Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Carbon invest“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Carbon invest“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtinta ieškovės T. B. ir atsakovės UAB „Carbon invest“ sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo per 45 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos pervesti pareiškėjai 53 822,26 Eur (Taikos sutarties 2 punktas) (civilinės bylos Nr. e2-11275-901/2025).

2. 2025 m. spalio 31 d. ieškovė T. B. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 2 punkto nevykdymo (dėl 53 822,26 Eur sumos). Pažymėjo, jog atsakovė toliau nebendradarbiauja su ieškove ir nėra atsiskaičiusi pagal taikos sutartį, nors taikos sutartimi numatytas 45 d. terminas yra pasibaigęs.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Carbon invest“ per teismo nustatytą terminą paaiškinimų ir įrodymų apie taikos sutarties sąlygų / įsipareigojimų įvykdymą nepateikė, apie posėdį informuotas tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos T. B. prašymą tenkino – išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11275-901/2025 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės T. B. ir atsakovės UAB „Carbon invest“ dėl 53 822,26 Eur skolos (pagal nutarties 2 punktą). Nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „Carbon invest“ būtų tinkamai vykdžiusi prievoles pagal taikos sutarties 2 punktą. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių vykdomasis dokumentas negalėtų būti išduotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Carbon invest“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį, grąžinti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą tinkamai informuoti atsakovę ir išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes arba (alternatyviai) atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl procesinių teismo pažeidimų, neleidusių tinkamai ištirti faktinių aplinkybių. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantės teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė procesines teisės normas, nepakankamai ištyrė aplinkybes ir nenustatė visų reikšmingų faktų, todėl nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo laikytina nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalis, 646 straipsnis).

5.2. Teismas tik formaliai nurodė, kad apeliantė nepateikė atsikirtimų, tačiau visapusiškai ir objektyviai neįvertino situacijos. Pagal įstatymo reikalavimus, teismas tinkamai neinformavo apeliantės apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, taip pat nepareikalavo iš atsakovės pateikti papildomus įrodymus, neįvertino faktinių aplinkybių, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą (CPK 5, 12, 17 straipsniai).

5.3. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad vykdomasis raštas negali būti išduodamas automatiškai, teismas turėjo patikrinti, ar tikrai egzistuoja taikos sutarties pažeidimas, neturėjo apsiriboti vien pareiškėjos teiginiais. Apeliantė pažymėjo, kad iš skundžiamos nutarties turinio nematyti, ar teismas prašė pareiškėjos, kad ji pateiktų įrodymus apie prievolės neįvykdymą.

5.4. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis nemotyvuota, joje trūksta detalaus faktų išdėstymo, taikytinų teisės normų analizės, argumentų, kodėl kiti teisiniai būdai, pvz., termino atnaujinimas, prievolės kvalifikavimas, papildomas įrodymų rinkimas, nebuvo taikomi. Tai yra savarankiškas pagrindas nutartį panaikinti (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

6. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti 5 000 Eur baudą apeliantės vadovui I. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti iš apeliantės UAB „Carbon invest“ pareiškėjos T. B. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti į civilinę bylą įstatymų numatyta tvarka. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

6.1. Nurodė, kad šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis nustatytu terminu nebuvo įvykdyta. Taip pat atsakovė nesusiekė su pareiškėja, neprašė skolos sumokėjimo termino atidėjimo, nesitarė dėl atsiskaitymo dalimis.

6.2. Argumentuoja, kad, sudarydama taikos sutartį, pareiškėja veikė sąžiningai, pasitikėdama atsakove ir siekdama taikaus ginčo išsprendimo, atsisakė dalies savo reikalavimo, nors iki taikos sutarties sudarymo teismas jau buvo konstatavęs atsakovės prievolės nevykdymą ir netgi taikęs laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu.

6.3. Pareiškėja nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl tariamo nutarties nemotyvavimo ar procesinių pažeidimų, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas CPK 646 straipsnyje numatytas vykdomojo rašto išdavimo prielaidas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįvykdė taikos sutartyje nustatytos prievolės, ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.

6.4. Pažymėjo, kad atsakovė nėra atlikusi nė vieno mokėjimo pagal taikos sutartį, todėl jos reikalavimas pareiškėjai pateikti banko išrašus ar kitus mokėjimo įrodymus, esant visiškam prievolės neįvykdymui, yra teisiškai nepagrįstas ir logiškai nepateisinamas, nesusijęs su CPK 646 straipsnio reikalavimais.

6.5. Pareiškėjos nuomone, atsakovės teiginiai apie tariamą netinkamą informavimą yra deklaratyvūs, o atsakovės ir jos atstovų elgesys rodo sąmoningą ir nuoseklų nesąžiningą procesinių teisių naudojimą, reaguojant tik į tuos procesinius dokumentus, kurie leidžia vilkinti vykdymo procesą.

