- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- A-1100-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01949-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją (toliau – ir atsakovas, Kanceliarija) suorganizuoti pareiškėjo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro – drauge su visais 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų (toliau – ir Signatarai) priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką svarbiu valstybės klausimu.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. raštu (pagal bylos duomenis 2023 m. sausio 18 d. raštu, kuris Kanceliarijoje registruotas 2023 m. sausio 19 d.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę V. Č.-N. (toliau – ir Seimo Pirmininkas) dėl dingusių valstybės atkūrimo dokumentų, primindamas, kad 15 Signatarų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo, kuris iki šiol nesudarė komisijos dėl dingusių valstybės dokumentų.
2.2. Seimo Pirmininkas turi vienasmeninę teisę teikti šį klausimą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje, kadangi nėra ir negali būti priežasčių ignoruoti valstybės atkūrimo dokumentų dingimo. Seimo Pirmininko buvo prašyta nedelsiant teikti klausimą Seimui dėl komisijos sudarymo, kad nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes ir pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir priimti Signatarus, dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.
2.3. Kanceliarijos darbuotojas A. A. 2022 m. sausio 24 d. el. laišku pranešė, kad pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. raštas Seimo Pirmininko pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau nieko neatsakyta dėl Signatarų priėmimo pas Seimo Pirmininką. Kanceliarija nesuorganizavo susitikimo ir neatsakė pareiškėjui.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra yra nustačiusi, jog valstybės atkūrimo dokumentai yra dingę, jų nėra valstybės archyvuose, be to, dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos generaline prokurore, kuri įvertinusi situaciją, nusprendė kreiptis į Seimą dėl laikinosios komisijos sudarymo ištirti aplinkybėms, susijusioms su valstybės dokumentų dingimu. Nors viename iš susitikimų, organizuotų prieš Seimo sesiją, Seimo Pirmininkas priėmė Signatarų prašymą dėl atskiro susitikimo dėl dingusių valstybės dokumentų, tačiau jis nebuvo suorganizuotas. Prašymas buvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Komisijai, tačiau iš Komisijos nėra gauta informacija apie prašymo nagrinėjimo eigą. Pareiškėjas siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, įsipareigojant suorganizuoti Signatarų susitikimą su Seimo Pirmininku, akcentavo, jog susitikimas su Seimo Pirmininku reikalingas, kad Seimo Pirmininkas sudarytų Seimo laikinąją komisiją aplinkybėms dėl dingusių valstybės dokumentų nustatyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Kanceliarija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenustato atsakovui specialių taisyklių, kaip turėtų būti įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos Seimo Pirmininkui priimant Signatarus. Kanceliarija, vykdydama Seimo valdybos sprendimu nustatytą pareigą organizuoti asmenų priėmimą pas Seimo Pirmininką, šią pareigą vykdyti gali tik organizuodama asmenų priėmimą Seimo Pirmininko pavedimu, t. y. ne priimdama sprendimą dėl asmenų priėmimo, o sudarydama sąlygas tokiam asmenų priėmimui įvykti, jeigu yra Seimo Pirmininko sprendimas dėl atitinkamo priėmimo. Prieš Seimo sesijos pradžią 2023 m. kovo 7 d. įvyko Seimo Pirmininko ir Signatarų susitikimas, į kurį buvo kviečiami dalyvauti visi Signatarai, todėl laikytina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.
6. Atsakovo atstovė teismo posėdžio papildomai nurodė, kad taikos sutartis šioje byloje negalima, kadangi ne atsakovas, o Seimo Pirmininko sekretoriatas organizuoja Seimo Pirmininko susitikimus ir juos formuoja. Seimo Pirmininko sekretoriatas – tai politinio, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas yra tiesiogiai atsakingas už Seimo Pirmininko darbotvarkės planavimą, o Kanceliarija vykdo pavedimus, kuriuos gauna iš Seimo Pirmininko sekretoriato ar Seimo Pirmininko, pvz.: suorganizuoti susitikimus. Signatarų susitikimai su Seimo Pirmininku yra organizuojami prieš kiekvieną Seimo sesiją, kurių metu Signatarai gali užduoti jiems rūpimus klausimus. Pareiškėjo prašymas Seimo Pirmininko pavedimu buvo perduotas nagrinėti Komisijai, kuri yra kompetentinga spręsti pareiškėjo klausimą ir gali priimti atitinkamus sprendimus, todėl, tikėtina, dėl to nebuvo organizuotas atskiras susitikimas. Pareiškėjo prašymas Komisijos yra užregistruotas, tačiau klausimas nesvarstytas, o Kanceliarija negali daryti įtakos Komisijos darbui. Kanceliarija nėra tas subjektas, kuris organizuoja susitikimus su Seimo Pirmininku, kadangi ne Kanceliarija, o Seimo Pirmininkas sprendžia dėl savo darbotvarkės.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo Pirmininkė V. Č.-N. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, vadovautis atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais.
