2020 m. spalio 18 d., kuomet Valstybinė mokesčių inspekcija suformavo žemės mokesčio deklaraciją už 2020 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone skundžiamo Įsakymo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia, todėl pareiškėja apie Įsakymą turėjo ir galėjo sužinoti daug ankščiau nei 2020 m. lapkričio 9 d., o Komisijos išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo, yra nepagrįsta.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės patikrinimo metu darytose fotonuotraukose matyti skirtingi sklypo vaizdai, vienose fotonuotraukose matyti nušienauta žolė (2020-05-06 atlikto patikrinimo metu vaizdas beveik visose nuotraukose; 2020-08-19 atlikto patikrinimo metu vaizdas nuotraukoje Nr. 1), o kai kuriose žolė yra aukštesnė (2020-05-06 atlikto patikrinimo metu vaizdas nuotraukose Nr. 2-4). Vaizdų fotonuotraukose įvairovė patvirtina faktą, kad sklypas buvo periodiškai prižiūrimas, tvarkomas, pjaunama žolė. Kadangi fotonuotraukose nėra sužymėtos konkrečios žemės sklypo koordinatės ir kryptis, nėra nurodyta ir fotonuotraukų darymo data, todėl neįmanoma nustatyti kuri sklypo vieta fotonuotraukoje yra užfiksuota, neįmanoma skirtingais laikotarpiais darytų nuotraukų palyginti tarpusavyje, neįmanoma nustatyti koks fotonuotraukos darymo metu buvo žolės aukštis ir pan. Tuo tarpu Aprašo 6 punktas numato pareigą Kauno miesto seniūnams seniūnijų teritorijoje nustatant nenaudojamos žemės sklypus, surinkti įrodymus (surašyti apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.). Atsakovė skunde teigia, kad kriterijai, kurių nors vieną pažeidus fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė įrašoma į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą, įtvirtinti Taisyklių 7 ir 25 punktuose. Pareiškėjas pabrėžia, kad Apraše nėra nustatyta tokia tvarka, pagal kurią, pažeidus bent vieną kriterijų iš įtvirtintų Taisyklių 7 ir 25 punktuose, fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė įrašoma į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą. Priešingai, Aprašas nustato visą procedūrą, kurios turi būti laikomasi iki Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo sąrašo sudarymo. Tam yra skirta II Aprašo dalis - „Sąrašo sudarymas“. Visų pirma, joje yra nustatytos pareigos Kauno miesto seniūnams seniūnijos teritorijoje nustatyti nenaudojamos žemės sklypus, surinkti įrodymus. Antra, jiems nustatyta pareiga registruotais laiškais įspėti žemės savininkus apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir nustatyti protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti. Trečia, seniūnai privalo atlikti pakartotinę tokių sklypų patikrą. Ketvirta, seniūnai sudaro sąrašus ir kartu su apžiūros aktais su išsamia aprašyta vaizdine medžiaga pateikia atitinkamam Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui. Penkta, atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos skyrius, gavęs iš seniūnų sąrašus, parengia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, Aprašas nenustato jokių konkrečių kriterijų, tuo labiau nurodytų konkrečiuose Taisyklių punktuose, kuriuos pažeidus žemės sklypas įrašomas į nenaudojamos žemės sąrašą.

Ginčas inicijuotas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. Al-465 dalies, kuria sąrašo numeriu 314 į nenaudojamų žemės sklypų 2020 metų sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi pareiškėja pasinaudojo įstatymo nustatyta teise kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos darbuotojai 2020 m. gegužės 6 d. patikrinę žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žemės sklype pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“. Buvo surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 22-8-61, jame nurodyta, kad sklypas apleistas, nenaudojamas, sklype gausu šiukšlių, buitinių, stambiagabaritinių, žaliųjų atliekų, auga krūmai, žolė nenušienauta. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 22-2-411 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, registruotu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Taisyklių reikalavimų. Pareiškėja šiuo raštu buvo įspėta, kad žemės sklypo savininkei nevykdant Taisyklių reikalavimų, žemės sklypas bus įrašytas į 2020 m. Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir apmokestinamas maksimaliu žemės mokesčio tarifu. Informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į sąrašą 2020 m. gegužės 12 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikus pakartotinę patikrą buvo nustatyta, kad pareiškėja tinkamai neįgyvendina savo kaip žemės savininkės pareigos prižiūrėti žemės sklypą taip, kad sklypas būtų išvalytas, kad jame neaugtų krūmai, kad teritorija būtų nušienauta, kad būtų sutvarkytos žaliosios atliekos. 2020 m. rugpjūčio 19 d. atlikus dar vieną patikrą buvo nustatyti tie patys pažeidimai, surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 179, jame nurodyta, kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, jame gausu žaliųjų atliekų, auga krūmai, žolė, nenušienauta. Remiantis minėtais patikrinimo aktais pareiškėjos žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėja apie šį įsakymą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 29-2-878 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Informacija apie šį įsakymą 2020 m. rugsėjo 16 d. taip pat buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo paskirtis nustatyti žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis ar juridinis asmuo. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjai UAB „Reksus“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Savivaldybių taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos (6 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę; 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija) patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymo ir keitimo procedūras. Aprašo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais.

Aprašo 4 punkte numatyta, kad vartojama sąvoka nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 redakcija) patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių II skyrius reglamentuoja bendruosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, kurių 7 punkte numatyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2 papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją nušienauti bent vieną kartą per mėnesį (žolės aukštis turi būti ne daugiau kaip 12 cm) (7.3 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis). Taisyklių 25.14 papunktyje numatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

Byloje pateiktas AB Lietuvos pašto 2021 m. sausio 13 d. raštas Nr. 3-2021-00190, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo pakeista siuntų pristatymo tvarka, registruotosios korespondencijos siuntos iki 2 kg buvo pristatomos į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutes, nereikalaujant gavėjo parašo. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 22-2-411 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“, nors ir siųstas registruota siunta, tačiau pareiškėjai nebuvo įteiktas pasirašytinai, teismas vertina, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Atsakovė, siųsdama pranešimą registruota siunta, neįsitikino, ar siunta pasiekė gavėją. Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.