6.6. Pažymėjo, kad atsakovė, nevykdydama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties ir nepateikdama jokių įrodymų apie prievolės įvykdymą, naudojasi procesinėmis priemonėmis ne ginčui išspręsti, o prievolės įvykdymui vilkinti, pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Toks atsakovės nesąžiningas elgesys, vilkinant vykdymo procesą, taip pat sudaro pagrindą atmesti atskirąjį skundą ir skirti jai baudą už piktnaudžiavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties

9. Nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo per 45 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos pervesti pareiškėjai 53 822,26 Eur (Taikos sutarties 2 punktas). Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama išduoti vykdomąją raštą. Prašyme nurodė, jog nors taikos sutartimi numatytas 45 d. terminas yra pasibaigęs, tačiau atsakovė su ja vis dar neatsiskaitė pagal taikos sutartį. Ginčijama 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl nurodyto taikos sutarties 2 punkto priverstinio vykdymo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad teismas privalėjo išsiaiškinti, ar taikos sutartis tikrai nevykdoma, ar tikrai egzistuoja taikos sutarties pažeidimas, pareikalauti tai patvirtinančių įrodymų; teismas negalėjo apsiriboti vien pareiškėjos teiginiais. Taip pat tvirtina, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl ji negalėjo pateikti paaiškinimų nagrinėjamu klausimu. Pažymėjo ir teismo padarytus procesinės teisės normų pažeidimus bei nepakankamą faktinių aplinkybių ištyrimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Pagal šią teisės normą, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025).

11. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį svarbu nustatyti faktą, ar taikos sutartis (jos dalis) yra nevykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas tokio vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas atlieka šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie taikos sutarties sąlygų vykdymą vertinimą būtent nurodytu tikslu, t. y. vertina, ar pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį yra teisinis pagrindas išduoti arba atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018). Pažymėtina, kad nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.

12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikia ne tik nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos), bet ir ar jos yra aiškios.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatė prašymo nagrinėjimo datą, išaiškino apeliantei, kad ji, iki 2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio gali raštu pateikti nuomonę ir įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Ši nutartis, pranešimas ir pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išsiųsti atsakovės atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei EPP sistema 2025 m. lapkričio 4 d. ir įteikti 2025 m. lapkričio 5 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Tačiau nei atsakovės atstovė, nei atsakovė įrodymų ir paaiškinimų dėl taikos sutarties įvykdymo teismui nustatytu terminu nepateikė.

14. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad nebuvo informuota apie pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau įrodymų apie tai, kad atstovavimo sutartis su jai byloje atstovaujančia advokate nutraukta, nepateikė. Apeliaciniame skunde šių aplinkybių neneigia. Kadangi apeliantė byloje turėjo atstovą, todėl, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, su byla susiję procesiniai dokumentai buvo įteikti tik jai atstovaujančiai advokatei EPP sistema (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, 51 straipsnis). Pagal įstatymą, apeliantės atstovė, gavusi atitinkamus dokumentus, privalėjo nedelsdama apie tai pranešti atstovaujamajam, šiuo atveju apeliantei, ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliantė taip pat naudojasi EPP sistema, todėl su pateiktais dokumentais taip pat galėjo susipažinti. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė informaciją apie vykdomojo rašto išdavimą vis tik gavo, kadangi pateikė atskirąjį skundą. Dėl nurodytų priežasčių šuo atveju apeliantės nurodomi procesinių dokumentų įteikimo būdai, vadovaujantis CPK 123, 124, 127 straipsniais, nėra aktualūs, o pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis ir pagrįstai nustatė, kad apeliantė apie prašymo nagrinėjimą buvo informuota tinkamai, tačiau paaiškinimų ir įrodymų apie taikos sutarties sąlygų / įsipareigojimų įvykdymą nepateikė. Nustatyta ir tai, kad terminas pateikti teismo reikalautus duomenis buvo pakankamas, prašymų pratęsti terminą pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta.

15. Nustačius, kad apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pranešimą apie jo nagrinėjimą bei terminą įrodymams pateikti apeliantė buvo informuota tinkamai, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas neatliko pareigos nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, ir kad nepareikalavo iš apeliantės papildomų įrodymų apie taikos sutarties įvykdymą / neįvykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

16. Pažymėtina, kad, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neturi teisės nei revizuoti, nei pakeisti. Taip pat įstatymas neįpareigoja teismo vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, ar šalys turėjo kitų susitarimų, ar neturėjo kliūčių vykdyti priešpriešinių pareigų ir panašiai, reikšmės sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo neturi.

17. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą, pažymi, kad apeliantė neneigia, jog yra praleidusi taikos sutartimi nustatytą 45 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties priėmimo dienos, sumokėti pareiškėjai 53 822,26 Eur sumą. Įvertinus taikos sutarties sąlygas, matematiškai skaičiuojant akivaizdu, kad terminas sumokėti skolą skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo suėjęs ir jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kitaip vertinti skolos sumokėjimo terminų, pvz., abejoti, ar skolos sumokėjimo terminas tikrai yra suėjęs, kaip nurodo apeliantė. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantė būtų tinkamai vykdžiusi prievolės pagal taikos sutarties 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra ir tokių duomenų, kad apeliantė kreipėsi į pareiškėją dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, pavyzdžiui, dėl taikos sutartimi patvirtinto skolos sumokėjimo termino atidėjimo. Svarbu ir tai, kad kreditorius turi teisę, tačiau ne pareigą spręsti dėl išimčių skolininkui darymo. Nustatęs, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos vykdomos netinkamai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai.