8. Teismo posėdyje 2024 m. gegužės 14 d. liudytoju apklaustas L. K. V. (toliau – ir Liudytojas) paaiškino, kad pareiškėjas jam rūpimu klausimu yra kreipęsis 2021 m. ir 2022 m., pareiškėjo raštai yra perduoti Komisijai, susipažinti Seimo valdybai, o pareiškėjo raštas dėl specialiojo prokuroro instituto įsteigimo buvo perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Seimo Pirmininkas bent vieną kartą per metus inicijuoja visų Signatarų susitikimą, kurio tikslas aptarti artėjančią Seimo sesiją, taip pat šių susitikimų metu yra aptariami klausimai, kurie yra aktualūs Signatarams. Seimo Pirmininkas Signatarus visada priima esant naujiems klausimams, o nagrinėjamu atveju Seimo Pirmininkė V. Č.-N. pareiškėjo keliamą klausimą jau buvo išgirdusi, susitikimas buvo įvykęs, todėl neorganizuotas atskiras susitikimas. Jeigu pareiškėjas atnaujins klausimą, turės galimybę susitikti su Seimo Pirmininku, gauti klausimai yra perduodami Seimo komitetams ir komisijoms pagal kompetenciją. Liudytojas negalėjo pasisakyti dėl taikos sutarties sudarymo, nes yra atsakingas už Seimo Pirmininko darbotvarkės sudarymą gavus iš Seimo Pirmininko informaciją.
II.
9. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
10. Teismas nustatė kad Kanceliarijoje 2023 m. sausio 19 d. gautas pareiškėjo kreipimasis „Dėl dingusių valstybės dokumentų“, adresuotas Seimo Pirmininkui, kuriuo prašoma teikti klausimą Seimui dėl komisijos sudarymo, nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes bei pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir dėl šio klausimo priimti Signatarus, dalyvaujant žiniasklaidos atstovams. Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus patarėjas el. laišku 2024 m. sausio 24 d. informavo pareiškėją, kad 2024 m. sausio 19 d. kreipimasis Seimo Pirmininko pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Kanceliarija neatsakė į 2024 m. sausio 19 d. kreipimąsi dėl susitikimo su Seimo Pirmininku organizavimo ir prašė teismo įpareigoti atsakovą suorganizuoti susitikimą su Seimo Pirmininku dėl dingusių valstybės dokumentų.
11. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tinkamo atsakovo aspektu, nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimus dėl atsakovo nagrinėjamoje byloje pasirinkimo, nurodė, kad Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė, Prezidentas – nėra juridiniai asmenys ir jų negalima traukti atsakovais pagal įstatymą, todėl ginant pažeistas teises atsakovas yra Kanceliarija, pagal teismų praktiką, Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota suorganizuoti Signatarų susitikimą su Ministru Pirmininku. Pareiškėjas teismo posėdžio metu išklausęs atsakovo ir liudytojo paaiškinimų apie tai, kad Seimo Pirmininkas sprendžia dėl susitikimų, kuriuos Seimo Pirmininko pavedimu organizuoja Seimo Pirmininko sekretoriatas ir Kanceliarija, teismui pateikė prašymą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Seimo Pirmininką.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, (toliau – ir Nuostatai) paskirtimi (Nuostatų 2 p.), normomis dėl Kanceliarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Nuostatų 10 p.), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SV-S-1508, 1, 12 punktais.
13. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų nuostatas, nurodė, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia, jog atsakovas suorganizuotų Signatarų susitikimą su Seimo Pirmininku dėl dingusių valstybės dokumentų, akcentuodamas, kad pasirinko tinkamą atsakovą – Kanceliariją, kadangi pagal teismų praktiką Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota suorganizuoti Signatarų susitikimą su Ministru Pirmininku. Teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3238-520/2020 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį – Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. prašymą ir pateikti pareiškėjui atsakymą į jo prašymą.
