Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. R. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Mykolo Girdiušo (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pripažintas recidyvistu;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. liepos 30 d., 01.00 val. iki 2025 m. liepos 30 d. 16.12 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota E. R. faktiškai priklausanti transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. R. nuspręsta nepriteisti.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Voką su netikru E. R. vardu išduotu Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. liepos 30 d. apie 00.23 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties nusukimu į Pilaitės prospektą (koordinatės: 54.700471, 25.208579), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Be to, E. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis iki 2025 m. liepos 30 d., apie 00.23 val., Vilniuje, kuomet Vakariniame aplinkkelyje, ties nusukimu į Pilaitės prospektą (koordinatės 54.700471, 25.208579), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausioji patrulė G. K. sustabdė jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė su savimi žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. R. vardu, kurio blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, ir kurį tikrinimo metu 2025 m. liepos 30 d. apie 00.23 val. neteisėtai panaudojo, minėtą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas policijos pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir atidėti E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimo nuostatų ir paskyrė per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo iš esmės vien tuo, kad E. R. praeityje daug kartų buvo teistas ir tai rodo, jog jis nelinkęs keisti gyvenimo būdo, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimą. Nuteistojo gynėjas, cituodamas teismų praktikos nuostatas dėl teisingos bausmės paskyrimo, nurodo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nubaudimą iškėlė aukščiau kitų bausmės tikslų ir neatsižvelgė į aplinkybes, kurios rodo, jog E. R. siekia pakeisti gyvenimo būdą, bando kurti pozityvius socialinius ryšius, t. y. jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, turėdamas gyvenamąją vietą atokiame kaime, jis neturi kito būdo atvykti į darbą kaip tik automobiliu, todėl ir nusipirko suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad tai neeliminuoja nusikaltimo padarymo fakto, tačiau rodo, jog motyvas nėra labai antivisuomeninis. Tuo tarpu alkoholio kiekis vairuojant automobilį nežymiai viršijo administracinio nusižengimo ribą, o žalingų pasekmių neatsirado. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad yra viena lengvinanti aplinkybė, jog E. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, kas rodo, jog jis adekvačiai neigiamai vertina savo veiksmus ir yra linkės taisytis.

3.2. Skunde pažymima, kad jeigu teismas manė, jog skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo, turėjo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Pasak gynėjo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atveju E. R. būtų prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, o už nedidelius pažeidimus grėstų realus laisvės atėmimas. Gynėjo vertinimu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taisomai veiktų E. R. ir užtikrintų jo veiksmingą resocializaciją.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo E. R. gynėjas M. Girdiušas neginčija nuteistojo nuteisimo už nusikaltimų padarymą, tačiau prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, prašydamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau taikyti BK 75 straipsnį galima tik tada, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, parinkdamas skirtinų bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam E. R. paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors plačiau dėl to ir nepasisakė, tačiau pagrįstai nuteistojo E. R. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

9. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio sprendimui skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, atsižvelgia į tai, kad E. R. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), o kitas – apysunkis (BK 300 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertintini nuteistojo E. R. asmenybę apibūdinantys duomenys – jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, paskutinį kartą oficialiai dirbo 2020 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., šiuo metu nuo 2024 m. gruodžio 4 d. verčiasi individualia veikla (b. l. 49), per pastaruosius trejus metus iki nusikaltimų padarymo septynis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių keturis kartus baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už tai, kad 2024 m. kovo 31 d. vairavo būdamas neblaivus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 50–54). Be kita ko, E. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteisiamas keturioliktą kartą, vien iš jų šešis kartus, t. y. 2018 metais, 2019 metais du kartus, 2021 metais du kartus, 2024 metais buvo teisiamas iš analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo, padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, šios aplinkybės tik patvirtina, kad E. R. nusikalto ne spontaniškai, jo elgesys regresuoja. Tai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo E. R. nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa, kadangi net ir būdamas baustas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir atlikęs ankstesniais sprendimais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kai teistumas nebuvo išnykęs ir panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistąjį E. R. charakterizuojančias ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

10. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad šiame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas nuteistasis E. R. padarė praėjus dvylikai dienų po to, kai tik atliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, praeityje nuteistajam E. R. ne kartą (2004, 2009, 2015 metais) buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris visais atvejais buvo panaikintas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį E. R.. Taigi, nei švelnesnės bausmės, nei anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistojo E. R. elgesio nepakeitė ir jis toliau vis nusikalsdavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis E. R. nepateisino anksčiau teismų jam išreikšto pasitikėjimo jo resocializacijos galimybe, jis ir toliau pakartotinai darė nusikalstamas veikas, ignoruodamas visuomenės ir nukentėjusiųjų nuo jų daromų nusikalstamų veikų interesus ir jau žinodamas gresiančius padarinius už pasikartojančius įstatymų pažeidimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis E. R. piktybiškai nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamos bei rodo, kad jis nevertina savo nusikalstamo elgesio neigiamai.

11. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam E. R. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. R., paskirdamas laisvės atėmimo bausmes už atskirtas nusikalstamas veikas, tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius. Priešingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tą aplinkybę, jog nuteistasis E. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir nustatyti jos dydį, t. y. vienerius metus du mėnesius laisvės atėmimo.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios bylos aplinkybės galimybę, kad bausmės tikslai nuteistajam E. R. galėtų būti pasiekti be realaus tos bausmės atlikimo, visiškai paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam E. R. BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėti jam paskirtos bausmės vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija, nekartodama šioje nutartyje aptartų aplinkybių, sprendžia, kad sprendimas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų E. R. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. sausio 6 d. pažymą Nr. APD-2026-00106 dėl 79,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Julijos Asovskajos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. R..

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas E. R. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats E. R. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. R., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo E. R. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.