18. Šiuo atveju teismui nenumatyta pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus apie galimą prievolės įvykdymą, kadangi įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri teigia priešingai, pavyzdžiui, kad taikos sutartis yra įvykdyta, skola sumokėta (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės pateikti jokių skolos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kadangi apeliantė nėra atlikusi jokio mokėjimo pagal taikos sutartį. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nuo kuriuos nukrypti šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo, apeliantės motyvai dėl įrodymų apie prievolės neįvykdymą iš pareiškėjos nepareikalavimo nesusiję su CPK 646 straipsnio reikalavimais ir negali būti laikomi pagrindu panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti, kad taikos sutartis buvo įvykdyta tinkamai, arba kitaip vertinti skolos sumokėjimo terminus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė su atskiruoju skundu įrodymų apie prievolės įvykdymą nepateikė, taip pat nenurodė, jog prievolė yra įvykdyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, taip kaip ir pareiškėja, taikos sutartį sudarė laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis), tokiu būdu sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos šalių susitarimu nepakeistos, todėl jos šalims yra privalomos visa apimtimi.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties pažeidimą, skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą, kadangi jokių įrodymų, jog apeliantė tinkamai įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, byloje pateikta nebuvo.

Dėl baudos skyrimo

21. Pareiškėja prašo apeliantės vadovui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos nuomone, apeliantės elgesys, pasireiškęs prievolės nevykdymu, nebendravimu su pareiškėja, nesąžiningas naudojimasis procesinėmis priemonėmis, teikiant nepagrįstą skundą, patvirtina atsakovės nuoseklų ir sąmoningą siekį vilkinti taikos sutarties vykdymą, taip pat paneigia taikos sutarties esmę ir tikslą.

22. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos (ginčo) nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis). Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimas – tai nesąžiningas, sąmoningas veikimas priešingai teisės paskirčiai; tyčinis ir žalingas elgesys. Piktnaudžiavimas turi būti konstatuojamas remiantis viso proceso elgesio kontekste.

23. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktas atskirasis skundas ir kiti procesiniai veiksmai byloje nėra savaime pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekį vilkinti procesą. Tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu apskundė teismo nutartį, patvirtina tik tai, kad apeliantė naudojosi savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis įstatyme (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas, ko šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės veiksmai patenka į teisės į teisminę gynybą ribas ir nėra akivaizdžiai nesąžiningi, todėl pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

24. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl apeliantės finansinės padėties, jos ankstesnio procesinio elgesio bei duomenys apie kitose bylose sudarytų taikos sutarčių nevykdymą, nustatytos pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Be to, 2025 m. kovo 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi buvo panaikintos, apeliacinės instancijos teismui nenustačius grėsmės galbūt ieškovei (pareiškėjai) palankaus sprendimo įvykdymui dėl atsakovės veiksmų, taip pat nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti bent tikėtiną išvadą dėl atsakovės (apeliantės) nesąžiningumo. Todėl šios aplinkybės taip pat nepatvirtina apeliantės nuoseklaus ir sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

25. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl kitų skundo argumentų

26. Apeliantės teigimu, nutartis panaikintina ir todėl, kad buvo padarytas CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimas dėl motyvavimo trūkumo, faktų neišdėstymo, taikytinų teisės normų analizės nebuvimo.

27. Byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamoje nutartyje teismas pakankamai ir tinkamai ištyrė šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis), nurodė priežastis, dėl kurių vykdomasis raštas išduodamas, konstatavo, kad atsakovė neįvykdė taikos sutartyje 2 punkte nustatytos prievolės.

28. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad apeliantė neįvykdė taikos sutarties ir nepateikė jokių įrodymų apie prievolės įvykdymą, todėl jos atskirojo skundo argumentai dėl nepakankamo faktinių aplinkybių ištyrimo, tariamo nutarties nemotyvavimo ar procesinių pažeidimų yra visiškai nepagrįsti, nepaneigia ir neatleidžia apeliantės nuo taikos sutarties vykdymo tokia apimtimi ir tvarka, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo.

29. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis jai nepalankiomis išvadomis, turi kitokį savo suvokimą apie situaciją, negali būti savaime vertinama kaip procesinių veiksmų neatlikimas arba jų pažeidimas, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas priimti priešingą nutartį. Vien tik nurodyti deklaratyvūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai negali būti naudojami kaip atskirojo skundo argumentai dėl nepalankios teismo nutarties.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjos T. B. prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Carbon invest“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.