14. Teismas, įvertinęs Kanceliarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nustatė, kad Seimo kanceliarijos veikla apima daug funkcijų: teisėkūros, parlamentinės kontrolės procesų organizavimą ir aptarnavimą, asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, renginių organizavimą, visuomenės informavimą apie Seimo veiklą, tinkamų darbo sąlygų Seimo nariams sudarymą ir jų aprūpinimą ekspertiniais, informaciniais, finansiniais ir kitais ištekliais, pagalbą įgyvendinant parlamentinės diplomatijos priemones, plėtojant ryšius su užsienio valstybių parlamentais, tarptautinėmis parlamentinėmis ir kitomis organizacijomis. Kanceliarijai padedant Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą, be kita ko, yra vykdomi ir Seimo vadovų pavedimai. Kadangi Kanceliarijai nebuvo duotas pavedimas (žodinis ar rašytinis) organizuoti (kaip prašo pareiškėjas) Seimo Pirmininko susitikimo su Signatarais – tai patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės bei liudytojo apklausa – teismas nenustatė pagrindo prieiti prie išvados, kad Kanceliarija nevykdė ir (ar) neatliko teisės aktais priskirtų funkcijų ir (ar) neužtikrino Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl dingusių svarbių valstybės atkūrimo dokumentų, Seimo Pirmininko teisės įtraukti į plenarinių posėdžių darbotvarkę klausimą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo, Įstatymo 4 straipsniu suteiktų teisių Signatarams, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi bei konstitucinę teisę kreiptis į teismą detalizuojančia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad susidariusioje situacijoje, kuomet Signatarų statuso reikalavimų akivaizdžiai šališkai ir dirbtinai nesilaikančios Seimo Pirmininko atsakovu patraukti įstatymas neleidžia, o kito būdo, kaip patraukti atsakovu tokioje byloje Kanceliariją, organizuojančią Seimo darbą, nėra, pažeidžiama valstybės atkūrėjams specialiu įstatymu suteikta teisė.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. birželio 7 d. teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo Z. V. 2023 m. kovo 18 d. patikslintą skundą „Dėl neveikimo“ Nr. S-2024-2500 kaip vieną iš priedų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo nepagrįstumą, pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės V. Č.-N. 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. S-2022-634 „Dėl Jūsų 2022 m. sausio 21 d. rašte išdėstytų prašymų“. Šiame rašte, be kita ko, buvo atsakyta ir į reikalavimą Signatarus priimti be eilės dėl dingusių valstybės dokumentų, nurodant galimybę priimti Signatarus be eilės 2022 m. kovo 9 d. 11.00 val. Seimo Konstitucijos salėje. Iš pareiškėjo skundo ir reikalavimų nėra aišku, kodėl toks Seimo Pirmininko siūlymas nebuvo tinkamas būdas užtikrinti Įstatymo 4 straipsnyje nustatytos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro garantijos būti be eilės priimtam Seimo Pirmininko. Atsakovas pažymėjo, kad Seimo Pirmininko pareigas nuo 2024 m. lapkričio 14 d. eina S. S., todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra ne tik pagrindo, bet ir galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Z. V. prašymo įpareigoti Seimo kanceliariją suorganizuoti Signatarų susitikimą su Seimo Pirmininku dėl dingusių valstybės dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, o pareiškėjas teismo posėdyje nesutiko pakeisti atsakovo.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, nes turi būti užtikrintas realus Įstatymo nuostatų įgyvendinimas.
22. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę: nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose (Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.); be eilės būti priimtas šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.); <...>.
23. Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. Seimo kanceliarija veikia pagal Seimo valdybos patvirtintus nuostatus.
24. Nuostatų 10 punktas nustato, kad Seimo kanceliarijos veiklą reglamentuoja Seimo statutas, šie nuostatai, Seimo kanceliarijos reglamentas, kiti Seimo ar Seimo valdybos priimti teisės aktai, Seimo kanclerio tvirtinami Seimo kanceliarijos vidaus ir darbo tvarką nustatantys teisės aktai.
25. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-333 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje“ (toliau – ir Aprašas), nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarką (Aprašo 1 p.). Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje asmenys aptarnaujami, asmenų prašymai ir skundai priimami, nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 2 p.).
26. Byloje nėra ginčo, kad Seimo kanceliarijoje 2023 m. sausio 19 d. gautas pareiškėjo kreipimasis „Dėl dingusių valstybės dokumentų“, adresuotas Seimo Pirmininkui, kuriuo prašoma teikti klausimą Seimui dėl komisijos sudarymo, nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes bei pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir dėl šio klausimo priimti Signatarus dalyvaujant žiniasklaidos atstovams. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus patarėjas el. laišku 2023 m. sausio 24 d. informavo pareiškėją, kad pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. kreipimasis Seimo Pirmininko pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad Seimo kanceliarija neatsakė į 2023 m. sausio 19 d. kreipimosi dalį dėl susitikimo su Seimo Pirmininku organizavimo ir prašė teismo įpareigoti atsakovą suorganizuoti susitikimą su Seimo Pirmininku dėl dingusių valstybės dokumentų.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. priimtoje nutartyje Nr. AS-351-968/2023 šioje administracinėje byloje pabrėžė, kad teismas atitinkamus pareiškėjų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų, reikalavimus yra pripažinęs kaip priskirtinus administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-257-1188/2023) bei priėmęs baigiamuosius teismo aktus bylose, kuriose, priėmus skundą, analogiško pobūdžio reikalavimas buvo nagrinėjamas iš esmės (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3238-520/2020).
28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinusi ginčo atveju svarbias faktines aplinkybes (pareiškėjas kreipėsi į Seimo kanceliariją, Seimo kanceliarijoje, vadovaujantis Taisyklėmis, užregistruotas pareiškėjo kreipimasis, teisme pareiškėjas atsakovu nurodė Kanceliariją), daro išvadą, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo kreipimąsi, turi pareigą laikytis bendros teisės aktų reglamentuojamos asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3238-520/2020). Taigi Kanceliarija yra tinkamas atsakovas byloje sprendžiant, ar pareiškėjo kreipimasis, užregistruotas Kanceliarijoje Taisyklių nustatyta tvarka, buvo tinkamai išnagrinėtas ir į jį atsakyta pagal teisės aktų reikalavimus.
29. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-520/2025).
31. Atsakovas tiek atsiliepime į skundą, tiek atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo motyvus, dėl kurių iš viso neturėjo būti tenkintas pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. prašymas, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad motyvai, ar pareiškėjo prašymas tenkinamas, ar netenkinamas, privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra aišku, ar prašymas buvo (ne)nagrinėjamas, nes atsakovo pozicija šiuo klausimu prieštaringa: i) teigiama, kad pareiškėjo prašymas buvo perduotas Seimo Pirmininkui, tačiau nebuvo duotas nurodymas suorganizuoti susitikimą; ii) teigiama, kad visas pareiškėjo prašymas buvo perduotas Komisijai nagrinėti; iii) teigiama, kad susitikimas su Seimo Pirmininku ir visais Signatarais buvo suorganizuotas; iv) teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės V. Č.-N. 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-2022-634 „Dėl Jūsų 2022 m. sausio 21 d. rašte išdėstytų prašymų“, be kita ko, buvo atsakyta ir į reikalavimą Signatarus priimti be eilės dėl dingusių valstybės dokumentų, nurodant galimybę priimti Signatarus be eilės 2022 m. kovo 9 d. 11.00 val. Seimo Konstitucijos salėje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad atsakovas, nepateikęs pareiškėjui konkrečių sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą motyvų, apribojo pareiškėjo teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir atsakyti pareiškėjui į jo prašymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; ir kt.).
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo keičiamas, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: pareiškėjo Z. V. skundą tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Z. V. 2023 m. sausio 19 d. prašymo dalį dėl susitikimo su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku ir pateikti pareiškėjui atsakymą į jo prašymą; likusią pareiškėjo Z. V. skundo reikalavimų dalį atmesti.
35. Pareiškėjas skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. <...>. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo Z. V. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Z. V. 2023 m. sausio 19 d. prašymo dalį dėl susitikimo su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku ir pateikti pareiškėjui atsakymą į jo prašymą.
Nutartis neskundžiama.